Vilniaus oro balionų festivalis, archyvinė nuotrauka

Sunku surasti ES žemėlapiuose. Ar Lietuva 2030 metais bus pagaliau atpažįstama pasaulyje?

(atnaujinta 12:53 2020.09.19)
Šią savaitę Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui

Dokumente nurodyta, kad įgyvendinus strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus pagaliau atpažįstama. Atpažįstama, strategų manymu, "kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje".

Strategijos sumanytojų teigimu, nuo šiol Lietuvos institucijoms nebereikės svarstyti, kaip Lietuvą pasauliui pristatyti. Strategijoje išgrynintos ir keturios Lietuvos visuomenės vertybės: laisvė kurti, tobulėjimas, veržlumas ir ryšys su gamta. Šios vertybės ir Lietuvos valstybei svarbios sritys susietos į bendrą pozicionavimą — "Open for Co-creation" (Atviri kurti kartu).

Tai ne pirmoji nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų Lietuvos pristatymo užsienyje strategija. Būta ir anksčiau vizijų, misijų, šūkių bei Lietuvos "prekių ženklų". Buvo pristeigta įvairių Lietuvos įvaizdžio komisijų ir strateginių tarybų bei tarnybų. Pačioje vyriausybėje ir prie vyriausybės. Dar nesuskaičiuojama daugybė įvaizdžio patarėjų iš užsienio konsultavo, kaip Lietuva turi atrodyti pasauliui. Ne už dyką, žinoma. Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Ir nemažus.

Kuriant šią įvaizdžio strategiją rekomendacinio pobūdžio pastabas teikė Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba, kurios nariai yra verslo, komunikacijos asociacijų, ministerijų ir kitų institucijų atstovai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija — Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba (toliau — Strateginė taryba) Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta 2019 m. sausio 9 d. Strateginės tarybos personalinę sudėtį tvirtino pats Ministras Pirmininkas. Strateginė taryba prireikus gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų atstovų.

Ir pasitelkė. Tradiciškai.

Šį kartą strategiją Vyriausybės užsakymu rengė ūkio subjektų grupė — UAB "New Agency", UAB "Synthesis Consulting Group", MB "Blue Oceans PR" ir UAB "SuperYou". Prie strategijos, pasak Vyriausybės atstovų, dirbo vienas garsiausių prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simon'as Anholt'as, Estijos rinkodaros ekspertė Eva Kristiina Ponomarjov.

Anot Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko, Lietuva įvaizdžiui kasmet skiria apie 4,5 mln. eurų. Pono Savicko teigimu, šioje strategijoje papildomų investicijų nenumatyta, o pats strategijos parengimas kainavo tik apie 160 tūkst. eurų.

Strategijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė. Yra ir tokia. Be to, artimiausiu metu planuojama skelbti dar ir vizualinio identiteto konkursą. Taigi, Lietuvos įvaizdis pabrangs. Kiek? Niekas nežino. Tačiau jau dabar siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per pristatymus, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan.

Strategijoje rekomenduojama atnaujinti internetinę svetainę lietuva.lt ir ją paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informacija apie Lietuvą.

Svetainė lietuva.lt, tai kitos, dabar jau buvusios Lietuvos įvaizdžio kūrimo kampanijos pavadintos #LietuvosDNR, palikimas.

Primintina, kad dar 2018 metų birželio 25 dieną vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamame Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje buvo patvirtintas šalies pristatymo užsienyje koordinatorius — Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius. Pagrindinė skyriaus funkcija — Lietuvos įvaizdžio koordinavimas užsienyje. Skyriuje tuo metu dirbo keturi specialistai. Šiandieną darbuojasi jau septyni.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tada, prieš dvejus metus, Vyriausybės kanceliarija iš įmonės "Videvita Vilnius" už 10 tūkst. eurų ir pirko kūrybinės #LietuvosDNR idėjos sukūrimą, komunikacijos plano parengimą bei vaizdo ir garso klipus.

Internetas ar baletas? O gal lazeriai? Kaip Lietuvą pristatysime pasauliui? Šie ir kiti kampanijos "Lietuvos DNR" klausimai kvietė visuomenę diskutuoti apie šalies pristatymo kryptis. Lietuvos piliečiai buvo skatinami pareikšti savo nuomonę, siūlyti savo idėjas socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #LietuvosDNR.

Tačiau tradiciškai entuziazmas greitai išblėso.

Dabar šalies žinomumui gerinti vėl raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Nieko originalaus. Rutina.

Vis dėlto strategijoje rekomenduojama svarstyti ir naujo darinio — savotiškos idėjų kalvės — kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas. Bet tai kol kas tik žodžiai strategijos tekste.

Strategijos kūrėjai pripažįsta — bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje yra mažas.

Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.

Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse jos žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. — Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. — Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje — 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.

Beje, Vyriausybė šiems tyrimams atseikėjo daugiau kaip ketvirtį milijono eurų. Už 264,3 tūkst. eurų tyrimus atliko "KOG institutas", bendrovė "Norstat LT" bei viešoji įstaiga "Socialinių inovacijų institutas".

Mažas šalies žinomumas užsienyje, iš to kylantys stereotipai ir neigiami vertinimai trukdo Lietuvai gražiai atrodyti, būti patraukliai. Todėl, nors yra įvairių valdžios institucijų, atsakingų už Lietuvos įvaizdį, Lietuvą pristato kaip kas gali, kaip kas moka savanoriškai bei savarankiškai. Ir susilaukia dėmesio bei pripažinimo.

Vilnius praėjusiais metais net gavo turizmo "Oskarą" už "Europos G taško" reklaminę kampaniją.

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija "Vilnius — the G-spot of Europe" (liet. "Vilnius — Europos G taškas") buvo pripažinta geriausia Londone vykusiuose prestižiniuose tarptautiniuose turizmo apdovanojimuose "International Travel & Tourism Awards". Tada geriausių miestų rinkodaros kampanijų kategorijoje Vilnius aplenkė Las Vegasą, Liverpulį ir Dalasą.

"Vilnius — the G—spot of Europe" atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį į Lietuvos sostinę ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Vilnius atsirado solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, net milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko John'o Oliver'io laidoje.

Šią kampaniją kūrė reklamos mokykloje "Atomic Garden" mokęsi vilniečiai Jurgis Ramanauskas, Skaistė Kaurynaitė ir Ugnius Mikšta.

Pasak Ramanausko, niekas nežino, kur Vilnius iš tikrųjų yra, bet kai tik sužino ir atvažiuoja, visi būna labai patenkinti ir pamilsta miestą. Įžvalga ir kilo iš pokalbių su užsieniečiais. "Taigi, kai supratome, kad yra vieta, kurios niekas nežino, bet kai ją atranda, visi būna labai patenkinti, tai g-taško analogija pasisiūlo lyg savaime", — pasakojo vienas kampanijos kūrėjų Jurgis Ramanauskas.

Nors ši kampanija sukėlė daugybę prieštaringų diskusijų, ji mokesčių mokėtojams nekainavo nė cento. Ir buvo įgyvendinta be Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus, Lietuvos įvaizdžio strateginės tarybos, be kitų mokesčių mokėtojų išlaikomų institucijų pagalbos.

Dažnas lietuvis užsienyje yra susidūręs su klausimu: "Kas ta Lietuva?"

Egzotiškiausius pasaulio kampelius aplankęs keliautojas Jokūbas Laukaitis sumanė, kaip į šį klausimą atsakyti greitai ir efektyviai. Atsakyti taip, kad visi ne tik žinotų, kas yra Lietuva, bet ir norėtų ją aplankyti.

Prieš dvejus metus jis tą ir padarė — sukūrė filmuką, kuriame parodyta visa tiesa apie Lietuvą. Filmuką Jokūbas Laukaitis kūrė savo lėšomis ir taip pat be valdiškos Lietuvos įvaizdžio strategijos. Šiandien filmukas peržiūrėtas 1 230 661 kartą.

Kiek dar kartų ir už kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus dar sukurta Lietuvos pristatymo užsienyje strategijų, težinoma tik patiems tų pinigų valdytojams. Tačiau akivaizdu, kad nevyriausybinės iniciatyvos iki šiol buvo nepalyginamai efektyvesnės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
įvaizdis, Lietuva
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC