Moterų maršas Minske

Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins

(atnaujinta 11:50 2020.09.20)
Lenkija kuria "Maršalo planą" Baltarusijos ekonomikai išgelbėti. Žinoma, pasikeitus režimui kaimyninėje šalyje. Be abejo, pinigus turėtų investuoti ne Lenkija

Tai išplaukia iš pompastiškų šios savaitės Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio pareiškimų. Per tris valandas vykusį Lenkijos vyriausybės posėdį kartu su vietos opozicija jis sakė, kad kitame Europos Sąjungos vadovų susitikime Višegrado ketverto vardu pasiūlys ekonominės paramos Baltarusijai planą.

Bet parama bus suteikta po to, kai ten bus surengti "laisvi rinkimai" (tai yra, rinkimai, kurių rezultatas tiks Varšuvai).

Šis pareiškimas sujaudino ir Lenkijos žiniasklaidą, ir Baltarusijos opoziciją. Atrodytų, kad vos prieš kelias dienas Svetlana Tichanovskaja ir jos Koordinacinė taryba piktai atmetė bet kokias užuominas apie išorinį finansavimą. Opozicija viešai paragino visas šalis ir institucijas susilaikyti nuo pareiškimų apie pagalbos Baltarusijai teikimą.

"Koordinacinė taryba nepriims jokios užsienio pagalbos ir tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvaus jos paskirstyme", — sakoma šios įstaigos oficialiame kreipimesi.

Tačiau tai nesutrukdė jos vadovams žadėti streiko judėjimo dalyviams finansavimą iš nežinia iš kur atsiradusių lėšų.

Bet kai tik pasirodė lenkiškas "Maršalo planas", baltarusių opozicijos atstovai pradėjo generuoti visiems maidanams pažįstamas mantras stiliuje "Užsienis mums padės". Po susitikimo su Moravieckiu Tichanovskaja džiaugsmingai pareiškė, kad Lenkijos valdžia "išreiškė savo pasirengimą ateityje, surengus naujus ir skaidrius rinkimus, suteikti mums bet kokią paramą, investuoti į mus ir teikti finansinę pagalbą pradiniuose mūsų ekonominės plėtros etapuose".

Ir dar vienas reikšmingas Koordinacinės tarybos lyderis Pavelas Latuška, komentuodamas Rusijos 1,5 milijardo dolerių paskolos skyrimą Baltarusijai, netgi pradėjo spėlioti, kokia suma "išgelbės Baltarusijos demokratijos tėvus". Pasirodo, kad "finansinė pagalba" iš Vakarų turės sudaryti nuo trijų iki keturių milijardų. Ir, kaip žinia, derėtis čia nedera.

Ryškiausias dalykas yra tas, kad tai sakoma tuo pačiu metu su tų pačių žmonių raginimais iš tikrųjų sunaikinti Baltarusijos ekonomiką. Tichanovskaja "The Washington Post" straipsnyje pakartojo, kad "mes" finansiškai palaikysime streikuojančius darbuotojus (pamenate, jos taryba viešai atsisakė lėšų paskirstymo?). Ir ji nedelsdama paragino visą pasaulį boikotuoti valstybinių Baltarusijos gamyklų produktus.

Jei kas nors paklus šiam raginimui, tai gali reikšti respublikos ekonomiką palaikančių įmonių sustojimą ir žlugimą. Jokia trumpalaikė finansinė pagalba šviesioje ateityje jų neatgaivins. Tačiau baltarusiai, sprendžiant iš jų opozicijos pareiškimų, neturėtų jaudintis: užsienio valstybės padės. Jos visada padeda "demokratiniams" režimams po "spalvotųjų revoliucijų" pergalių, tiesa?

O jei kas netiki, gali kreiptis pavyzdžio į kaimyninę Ukrainą. Galų gale, po Maidano pergalės, jos ekonomika taip pat buvo išgelbėta pasitelkus ne mažiau ambicingą planą. Baltarusiai turėtų prisiminti, kaip 2017 metų rudenį Lietuvos Seime iškilmingai, su daug kamerų, dalyvaujant lyderiaujančių pasaulio šalių diplomatams, buvo pristatytas "Maršalo planas Ukrainai".

Buvusio šios šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus inicijuotas projektas išties nustebino vaizduotę savo mastu. Per dešimt metų buvo planuojama kasmet investuoti penkis milijardus dolerių į Ukrainos ekonomikos plėtrą. Dėl to Ukrainos ekonomikos augimas kiekvienais metais turėjo būti nuo šešių iki aštuonių procentų.

Taip, tokiu tempu Ukraina turėtų tapti pasaulio ekonomikos lydere iki 2027 metų (šio plano pabaigos terminas).

Primenu, kad Ukrainos ir kai kuriose Europos žiniasklaidos priemonėse šis projektas sukėlė nepaprastą jaudulį. Tiesa, jo šalininkus labai jaudino klausimas, kas skirs visas šias nemažas lėšas. Juk tikrai ne didingoji Lietuva, kuri pati tvirtai laikosi įsikibusi Europos Sąjungos subsidijų.

NATO ir Ukrainos vėliavos
© Sputnik / Михаил Маркив

Ne, žinoma, pinigus turėjo skirti Europos Sąjunga. Tik kažkodėl iki šiol neskyrė. Ukrainos ekonomika žlunga, o "Maršalo planas", su tokiu pompastiškumu pristatytas Lietuvos Seime, užmirštas.

O kurgi Ukrainos "Naujųjų Vasiukų" architektas? Dabar Kubilius yra Europos Parlamento narys ir, neįtikėtina, jis aktyviai ragina Europą sukurti "Maršalo planą" tai pačiai Baltarusijai. Be to, jei palyginsime jo publikacijas apie Ukrainos projektus prieš trejus metus ir Baltarusiją dabar, tai bus sunku rasti ypatingą skirtumą. Visi tie patys kvietimai pažaboti "imperinę" Rusiją, visi tie patys teiginiai apie istorinę Lietuvos misiją ginant "demokratiją" nuo kaimynų.

Jei paklausite Kubiliaus, koks jo plano Ukrainai likimas, jis, ko gero, įsižeis. Juk ne laikas dabar prisiminti tą nerealizuotą projektą, kai skubiai reikia padaryti ką nors kita, svarbesnio ir skubesnio. Visi protingi žmonės supranta, kad jo likimas bus toks pats.

Nenuostabu, kad tokie visuotinio masto planai sukelia valstybes, sėdinčias ant Europos subsidijų — akivaizdu, kad Moravieckis neketina užtikrinti savo kaimyno ir ekonominio konkurento pramonės ateities augimo, kad ir ką jis pažadėtų pasiskelbusiai "Baltarusijos nacionalinei lyderiai". Lenkai mieliau įmerks Baltarusijos ekonomiką į bedugnę, nei maitins ją savo gamintojų nenaudai.

Vienu metu buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa interviu Vokietijos leidiniui "Die Zeit" gana atvirai nurodė ukrainiečiams: "Turime pasakyti Ukrainai, kad ji gali išauginti visus Europos grūdus, bet ne mašinas. Lenkija turi gaminti mašinas". Šioje frazėje "grūdus" pakeiskite "bulvėmis" — ir tai bus lenkų tikslas Baltarusijos atžvilgiu. Būtų malonu pacituoti šią citatą BelAZ, MAZ, MTZ ir kitų pramonės gigantų darbuotojams, kuriuos Baltarusijos protestų iš Lenkijos lyderiai nuolat ragina streikuoti. Žiūrėk, daugelis supras, kieno ekonominius interesus skatina protestų organizatorių "Telegram" kanalai, svajojantys sustabdyti ar boikotuoti šias įmones. Tikrai ne baltarusių.

Neabejojama, kad Lenkijos "Maršalo planas" Baltarusijai pasirodys toks pat blogas, kaip ir Lietuvos projektas Ukrainai. Nes jais nesiekiama gelbėti posovietinių respublikų. Savo vidaus vartojimui Lenkijos politikai ir ekspertai neslepia, kad tai visai ne apie ekonomiką, kad tai tik baltarusiams demonstruojamas alternatyvus bendradarbiavimo su Rusija būdas.

Jie sako, kad Maskva jums tinkamu metu skyrė pelningą paskolą, o atsakydami mes aiškiai parodome, kad suteiksime daug daugiau. Galbūt. Kada nors ateityje. Jei netikite, paklauskite Ukrainos. Jai taip pat iki 2027 metų buvo pažadėta 50 mlrd. Beje, Ostapas Benderis keistu sutapimu pažadėjo patikliems klausytojams surengti "Tarptautinį Vasiukų turnyrą" taip pat po 27 metų. Visi žino rezultatą. Pagrindinis dalykas yra neužduoti nereikalingų klausimų, kur yra pažadėtieji Naujieji Vasiukai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija
Dar šia tema
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Kapinės

Sinoptikai papasakojo, kokie orai bus Lietuvoje Visų šventųjų dieną

(atnaujinta 09:06 2020.10.30)
Kelias dienas naktį temperatūra nukris šiek tiek žemiau nulio, gausių kritulių nenumatoma. Meteorologai perspėja hipertenzija sergančius pacientus apie sunkų periodą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Savaitgalį po ciklono Lietuvoje įsitvirtins aukšto atmosferos slėgio laukas, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip primena gydytojai, aukštas atmosferos slėgis yra pavojingas hipertenzija sergantiems pacientams. Slėgio keitimai taip pat gali sukelti migreną, nes tokiomis dienomis ore trūksta deguonies, gali atsirasti širdies ir virškinimo trakto problemų.

Sinoptikai papasakojo, kad spalio 30 dieną iš vakarų praslinks ciklono slėnis, po jo įsitvirtins aukšto atmosferos slėgio laukas.

Penktadienį bus debesuota, vietomis su pragiedruliais. Daug kur palis. Kai kur rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 8–12 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį ir šeštadienio rytą, Visų šventųjų dienos išvakarėse, vietomis galimas nedidelis lietus, rūkas ir vėjas nuo trijų iki aštuonių metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį sieks nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną oras sušils iki 8–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienį, Visų šventųjų dieną, žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis galimas rūkas, pietryčių vėjas naktį nuo trijų iki aštuonių metrų per sekundę, dieną — nuo šešių iki 11 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį bus tokia pati kaip šeštadienį — nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, vietomis šalnos nuo nulio iki minus trijų, dieną nuo aštuonių iki 12 laipsnių šilumos.

Artėja Vėlinės: Vilniuje dažniau kursuos viešasis transportas >>

Pirmadienį, Visų šventųjų dieną, be didesnių kritulių, pus pietryčių vėjas, jo gūsiai sieks nuo šešių iki 11 metrų per sekundę, vakaruose — iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį bus nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, vietomis šalnos nuo nulio iki minus trijų, dieną nuo 9 iki 12 laipsnių šilumos.

Antradienį pus pietvakarių vėjas, kurio gūsiai sieks nuo aštuonių iki 13 metrų per sekundę. Temperatūra dieną sieks nuo devynių iki 14 laipsnių šilumos.

Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orų prognozė