JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui

(atnaujinta 14:41 2020.09.22)
Jungtinės Valstijos visiškai atnaujino anti-iraniškas sankcijas. Valstybės departamentas tai paaiškino tuo, kad Teheranas neva nevykdo "branduolinio sandorio" sąlygų

JT ir Europos Sąjunga amerikiečių argumentus laikė neįtikinamais ir atsisakė prisijungti prie Vašingtono. Ko siekia Baltieji rūmai ir kokia yra tarptautinės bendruomenės pozicija — aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Vienpusis spaudimas

"JT Saugumo Taryba nepratęsė ginklų tiekimo embargo Iranui. Tačiau JAV nesėdėjo vietoje ir grąžino sankcijas. Dabar jos nukreiptos ne tik prieš Teheraną, bet ir prieš visus embargo pažeidėjus", — pareiškė Maikas Pompėjas, paraginęs ES paremti Vašingtoną.

Baltieji rūmai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Tačiau reakcija buvo priešinga. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų žinybų ("Europos trejeto") vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Baltųjų rūmų veiksmus.

"Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužės 8 d. pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos ir nebėra laikomos "sandorio" dalyvėmis. Šiuo atžvilgiu bet kokie Vašingtono sprendimai neturi teisinės galios", — pažymėjo "Europos trejeto" ministrai.

Paryžius, Berlynas ir Londonas, priešingai, ir toliau švelnins sankcijas. Ministrai priminė, kad apribojimų Iranui panaikinimas yra numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2231. Šis dokumentas oficialiai patvirtino 2015 metais suderintą "branduolinį sandorį".

"Mes nuolat pasisakėme už jo išsaugojimą ir toliau tai darysime", — pabrėžė europiečiai.

Europos pažadai

Donaldas Trampas pasitraukė iš "sandorio" prieš dvejus metus, remdamasis tuo, kad Teheranas neva slapta plėtoja branduolinę programą. Jis nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareikalavo grąžinti sankcijas.

Rusija, Kinija ir europiečiai tai pasmerkė, pabrėždami, kad dokumentas toliau galios ir be JAV. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija netgi priėmė specialų įstatymą, leidžiantį bendrovėms bendradarbiauti su Iranu. Kad verslas nebijotų JAV spaudimo, buvo sukurtas specialus finansinis mechanizmas INSTEX.

Tiesa, poveikis buvo ribotas. Dalis įmonių vis tiek paliko Irano rinką, ir Islamo Respublikos ekonomika staiga smuko. Net kinai nutraukė bendradarbiavimą su Teheranu, nors Pekinas pasmerkė JAV sankcijas.

Irano valdžia užėmė laukimo poziciją ir tikisi, kad europiečiams pavyks įtikinti Vašingtoną nepersekioti verslo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip užsienio bendrovės pasitraukia iš šalies, o viltys, kad Vašingtonas sušvelnės, tirpo, Teheranas pamažu panaikino apribojimus branduolinei programai.

Formaliai Bendras visapusiškas veiksmų planas dėl Irano programos galioja, tačiau abipusiai "sandorio" dalyvių kaltinimai pakerta pasitikėjimą juo. Teherano atsisakymą laikytis dokumento sąlygų Vašingtonas naudoja kaip pagrindinį argumentą naujai atakai prieš "ajatolos režimą" — taip Amerikos žiniasklaida vadina Irano politinę sistemą.

"Užkirsti kelią embargo panaikinimui"

Labiausiai amerikiečiai baiminasi, kad spalio 18 dieną Teheranui bus panaikintas ginklų embargas. Šias baimes skatina Irano kaimynai.

Izraelis, Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas nurodo, kad panaikinus draudimą, Islamo Respublika įsigis oro gynybos sistemas ir šiuolaikinius naikintuvus iš Rusijos ir Kinijos. Tai sustiprins Iraną ir apsunkins padėtį regione. Kad užkirstų kelią tokiam scenarijui, Teherano oponentai veikia per JAV.

Rugpjūtį amerikiečiai pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl ginklų embargo pratęsimo, pateisindami tai tuo, kad Teheranas ginkluoja "Hezbollah" Libane ir Sirijoje, taip pat šiitų kovotojus Irake, kurie ne kartą išprovokavo susirėmimus su vietos kariais.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija palaiko amerikiečių nerimą, tačiau jų pasiūlymui nepritarė. Rusija ir Kinija aiškiai nurodė, kad blokuos visas JAV pastangas šia linkme. Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad tokia rezoliucija galutinai užbaigs "branduolinį sandorį".

JT Saugumo Taryba atmetė Amerikos projektą. Tačiau jau po savaitės Valstybės departamentas pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad Teheranas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos. Ten kalbama, kad Iranas sodrintą uraną sukaupė viršydamas nustatytą 300 kilogramų normą.

Maikas Pompėjas neslėpė, kad Vašingtonas nori visiškai atkurti sankcijas. JT Saugumo Taryba priminė: Jungtinės Valstijos negali spręsti, kaip laikomasi "sandorio", nes jos iš jo pasitraukė. Amerikiečiai atsakė, kad jie vis dar yra tarp tų, kurie patvirtino rezoliuciją Nr. 2231. Todėl jiems pasilieka teisė į sankcijas.

Ir jie nurodė: pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos, jei nebus imtasi veiksmų praėjus 30 dienų nuo skundo prieš Iraną gavimo, sankcijos bus atnaujintos. Terminas baigėsi rugsėjo 20 dieną.

Участники видеоконференции между министрами иностранных дел ЕС и госсекретарем США Майком Помпео в здании Европейского совета
© AP Photo / Pool / Virginia Mayo
ES užsienio reikalų ministrų ir JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus vaizdo konferencijos dalyviai Europos Vadovų Tarybos pastate

Laukimo diplomatija

"JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, remdamasis tuo, kad Saugumo Taryboje nėra bendro sutarimo, pasisakė prieš anti-iraniškų sankcijų atkūrimą. Amerikos sprendimą ignoravo TATENA, smarkiai sukritikavo Europa. Vašingtonas atsidūrė gana žeminamoje padėtyje", — mano MGIMO universiteto Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Baklickis.

Nepaisant to, ekspertas neatmeta galimybės, kad JAV sankcijos visgi išgąsdins užsienio verslą. Jei spalio mėnesį bus panaikintas ginklų embargas, ne visos įmonės panorės prekiauti su Iranu. Grėsmė patekti į JAV spaudimą bus didesnė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai Vašingtono veiksmai atrodo pernelyg pertekliniai.

"Europos teisės aktai numato ginklų embargą iki 2023 m. Todėl, net jei bus panaikinti tarptautiniai draudimai, ES negalės bendradarbiauti su Teheranu šioje srityje. Su Rusija ir Kinija padėtis yra dar įdomesnė. Šių šalių įmonėms, kurios potencialiai galėtų parduoti ginklus Iranui, jau taikomos sankcijos. Niekas joms netrukdo sudaryti pompastišką sandorį su Teheranu po embargo panaikinimo. Tai nereiškia, kad ginklai iš tikrųjų iš karto pateks į Iraną, tačiau moralinis JAV pralaimėjimas yra akivaizdus", — mano Baklickis.

Граффити перед бывшим посольством США в Тегеране
© Sputnik / Антон Быстров
Grafitis priešais buvusią JAV ambasadą Teherane

Jungtinėse Valstijose gyvenantis tarptautinių santykių specialistas Rafaelis Satarovas atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas į vienašališkas JAV sankcijas sureagavo santūriai. Anot jo, Irano valdžia nenori aštrinti situacijos iki prezidento rinkimų Amerikoje.

"Islamo Respublika supranta, kad bet koks griežtas pareiškimas apie Jungtines Valstijas tik pakenks. Trampas nedelsdamas pasuks eilinę krizę su Iranu savo naudai ir padidins spaudimą režimui. Be to, dabar Europa, Rusija, Kinija, JT yra Irano pusėje. Žodinė konfrontacija neturi prasmės. O vienašalės sankcijos neturi tarptautiniu mastu pripažintos teisinės galios", — mano Satarovas.

Kalbinti ekspertai sutiko, kad jei Džo Baidenas taps JAV prezidentu, tada amerikiečiai gali grįžti prie Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos. Tačiau per Trampo prezidentavimo metus padėtis aplink Iraną pasikeitė. Todėl grįžimo prie "sandorio" procedūra nebus lengva.

Tegai:
sankcijos, Iranas, JAV
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 10:49 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų parlamentinių rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LŽVS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesimui" 2-ame nebuvo per daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų — joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LŽVS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai, — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių, 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus, šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008-2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė gi "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, Lietuvai priklausant eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008-2009 m., tuo tarpu Europarlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020-2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raškevičius, labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų ateinančių 4-ių metų bėgyje: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, o taipogi ir priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas ir naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didele dalimi yra būtent paskutinius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o, gal tiksliau — nuosmukio — tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau gi praeitame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020-2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime gi vadinamąjo "kovido" problemą, ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie duoda suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau ir labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms