Nord Stream-2 vamzdžiai, archyviė nuotrauka

Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Formaliai elektrinis žiedas BRELL (Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva) buvo sukurtas 2001 metų vasario 7 dieną, tačiau tai nereiškia, kad BRELL atsirado nuo nulio

Sinchronizuotas penkių dabar nepriklausomų ir suverenių valstybių energetinių sistemų veikimas yra tam tikra stabilumo sala: TSRS vieningos energetikos sistemos šiaurės vakarų regionas veikė be pertrūkių, kai mūsų šalys išgyveno dramatišką politinės istorijos laikotarpį. Atsirado naujos valstybės sienos, muitai, valiutos, naujos valdymo sistemos, o elektrinės, pastotės, elektros linijos toliau ramiai dirbo, o Maskvoje liko net Centrinės dispečerinės vieta.

Tai, kad penkios valstybės vis dar išlaiko savo suvienijimo potencialą, politiniu požiūriu skamba "šventvagiškai", tačiau šis potencialas yra įkūnytas metaliniuose TSRS VES elektros perdavimo linijų laiduose, VDTS (vieningos dujų tiekimo sistemos) vamzdynuose, geležinkelio, kurio plotis 1522 mm, bėgiuose.

BRELL perspektyvos ir ar jų yra

Paprasta logika diktavo, kad šis potencialas turėtų būti naudojamas abipusiai naudingam bendradarbiavimui, ir buvo laikai, kai Baltijos šalys buvo vertinamos kaip "ekonominis tiltas" tarp Europos ir Rusijos. Tačiau Europos ir Baltijos šalių politikai pasirinko visiškai kitokį sprendimą — konfrontaciją su Rusija tiek politinėje, tiek ekonominėje srityje. Prie ko Baltarusiją atvedė bandymai vykdyti "daugelio vektorių politiką", stebime internete — nuo pat pradžių jos kaimynai Lietuva ir Lenkija bandė grubiai kištis į respublikos vidaus reikalus, eidami tuo pačiu keliu, kuriuo eina visa Europos Sąjunga.

Tai yra tas atvejis, kai politika ėmė diktuoti savo valią ekonomikai: metai iš metų mažėja Rusijos tranzitinių krovinių srautai per Baltijos jūrų uostus, mažėja krovinių gabenimo Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkeliais apimtys. Dabar oficialus Minskas ruošiasi išvežti krovinius iš Lietuvos Klaipėdos ir Latvijos Ventspilio, o tai taip pat gana logiška: Baltarusijos vadovybė neturi nė menkiausio noro stebėti, kaip apmokėjimas už tranzito paslaugas virsta parama iš Baltarusijos emigravusiems opozicijos atstovams.

2019 metais Rusijos elektros tiekimas Estijai ir Latvijai buvo nutrauktas, 2020 metų rugpjūčio mėnesį visų trijų Baltijos šalių ministrai paskelbė atsisakantys importuoti elektrą iš Baltarusijos, Lietuvos energetikos sistemos operatorius oficialiai paskelbė, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos atsisako rezervuoti BRELL energijos atsargas avariniam atvejui. Baltijos šalių ministrų pareiškimas dar nėra įformintas oficialaus dokumento forma — jį turi patvirtinti visų trijų valstybių reguliavimo institucijos ir energijos birža "Nord Pool", ir tik po to Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministerijos turės pagrindą suformuluoti savo atsakymą.

Tačiau terminą nustato Lietuva, nes jau žinoma atsisakymo rezervuoti avarinių pajėgumų data — 2021 metų sausio 1 diena. Nuo tos akimirkos išnyks techninis poreikis egzistuoti BRELL — susitarimas dėl pajėgumų rezervavimo apėmė penkias šalis, pasitraukus vienai iš šalių, greičiausiai, šis susitarimas bus nutrauktas. Jei Rusija ir Lietuva laikysis tarpvyriausybinio susitarimo dėl abipusio elektros energijos tiekimo, Rusija galės eksportuoti elektrą iš Kaliningrado srities: pastarosios teritorijoje pradėjus eksploatuoti tris naujas dujomis kūrenamas elektrines, anklave susidaro energijos perteklius.

Nuo 2019 metų Kaliningrado sritis neturi nieko bendro su BRELL, eksploatuojant naujas jėgaines, jos energetinė sistema leidžia veikti izoliuotai, nesinaudojant Lietuvos tranzito paslaugomis. Šioje frazėje nėra politinio komponento — buvo atlikti atitinkami bandymai, kurie patvirtino, kad Kaliningrado srities energetikos pramonė užtikrintai pati sprendžia problemas. Ar Kaliningrado elektra bus tiekiama Lietuvai po 2021 metų sausio 1 dienos, sužinosime artimiausiu metu — taip pat ar Rusija ir Baltarusija ketina išsaugoti BRELL, ar nuspręs nutraukti savo veiklą.

"Sveiko žmogaus dujotiekis" ir "Europos biurokrato dujotiekis"

Neverta stebėtis Baltijos šalių elgesio — reikia nepamiršti, kad apie jų nepriklausomybę galima kalbėti gana sąlygiškai, jų vadovybės veiksmai didele dalimi priklauso nuo to, kokius nurodymus jie gauna iš Briuselio ir Vašingtono. Ir šios instrukcijos yra labai lakoniškos — Baltijos šalys gavo įsakymą nutraukti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Įsakymas galioja ne tik BRELL elektros žiedui, panašūs veiksmai daugelį metų buvo atliekami ir visuose kituose energetikos sektoriuose — naftos, dujų ir atominiame.

2009 metais pagaliau buvo sustabdytas naujausios sovietinės atominės elektrinės Ignalinos darbas — tokia buvo Lietuvos įstojimo į ES sąlyga. 2006 metais nutraukta magistralinio naftotiekio "Polockas — Ventspilis", per kurį sovietiniais laikais buvo vykdomos juodojo aukso eksporto, eksploatacija.

Sausio 1 dieną pradėtas eksploatuoti naujas magistralinis dujotiekis "Balticconnector", einantis Suomijos įlankos dugnu tarp Estijos ir Suomijos, ir tą pačią dieną ES pradėjo veikti nauja regioninė dujų rinka, apimanti Suomiją, Estiją ir Latviją. Įdomu tai, kad visos trys valstybės vis dar gauna 100 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau "Balticconnector" yra tik dalis daug didesnio ES projekto, finansuojančio 75 proc. jo įgyvendinimo.

Pasak Briuselio politikų, šio "meridianinio dujų projekto" pradžia yra Norvegijos Šiaurės jūros sektoriuje. Dujotiekis eis per visą Danijos teritoriją, jos Baltijos pakrantėje jis tęsis kaip "Baltic Pipe", kuris pasieks Lenkijos pakrantę, kur jį pakels dar viena nauja THL GIPL ("Gas Interconnector Poland — Lithuania"). Lietuvoje jį sujungs nuo sovietmečio likęs "Šiaurės dimensijos" magistralinis tinklas, kuris transportuos dujas iš Šiaurės jūros per Lietuvą ir Latviją į Estiją ir per Baltijos jungtį į Suomiją.

Tai, kad šis projektas neturi bent kažkokio suprantamo ekonominio pagrindimo, įrodo visų šių dujotiekių tiesimo būdas. "Sveiko žmogaus dujotiekis" veda iš dujų telkinių pas vartotojus, "Europos biurokrato dujotiekis" pradėtas tiesti nuo tolimiausios nuo Šiaurės jūros atkarpos — su Baltijos jungtimi. Nėra logikos dėl pralaidumo, kuris "Baltic Pipe" sudaro dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus, GIPL - 2,5 milijardo kubinių metrų dujų per metus, "Balticconnector" — 2,6 milijardo kubinių metrų per metus.

"Baltic Pipe" operatorius bus Lenkijos dujų sistema, o už dujų tiekimą bus atsakinga Lenkijos bendrovė "PGNiG", užsakiusi 85 procentus dujotiekio pajėgumų. Taigi Lenkijos teritoriją pasieks 8,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, iš kurių 2,5 mlrd. Kubinių metrų PGNiG galės siųsti toliau į šiaurę — į Lietuvą ir Suomiją. Likę 6 milijardai kubinių metrų neišspręs paklausos Lenkijoje problemos, 2,5 milijardo kubinių metrų — Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai — kelis kartus mažiau nei jų bendra paklausa.

Keli milijardai eurų investicijų į visus šiuos naujus vamzdynus, kurie neišspręs tų šalių, per kurių teritoriją jie praeis, problemų, neturi nieko bendro su energetika ir ekonomika, tai yra grynai politinis projektas, kurio vienintelis tikslas yra parodyti, kad laikomasi visos Europos antirusiškos tendencijos, nieko daugiau.

Apie namų numylėtinius

Vamzdyno projektas, sukurtas ir įgyvendintas vardan ES politinių tikslų, yra pirmas atvejis istorijoje, kuris savo absurdiškumu negali sukelti šypsenų. Lenkijos "PGNiG" neturi savo telkinių Šiaurės jūroje, ši įmonė jau keletą metų perka atskirų Norvegijos valstybinės įmonės "Equinor" (anksčiau "Statoil") projektų akcijų paketus. Paaiškėjo, kad ji atpirko tiek, kiek pakako finansinės PGNiG galios — 85 procentus "Baltic Pipe" pajėgumų. Tačiau "Equinor" net negalvoja savo gamybos planus pavesti ES ir Lenkijos svajonėms — Norvegija nėra ES dalis, ji yra daug savarankiškesnė valstybė.

Dėl techninių priežasčių 2018 metais "Equinor" sumažino gamybą dviem procentais, palyginti su 2017 metais, 2019 — dar šešiais procentais, o 2020 metais numatomas keturių procentų sumažėjimas gali padidėti dėl situacijos, susijusios su COVID-19, atsigavimu. iki 2017 metų lygio, kurio tikimasi iki 2024 -ųjų. Taigi "Equinor" negali kompensuoti savo Europos vartotojams 8,5 milijardo kubinių metrų dujų, kurias PGNiG ketina paimti iš Norvegijos telkinių. Bet dėl ​​to nesijaudinkite — kompensuos "Gazprom" susiderinusi su JK: "Gazprom" aprūpina "Equinor" klientus kitose Europos šalyse, Norvegija padidina tiekimus į Angliją.

Kitaip tariant, ji per metus tieks 8,5 mlrd. Kubinių metrų dujų, kurių „Gazprom“ greičiausiai negalės tiekti Lenkijai, kitoms Europos įmonėms pagal susitarimą, kuris bus sudarytas su „Equinor“. Milijardai investicijų į europinį antirusišką dujotiekio projektą nepakenks „Gazprom“ interesams, netenkins paklausos Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Suomijoje, tačiau leis visoms Europos žiniasklaidos priemonėms daug ir garsiai kalbėti apie „sunkią, bet sėkmingą ES kovą su Rusijos dujų diktatūra". Naminis katinas, turėdamas laisvo laiko, visada randa ką veikti, tačiau jam tam nereikia milijardų eurų - už tai mes gerbiame kates. Ar ES šalių mokesčių mokėtojai vertina savo lyderystę leidžiant pinigus tokiems projektams, nežinoma.

Vienaip ar kitaip, aiškiai atsekamas ES vadovybės noras pasiekti visišką Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo su Baltijos šalimis nutraukimą, ir šis noras egzistavo nuo pat to momento, kai atsirado idėja priimti Baltijos šalis į ES.

Savotiška idėja ir savotiškas vykdymas: Baltijos šalyse buvo sunaikinta branduolinė energija, nutraukti tiesioginiai Rusijos naftos tiekimai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose, Lietuvoje, įgyvendintas itin sudėtingas dujotiekio projektas, padėtis su BRELL buvo privesta iki absurdo, tik šiemet Latvijos geležinkelis atleido ketvirtadalį savo darbuotojų, susijusių su toliau mažėjančia krovinių apyvarta, 2019 metais "Narva GRES" pajėgumai Estijoje buvo iš dalies uždaryti, Lietuva sumažino dujotiekio dujų pirkimo iš "Gazprom" apimtį ir padidino SGD pirkimo iš ... "Gazprom" apimtį (priminkime, kad SGD gamykla Vysocke priklauso 49,9 proc.  "Gazprom Bank", o suskystinimo dujas tiekia "Gazprom").

Už energetikos projektus atsakingi politikai žlugdo ekonomiką, tačiau niekas Baltijos šalyse net nebando grįžti prie sveiko proto. Dar įdomiau bus atidžiau pažvelgti į Baltijos šalių energetikos pramonės būklę šiuo metu, įvertinti kūrybinio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga rezultatus ir pabandyti padaryti tam tikras išvadas — išanalizuoti padarytas klaidas ir pabandyti rasti ką nors naudingo šiame nuostabiame eksperimente. Tai bus kitų nedidelio ciklo straipsnių tema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, energetika, BRELL
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 00:41 2021.04.13)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Balandžio 13-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 13-osios šventės

(atnaujinta 17:03 2021.04.12)
Šią dieną gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, be to, į orbita buvo paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas

Balandžio 13-oji yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 262 dienos.

Šiandien saulė teka 06:25, leidžiasi 20:16, dienos ilgumas 13 val. 51 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Algaudė, Ida, Idalija, Liaugaudas, Liaugintė, Martynas, Mingaudas.

Balandžio 13-ąją katalikų pasaulis mini Šv. Martyną I.

Šv. Martynas (†655), popiežius, kankinys. Jis Laterano Sinode pasmerkė monotelitų ereziją. Po to, imperatoriaus Konstanto II įsakymu, egzarchui Kaliopai įsibrovus į Laterano baziliką, buvo nušalintas nuo sosto ir pervežtas į Konstantinopolį, kur grasos namuose buvo labai griežtai saugomas. Vėliau perkeltas į Chersonesą, po maždaug dvejų metų užbaigė kančias ir pasiekė amžinybės vainiką.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Mirė 1927 metais. 1987 metais paskelbtas palaimintuoju.

1926 metais gimė tapytoja, dailininkė Sofija Veiverytė-Lingailienė.

1931 metais gimė žurnalistas Liubomiras Žeimantas.

1975 metais vėlų vakarą plūstant miniai iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų į miesto centrą sugriuvo pontoninis tiltas per Nerį. Į vandenį įkrito daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas.

1987 metais švenčiant Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.

2000 metais Kauno miesto meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

2003 metais mirė lietuvių teatro ir kino aktorius Balys Barauskas. Gimė 1929 metais.  

2004 metais Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).

2012 metais už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, už pilietinio solidarumo, asmens ir visuomenės santykių darnos stiprinimą Niujorke gyvenančiam menininkui Jonui Mekui įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas — garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Ši diena pasaulio istorijoje

1059 metais popiežius Mikalojus II išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik kardinolai.

1605 metais po Boriso Godunovo mirties Fiodoras II tapo Rusijos caru.

1743 metais gimė trečiasis JAV prezidentas, Virdžinijos Universiteto įkūrėjas (1801—1809) Tomas Džefersonas.

1796 metais iš Indijos į JAV atgabentas pirmasis dramblys.

1848 metais Sicilija paskelbė nepriklausomybę nuo Neapolio.

1906 metais gimė airių dramaturgas, poetas ir kritikas Semiuelis Beketas. Mirė 1989 metais.

1932 metais Vokietijos vyriausybė uždraudė karinių nacių formuočių — SS.

1941 metais Rusija ir Japonija pasirašė penkerių metų neutralumo paktą Antrajame pasauliniame kare.

1943 metais Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasti 12 000 lenkų karininkų palaikai. Taip pasaulis sužinojo apie Katynės žudynes.

1945 metais sąjungininkų karo aviacija sugriovė didesnę Tokijo miesto dalį.

1960 metais į orbita paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas.

1963 metais Baku gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.

1975 metais prasidėjo Libano pilietinis karas.

1988 metais Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

2010 metais amerikiečių erdvėlaivio "Discovery" astronautai Kleitonas Andersonas ir Rikas Mastračijus sėkmingai baigė jau trečią savo išėjimą, trukusį pusseptintos valandos, į atvirą kosmosą iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).

2013 metais Lenkijoje, Čenstakavos mieste, atidengta aukščiausia pasaulyje popiežiaus Jono Pauliaus II statula. Ji sveria 10 tonų ir yra 13,8 metro aukščio.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai