ET pastatas, archyvinė nuotrauka

Europa kovoja liberalią vienybę ir demokratinį totalitarizmą

(atnaujinta 15:48 2020.09.24)
Naujasis šaltasis karas, kurį jau de facto paskelbė Vakarai, pereina į visiškai naują etapą, kai paskui antirusišką retoriką neišvengiamai seka raginimai persekioti savus disidentus, kurių nuomonė prieštarauja oficialiai ideologijai

Vystantis situacijai paaiškėja, kad Rusija jau nebėra pagrindinis visų šių antirusiškų atakų ir sankcijų taikinys.

Regis, kokie sunkūs yra naujausi Europos Parlamento nutarimai dėl Rusijos ir Rusijos politikos, kuriuose netgi reikalaujama pakeisti Rusijos Konstituciją. Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen kalba iš tos pačios institucijos tribūnos — o oficialioje kalboje Rusija paminėta tik vieną kartą. Bet kaip! Kad ji tiesiogiai kelia grėsmę "tiems, kurie palaiko glaudesnius santykius su Rusija". Tai yra greičiausiai kreipimasis ne į Maskvą, o į tas valstybes ir ypač pačios Europos Sąjungos politines grupes, kurios vis dar drįsta tikėtis sveikesnio Briuselio požiūrio į užsienio politiką. Tokiu būdu buvusi Vokietijos gynybos ministrė perspėja Europos opoziciją: "Mes sekame paskui jus".

Be to, Vakarų žiniasklaida visoje šioje plačioje "sosto" kalboje išskiria šį trumpą Rusijos paminėjimą kaip pagrindinę žinią, pateikdama ją pirmuosiuose puslapiuose: "Europos Sąjungos vadovė perspėja dėl ryšių su Rusija". Tai yra, ši tezė turėtų būti paviešinta ir išgirsta visų tų, kuriuos ta pati žiniasklaida reguliariai vadina "naudingais Kremliaus idiotais".

Neabejotina, kad aštrus požiūrio į vidinę opoziciją griežtinimas nėra reakcija į skandalą dėl "Berlyno paciento", kaip teigia kai kurie Europos politikai. Tai greičiau atsakas į masių skandavimą "Putinas! Putinas!" prie Rusijos ambasados ​​Berlyne sienų. Tai taip pat baimė išgirsti tiesos žodį, kuris, kaip paaiškėja, vis didesnės pagarbos sulaukia pačioje Vokietijoje.

Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung" atkreipė dėmesį į šią "problemą". Cituoju pažodžiui: "Rusijos valstybinės žiniasklaidos įtaka yra stipri Vokietijoje, kur Navalno apnuodijimas sukėlė daug diskusijų. Rusijos valstybinės televizijos padalinio "RT Deutsch" straipsniai yra nepaprastai populiarūs: pasak EUSS (Europos išorės veiksmų tarnybos — Sputnik), jie dabar antri pagal populiarumą Vokietijos socialiniuose tinkluose".

"Süddeutsche Zeitung" autoriai negali suvokti, kodėl taip yra, taip pat kodėl pastaraisiais metais labai sumažėjo vokiečių laikraščių populiarumas. Jų nuomone, pagrindinis Rusijos žiniasklaidos tikslas Europoje yra "įnešti abejonių" į harmoningas Europos visuomenės gretas. Įdomu, nuo kada Vakarų žurnalistai pamanė, kad abejoti yra kas nors blogo ir baisaus? Iš pažiūros demokratinė Europa visada smerkė (bent jau žodžiais) totalitarizmą ir oficialią vieną poziciją.

Ir dabar Vakarų žurnalistai ir politikai nuoširdžiai stebisi, kodėl jų tautiečiai, bandydami rasti bent kiek prasmės naujienose apie "apnuodijimą" ir "kišimąsi", ieško sveikos alternatyvos vietiniams laikraščiams ir naujienų kanalams, kurie be jokios kritinės analizės perduoda tik "vienintelę teisingą" versiją, nuleistą iš viršaus.

Prorusiškos nuotaikos vis labiau populiarėja Rytų Europoje, o Briuselis, nepaisant politikų noro šį reiškinį vertinti kaip "Maskvos ranką", turi pripažinti, kad jis pats kaltas dėl savo nesėkmių.

Tai galioja ne tik Vokietijai. Kad ir kurią Europos šalį pasirinktumėte, būtinai susidursite su diskusijomis apie tai, kodėl "prorusiškas" požiūris yra toks populiarus nesisteminėse žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čekų ekspertas Janas Širas tai paaiškina žurnalistų "nepasiruošimu". Juos reikia tiesiog "teisingai nukreipti": priversti juos vadinti Donbaso sukilėlius ne "separatistais", o "Rusijos kariuomene" — ir mes iškart gausime norimą rezultatą. Bet kam rūpi, kad per visus šiuos metus niekas Donbase nerado Rusijos kariuomenės! Pagrindinis dalykas yra primesti skaitytojams "neaiškų" paveikslą, kuris neleidžia abejoti ir dvejopai interpretuoti. O tam, pasak Širo, į Čekijos televiziją reikėtų kviesti tik "teisingus" ekspertus, kurie sau neleidžia (koks siaubas!) abejoti tuo, kad "Rusijos režimas suinteresuotas Navalno apnuodijimu ir kad tai padaryta panaudojus "Novičiok".

Ar Širas ir panašūs ekspertai nežino, kad bet kuris sveiko proto žmogus, visuose be išimties laikraščiuose rasdamas informacijos apie Rusijos "okupantus" ar "nuodytoją Putiną", anksčiau ar vėliau bandys ieškoti šių sensacingų "faktų" patvirtinimo? Laikraščiuose nieko neradę, būtinai kreipsis į alternatyvius šaltinius. Tiesą sakant, tai (o ne kai kurios vidaus priešo intrigos) paaiškina faktą, kad Rusijos žiniasklaida vis labiau populiarėja Europoje. Ji leidžia bent jau pažvelgti į tam tikrą problemą skirtingu kampu ir padaryti savo išvadas. To ir bijo Vakarų ekspertai, apsėsti kovos su Rusija ir niekinantys turinčius kitokį požiūrį Europoje.

Kitas nesenas tokios manijos pavyzdys yra šios savaitės vietos rinkimai keliuose Italijos regionuose. Išsigandusi opozicinės "Lygos" pergalės perspektyvos, gravituojančios link dešiniojo šono, tradiciškai "raudonojoje" Toskanoje pagrindinė žiniasklaida vėl ištraukė antirusišką žemėlapį, primindama jau samanomis apaugusią "finansavimo iš Rusijos" istoriją. Pagrindinis "įrodymas": tam tikras elektros kompanijos savininkas, kažkada susijęs su "Lyga", turi žmoną rusę ir... pervedė savo pinigus į Rusiją. Nors pats toks "skandalas" paneigia kaltinimus "Lygai" — juk pinigai keliauja į Rusiją, o ne atvirkščiai. Tačiau bet kuriuo atveju skaitytojas turi būti įsitikinęs opozicijos ryšiais su Kremliumi, nesvarbu, ar tai logiška, ar ne.

"Lygos" lyderio Salvinio teiginiai, kad per visus šiuos metus niekas nerado "nei rublio, nei matrioškos", visiškai nesudomino liberaliosios Italijos žiniasklaidos ir Briuselio politikų. Žaisdamas šia spekuliacija, vienas iš Europos liberalų ideologų ir pagrindinių ruporų Guyus Verhofstadtas Europos Parlamento salėje viešai kaltina Salvinį, kad jis gavo "pinigų iš Putino".

"Aš asmeniškai laikau skandalu, kad šie žmonės, kurie bando mus mokyti, gauna pinigų Europos Sąjungai sunaikinti", — sakė buvęs Belgijos ministras pirmininkas.

Tiesą sakant, tai yra "kaltinimų" vidinei opozicijai esmė — nesvarbu, ar ji tikrai prorusiška, ar turi ryšių su Maskva, ar ne. Svarbiausia — užčiaupti burną. O ką gali atsakyti jūsų oponentas, jei jam į akis sakai, kad vieno iš jo šalininkų žmona yra rusė arba lentynoje stovi matrioška. Šis metodas jau seniai išbandytas daugelyje Europos šalių.

Tai reiškia naujosios Europos "geležinės ledi" Ursulos von der Leyen akivaizdžius grasinimus oponentams. Šaltasis karas neįmanomas be raganų medžioklės. Per šį karą Europa neims belaisvių, grasindama nušluoti visus tuos, kuriuos ji skelbia "penktąja kolona". Ir tai tik pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, Rusija, žiniasklaida
В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии

"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas neapykantos kurstymą?

(atnaujinta 15:18 2020.10.21)
Andrius Tapinas triumfuoja. Kartu su televizoriaus meistru. Kam Tapinui televizorius? Tapinui reikia viską sužiūrėti. Nes ponas Tapinas turi savo televiziją. Ir daug partnerių kitose televizijose. O dar tie lenkai...

Kitą dieną po I rinkimų turo savo džiaugsmą Tapinas liejo ir savo Facebook laiko juostoje. Įspėjo ir lenkus.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom" — sako man meistras, atėjęs pajungti televizoriaus".

Tapinas tęsia: "Mes tikrai laimėjom. Turėjom planą, kurio laikėmės. Darėm daug nematomo darbo, bendravom su žmonėm, su kuriais šiaip gal ir nebuvo labai smagu bendrauti. Išėjom iš mūsų burbulo, skatinom diskusiją apie tautines mažumas, visomis įmanomomis priemonėmis mėginom aktyvuoti žmones".

Tapinas aktyvavo nacionalinį klausimą ir Tapino mecenatai laimėjo.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom. Ir matant, koks skirtumas yra tarp kairės ir dešinės, 5 mandatai, išslydę iš Karbauskio rankų, 5 mandatai, dėl kurių Skvernelis paguldė savo savigarbą, yra aukso vertės ir pilietinės visuomenės pergalė".

Tapinas patikslino, kas iškovojo pergalę Lietuvos "pilietinei visuomenei".

Tapinas: "Taip pat noriu nuoširdžiai pasveikinti Aušrinę Armonaitę ir visus Laisvės partijos žmones. <...> Seimas bus daug įdomesnis ir atviresnis, kai ten dirbs tokie žmonės kaip Tomas Raskevičius, Evelina Dobrovolska, Vytautas Mitalas ir kiti".

Tapinas pasiuntė žinutę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.

Visuomenininkas Tapinas: "Waldemar Tomaszewski /Valdemar Tomaševski, ar sakiau, kad nelotumėt ant "Laisvės kelio"? Sakiau. Tai va ir nepykit tada".

Visuomenininkas A.Tapinas Mes laimėjom 1
Screenshot
Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom"

Per Seimo rinkimus Tapinas darė daug "nematomo darbo". Jo politinio verslo partneris daug atviresnis. Pramogų verslo patriarchas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kulką Valdemarui Tomaševskiui pasiūlė be įspėjamosios žinutės. Kai dabar bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, Valinskas teigia, kad pajuokavo.

Tačiau prokuratūra pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu delfi.lt, kur šis, komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo", — pareiškė Valinskas.

Šios ištraukos viešai prieinamame interviu nebėra, tačiau ją galima rasti perfilmuotą iš interviu internete.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šio pasisakymo kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski), jis teigė esąs nuliūdintas buvusio Seimo pirmininko Valinsko neapykantos kalbos.

"Nors aš visada palaikysiu teisę į kritiką kaip demokratijos laisvos valstybės pagrindą, manau, kad jos riba yra smurto skatinimas, net jeigu, o gal ypač, kai kalbama apie didžiausią politinį konkurentą", — rašoma kreipimesi.

Zgoželskis teigia norintis atkreipti Pranckiečio dėmesį į šį pasisakymą.

Į Valinsko pasisakymus sureagavo ir Lenkijos diplomatai.

Pasak Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršulės Doroševskos (Urszula Doroszewska), už tokius pasisakymus, kuriuose galima įžvelgti grasinimus ir neapykantos kurstymą, — baudžiama.

Anot Doroševskos, viešoje erdvėje negali būti vietos neapykantos kalbai.

"Reiškiu savo pasipiktinimą dėl Arūno Valinsko viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir šios partijos rinkėjus, kad "tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus". Norėčiau pabrėžti, kad niekam negalima grasinti mirtimi, o viešas kurstymas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas. Viešoje erdvėje nėra vietos neapykantos kalbai. Tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė tinkamai sureaguos. Žodžio laisvė turi savo ribas tuo momentu, kai kitų teisės ar laisvės yra pažeidžiamos".

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje ir į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse apygardose.

Partija teigia, kad dėl "Laisvės TV" kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Tapino kryptingas, gerai apgalvotas ir labai aktyvus veikimas prieš Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją prasidėjo prieš mėnesį iki Seimo rinkimų.

Kampanijai prieš "Voldemortą" buvo surastos ir paskirtos lėšos. Dėl kurių Tapinui tenka aiškintis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

"Iššovė" į LLRA-KŠS vadovą ir Valinskas. Kol kas tik žodžiu. Valinsko žodis gali būti mirtinas ginklas.

Tapiną ir Valinską sieja kūrybinė veikla. Abu dalyvauja bendruose komerciniuose žiniasklaidos projektuose. Turi šis duetas sąsajų ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

Tapinas niekada neslėpė simpatijų šiai politinei jėgai. Jo organizuojamose akcijose dažnai galima pastebėti pirmose gretose stovinčius konservatorių lyderius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nepatekimas į Seimą pirmiausia buvo naudingas konservatoriams.

Po I rinkimų turo politinė aritmetika tapo pakankamai aiški. Jeigu Valdemaro Tomaševskio partija būtų perkopusi 5 procentų barjerą — nežymiai, bet daugiau balsų turėtų centro kairės blokas su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priekyje.

Taip neįvyko. Todėl, neturėtų kilti abejonių, kam LLRA-KŠS pralaimėjimas buvo pirmiausia naudingas. Konservatoriai, kartu su naujai sukurta Laisvės partija, visada akcentavo, kad LLRA-KŠS yra su Kremliumi susijusi partija ir jos veikla prieštarauja valstybės nacionaliniams interesams.

Tai akivaizdi veidmainystė. Nes Lietuvos sostinėje, Vilniuje, būtent Laisvės partija ir konservatoriai valdžioje yra LLRA-KŠS dėka. Jie kartu yra vienoje koalicijoje. Tačiau sostinėje veikia kiti "vertybiniai" principai. Valdžios kėdžių principai.

Tapinas ir Valinskas pritilo. Tyli ir šio dueto "Ko".

Kur dingo kviestiniai ir nuolatiniai komentatoriai, kurie daugybę kartų per dieną "sąžiningai" kala į galvą visuomenei "teisingą" nuomonę? Kur LRT laidos ir pokalbių forumai, narstantys "neteisingą" pasisakymą? Kur didieji humoristai ir tautos sąžinė — žurnalistikos žvaigždės?

LRT atsakymas — mes "Valinsko šaudymui" nepritariam. To betrūko, kad pasakytumėte: pritariame ir palaikome. Valinskas net nemėgina aiškintis. Čia toks jo humoras. Jis gi pokštininkas. Jūsų bėdos, jeigu nesuprantat jo subtilaus humoro.

Valinskas „vaizdingai sušaudė“ Tomaševskį 2
Screenshot
Valinskas "vaizdingai sušaudė" Tomaševskį 2

Lietuvos visuomenė galvoja kitaip nei visuomeninis transliuotojas. Valinsko pasisakymas vis dėlto sukėlė didelį atgarsį. Lenkijoje. Lietuvos lenkams tai irgi nepanašu į pokštą.

Šiuose rinkimuose, pasitelkus vadinamuosius nepriklausomus visuomenininkus, už nedeklaruotas lėšas viena politinė jėga vykdė agitaciją prieš kitą politinę jėgą.

Bet kuri antiagitacija irgi yra agitacija ir turi būti deklaruota, kaip numato įstatymai. LRT "Auksinio proto" vedėjo Valinsko viešai išsakyti žodžiai yra įžūlus neapykantos kurstymas. Niekaip nederantis su demokratijos principais ir įstatymais. Peržengiantis elementaraus žmoniškumo ribas. Ir visokie Lietuvos pramogų verslo patriarcho pasiteisinimai ir išvedžiojimai atrodo silpnai ir neįtikinamai.

Lietuvos politinė kultūra, pakantumas kitai nuomonei ir pagarba žmogui šiuose rinkimuose žengė didelį žingsnį atgal.

Vis dėlto politikai reaguoja. Buvę.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: "Bando vaikinas išsukti savo s....ę. Ne kažkas išeina. Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi. Visai nesvarbu kokį patriotą, juokautoją ar laisvių gynėją bandysi vaizduoti. Tik gilyn skęsta ir mūsų valstybei gėdą daro".

Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi 3
Screenshot
Žodis — ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius: "Aš noriu atsiprašyti visų savo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų lenkų už vieno Lietuvos eterio klouno ir per neįtikėtiną likimo pokštą politikos nevykelio, tapusio Seimo pirmininku pasisakymą Delfi TV laidoje, kuri, laikantis geriausių dvaro žurnalistikos tradicijų buvo nedelsiant "sutvarkyta” ir neapykantą bei smurtą kurstantis tekstas skubiai pašalintas".

Gintaras Furmanavičius prognozuoja: "Be jokios abejonės mano labai negerbiamam Arūnui Valinskui už šį pasisakymą nieko nebus. Prokuratūra ras pretekstą nutraukti pradėtą įkiteisminį tyrimą. Daugų daugiausiai kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu".

Valinskui kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu“ 4
Screenshot
Valinskui kas nors pagrūmos pirštuku ir pasakys nu-nu-nu"

Nors ir buvę politikai, nors tik Facebook, bet sureagavo operatyviai.

Kilus skandalui sureagavo ir esami. Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis.

"Aš kreipiuosi į visus gerus žmones Lietuvoje. Žinote, sakoma, kad didžiausios niekšybės pasaulyje yra padaromos tuomet, kai žmonės yra abejingi. Nebūkite abejingi. Duokite atkirtį šitiems žmonėms, kurie prarado bet kokį saiką, prarado bet kokį padorumą ir žmogiškumą", — paklaustas sakė prezidentas Nausėda.

Lietuvos prezidentas klausė, kur mes nusirisime ir kur eisime, jei toleruosime tokius pasisakymus. "Šiandien mes kalbame galbūt apie konkretų užsipuolimo objektą, kažkas galbūt kikena į kumštį, kad ne mane čia liečia, tas žmogus kažkoks keistais ryšiais susijęs, galbūt ir gerai jam čia užvažiavo. Galbūt rytoj mes pradėsime kalbėti, kad reikia pagrasinti ir jo šeimai. Kur mes nusirisime ir kur mes einame?"

Į Valinsko pasisakymą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo Facebook'o laiko juostoje jis neįvardijo, kad kalba būtent apie Valinską. Valinskas apibūdinamas tik kaip "aktyvus visuomenės atstovas".

Iš tolesnio pateikiamo vertinimo matyti, kad kalbama būtent apie Valinsko pasisakymą, skirtą V. Tomaševskiui.

"Šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką. Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?" — svarsto Skvernelis.

"Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — išdėstė premjeras.

Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį 5
Screenshot
Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį

O tuo tarpu trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus bandoma įrodyti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pavadinti bevardę gatvę tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardu užgavo dalies mūsų bendrapiliečių tautinius, patriotinius jausmus, papiktino, įskaudino, pakurstė nesantaiką ir priešiškumą.

Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius 6
Screenshot
Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius

Taigi, "lenkų klausimas" Lietuvoje turi įvairių pavidalų. Ir iš politinės dienotvarkės nebus išbrauktas. Visuomenininkai Valinskas ir Tapinas primins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, lenkai, Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
 CNN pastatas

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

(atnaujinta 14:41 2020.10.21)
JAV ir Didžiosios Britanijos Rusijai pateikti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių Pietų Korėjos ir Japonijos olimpinių žaidynių atžvilgiu sukėlė šiek tiek gluminamą Rusijos reakciją

Sumišimo priežastis yra paprasta: eilinės nepagrįstos užuominos apie absurdiškus Maskvos nusikaltimus taikai ir sportui atrodo beprasmės — tiek propaguojant antirusišką darbotvarkę, tiek imantis priemonių Rusijai "nubausti".

Viena vertus, Vakarams sunkiai sekasi vykdyti rusofobišką žiniasklaidos kampaniją. Incidentas su Aleksejumi Navalnu nebuvo iki galo parengtas. Lyg ir nėra būtinybės paleisti šviežią "antį", ypač tokiame aukštame užsienio reikalų agentūrų vadovų ir pagrindinių specialiųjų tarnybų lygmenyje. Kita vertus, ankstesnė patirtis, įskaitant istoriją su rusų tinklaraštininku, rodo, kad bet kuriuo atveju negalima tikėtis, jog bus imtasi tikrai rimtų ir skaudžių priemonių prieš Maskvą.

Tuo tarpu Vašingtono ir Londono pareiškimai vienu metu liudija, kad egzistuoja bendri tikslai, kurių siekia abi sostinės. Bet apie ką konkrečiai gali būti kalba?

Panašu, kad atsakymą greičiausiai galima rasti Tokijaus ir Seulo reakcijoje į kaltinimus. Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti, skirdama laiką rinkti "svarbią informaciją". Pietų Korėjos valdžia taip pat nusprendė tylėti.

Akivaizdu, kad abiejų šalių pareigūnai ir specialiosios tarnybos — beje, pagrindiniai Vakarų sąjungininkai regione — nebuvo iš anksto informuoti apie JAV ir Didžiosios Britanijos operaciją ir dabar turi konvulsiškai orientuotis vietoje, kad neprašautų pro šalį ir užimtų reikiamą poziciją. Kaip ir, pavyzdžiui, Japonijos olimpinis komitetas, kuris patikino, kad nejaučia kibernetinių atakų poveikio savo darbui.

Taigi, labai tikėtina, kad pagrindinis naujos antirusiškos kampanijos tikslas, kad ir kaip būtų keista, yra visai ne Rusija, o visas kitas pasaulis — ir pirmiausia patys Vakarai. Rusofobiška dienotvarkė čia veikia tiesiog kaip patogus įprastas įrankis, o ne galutinis tikslas.

Informacinis-propagandinis dominavimas yra esminė JAV hegemonijos dalis. JK tradiciškai jas palaiko šiuo klausimu, nes būtent įtakingiausių angliškų žiniasklaidos priemonių abipus Atlanto visuma paprastai vadinama pasauline žiniasklaidos srove. Ypatingas abiejų šalių artumas bendradarbiaujant politinėje ir specialiųjų tarnybų srityje taip pat yra gerai žinomas jau seniai.

Laipsniškas Jungtinių Valstijų kaip supervalstybės degradavimas ir ryškus Jungtinės Karalystės įtakos užkulisiams silpnėjimas tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šie procesai daugiausia veikia ekonominius, biurokratinius ir kai kuriuos politinius mechanizmus.

Tuo tarpu yra sričių, kuriose iki šiol išliko nenuginčijamas dviejų galių pirmumas. Kaip neįmanoma abejoti Amerikos armijos viršenybe NATO, taip ir jokia žemyninės Europos žiniasklaida nėra pajėgi konkuruoti įtakoje su britų "The Times" ar Amerikos "CNN". Jau nekalbant apie tai, kad užjūrio šalyse yra tokių galingų viešosios nuomonės manipuliavimo įrankių kaip Twitter ir Facebook kontrolės centras.

Griežta Vašingtono politika prieš "RT" ar kinų kilmės "TikTok" patvirtina, kad jie puikiai supranta tokių struktūrų svarbą. Tačiau valstybės priprato prie to, kad geopolitiniai oponentai turi savo labai rimtus žiniasklaidos įtakos išteklius ir tiesiog imasi priemonių apriboti jų darbą pas save.

Konkurentų atsiradimas pačiuose Vakaruose būtų daug jautresnis Amerikos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms ir propagandos tandemui. O vyksta būtent tai — ir Navalno byla tapo jiems itin nemalonių ir nepageidaujamų procesų įrodymu.

Iš Rusijos skandalas aplink tinklaraštininką gali atrodyti kaip ankstesnių procesų tęstinumas, tačiau iš tikrųjų jis yra unikalus savaip, nes tai visiškas Berlyno kūrinys.

Taip, Vokietija panaudojo standartinę rusofobišką darbotvarkę, tačiau ji perėmė ją iš savo "vyresniųjų partnerių" ir panaudojo savarankiškame žaidime.

Vokiečiai kontroliuoja Navalną. Jis sako tai, ko jiems reikia: nuo "Nord Stream-2" apsaugos iki "smeigtukų", adresuotų amerikiečiams, kurie jam nerodo didelio palaikymo. Kelias dienas pagrindinis naujienų šaltinis pasauliui buvo vokiečių leidiniai, o anglų kalba žiniasklaida buvo priversta visa tai cituoti ir pakartoti.

Šiame kontekste istorija apie Rusijos GRU įsilaužėlius, puolančius olimpiadą, įgyja labai ypatingą prasmę. Tiesą sakant, amerikiečiai ir britai, pasitelkdami juos, bando visiškai pašalinti Navalno temą iš naujienų darbotvarkės, nes tai iš tikrųjų yra jų konkurentų projektas. Be to, Vašingtonui ir Londonui svarbu atgauti kontrolę pasaulinėje žiniasklaidos-politinėje erdvėje, kurią kurį laiką sumenkino vokiečių vadovaujama Europa.

Na, jie paprasčiausiai negalėjo sugalvoti geresnio būdo, kaip išmušti pleištą pleištu, tai yra, vieną antirusišką temą kita.
Nors abi pusės naudoja retoriką, kuri yra labai nedraugiška Rusijai, iš esmės ji yra naudinga Rusijai (ir daugeliui kitų šalių), nes padidina konfliktų lygį Vakaruose ir skatina tolesnį jų nuosmukį.

Na, tai, kad Vokietijai pirmą kartą pavyko — nors ir trumpam — perimti pasaulio politinės ir informacinės erdvės kontrolę, turėtų būti suvokiama ne kaip unikali taisyklės išimtis, bet kaip pirmoji kregždė. JAV ir Didžiajai Britanijai reikėtų pamažu ruoštis žiniasklaidos dominavimo praradimui, nes dabar joms meta iššūkį ne tik geopolitiniai konkurentai, bet ir artimiausi jų sąjungininkai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinės atakos, Aleksejus Navalnas, Olimpinės žaidynės
Džo Baidenas

Baidenas pažadėjo Baltijos šalims pergalės JAV rinkimuose atveju stiprų atsaką Rusijai

(atnaujinta 08:23 2020.10.22)
Demokratų kandidato politiniame dokumente teigiama, kad nuolatinis Baltijos šalių palaikymas ir jo požiūris į NATO sąjungininkus labai prieštarauja Donaldo Trumpo politikai

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV kandidatas į prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus. Tai teigiama politiko politiniame dokumente, kurį Twitter paskelbė Pensilvanijos universiteto Bideno centro direktorius Maiklas Karpenteris.

"Džo Baideno ilgalaikė parama Baltijos šalims ir tikėjimas Amerikos įsipareigojimu mūsų sąjungininkėms sudaro ryškų kontrastą Trampui, abejojančiam NATO svarba, – rašoma dokumente. –Džo Baidenas tvirtai rems mūsų NATO sąjungininkes, kitaip nei Trampas, keliantis klausimą dėl Aljanso vertingumo ir kartą supainiojęs Baltijos šalis su Balkanais,"  —sakoma dokumente.   

Baideno komanda taip pat pabrėžia, kad buvęs viceprezidentas toliau nepritars Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą "Nord Stream-2" projektui. Anot demokrato, šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. 

Baideno varžovas JAV prezidento rinkimuose bus dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trampas. Lietuvoje jo prezidentavimo metu buvo kilęs nerimas dėl kritikos NATO ir ginčų su sąjungininkais Europoje, tačiau kartu pabrėžiama, kad Trampo administracija nuolat siunčia amerikiečių karius į Lietuvą ir prisideda prie energijos šaltinių diversifikavimo.

JAV prezidento rinkimai numatomi lapkričio 3 dieną. Jie gali išrinkti 46-ąjį šalies vadovą, jei respublikonų kandidatas Trampas nebus išrinktas antrai kadencijai.

Nacionaliniame suvažiavime Demokratų partija paskyrė buvusį viceprezidentą ir senatorių Joe Bideną. Jei Bidenas taps prezidentu, jis nuo pat pirmos dienos taps seniausiu Amerikos lyderiu istorijoje.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Baltijos šalys, JAV, Džo Baidenas
Dar šia tema
Džo Baidenas žada nužudyti Amerikos ekonomiką
Baidenas apkaltino Trampą "paklusnumu" Rusijai
Žiniasklaida: Baidenas atsisakė kritikuoti koronavirusu susirgusį Trampą