Svetlana Tichanovskaja

Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 

(atnaujinta 16:05 2020.09.24)
Baltarusijos žiniasklaidai paskelbus apie Aleksandro Lukašenkos inauguraciją Minske, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir prezidentas Gitanas Nausėda vieni pirmųjų paskelbė nepripažįstantys Lukašenkos. Vilnius sudegino visus tiltus galimoms paliauboms

Aleksandro Lukašenkos inauguracijos dieną įvyko incidentas. Pirmasis Baltarusijos Respublikos prezidento pareigų teisėtumo nepripažinimą paskelbė ne Lietuvos, o Slovakijos užsienio reikalų ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą Liną Linkevičių, matyt, tai supykdė nejuokais. Kur tai regėta: Baltarusijos lydere paskelbta Svetlana Tichanovskaja gyvena Vilniuje, o tai reiškia, kad visi tokio pobūdžio pareiškimai pirmiausia turėtų būti iš Lietuvos. Prašau Europos Vadovų Tarybos tai pranešti Slovakijos diplomatams!

Tiesa, tada Gitanas Nausėda reabilitavo Lietuvą ir pirmasis iš prezidentų pasakė griežtą "fi!" Aleksandrui Lukašenkai.

"Lietuva nepripažįsta Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs", — trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, norėdamas kaip nors reabilituotis dėl savo lėtumo, įsivaizduodamas save lygų šalies prezidentui, pareiškė, kad jei į Lietuvą atvyks naujas Baltarusijos ambasadorius su Lukašenkos pasirašytais įgaliojimais, jis bus išsiųstas namo.

Pasak jo, nekyla abejonių, kad jis nebus priimtas. Jei neteisėtas prezidentas jį atsiųs, jis neturės teisinių galių. Tačiau, anot jo, ambasadorius buvo paskirtas, šiuo atveju ne Lietuva turi užduoti šį klausimą.

Tai yra, pasirodo, kad nuo šiandien visi Baltarusijos Respublikos norminiai aktai ir dokumentai bus laikomi neteisėtais Lietuvoje? Tai yra kažkas naujo tarptautiniuose santykiuose. Jei vadovaujamės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo logika, tai ir vyriausybę, ir kariuomenę, prisiekusią ištikimybę naujai išrinktam senajam prezidentui, reikėtų laikyti neteisėta. Tai reiškia, kad visi ryšiai su Baltarusijos pareigūnais turėtų būti nutraukti.

Ar galite įsivaizduoti paveikslą? Važiuojate automobiliu į vieną iš kontrolinių punktų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir iššaukiamai pareiškiate pasieniečiams ir muitininkams: jie sako, kad jūs neturite teisės tikrinti dokumentų ir krovinio, nes esate neteisėti! Sakysite, kvailai samprotauju? Ar ne kvailumas ir beprotybė aukščiausių Lietuvos pareigūnų, atsakingų už užsienio politiką, argumentuose?

Panašu, kad, atsiėmę "kinder-siurprizą" "prezidentės Svetos" pavidalu, Lietuvos prezidentas ir užsienio reikalų ministras įsivaizdavo esą beveik visos ES užsienio politikos valdovai. Kaip šapito, jie vežioja Tichanovskają po visas šalis ir tarptautines organizacijas, rodo ją kaip Baltarusijos brangenybę atvykstantiems ministrams pirmininkams ir prezidentams. Net Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizito Lietuvoje programoje gali būti įtrauktas susitikimas su "prezidente Sveta".

Tuo tarpu Linkevičius ir Nausėda maudosi pasaulio žiniasklaidos kamerų šviesoje, juos cituoja svarbiausi leidiniai. Vieningai su jais Europos Parlamente minią veda Lietuvos Europos parlamentarai Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. O Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės savo kabinetų tyloje svarsto galimybes nukreipti krovinių srautus į Ust Lugą ir perskirstyti elektros srautus iš eksploatuojamos Astravo AE visame regione.

Neseniai kaimyninė Latvija pasipiktino visa ES, nes jos geležinkelis prarado beveik milijardą eurų dėl... Rusijos. Panašiai, būtina griežtai įsakyti Maskvai, kad tai nepriimtina civilizuotoje visuomenėje. Atseit, rusai, grąžinkite savo krovinius į Latvijos uostus vietiniais geležinkeliais. O ant savo itin modernaus uosto Baltijos jūros pakrantėje — Ust Lugoje — vartų pakabinkite spyną.

Įdomu, ką užgiedos Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius naujaisiais metais, kai bus nutrauktos baltarusiškų prekių perkrovimo per Klaipėdos uostą sutartys? O taip! Spalio mėnesį Lietuvoje vyks naujojo Seimo rinkimai ir nėra faktas, kad kitoje vyriausybėje tokį atsakingą postą vėl užims Linas Linkevičius. Nors negalima atmesti šios galimybės. Juk jis dvi kadencijas iš eilės vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Ar įmanoma rasti jam lygiavertį pakaitalą? Taip, ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, kad vos ne pats rinksis kandidatus į ministrus ir net į ministrus pirmininkus.

Jei būsimojoje vyriausybėje nebus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kurios narys yra Linas Linkevičius, tai, galbūt, norint padėkoti už kovą "Baltarusijos fronte", Linas bus įtrauktas kaip prezidento Nausėdos administracijos patarėjas tarptautinių reikalų klausimais. Juk negalima prarasti tokių kadrų?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (458)
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии

"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas neapykantos kurstymą?

(atnaujinta 15:18 2020.10.21)
Andrius Tapinas triumfuoja. Kartu su televizoriaus meistru. Kam Tapinui televizorius? Tapinui reikia viską sužiūrėti. Nes ponas Tapinas turi savo televiziją. Ir daug partnerių kitose televizijose. O dar tie lenkai...

Kitą dieną po I rinkimų turo savo džiaugsmą Tapinas liejo ir savo Facebook laiko juostoje. Įspėjo ir lenkus.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom" — sako man meistras, atėjęs pajungti televizoriaus".

Tapinas tęsia: "Mes tikrai laimėjom. Turėjom planą, kurio laikėmės. Darėm daug nematomo darbo, bendravom su žmonėm, su kuriais šiaip gal ir nebuvo labai smagu bendrauti. Išėjom iš mūsų burbulo, skatinom diskusiją apie tautines mažumas, visomis įmanomomis priemonėmis mėginom aktyvuoti žmones".

Tapinas aktyvavo nacionalinį klausimą ir Tapino mecenatai laimėjo.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom. Ir matant, koks skirtumas yra tarp kairės ir dešinės, 5 mandatai, išslydę iš Karbauskio rankų, 5 mandatai, dėl kurių Skvernelis paguldė savo savigarbą, yra aukso vertės ir pilietinės visuomenės pergalė".

Tapinas patikslino, kas iškovojo pergalę Lietuvos "pilietinei visuomenei".

Tapinas: "Taip pat noriu nuoširdžiai pasveikinti Aušrinę Armonaitę ir visus Laisvės partijos žmones. <...> Seimas bus daug įdomesnis ir atviresnis, kai ten dirbs tokie žmonės kaip Tomas Raskevičius, Evelina Dobrovolska, Vytautas Mitalas ir kiti".

Tapinas pasiuntė žinutę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.

Visuomenininkas Tapinas: "Waldemar Tomaszewski /Valdemar Tomaševski, ar sakiau, kad nelotumėt ant "Laisvės kelio"? Sakiau. Tai va ir nepykit tada".

Visuomenininkas A.Tapinas Mes laimėjom 1
Screenshot
Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom"

Per Seimo rinkimus Tapinas darė daug "nematomo darbo". Jo politinio verslo partneris daug atviresnis. Pramogų verslo patriarchas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kulką Valdemarui Tomaševskiui pasiūlė be įspėjamosios žinutės. Kai dabar bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, Valinskas teigia, kad pajuokavo.

Tačiau prokuratūra pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu delfi.lt, kur šis, komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo", — pareiškė Valinskas.

Šios ištraukos viešai prieinamame interviu nebėra, tačiau ją galima rasti perfilmuotą iš interviu internete.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šio pasisakymo kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski), jis teigė esąs nuliūdintas buvusio Seimo pirmininko Valinsko neapykantos kalbos.

"Nors aš visada palaikysiu teisę į kritiką kaip demokratijos laisvos valstybės pagrindą, manau, kad jos riba yra smurto skatinimas, net jeigu, o gal ypač, kai kalbama apie didžiausią politinį konkurentą", — rašoma kreipimesi.

Zgoželskis teigia norintis atkreipti Pranckiečio dėmesį į šį pasisakymą.

Į Valinsko pasisakymus sureagavo ir Lenkijos diplomatai.

Pasak Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršulės Doroševskos (Urszula Doroszewska), už tokius pasisakymus, kuriuose galima įžvelgti grasinimus ir neapykantos kurstymą, — baudžiama.

Anot Doroševskos, viešoje erdvėje negali būti vietos neapykantos kalbai.

"Reiškiu savo pasipiktinimą dėl Arūno Valinsko viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir šios partijos rinkėjus, kad "tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus". Norėčiau pabrėžti, kad niekam negalima grasinti mirtimi, o viešas kurstymas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas. Viešoje erdvėje nėra vietos neapykantos kalbai. Tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė tinkamai sureaguos. Žodžio laisvė turi savo ribas tuo momentu, kai kitų teisės ar laisvės yra pažeidžiamos".

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje ir į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse apygardose.

Partija teigia, kad dėl "Laisvės TV" kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Tapino kryptingas, gerai apgalvotas ir labai aktyvus veikimas prieš Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją prasidėjo prieš mėnesį iki Seimo rinkimų.

Kampanijai prieš "Voldemortą" buvo surastos ir paskirtos lėšos. Dėl kurių Tapinui tenka aiškintis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

"Iššovė" į LLRA-KŠS vadovą ir Valinskas. Kol kas tik žodžiu. Valinsko žodis gali būti mirtinas ginklas.

Tapiną ir Valinską sieja kūrybinė veikla. Abu dalyvauja bendruose komerciniuose žiniasklaidos projektuose. Turi šis duetas sąsajų ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

Tapinas niekada neslėpė simpatijų šiai politinei jėgai. Jo organizuojamose akcijose dažnai galima pastebėti pirmose gretose stovinčius konservatorių lyderius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nepatekimas į Seimą pirmiausia buvo naudingas konservatoriams.

Po I rinkimų turo politinė aritmetika tapo pakankamai aiški. Jeigu Valdemaro Tomaševskio partija būtų perkopusi 5 procentų barjerą — nežymiai, bet daugiau balsų turėtų centro kairės blokas su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priekyje.

Taip neįvyko. Todėl, neturėtų kilti abejonių, kam LLRA-KŠS pralaimėjimas buvo pirmiausia naudingas. Konservatoriai, kartu su naujai sukurta Laisvės partija, visada akcentavo, kad LLRA-KŠS yra su Kremliumi susijusi partija ir jos veikla prieštarauja valstybės nacionaliniams interesams.

Tai akivaizdi veidmainystė. Nes Lietuvos sostinėje, Vilniuje, būtent Laisvės partija ir konservatoriai valdžioje yra LLRA-KŠS dėka. Jie kartu yra vienoje koalicijoje. Tačiau sostinėje veikia kiti "vertybiniai" principai. Valdžios kėdžių principai.

Tapinas ir Valinskas pritilo. Tyli ir šio dueto "Ko".

Kur dingo kviestiniai ir nuolatiniai komentatoriai, kurie daugybę kartų per dieną "sąžiningai" kala į galvą visuomenei "teisingą" nuomonę? Kur LRT laidos ir pokalbių forumai, narstantys "neteisingą" pasisakymą? Kur didieji humoristai ir tautos sąžinė — žurnalistikos žvaigždės?

LRT atsakymas — mes "Valinsko šaudymui" nepritariam. To betrūko, kad pasakytumėte: pritariame ir palaikome. Valinskas net nemėgina aiškintis. Čia toks jo humoras. Jis gi pokštininkas. Jūsų bėdos, jeigu nesuprantat jo subtilaus humoro.

Valinskas „vaizdingai sušaudė“ Tomaševskį 2
Screenshot
Valinskas "vaizdingai sušaudė" Tomaševskį 2

Lietuvos visuomenė galvoja kitaip nei visuomeninis transliuotojas. Valinsko pasisakymas vis dėlto sukėlė didelį atgarsį. Lenkijoje. Lietuvos lenkams tai irgi nepanašu į pokštą.

Šiuose rinkimuose, pasitelkus vadinamuosius nepriklausomus visuomenininkus, už nedeklaruotas lėšas viena politinė jėga vykdė agitaciją prieš kitą politinę jėgą.

Bet kuri antiagitacija irgi yra agitacija ir turi būti deklaruota, kaip numato įstatymai. LRT "Auksinio proto" vedėjo Valinsko viešai išsakyti žodžiai yra įžūlus neapykantos kurstymas. Niekaip nederantis su demokratijos principais ir įstatymais. Peržengiantis elementaraus žmoniškumo ribas. Ir visokie Lietuvos pramogų verslo patriarcho pasiteisinimai ir išvedžiojimai atrodo silpnai ir neįtikinamai.

Lietuvos politinė kultūra, pakantumas kitai nuomonei ir pagarba žmogui šiuose rinkimuose žengė didelį žingsnį atgal.

Vis dėlto politikai reaguoja. Buvę.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: "Bando vaikinas išsukti savo s....ę. Ne kažkas išeina. Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi. Visai nesvarbu kokį patriotą, juokautoją ar laisvių gynėją bandysi vaizduoti. Tik gilyn skęsta ir mūsų valstybei gėdą daro".

Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi 3
Screenshot
Žodis — ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius: "Aš noriu atsiprašyti visų savo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų lenkų už vieno Lietuvos eterio klouno ir per neįtikėtiną likimo pokštą politikos nevykelio, tapusio Seimo pirmininku pasisakymą Delfi TV laidoje, kuri, laikantis geriausių dvaro žurnalistikos tradicijų buvo nedelsiant "sutvarkyta” ir neapykantą bei smurtą kurstantis tekstas skubiai pašalintas".

Gintaras Furmanavičius prognozuoja: "Be jokios abejonės mano labai negerbiamam Arūnui Valinskui už šį pasisakymą nieko nebus. Prokuratūra ras pretekstą nutraukti pradėtą įkiteisminį tyrimą. Daugų daugiausiai kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu".

Valinskui kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu“ 4
Screenshot
Valinskui kas nors pagrūmos pirštuku ir pasakys nu-nu-nu"

Nors ir buvę politikai, nors tik Facebook, bet sureagavo operatyviai.

Kilus skandalui sureagavo ir esami. Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis.

"Aš kreipiuosi į visus gerus žmones Lietuvoje. Žinote, sakoma, kad didžiausios niekšybės pasaulyje yra padaromos tuomet, kai žmonės yra abejingi. Nebūkite abejingi. Duokite atkirtį šitiems žmonėms, kurie prarado bet kokį saiką, prarado bet kokį padorumą ir žmogiškumą", — paklaustas sakė prezidentas Nausėda.

Lietuvos prezidentas klausė, kur mes nusirisime ir kur eisime, jei toleruosime tokius pasisakymus. "Šiandien mes kalbame galbūt apie konkretų užsipuolimo objektą, kažkas galbūt kikena į kumštį, kad ne mane čia liečia, tas žmogus kažkoks keistais ryšiais susijęs, galbūt ir gerai jam čia užvažiavo. Galbūt rytoj mes pradėsime kalbėti, kad reikia pagrasinti ir jo šeimai. Kur mes nusirisime ir kur mes einame?"

Į Valinsko pasisakymą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo Facebook'o laiko juostoje jis neįvardijo, kad kalba būtent apie Valinską. Valinskas apibūdinamas tik kaip "aktyvus visuomenės atstovas".

Iš tolesnio pateikiamo vertinimo matyti, kad kalbama būtent apie Valinsko pasisakymą, skirtą V. Tomaševskiui.

"Šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką. Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?" — svarsto Skvernelis.

"Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — išdėstė premjeras.

Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį 5
Screenshot
Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį

O tuo tarpu trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus bandoma įrodyti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pavadinti bevardę gatvę tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardu užgavo dalies mūsų bendrapiliečių tautinius, patriotinius jausmus, papiktino, įskaudino, pakurstė nesantaiką ir priešiškumą.

Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius 6
Screenshot
Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius

Taigi, "lenkų klausimas" Lietuvoje turi įvairių pavidalų. Ir iš politinės dienotvarkės nebus išbrauktas. Visuomenininkai Valinskas ir Tapinas primins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, lenkai, Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
 CNN pastatas

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

(atnaujinta 14:41 2020.10.21)
JAV ir Didžiosios Britanijos Rusijai pateikti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių Pietų Korėjos ir Japonijos olimpinių žaidynių atžvilgiu sukėlė šiek tiek gluminamą Rusijos reakciją

Sumišimo priežastis yra paprasta: eilinės nepagrįstos užuominos apie absurdiškus Maskvos nusikaltimus taikai ir sportui atrodo beprasmės — tiek propaguojant antirusišką darbotvarkę, tiek imantis priemonių Rusijai "nubausti".

Viena vertus, Vakarams sunkiai sekasi vykdyti rusofobišką žiniasklaidos kampaniją. Incidentas su Aleksejumi Navalnu nebuvo iki galo parengtas. Lyg ir nėra būtinybės paleisti šviežią "antį", ypač tokiame aukštame užsienio reikalų agentūrų vadovų ir pagrindinių specialiųjų tarnybų lygmenyje. Kita vertus, ankstesnė patirtis, įskaitant istoriją su rusų tinklaraštininku, rodo, kad bet kuriuo atveju negalima tikėtis, jog bus imtasi tikrai rimtų ir skaudžių priemonių prieš Maskvą.

Tuo tarpu Vašingtono ir Londono pareiškimai vienu metu liudija, kad egzistuoja bendri tikslai, kurių siekia abi sostinės. Bet apie ką konkrečiai gali būti kalba?

Panašu, kad atsakymą greičiausiai galima rasti Tokijaus ir Seulo reakcijoje į kaltinimus. Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti, skirdama laiką rinkti "svarbią informaciją". Pietų Korėjos valdžia taip pat nusprendė tylėti.

Akivaizdu, kad abiejų šalių pareigūnai ir specialiosios tarnybos — beje, pagrindiniai Vakarų sąjungininkai regione — nebuvo iš anksto informuoti apie JAV ir Didžiosios Britanijos operaciją ir dabar turi konvulsiškai orientuotis vietoje, kad neprašautų pro šalį ir užimtų reikiamą poziciją. Kaip ir, pavyzdžiui, Japonijos olimpinis komitetas, kuris patikino, kad nejaučia kibernetinių atakų poveikio savo darbui.

Taigi, labai tikėtina, kad pagrindinis naujos antirusiškos kampanijos tikslas, kad ir kaip būtų keista, yra visai ne Rusija, o visas kitas pasaulis — ir pirmiausia patys Vakarai. Rusofobiška dienotvarkė čia veikia tiesiog kaip patogus įprastas įrankis, o ne galutinis tikslas.

Informacinis-propagandinis dominavimas yra esminė JAV hegemonijos dalis. JK tradiciškai jas palaiko šiuo klausimu, nes būtent įtakingiausių angliškų žiniasklaidos priemonių abipus Atlanto visuma paprastai vadinama pasauline žiniasklaidos srove. Ypatingas abiejų šalių artumas bendradarbiaujant politinėje ir specialiųjų tarnybų srityje taip pat yra gerai žinomas jau seniai.

Laipsniškas Jungtinių Valstijų kaip supervalstybės degradavimas ir ryškus Jungtinės Karalystės įtakos užkulisiams silpnėjimas tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šie procesai daugiausia veikia ekonominius, biurokratinius ir kai kuriuos politinius mechanizmus.

Tuo tarpu yra sričių, kuriose iki šiol išliko nenuginčijamas dviejų galių pirmumas. Kaip neįmanoma abejoti Amerikos armijos viršenybe NATO, taip ir jokia žemyninės Europos žiniasklaida nėra pajėgi konkuruoti įtakoje su britų "The Times" ar Amerikos "CNN". Jau nekalbant apie tai, kad užjūrio šalyse yra tokių galingų viešosios nuomonės manipuliavimo įrankių kaip Twitter ir Facebook kontrolės centras.

Griežta Vašingtono politika prieš "RT" ar kinų kilmės "TikTok" patvirtina, kad jie puikiai supranta tokių struktūrų svarbą. Tačiau valstybės priprato prie to, kad geopolitiniai oponentai turi savo labai rimtus žiniasklaidos įtakos išteklius ir tiesiog imasi priemonių apriboti jų darbą pas save.

Konkurentų atsiradimas pačiuose Vakaruose būtų daug jautresnis Amerikos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms ir propagandos tandemui. O vyksta būtent tai — ir Navalno byla tapo jiems itin nemalonių ir nepageidaujamų procesų įrodymu.

Iš Rusijos skandalas aplink tinklaraštininką gali atrodyti kaip ankstesnių procesų tęstinumas, tačiau iš tikrųjų jis yra unikalus savaip, nes tai visiškas Berlyno kūrinys.

Taip, Vokietija panaudojo standartinę rusofobišką darbotvarkę, tačiau ji perėmė ją iš savo "vyresniųjų partnerių" ir panaudojo savarankiškame žaidime.

Vokiečiai kontroliuoja Navalną. Jis sako tai, ko jiems reikia: nuo "Nord Stream-2" apsaugos iki "smeigtukų", adresuotų amerikiečiams, kurie jam nerodo didelio palaikymo. Kelias dienas pagrindinis naujienų šaltinis pasauliui buvo vokiečių leidiniai, o anglų kalba žiniasklaida buvo priversta visa tai cituoti ir pakartoti.

Šiame kontekste istorija apie Rusijos GRU įsilaužėlius, puolančius olimpiadą, įgyja labai ypatingą prasmę. Tiesą sakant, amerikiečiai ir britai, pasitelkdami juos, bando visiškai pašalinti Navalno temą iš naujienų darbotvarkės, nes tai iš tikrųjų yra jų konkurentų projektas. Be to, Vašingtonui ir Londonui svarbu atgauti kontrolę pasaulinėje žiniasklaidos-politinėje erdvėje, kurią kurį laiką sumenkino vokiečių vadovaujama Europa.

Na, jie paprasčiausiai negalėjo sugalvoti geresnio būdo, kaip išmušti pleištą pleištu, tai yra, vieną antirusišką temą kita.
Nors abi pusės naudoja retoriką, kuri yra labai nedraugiška Rusijai, iš esmės ji yra naudinga Rusijai (ir daugeliui kitų šalių), nes padidina konfliktų lygį Vakaruose ir skatina tolesnį jų nuosmukį.

Na, tai, kad Vokietijai pirmą kartą pavyko — nors ir trumpam — perimti pasaulio politinės ir informacinės erdvės kontrolę, turėtų būti suvokiama ne kaip unikali taisyklės išimtis, bet kaip pirmoji kregždė. JAV ir Didžiajai Britanijai reikėtų pamažu ruoštis žiniasklaidos dominavimo praradimui, nes dabar joms meta iššūkį ne tik geopolitiniai konkurentai, bet ir artimiausi jų sąjungininkai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinės atakos, Aleksejus Navalnas, Olimpinės žaidynės
Jensas Stoltenbergas

NATO patvirtino planus sukurti naują kosminį centrą Vokietijoje  

(atnaujinta 13:43 2020.10.21)
Stoltenbergas paaiškino, kad tai bus centras, kuris teiks NATO paramą iš palydovų vaizdų ir leis dalytis informacija apie galimas aljanso narių palydovų grėsmes

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino aljanso planus įkurti kosminį centrą Ramšteino bazėje Vokietijoje, praneša RIA Novosti.

NATO gynybos ministrai spalio 22–23 dienomis surengs vaizdo konferencijų susitikimą. NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas pirmininkaus virtualiam ministrų susitikimui.

"Konkurencija kosmose kasmet auga, o tokios šalys kaip Rusija ir Kinija kuria sistemas, kurios gali apakinti, išjungti ar numušti palydovus. Kosmosas yra būtinas mūsų gebėjimui naršyti, bendrauti ir sužinoti apie raketų paleidimą. palydovinis ryšys. Tikiuosi, kad rytoj ministrai susitars dėl naujo NATO kosmoso centro, kuriam vadovaus NATO oro pajėgų vadovybė, įkūrimo Ramšine, Vokietijoje", — sakė jis.

Stoltenbergas paaiškino, kad tai bus centras, kuris teiks NATO paramą iš palydovų vaizdų ir leis dalytis informacija apie galimas aljanso narių palydovų grėsmes. Jis taip pat pabrėžė, kad "nėra kalbama apie kosminės erdvės militarizavimą".

Tegai:
kosmosas, Vokietija, Jensas Stoltenbergas, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas
Pentagonas nori nuolat laikyti mechanizuotąją brigadą šalia Rusijos sienų