Vasilijus Šulginas. Kadras iš dokumentinio filmo Prieš istorijos teismą

Vasilijus Šulginas. Monarchistas, fašistas ir SSKP XXII suvažiavimo svečias

(atnaujinta 17:47 2020.09.26)
Vasilijus Šulginas, 1, 2, 3 ir 4 sušaukimų ikirevoliucinės Valstybės Dūmos deputatas — viena prieštaringiausių figūrų praėjusio amžiaus Rusijos istorijoje: visi vienareikšmiški vertinimai čia neišvengiamai netikslūs ir jiems reikia išlygų

Monarchistas? Aišku. Tačiau būtent šis monarchistas kartu su Aleksandru Gučkovu važiavo pas Nikolajų II, kad tas atsisakytų sosto, o po to buvo tarp tų, kurie įtikino Michailą Romanovą atsisakyti sosto. Pagalvojo, kad tuometinėje situacijoje tai buvo mažesnė blogybė. Tai Šulginas carą pavadino "visko, ko šaliai reikia kaip oro, priešininku", rašo Piotras Romanovas RIA Novosti medžiagoje.

Daugelis laiko Šulginą rusų "protofašistu", tai yra tuo, kas stovėjo prie šios ideologijos ištakų Rusijoje, tačiau jis nuoširdžiai nekentė Hitlerio ir buvo įsitikinęs, kad tarp Musolinio fašizmo ir hitlerizmo yra "didelis skirtumas". 1944 metų vasarą, būdamas Jugoslavijoje, vokiečių okupuotoje teritorijoje, Šulginas turėjo galimybę persikelti į neutralią šalį — dokumentuose jam tereikėjo parašyti "Heil Hitler!" ("Šlovė Hitleriui!"), tačiau jis atsisakė "iš principo". Todėl 1945 metais jis atsidūrė kalėjime Rusijoje. Taip sugrįžo į gimtinę.

Фото В. В. Шульгина из следственного дела
© Photo : Public Domain
Šulgino nuotrauka iš tardymo bylos

Ir pateko Šulginas "ne į tą stepę" — pas nacius — tik todėl, kad ieškojo išeities iš aklavietės, kurioje atsidūrė baltoji emigracija. Jis manė, kad jei dėl kokio stebuklo emigrantai ateitų į valdžią Rusijoje, jie nežinotų, ką daryti. Emigracija (pasak Šulgino) degradavo ne tik dėl rietenų tarp skirtingų grupių, bet ir dėl to, kad jai labai trūko naujų idėjų. Jų — idėjų Baltajam judėjimui — jis atkakliai ir ieškojo, patekdamas į vienus ar kitus spąstus.

Jis buvo antisemitas, bet, kaip jis pats pabrėžė, tik politiniais sumetimais, todėl ir čia keitė savo požiūrį. 1905 m., gindamas monarchiją, jis tapo juodašimčiu. Bet jis kategoriškai priešinosi pogromams ir ryžtingai stojo į žydų pusę gerai žinomoje Beiliso byloje. Todėl ir su juodašimčiais jis pagaliau išsiskyrė.

Jis gyveno ilgai: nuo 1878 iki 1976, tai yra, beveik šimtmetį. Pasaulis keitėsi, keitėsi ir Šulginas, bandydamas suvokti šiuos pokyčius. Niekada nebuvo konjunktūrininkas, siekiantis asmeninės naudos, tačiau jis manė, kad yra visiškai natūralu nuolat koreguoti savo požiūrį kintančiame pasaulyje. Ir atvirkščiai, jis manė, kad absurdas, jei žmogus atkakliai gina tam tikrą poziciją, nors pats gyvenimas įrodė jos klaidingumą. Kai Šulginą bandė apkaltinti, kad jis kažkada pasakė ar parašė vieną, o dabar — kitą, jam visai nebuvo gėda. "Taip, — atsakė jis, — aš būtent taip ir galvojau anksčiau. Aš klydau".

Василий Витальевич Шульгин, член IV Государственной думы от Волынской губернии
© Photo : Public Domain
Vasilijus Šulginas, IV Valstybės Dūmos narys iš Volynės gubernijos

Pagal kilmę — bajoras iš Volynės, tai yra, iš Ukrainos. Tačiau pats Šulginas tikrai būtų pasakęs kitaip: "Iš Mažosios Rusios", nes viena iš nedaugelio idėjų, kurių jis per visą gyvenimą nepakeitė, buvo "didžioji, vieninga ir nedaloma Rusija". Todėl laikui bėgant palaipsniui švelnėjo jo pozicija Sovietų Šalies atžvilgiu — jis atidžiai stebėjo, kaip bolševikai grąžina Rusiją į buvusios imperijos sienas ir kuria stiprią valstybę. Jis teigiamai vertino ir tai, kad Raudonoji armija (tuo jis sutiko su Denikinu) kuriama pagal buvusios carinės kariuomenės lekalus. Išskyrus, žinoma, ideologiją.

Tai Šulginui priklauso žodžiai, kurie pateko į Rusijos istoriją: kad kai kurios "baltosios idėjos peršliaužė raudoną frontą". Būdamas rusų nacionalistu, jis negalėjo pakęsti ukrainiečių nacionalizmo ir ten gyvavusių separatistų siekių. Todėl net žodį "Ukraina" būtinai rašė kabutėse. Mažoji Rusia, manė Šulginas, ir tik taip.

Į Dūmą jis buvo išrinktas būtent iš Volynės gubernijos. Per metus, praleistus Dūmoje, jo pozicija pasikeitė iš kraštutinės dešiniosios į gana nuosaikios. Monarchistas Šulginas netgi suartėjo su kadetais, nes, kaip ir jie, manė, kad Rusijai svarbu pergalingai užbaigti karą.

Jis visapusiškai palaikė Stolypiną — tiek reformose, tiek revoliucinio judėjimo slopinime. Pasak liudininkų, jis buvo puikus oratorius ir niekada, net karščiausių ginčų metu, neprarado savitvardos. Jis oponentams atsakydavo labai mandagiai, bet ironiškai ir taip pagrįstai, kad kartais juos įniršindavo. Jis skausmingai įgeldavo, už tai iš oponentų ir gavo "akiniuotos gyvatės" pravardę. Nuo 1905 m. jis daug rašė ir greitai išgarsėjo kaip žinomas publicistas.

Члены Временного комитета Государственной думы
Valstybės Dūmos Laikinojo komiteto nariai

Nors jis dalyvavo imperatoriaus atsisakyme, pačią Vasario revoliuciją (1917 m.) jis suvokė su pasibjaurėjimu. Tomis dienomis Šulginas parašė žodžius, kuriuos daugelis kartojo.

"Kulkosvaidžių — štai ko man ir norėjosi. Nes jaučiau, kad gatvės miniai suprantama tik kulkosvaidžių kalba ir kad tik jis, švinas, gali į laisvę pabėgusį baisų žvėrelį įvaryti atgal į jo urvą... Deja — šis žvėris buvo... jos didenybė rusų tauta", — parašė Šulginas.

Iš pradžių jis bendradarbiavo su Laikinąja vyriausybe, o po to ja nusivylė.

Po Spalio revoliucijos jis išvyko į Novočerkaską ir tapo vienu iš Baltojo judėjimo "tėvų-pradininkų". Pirminiame generolo Michailo Aleksejevo sukurtame "Aleksejevo organizacijos" sąraše jis buvo įtrauktas 29 numeriu. Jis buvo kone pagrindinis Baltosios armijos propaguotojas ir nuvyko į emigraciją tik tada, kai Raudonosios kariuomenės padaliniai įžengė į Kijevo gatves.

Kol pateko į ČK (garsioji operacija "Trestas") pastatytus tinklus, jis turėjo didelę įtaką emigracijoje. Dzeržinskio pareigūnų pradėtas žaidimas išsprendė daugybę užduočių: suklaidinti baltuosius emigrantus dėl stipraus antisovietinio pogrindžio buvimo Rusijoje, suimti aktyviausius oponentus ir parodyti emigrantams, kaip stiprėja sovietinė valstybė. Čia ir prireikė Šulgino. Vadovavosi jo sąžiningumu, suprasdami: ką pamatys, tą ir parašys. Reikėjo padaryti nedaug — sumaniai organizuoti nelegalaus svečio viešnagę Rusijoje, tai yra, pateikti Šulginui reikalingus pašnekovus, parodyti tai, kas naudinga, ir paslėpti nuo jo akių tai, kas nenaudinga. Darbas filigraniškas, tačiau čekistai jį atliko puikiai.

1925–1926 metais Šulginas lankėsi Kijeve, Maskvoje ir Leningrade. Tai buvo Nepo (naujosios ekonominės politikos) laikas, ekonomika atsigavo ir apskritai daugelis, ką jis pamatė (arba, tiksliau, jam parodė), padarė jam palankų įspūdį. Apie tai jis, sugrįžęs į užsienį, parašė knygoje "Trys sostinės". Susitarus su Šulginu, knyga buvo redaguota, kaip jis tikėjo, "Treste", bet iš tikrųjų, žinoma, ČK. Ir vėl reikia deramai įvertinti tuometinius čekistus: rankraštis grįžo į Šulgino rankas praktiškai be redagavimo, net aštrūs išpuoliai prieš Leniną nebuvo pašalinti. ČK iškeltas uždavinys buvo sėkmingai išspręstas. Knyga įnešė nemažą painiavą į emigracijos gretas. O po to, paaiškėjus tiesai apie operaciją "Trestas", ji padarė nepataisomą žalą autoriaus reputacijai.

1947 m. jis buvo nuteistas 25 metams "už antisovietinę veiklą". Galima pasakyti, kad dar pasisekė, buvo nuteistas per tą trumpą laikotarpį, kai SSRS buvo panaikinta mirties bausmė. Kalėjo Vladimiro centrale. Po paleidimo jis buvo paguldytas į slaugos namus, tačiau vėliau, nusprendę vėl panaudoti senolį savo tikslams, jam davė vieno kambario butą Vladimire, kur jis gyveno prižiūrimas KGB. Per Chruščiovo atlydžio metus jį vėl ėmė vežti po šalį ir rodyti jam SSRS pasiekimus, o kaip svečias Šulginas netgi dalyvavo SSKP XXII suvažiavime.

Василий Витальевич Шульгин и историк Сергей Свистунов, кадр из документально-постановочного фильма Перед судом истории
© Sputnik / Киностудия "Ленфильм", 1965 год
Vasilijus Šulginas ir istorikas Sergejus Svistunovas. Scena iš dokumentinio filmo "Prieš istorijos teismą"

1965 m. buvo išleistas dokumentinis filmas "Prieš istorijos teismą". Ten Šulginas dalijasi prisiminimais. Tačiau filmą iš nuomos teko pašalinti po trijų dienų, nes su pavėlavimu, tačiau visgi suprasta, kad šį kartą Šulginui pavyko atsirevanšuoti už apgaulę su operacija "Trestas". Šalia pašnekovo veidmainiško propagandos ir agitacijos skyriaus darbuotojo — neva istoriko (KGB pareigūno) — Šulginas laikėsi oriai, neatsisakė savo požiūrio, buvo tiesus ir natūralus.

Мемориальная доска на доме № 1 по улице Фейгина во Владимире
Atminimo lenta ant namo Nr. 1 Feiginos gatvėje, Vladimire

Po SSRS žlugimo pažiūrėti šią juostą yra ne tik pamokoma, bet netgi, ko gero, įdomu — kiek absurdiškai atrodo Šulgino oponento, kuris atliko neginčijamo istorinio nugalėtojo vaidmenį, pozicija. Tačiau istorija — lenktynės be konkretaus finišo, todėl kiekviena pergalė — laikinas reiškinys. Nereikia to pamiršti.

2001 metas Šulginas buvo reabilituotas. Visiškai.

Tegai:
istorija, Rusija
Baltijos šalių ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva

(atnaujinta 17:38 2020.10.22)
JAV prezidento ir naujos valdžios Lietuvoje rinkimai beveik sutampa. Jų rezultatai gali reikšmingai paveikti padėtį Baltijos regione — net išprovokuoti karštą konfliktą

Naujosios valdžios sudėtis Lietuvoje paaiškės kitą sekmadienį. Jei, žinoma, VRK nepanaikins nešvariausių Lietuvos Seimo rinkimų per 30 nepriklausomybės metų rezultatų. Didelė tikimybė, kad Lietuvos valdžia vėl atsidurs neoglobalistų ir aršių rusofobų — konservatorių — rankose.

Tačiau šįkart nacionalinių patriotų galia įgaus unikalią — vaivorykštės — spalvą. Siekdami suvereniteto, konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) turės dalytis ministrų portfeliais respublikos politinėje arenoje su nauja jėga — Laisvės partija, kuri atvirai propaguoja LGBT bendruomenės vertybes.

Popiežius kišasi į rinkimus

Popiežius Pranciškus likus porai dienų iki antrojo rinkimų turo pareiškė neįkainojamą paramą Lietuvos gėjams ir lesbietėms. "Homoseksualai turi teisę į šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas neturėtų būti atstumtas ar kenčiantis dėl to", — sakė pontifikas.

Akivaizdu, kad savo pareiškimu Pranciškus netiesiogiai išreiškė paramą JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Džo Baidenui. Galų gale jo varžovui, dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui, jau seniai buvo priklijuota homofobo etiketė.

Dabar Lietuvos gėjai ir lesbietės, gavę tokią paramą, dar aktyviau propaguos LGBT bendruomenės vertybes Lietuvos įstatymų bazėje. Matyt, artimiausiu metu mokyklų programos bus papildytos "tolerancijos ir lytinio švietimo" pamokomis. Akivaizdu, kad tokių pamokų metu Lietuvos vaikai bus mokomi apie lyčių lygybę ir galimybę pakeisti savo lytį, kuria, matyt, Dievas vaiką apdovanojo per klaidą. Tai kas jis per Dievas, jei daro tokias klaidas?

Trampai, eik gydytis!

Bet grįžkime prie pagrindinių dabartinės rinkimų kampanijos Lietuvoje veikėjų — konservatorių. Užduokime sau klausimą: kurį iš dviejų kandidatų (Baideną ar Trampą) norėtų matyti Baltuosiuose rūmuose "senelis ir kompanija"? Atsakymo nereikia toli ieškoti.

Prisiminkime, kaip prieš ketverius metus TS-LKD dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis davė naudingų patarimų tuometiniam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui.

"Mane šiandien gąsdina kai kurie monstrai, bet tai ne pirmas kartas. Man atrodo, kad tai vaiduoklis, sakantis: žiūrėkit, JAV pasitrauks iš NATO, NATO subyrės — ką tada darysite? O mes atsakome: kodėl tau nenuėjus į vieną instituciją pasikonsultuoti dėl sveikatos", — apie Trampo psichikos ligą užsiminė Landsbergis.

Akivaizdu, kad "patriarchas" beveik nepakeitė savo nuomonės per ketverius metus.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

O galima premjerė būsimoje liberaliųjų konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė jau aiškiai pažymėjo artimiausio laikotarpio Lietuvos "plėtros" etapus. Tai yra socialinių programų sumažinimas, siekiant įtikti stambiam verslui. Paprasčiau tariant, pensininkų ir kitų socialiai neapsaugotų Lietuvos visuomenės sluoksnių gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, o ne valstybės rūpestis. Šimonytės deklaruojamas mokesčių verslui mažinimas skurdins biudžetą ir storins verslininkų pinigines.

Bet kaip tokia programa atitiks prezidento Gitano Nausedos svajonę apie "gerovės valstybę"?

"Svarbiausia, kad nebūtų karo"

Į valdžią atėjus konservatoriams, Lietuva gali tapti karo lauku tikrąja to žodžio prasme. Sustiprės antirusiška isterija, sustiprės bandymai destabilizuoti padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidės Amerikos karių kontingentas Baltijos regione. Artimiausiu metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra gana nuspėjamas. Ir visa tai pavers šalį parako statine, kuri gali sprogti nuo menkiausios kibirkštėlės. O degtukai šiai kibirkščiai įžiebti jau pasirodė Džo Baideno rankose.

Jis jau pažadėjo stiprią paramą Baltijos šalims, jei laimės rinkimus. Baideno programoje yra "stiprus atsakas Rusijai" Baltijos šalyse. Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių tyrimo organizacijos "Penn Biden Centre" direktoriaus Maiklo Karpenterio (Michael Carpenter) paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Baidenas išsiųs "griežtą įspėjimą Rusijai: negąsdinkite NATO narės".

Kaip žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos visada linkusios įžiebti karinius konfliktus toli nuo savo sienų. Viena iš šių vietų pasaulio žemėlapyje, kur galima pamankštinti raumenis, gali tapti ir "Baltijos placdarmas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Lietuva, Laisvės partija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Džo Baidenas

Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų

(atnaujinta 14:34 2020.10.22)
Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas

Rinkimai JAV išėjo į finišo tiesiąją, Donaldas Trampas ir Džo Baidenas šiandien paskutinį kartą susitiks per televizijos debatus. Be to, šis susitikimas apskritai gali tapti paskutiniuoju jų gyvenime — aistros Jungtinėse Valstijose dabar yra tokios karštos, kad labai sunku įsivaizduoti šiuos du žmones greta dar kartą. Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas. Na, o Baidenas tikrai niekada neateis į Trampo inauguraciją — tad ketvirtadienį jie turės paskutinę galimybę pasakyti vienas kitam, ko širdis geidžia. Ir jie visapusiškai pasinaudos šia galimybe.

Trampas pavadins Baideną nusikalstamos grupuotės vadovu ir pareikalaus, kad Džo (kartu su sūnumi Hanteriu) būtų įkalintas. Džo į kalėjimą nesės, tačiau jam pralaimėjus rinkimus žiniasklaida pasakys, kad jam koją pakišo "spalio staigmena" — paskelbti kompromituojantys įrodymai iš Hanterio kompiuterio standžiojo disko, kuriame buvęs viceprezidentas buvo apkaltintas melu ir korupcija. Bet Baidenas būtų pralaimėjęs ir be šios medžiagos, tiesiog todėl, kad Trampui buvo lemta laimėti. Bet kaipgi taip: juk apklausos rodo didžiulį Baideno pranašumą? Juk jos negali būti išgalvotos?

Gali. Nes ant kortos pastatyta žymiai daugiau nei bet kada anksčiau, ir nėra tokio melo, kuris būtų neįmanomas tiems, kurie žaidžia prieš Trampą.

"Aš balotiruojuosi ne tik prieš Baideną, bet ir prieš žiniasklaidą, prieš aukštųjų technologijų gigantus ("Facebook", "Twitter", "Google") ir Vašingtono pelkę", — anądien sakė Trampas.

Taip — ir geriausias to patvirtinimas buvo šio trigalvio monstro reakcija į pateiktus kaltinimų Baidenų šeimai įrodymus. Leidinį "New York Post" tiesiog bandyta užblokuoti — "Google" nematė jo savo paieškoje, o "Facebook" ir "Twitter" neleido dalytis nuorodomis į jį.

Be abejo, žiniasklaida tiesiog stengėsi nepastebėti skandalingo leidinio, o dauguma politikų apsimetė, kad nieko rimto neįvyko, tai yra, visos trys jėgos veikė vienu metu, patvirtindamos Trampo teisumą. Tuo tarpu iškart buvo pareikšti kaltinimai Rusijai — akivaizdu, kad būtent Maskva vėl įsikišo į Amerikos rinkimus, apdrabsčiusi purvais Baideną.

Apie tai diskutavo ne tik komentatoriai ir Kongreso nariai, bet ir žvalgybos pareigūnai. Buvę darbuotojai — nes JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Ratklifas (John Ratcliffe) teigė, kad informacija iš Baideno kompiuterio "nėra jokios Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis". Tačiau penkiasdešimt buvusių žvalgybos pareigūnų (įskaitant Ratklifo pirmtaką Džeimsą Klaperį (James Clapper), kuris buvo pagautas melavęs prisiekus) parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad ši patirtis "verčia rimtai įtarti, kad Rusijos vyriausybė šioje byloje atliko svarbų vaidmenį":

"Elektroninių laiškų, kurie, tikėtina, priklauso JAV viceprezidento Baideno Hanterio sūnui, ir kurių dauguma yra iš laikotarpio, kai jis dirbo vadovaujant Ukrainos dujų bendrovei "Burisma", pasirodymas JAV politikos arenoje turi visus klasikinius Rusijos informacinės kampanijos ženklus."

T. y., Rusija nėra kaltinama fabrikavimu, įrodymų klastojimu prieš Baideną — nors tokių pareiškimų galima išgirsti — ne, ji tiesiog juos išplatino. Bet kaip — jei, pasak Rudžio Džiulianio (Rudy Giuliani) (Trampo advokato ir buvusio Niujorko mero), Hanterio Baideno kompiuterio kietojo disko turinys buvo perduotas FTB prieš septynis mėnesius? Tai yra, Maskva laikė šią medžiagą paslaptyje, rengdama "spalio staigmeną". Ar tai padarė Trampo būstinė ir jo patarėjai, tarp jų ir tas pats Džiulianis? O taip, Džiulianis dirba Putinui... Ir tai ne juokai. Kaip sakė senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy): "Šį kartą rusai nusprendė pasinaudoti Amerikos piliečiais kaip savo agentais. Jie bando skleisti savo propagandą pagrindinėje žiniasklaidoje... Ir jiems tai pavyko. Žinote, dabar Rudis Džiulianis iš tikrųjų yra Rusijos agentas".

Taip, žinoma, jei pats Trampas dirba Kremliui, ką tada kalbėti apie jo darbuotojus ir bendrininkus. Juokas juokais, bet būtent šis situacijos vertinimo ir bandymo parduoti amerikiečiams "Rusijos intervenciją" net ir kompromituojančios medžiagos apie Baidenų šeimą istorijoje trūkumas yra geriausias patvirtinimas, kad Trampas jau laimėjo. Kadangi jo oponentai gyvena visiškai išgalvotame pasaulyje — kuriame rusai daro įtaką JAV rinkimų rezultatams, o Trampo pranašumas prieš Baideno skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Ir visa tai vyksta tuo pačiu metu ir niekaip neprieštarauja vienas kitam.

Tačiau realiame pasaulyje matome visai ką kita: didžiulės minios Trampo šalininkų jo nesibaigiančiuose mitinguose visoje šalyje ir visiškas entuziazmo trūkumas retuose Baideno susitikimuose su nedideliu skaičiumi jo rėmėjų. Didėjanti parama Trampui net tarp mažumų (tokių kaip juodaodžiai ir musulmonai), kurios visiškai nepriklauso jo elektoratui. Visiškas Trampo "ryšių su Rusija" įrodymų trūkumas — ir vis nauji Baidenų šeimos melo ir korupcijos įrodymai. Ir svarbiausia, kad realiame pasaulyje amerikiečiai jau seniai nusivylė savo politiniu elitu, viršpartine "Vašingtono pelke" ir todėl vienintelė rimta alternatyva Trampui galėtų būti nesisteminis senatorius Sandersas. Bet būtent dėl jo ​​nesistemiškumo kolektyvas "Baidenas" jo ir neprileido prie rinkimų.

Paprasti amerikiečiai gyvena realiame, o ne propagandos pasaulyje, todėl lapkričio 3 dienos rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas. Net nepaisant bandymų suklastoti balsus reikalingose "svyruojančiose" valstijose, mobilizuojant pasyvų demokratinį elektoratą balsuoti paštu — nes ir ten pastebimai išaugo iš anksto balsavusių respublikonų skaičius.

Išgalvotas pasaulis pralaimės lapkričio 3 dieną, net jei vėliau pavyks surengti sumaištį, atsisakant pripažinti tikrovę, tačiau ji niekur nedings. Trigalvė hidra tikėsis revanšo ir stengsis jo pasiekti. Ir Amerikos, ir pasaulio mastu — ir čia ji turės pilną teisę kaltinti rusus dėl savo nesėkmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusai, Džo Baidenas
Čihuahua šuniukas vardu Raja

Žanas Klodas van Damas išgelbėjo čihuahua šuniuką

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
Trijų mėnesių šuniukui grėsė eutanazija, nes jis buvo atvežtas į šalį iš užsienio su padirbtu pasu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Belgų aktorius Žanas Klodas van Damas atėjo į pagalbą trijų mėnesių čihuahua šuniukui ir išgelbėjo jį nuo eutanazijos, kuri grėsė šuniui dėl problemų su dokumentais, praneša "The Guardian".

Rugsėjį šuniukas vardu Raja buvo atvežtas naujiems šeimininkams iš Bulgarijos į Norvegiją, tačiau valdininkai negalėjo jo užregistruoti dėl padirbto paso. Norvegai pabandė sugrąžinti augintinį, tačiau Bulgarija atsisakė jį priimti, remdamasi ES gyvūnų vežimo taisyklėmis. Dėl to Rajai grėsė mirtis, tačiau įsikišo belgų aktorius.

Jis pradėjo šuniuko palaikymo kampaniją ir paskelbė internete vaizdo įrašą, kuriame paaiškino situaciją laikydamas rankose savo čihuahua veislės augintinį.

"Prašau, mano gimtadienio proga, pakeiskite savo sprendimą", — sakė van Damas.

"Taip, jie padarė klaidą, neteisingai sutvarkė dokumentus... Bet tai neturėtų užmušti mažo čihuahua šuniuko", — tvirtino jis.

Kaip rezultatas Bulgarijos valdžia sutiko šunį priimti atgal. Rajai bus atlikta reikalinga medicininė apžiūra, tada ją bus galima išsiųsti naujiems savininkams.

Dėl padirbto paso Norvegijos įstatymai liepė šunį užmigdyti spalio 20 dieną.

Tegai:
šuo, gyvūnai, Žanas Klodas van Damas, Norvegija, aktorius
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Didžiojoje Britanijoje kiras pagrobė čihuahuą
Retas atvejis: didelis šuo rado kačiuką ir tapo jo globėju — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis
Šuniukai susipešė dėl vietos ant pagalvės — juokingas vaizdo įrašas
Čihuahua Landi susidraugavo su balandžiu. Jie visą laiką glėbesčiuojasi — video