Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą

(atnaujinta 12:28 2020.09.29)
Nacionalizmas nėra blogybė. Ši ideologija suvienijo ir išlaisvino ne vieną tautą. Tokį laikotarpį pereina dauguma tautų

Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiaus pabaigoje taip pat rėmėsi nacionalistine pasaulėjauta. Didelis nacionalinis pakilimas buvo Atgimimo metais — 1988–1999 metais. Ir tada, ir vėliau, ypač pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais, pasitaikydavo ir nacionalistinių recidyvų.

Dabar XXI amžiaus antras dešimtmetis. Kiti laikai. Ir Lietuvos valstybė save pozicionuoja kaip brandžią demokratiją. Norima nebūtinai yra esama.

Per trisdešimt metų Lietuvai nepavyko toli nueiti pilietiškumo keliu. Lietuviškumą ir vėl bandoma supriešinti su europietiškumu.

Pilietiškumas nepaneigia savo tautos kalbos, tautinės kultūros. Juo labiau ištikimybės tėvynei. Pilietiškumas remiasi bendražmogiškomis vertybėmis.

Seimo rinkimų kampanija įsibėgėja. Ir tautiškumo, patriotiškumo, tradicinių vertybių šūkiai skamba vis garsiau. Kandidatai į deputatus prisiekinėja rinkėjams, kad gins lietuviškąsias vertybes nuo Briuselio valdininkų ir viso pasaulio globalistų. Ir, žinoma, nuo užsimaskavusių vidaus priešų.

Smetoninės Lietuvos pasaulėjauta šiuolaikiniams nacionalistams — idealas. Tarybų Lietuva iškirpta iš Lietuvos istorijos. Trinama ir iš tautiečių sąmonės. Provincialus mąstymas tapo tautiniu savitumu.

Didelių tautų nacionalizmas gali virsti šovinizmu. Mažų tautų nacionalizmas geriausiu atveju — etnografija. Blogiausiu — savo pačių karikatūra. Mažų tautų nacionalizmas daugiausia kenkia joms pačioms.

Centro partijos-Tautininkų rinkimų šūkis: "Kol kiti kalba, mes darome. Lietuva — svarbiausia".

Centro partija-Tautininkai susikūrė anksčiau šiemet susijungus Centro partijai "Gerovės Lietuva" ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungai. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, tai buvusi Tautininkų sąjunga — dešinioji Lietuvos politinė partija.

Lietuvių tautininkų sąjungos ištakos siekia "Varpo" laikraščio leidėjų grupę, veikusią XIX a. pabaigoje. Po 1926 metų perversmo karininkai politinę valdžią perdavė Antanui Smetonai. Nuo tol iki pat 1940 metų Lietuvos inkorporacijos į TSRS visas tarpukario Lietuvos ekonominis ir kultūrinis vystymas buvo lemtas tautininkų vertybinių nuostatų.

Tautininkų sąjunga atsikūrė 1989 metais. 1990 metais buvo įregistruota kaip politinė partija. Partijos deklaruojamas tikslas — ugdyti tautinę savimonę, išsaugoti ir puoselėti tautinę kultūrą, kurti ir stiprinti tautinę valstybę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime 1990 m. veikė 12 narių tautininkų frakcija. Tačiau jau 1991 metais dalis jos narių atsiskyrė ir išsibarstė po kitas frakcijas ir partijas. Partija prarado įtaką. Keitėsi jos pavadinimai, keitėsi vadovai.

2017 metais Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos partijos pirmininku buvo paskirtas Sakalas Gorodeckis. Vėliau partija susijungė su Centro partija "Gerovės Lietuva" ir tapo Centro partija-Tautininkais.

Sakalas Gorodeckis Centro partijos-Tautininkų rinkimų į Seimą sąraše ketvirtas.

Lietuvių tautininkai iki šiol labiausiai pasižymėjo tuo, kad jų organizuotos Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios eitynės susilaukdavo kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų.

Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga tautininkų organizuojamose eitynėse skamba šūkis "Lietuva — lietuviams".

Praėjusiais metais, Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Vilniuje taip pat vyko tautininkų eitynės, kurių metu vėl skambėjo šūkis "Lietuva — lietuviams". Eitynėse susirinko apie tūkstantis žmonių. Pirmose eitynių gretose buvo ir filosofas Arvydas Juozaitis.

Prieš eitynes Juozaitis žiniasklaidai teigė, kad "Lietuva — lietuviams" "visų pirma yra (Vinco) Kudirkos šūkis". "Visų antra, niekas nešaukia Lietuva tik lietuviams — matykite skirtumą", — sakė filosofas ir patikslino, kad Lietuva yra visiems, "bet tai yra vienintelė lietuvių žemė — kitos mes neturime".

Tuomet Arvydas Juozaitis kandidatavo į prezidento postą. Prezidentu netapo.

Arvydas Juozaitis nepritapo prie Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos.

Nepritapo ir prie vėliau transformavusios Centro partijos-Tautininkų. Nepavyko Juozaičiui sukurti ir naujos partijos.

Vėliau filosofas Arvydas Juozaitis migravo į kitą politinį darinį — Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. 2020 metų sausį Kartų solidarumo partija tapo Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, jos pirmininku ir tapo buvęs kandidatas į prezidentus, filosofas Arvydas Juozaitis.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai rinkimų šūkis: "Lietuva yra čia". Kaip teigia partijos atstovai, išskirtinis jų programos bruožas yra tas, kad ji skirta "žmogui, šeimai, bendruomenei, tautai ir valstybei".

"Mūsų pagrindinis siekis yra ginti, puoselėti solidarią bendro gėrio tautinę valstybę ir jos piliečių interesus. Jei bus piliečiai apginti, gyvens saugiai — bus ką ginti ir išliks Lietuvos valstybė. Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia", — pristatydamas Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai sakė partijos pirmininko pavaduotojas Saulius Lapėnas.  

Kitos nacionalistinės partijos — Nacionalinio susivienijimo (NS) — rinkimų šūkis: "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę".

Pagrindinis Nacionalinio susivienijimo tikslas — pažadinti kolektyvinę visuomenės valią. "Kad vėl taptume politine tauta, gintume savo interesus", — sako judėjimo lyderis Vytautas Radžvilas.

Valstybė žlunga, tauta naikinama, galioja cenzūra, dėl nuomonės reiškimo žmonės metami iš darbo. Taip Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas ir jo sekėjai mato Lietuvą.

Pasak Radžvilo, jie kelia esminį klausimą, kurio Lietuvoje niekas neužduoda: ar valstybei valdyti save, būti suvereniai arba būti valdomai. Jo matymu, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri deklaruoja tikslą išnykti kaip tauta ir valstybė.

Nacionalinio susivienijimo programa — tai alternatyva globalios Lietuvos vizijai. Programoje pabrėžiama tautiškumo svarba bei pasisakoma prieš gilesnę integraciją į Europos Sąjungą.

Ši kraštutinė dešinioji partija įsteigta vos prieš pusmetį. Tačiau jos ideologinis įkvėpėjas Radžvilas teigia, kad ji buvo kuriama penkiolika metų ir yra kitokio tipo. Nacionalinis susivienijimas — sąjūdinis, suburtas iš visuomeninių judėjimų: iš 2004 metų Radžvilo įsteigto "Kito pasirinkimo", vėliau transformuoto į "Tautos forumą" ir jo padalinius atskiruose miestuose, bei patriotinio jaunimo sambūrio "Pro Patria".

Tiesa, nauja partija turėjo gimti susijungus Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buramiems krikščionims. Pernai rugpjūtį net buvo pasirašytas bendras kvietimas burti naują politinę jėgą. Tačiau buvo įsteigtos dvi atskiros partijos. Kodėl? Pasak Radžvilo, pamatęs Dagio įsteigtos Krikščionių partijos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma. "Ten į vieną darinį buriami socialistai, komunistai, kosmopolitai, liberalai", — paaiškino ponas Radžvilas.

Nacionalinis susivienijimas į Seimo rinkimų sąrašą priėmė ir "Jaunosios Lietuvos" atstovus: ketvirtas nuo galo Stasys Buškevičius, paskutinis — jo tėvas, partijos lyderis Stanislovas Buškevičius.

Nacionalinis susivienijimas turi du aiškius lyderius — Radžvilą ir Vytautą Sinicą. Aplink Radžvilą susibūrė Lietuvos valstybės raida nepatenkinti Sąjūdžio veteranai, aplink Vytautą Sinicą — "Pro Patria" jaunimas.

Beje, Prezidento Gitano Nausėdos viešai reiškiamo prielankumo "Pro Patria" ir šiai organizacijai prijaučiantiems nepastebėti būtų sunku. Tai ypač buvo akivaizdu diskusijose apie atminimo lentą Jonui Noreikai, kuri buvo pakabinta "Pro Patria" iniciatyva. Tada sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti lentą Generolui Vėtrai Jo Ekscelencija pavadino neišmintingu ir sukiršinusiu visuomenę.

Kad prezidentui nesvetimos nacionalistinės, tautininkų reiškiamos idėjos, galima spręsti ir iš inauguracijos 2019 metų liepos 12 dieną prie paminklo J. Basanavičiui G. Nausėdos pasakytų žodžių. "Kas dar svarbu — šitas žmogus puoselėjo mūsų tautinę tapatybę tuo metu, kai jai buvo daugiausiai pavojų. Šiandien aš matau, kad mūsų tautinei tapatybei taip pat kyla pavojai. Galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame tos tautinės tapatybės išlaikyti. Bet dėl to, kad yra daugybė pagundų — globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt labiau kitąkart ir pakreipia labiau paveikius žmones ta tokia, sakyčiau, globalizmo kultūros link. Ir tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip reta, ir kaip kitaip būtų sudėtinga ir išsireikšti — tikrai kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti", — kalbėjo Jo Ekscelencija.

Kaip jau buvo minėta, nauja "X" partija turėjo gimti susijungus Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buriamiems krikščionims.

Tada, praėjusių metų rudenį, konservatyviomis ir krikščioniškomis vertybėmis grįstą partiją kuriantys parlamentaras Rimantas Dagys ir "Pro Patria" lyderis Vytautas Sinica sulaukė pagalbos iš šalies. Bent jau tokį įspūdį galima buvo susidaryti iš to, jog politinės jėgos kūrėjų draugijoje atsirado filosofas Mindaugas Kubilius, rengęs rinkiminę Gitano Nausėdos strategiją ir neslepiantis asmeninės draugystės su prezidentu.

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) po nesutarimų su partijos vadovybe palikęs Seimo narys Rimantas Dagys 2019 m. vasaros pabaigoje pareiškė, jog liberalios pasaulėžiūros vyravimas Lietuvos politikoje veda valstybę į aklavietę. Jis tikino, kad dėl to spontaniškai "iš apačios" esą kuriasi nauja politinė jėga. "Tą procesą smarkiai paskatino ir prezidento Gitano Nausėdos kampanija, ypač prigimtinių tiesų ir siekio kurti Gerovės valstybę ant tvirtų pamatų deklaravimas", — tada lyg tarp kitko jis užsiminė žiniasklaidai.

Tačiau prezidentas Nausėda bet kokių sąsajų su patriotine ir krikščioniška jėga kratėsi — Jo Ekscelencija teigė nedalyvaujantis partijų kūrimo procese.

Kubilius dirbo Nausėdos rinkimų štabe. Kaip nurodo jis pats — nuo 2018 gegužės iki 2019 metų liepos jis buvo Nausėdos rinkimų štabo strategijos patarėju.

Kokį vaidmenį Nausėdos strategas atliko naujai kuriamoje jėgoje? "Mane kaip filosofą pakvietė. Kaip filosofą-teologą. Aš partijos tai nekuriu, bet aš, matote, buvau žmogus, kuris daug pasireiškė teologijoje ir tiek", — žiniasklaidos paklaustas apie ryšį su kuriama nauja partija praėjusių metų vasarą aiškino Kubilius.

Perklaustas, kad galbūt kaip konsultantas prisideda prie naujos jėgos kūrimo, jis tikino neprisidedantis niekaip.

Paklaustas, kuo pasireiškia jo asmeninė draugystė su prezidentu, jis teigė: "Suprantat, aš vakare atsisėdu prie ikonos ir pasimeldžiu už Lietuvos prezidentą kaip katalikas. Tai va (...) Tuo ir tepasireiškia", — prieš metus žiniasklaidai aiškino prezidento rinkimų strategas.

Tada naują partiją buriantis V. Sinica taip pat sakė, kad "Nausėda virvelių netampo".

Pasimelskime ir mes už Jo Ekscelenciją ir Jo draugus. Kad Lietuva būtų visiems. Visiems taptų Gerovės valstybe.

O Nacionaliniam susivienijimui dėl tautinės valstybės stiprinimo remiančio rinkėjo balsų teks pasivaržyti su kitomis naujomis ar atsinaujinančiomis partijomis. Jau minėtomis — Centro partija-Tautininkais, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Krikščionių sąjunga. Jau nekalbant apie apklausų viršūnėje esančią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. NS būtent Tėvynės sąjungą-Krikščionis demokratus kritikuoja aršiausiai kaip pamynusius savo ankstesnius tautiškumo idealus.

Net neperžengusios penkių procentų ribos šios mažosios nacionalistinės partijos turi galimybių integruotis į valstybės politinę sistemą. Rinkimai joms yra šansas pasirodyti rinkėjui, užsiauginti jį. Sukurti sau realias galimybes laimėti jei ne šio Seimo, tai savivaldos tarybų rinkimuose.

Šiuose Seimo rinkimuose šios nacionalistinės partijos lyderiaujančioms reitinguose partijoms suduos skaudų smūgį. Gal net lemiamą. Nes atsiras rinkėjų, kurie balsuos ir už jas. Kiekviena iš jų surinks nuo kelių dešimtųjų procento iki dviejų, trijų ar net keturių procentų balsų.

Esant 17 partinių sąrašų skaičiui, partijos, neperžengusios penkių procentų barjero, iš viso teoriškai surinks apie 20 procentų balsų. Tai didžiulis skaičius. Jeigu netolimoje ateityje nacionalistinės Lietuvos partijos susivienytų, tai jos jau šiandieną praktiškai surinktų 20 procentų Lietuvos rinkėjų balsų.

"Kol kiti kalba, mes darome. Lietuva — svarbiausia"; "Lietuva yra čia"; "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę"; "Neleisime iškirsti Lietuvos, jos šeimų ir miškų"; "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia"; "Lietuva — lietuviams"...

Europoje tautiškumą pabrėžiančios, ES kritikuojančios partijos dabar populiarios. O iš Lietuvos politinio gyvenimo nacionalistinis popsas niekada išnykęs ir nebuvo. Nei praktiškai, nei teoriškai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, nacionalizmas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (224)
Baltijos šalių ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva

(atnaujinta 17:38 2020.10.22)
JAV prezidento ir naujos valdžios Lietuvoje rinkimai beveik sutampa. Jų rezultatai gali reikšmingai paveikti padėtį Baltijos regione — net išprovokuoti karštą konfliktą

Naujosios valdžios sudėtis Lietuvoje paaiškės kitą sekmadienį. Jei, žinoma, VRK nepanaikins nešvariausių Lietuvos Seimo rinkimų per 30 nepriklausomybės metų rezultatų. Didelė tikimybė, kad Lietuvos valdžia vėl atsidurs neoglobalistų ir aršių rusofobų — konservatorių — rankose.

Tačiau šįkart nacionalinių patriotų galia įgaus unikalią — vaivorykštės — spalvą. Siekdami suvereniteto, konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) turės dalytis ministrų portfeliais respublikos politinėje arenoje su nauja jėga — Laisvės partija, kuri atvirai propaguoja LGBT bendruomenės vertybes.

Popiežius kišasi į rinkimus

Popiežius Pranciškus likus porai dienų iki antrojo rinkimų turo pareiškė neįkainojamą paramą Lietuvos gėjams ir lesbietėms. "Homoseksualai turi teisę į šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas neturėtų būti atstumtas ar kenčiantis dėl to", — sakė pontifikas.

Akivaizdu, kad savo pareiškimu Pranciškus netiesiogiai išreiškė paramą JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Džo Baidenui. Galų gale jo varžovui, dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui, jau seniai buvo priklijuota homofobo etiketė.

Dabar Lietuvos gėjai ir lesbietės, gavę tokią paramą, dar aktyviau propaguos LGBT bendruomenės vertybes Lietuvos įstatymų bazėje. Matyt, artimiausiu metu mokyklų programos bus papildytos "tolerancijos ir lytinio švietimo" pamokomis. Akivaizdu, kad tokių pamokų metu Lietuvos vaikai bus mokomi apie lyčių lygybę ir galimybę pakeisti savo lytį, kuria, matyt, Dievas vaiką apdovanojo per klaidą. Tai kas jis per Dievas, jei daro tokias klaidas?

Trampai, eik gydytis!

Bet grįžkime prie pagrindinių dabartinės rinkimų kampanijos Lietuvoje veikėjų — konservatorių. Užduokime sau klausimą: kurį iš dviejų kandidatų (Baideną ar Trampą) norėtų matyti Baltuosiuose rūmuose "senelis ir kompanija"? Atsakymo nereikia toli ieškoti.

Prisiminkime, kaip prieš ketverius metus TS-LKD dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis davė naudingų patarimų tuometiniam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui.

"Mane šiandien gąsdina kai kurie monstrai, bet tai ne pirmas kartas. Man atrodo, kad tai vaiduoklis, sakantis: žiūrėkit, JAV pasitrauks iš NATO, NATO subyrės — ką tada darysite? O mes atsakome: kodėl tau nenuėjus į vieną instituciją pasikonsultuoti dėl sveikatos", — apie Trampo psichikos ligą užsiminė Landsbergis.

Akivaizdu, kad "patriarchas" beveik nepakeitė savo nuomonės per ketverius metus.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

O galima premjerė būsimoje liberaliųjų konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė jau aiškiai pažymėjo artimiausio laikotarpio Lietuvos "plėtros" etapus. Tai yra socialinių programų sumažinimas, siekiant įtikti stambiam verslui. Paprasčiau tariant, pensininkų ir kitų socialiai neapsaugotų Lietuvos visuomenės sluoksnių gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, o ne valstybės rūpestis. Šimonytės deklaruojamas mokesčių verslui mažinimas skurdins biudžetą ir storins verslininkų pinigines.

Bet kaip tokia programa atitiks prezidento Gitano Nausedos svajonę apie "gerovės valstybę"?

"Svarbiausia, kad nebūtų karo"

Į valdžią atėjus konservatoriams, Lietuva gali tapti karo lauku tikrąja to žodžio prasme. Sustiprės antirusiška isterija, sustiprės bandymai destabilizuoti padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidės Amerikos karių kontingentas Baltijos regione. Artimiausiu metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra gana nuspėjamas. Ir visa tai pavers šalį parako statine, kuri gali sprogti nuo menkiausios kibirkštėlės. O degtukai šiai kibirkščiai įžiebti jau pasirodė Džo Baideno rankose.

Jis jau pažadėjo stiprią paramą Baltijos šalims, jei laimės rinkimus. Baideno programoje yra "stiprus atsakas Rusijai" Baltijos šalyse. Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių tyrimo organizacijos "Penn Biden Centre" direktoriaus Maiklo Karpenterio (Michael Carpenter) paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Baidenas išsiųs "griežtą įspėjimą Rusijai: negąsdinkite NATO narės".

Kaip žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos visada linkusios įžiebti karinius konfliktus toli nuo savo sienų. Viena iš šių vietų pasaulio žemėlapyje, kur galima pamankštinti raumenis, gali tapti ir "Baltijos placdarmas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Lietuva, Laisvės partija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Džo Baidenas

Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų

(atnaujinta 14:34 2020.10.22)
Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas

Rinkimai JAV išėjo į finišo tiesiąją, Donaldas Trampas ir Džo Baidenas šiandien paskutinį kartą susitiks per televizijos debatus. Be to, šis susitikimas apskritai gali tapti paskutiniuoju jų gyvenime — aistros Jungtinėse Valstijose dabar yra tokios karštos, kad labai sunku įsivaizduoti šiuos du žmones greta dar kartą. Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas. Na, o Baidenas tikrai niekada neateis į Trampo inauguraciją — tad ketvirtadienį jie turės paskutinę galimybę pasakyti vienas kitam, ko širdis geidžia. Ir jie visapusiškai pasinaudos šia galimybe.

Trampas pavadins Baideną nusikalstamos grupuotės vadovu ir pareikalaus, kad Džo (kartu su sūnumi Hanteriu) būtų įkalintas. Džo į kalėjimą nesės, tačiau jam pralaimėjus rinkimus žiniasklaida pasakys, kad jam koją pakišo "spalio staigmena" — paskelbti kompromituojantys įrodymai iš Hanterio kompiuterio standžiojo disko, kuriame buvęs viceprezidentas buvo apkaltintas melu ir korupcija. Bet Baidenas būtų pralaimėjęs ir be šios medžiagos, tiesiog todėl, kad Trampui buvo lemta laimėti. Bet kaipgi taip: juk apklausos rodo didžiulį Baideno pranašumą? Juk jos negali būti išgalvotos?

Gali. Nes ant kortos pastatyta žymiai daugiau nei bet kada anksčiau, ir nėra tokio melo, kuris būtų neįmanomas tiems, kurie žaidžia prieš Trampą.

"Aš balotiruojuosi ne tik prieš Baideną, bet ir prieš žiniasklaidą, prieš aukštųjų technologijų gigantus ("Facebook", "Twitter", "Google") ir Vašingtono pelkę", — anądien sakė Trampas.

Taip — ir geriausias to patvirtinimas buvo šio trigalvio monstro reakcija į pateiktus kaltinimų Baidenų šeimai įrodymus. Leidinį "New York Post" tiesiog bandyta užblokuoti — "Google" nematė jo savo paieškoje, o "Facebook" ir "Twitter" neleido dalytis nuorodomis į jį.

Be abejo, žiniasklaida tiesiog stengėsi nepastebėti skandalingo leidinio, o dauguma politikų apsimetė, kad nieko rimto neįvyko, tai yra, visos trys jėgos veikė vienu metu, patvirtindamos Trampo teisumą. Tuo tarpu iškart buvo pareikšti kaltinimai Rusijai — akivaizdu, kad būtent Maskva vėl įsikišo į Amerikos rinkimus, apdrabsčiusi purvais Baideną.

Apie tai diskutavo ne tik komentatoriai ir Kongreso nariai, bet ir žvalgybos pareigūnai. Buvę darbuotojai — nes JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Ratklifas (John Ratcliffe) teigė, kad informacija iš Baideno kompiuterio "nėra jokios Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis". Tačiau penkiasdešimt buvusių žvalgybos pareigūnų (įskaitant Ratklifo pirmtaką Džeimsą Klaperį (James Clapper), kuris buvo pagautas melavęs prisiekus) parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad ši patirtis "verčia rimtai įtarti, kad Rusijos vyriausybė šioje byloje atliko svarbų vaidmenį":

"Elektroninių laiškų, kurie, tikėtina, priklauso JAV viceprezidento Baideno Hanterio sūnui, ir kurių dauguma yra iš laikotarpio, kai jis dirbo vadovaujant Ukrainos dujų bendrovei "Burisma", pasirodymas JAV politikos arenoje turi visus klasikinius Rusijos informacinės kampanijos ženklus."

T. y., Rusija nėra kaltinama fabrikavimu, įrodymų klastojimu prieš Baideną — nors tokių pareiškimų galima išgirsti — ne, ji tiesiog juos išplatino. Bet kaip — jei, pasak Rudžio Džiulianio (Rudy Giuliani) (Trampo advokato ir buvusio Niujorko mero), Hanterio Baideno kompiuterio kietojo disko turinys buvo perduotas FTB prieš septynis mėnesius? Tai yra, Maskva laikė šią medžiagą paslaptyje, rengdama "spalio staigmeną". Ar tai padarė Trampo būstinė ir jo patarėjai, tarp jų ir tas pats Džiulianis? O taip, Džiulianis dirba Putinui... Ir tai ne juokai. Kaip sakė senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy): "Šį kartą rusai nusprendė pasinaudoti Amerikos piliečiais kaip savo agentais. Jie bando skleisti savo propagandą pagrindinėje žiniasklaidoje... Ir jiems tai pavyko. Žinote, dabar Rudis Džiulianis iš tikrųjų yra Rusijos agentas".

Taip, žinoma, jei pats Trampas dirba Kremliui, ką tada kalbėti apie jo darbuotojus ir bendrininkus. Juokas juokais, bet būtent šis situacijos vertinimo ir bandymo parduoti amerikiečiams "Rusijos intervenciją" net ir kompromituojančios medžiagos apie Baidenų šeimą istorijoje trūkumas yra geriausias patvirtinimas, kad Trampas jau laimėjo. Kadangi jo oponentai gyvena visiškai išgalvotame pasaulyje — kuriame rusai daro įtaką JAV rinkimų rezultatams, o Trampo pranašumas prieš Baideno skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Ir visa tai vyksta tuo pačiu metu ir niekaip neprieštarauja vienas kitam.

Tačiau realiame pasaulyje matome visai ką kita: didžiulės minios Trampo šalininkų jo nesibaigiančiuose mitinguose visoje šalyje ir visiškas entuziazmo trūkumas retuose Baideno susitikimuose su nedideliu skaičiumi jo rėmėjų. Didėjanti parama Trampui net tarp mažumų (tokių kaip juodaodžiai ir musulmonai), kurios visiškai nepriklauso jo elektoratui. Visiškas Trampo "ryšių su Rusija" įrodymų trūkumas — ir vis nauji Baidenų šeimos melo ir korupcijos įrodymai. Ir svarbiausia, kad realiame pasaulyje amerikiečiai jau seniai nusivylė savo politiniu elitu, viršpartine "Vašingtono pelke" ir todėl vienintelė rimta alternatyva Trampui galėtų būti nesisteminis senatorius Sandersas. Bet būtent dėl jo ​​nesistemiškumo kolektyvas "Baidenas" jo ir neprileido prie rinkimų.

Paprasti amerikiečiai gyvena realiame, o ne propagandos pasaulyje, todėl lapkričio 3 dienos rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas. Net nepaisant bandymų suklastoti balsus reikalingose "svyruojančiose" valstijose, mobilizuojant pasyvų demokratinį elektoratą balsuoti paštu — nes ir ten pastebimai išaugo iš anksto balsavusių respublikonų skaičius.

Išgalvotas pasaulis pralaimės lapkričio 3 dieną, net jei vėliau pavyks surengti sumaištį, atsisakant pripažinti tikrovę, tačiau ji niekur nedings. Trigalvė hidra tikėsis revanšo ir stengsis jo pasiekti. Ir Amerikos, ir pasaulio mastu — ir čia ji turės pilną teisę kaltinti rusus dėl savo nesėkmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusai, Džo Baidenas
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai