Frydrichas Mercas

Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną

(atnaujinta 10:31 2020.09.27)
Vėl kalta Rusija. Ne, ne dėl Navalno apnuodijimo (bet, žinoma, ir dėl jo), o dėl migrantų krizės Europoje. Na, dėl tos, kuri kilo 2015 metais. Ir tai pareiškė ne koks nors eilinis rusofobas, o žmogus, turintis labai gerus šansus ateinančius metus vadovauti Vokietijai

Kandidatas į Krikščionių demokratų sąjungos lyderio (taigi, ir būsimo kanclerio) postą Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) sekmadienį davė interviu "Bild". Natūralu, kad buvo kalbama ir apie Navalną, ir apie "Nord Stream-2".

"Iki šiol aš buvau už dujotiekio statybos tęsimą, nepaisant tam tikro susirūpinimo. <...> Tačiau po Navalno apnuodijimo Europa turi nedelsdama sureaguoti. Aš siūlau sustabdyti statybą dvejiems metams, tai yra, įvesti moratoriumą. Deja, Putinas supranta tik tokią kalbą".

Tikrai, kaip kitaip kalbėtis su Kremliumi, juk šiuo metu įtampos aštrumas dvišaliuose santykiuose kyla ne iš Vokietijos ar Europos, o iš Rusijos, pridūrė Mercas. Matyt, norėdamas patvirtinti šią tezę, politikas pareiškė, kad pabėgėlių antplūdį į Europą daugiausia lėmė "barbariški Rusijos kariuomenės kariniai veiksmai, už kuriuos atsakingas Putinas. <...> Šis žmogus ir jo armija bombarduoja ligonines, darželius, mokyklas ir slaugos namus".

Prie pabėgėlių dar grįšime — pirmiausia turime priminti, kas yra Frydrichas Mercas. Jis panašus į Merkel tik pirmomis trimis pavardės raidėmis, na, dar jie praktiškai bendraamžiai. Jei Merkel kilo iš Vokietijos lenkų, tai Merzas — iš vokiečių ir prancūzų šeimos, ir apskritai jis jau seniai turėjo būti Merkel vietoje.

Prieš dvidešimt metų Mercas buvo CDU/CSU frakcijos Bundestage lyderis. Šiame poste jis pakeitė Volfgangą Šaublę (Wolfgang Schäuble), kuris derino partijos vadovo ir frakcijos vadovo postus. Partija atiteko Angelai Merkel, tačiau kadangi krikščionys demokratai buvo opozicijoje, kanclerio kėdė nederėjo kartu su postu. Apskritai Angela tuo metu nebuvo partijos šeimininkė, o ir Mercą į priekį "stūmė" "stiprus žmogus" Šaublė. Tačiau po dvejų metų Merkel pergalėjo konkurentą į frakcijos vadovo postą, o po trejų metų, laimėjusi rinkimus, tapo kanclere. Skirtingai nei Šaublė, Mercas ne tik nėjo į Merkel biurą, bet ir po dvejų metų paskelbė apie savo politinės karjeros pabaigą: jis išėjo kaip korporatyvinis advokatas (manyk — lobistas) į didžiausias Vokietijos įmones.

Merkel era užsitęsė, bet kai prieš dvejus metus kanclerė paskelbė apie atsistatydinimą, Mercas paskelbė apie savo sugrįžimą. Jam pritarė tas pats Šaublė, kuris, vadovavęs Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms, tapo Bundestago pirmininku. Tada Šaublė sugebėjo pasiekti Merkel oponento į CDU-CSU frakcijos vadovo postą išrinkimą, ir kitas žingsnis turėjo buti partijos perėmimas. Mercas buvo populiarus CDU, tačiau Angela sugebėjo stoti į paskutinę kovą ir užtikrinti, nors ir su labai nedideliu pranašumu, pergalę savo globotinei Anegretai Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer). Tačiau pamainininkė neišlaikė ir pernai paprašė atsistatydinimo. Jos pakaitalą turėjo pasirinkti partijos suvažiavimas, tačiau dėl koronaviruso jis dar neįvyko. Dabar CDU susitiks gruodį — ir šį kartą Frydrichas Mercas turi labai geras galimybes laimėti. Žinoma, jei Merkel per aparatinius žaidimus nesugebės užtikrinti Šiaurės Reino-Vestfalijos ministro pirmininko Armino Lašeto (Armin Laschet), kuris nėra marionetė, kaip dabartinė pirmininkė, bet daugiau ar mažiau politiškai artimas kanclerei, pergalę.

Naujasis CDU vadovas ves partiją į rinkimus (jie vyks 2021 metų rugsėjį) ir, jei pasiseks, taps naujuoju kancleriu. Tada Rusijai teks dirbti su juo — su tokiu Mercu, koks jis yra.

Mercas yra ne tik katalikas ir konservatorius, bet visų pirma jis yra užkietėjęs atlantistas. Taip gerai patikrintas, kad netgi buvo "Atlanto tilto" asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kurią po Antrojo pasaulinio karo sukūrė amerikiečiai, siekdami išauginti "teisingą" vokiečių elitą, pirmininkas. Taip, nuolat stiprėjančios antiamerikietiškos nuotaikos Vokietijos visuomenėje privers visus būti atsargius reiškiant simpatijas JAV, tačiau būdamas kancleriu Mercas neabejotinai bus ištikimas Atlanto solidarumui. O tai bus ypač įdomu antrosios Trampo kadencijos ir JAV problemų fone. Ir jei Obama nesėkmingai siūlė Merkel tapti formalia Vakarų pasaulio vadove Trumpo prezidentavimo metu, tai Mercas jau gali savarankiškai pabandyti pasimatuoti šią karūną.

Kalbant apie Rusiją, anksčiau Mercas nebuvo ypatingas "vanagas", tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau kritikavo Vladimirą Putiną, kartu pripažindamas, kad be Rusijos ar jai prieštaraujant pasiekti politinį stabilumą Europoje bus neįmanoma. Tačiau interviu "Bild" Mercas įveikė naują aukštumą — nors teisingiau būtų kalbėti apie dugno gylį.

Nuo pat pabėgėlių krizės pradžios Mercas kritikavo Merkel politiką, ir tai (kartu su jo atsargiu požiūriu į migrantus apskritai) buvo viena iš svarbių jo populiarumo CDU priežasčių, kai jis vėliau nusprendė grįžti į politiką. Bet dabar dėl pabėgėlių krizės jis kaltina Rusiją ir Putiną — ir niekas Vokietijoje jam nesako, kad tai akivaizdus melas. Nors taip ir yra — net neliečiant jo samprotavimų apie Rusijos "ligoninių ir darželių" bombardavimą.

Pabėgėlių krizė Europoje prasidėjo 2015 metų pavasarį, kai Viduržemio jūroje pradėjo masiškai skęsti nelegalius migrantus gabenę laivai (iš viso tais metais žuvo daugiau nei 2,5 tūkst.). Vis dar nėra tikslių duomenų apie bendrą pabėgėlių, patekusių į Europos Sąjungą tais metais, skaičių, tačiau arčiausiai tiesos yra 1,5 mln. žmonių. Daugumą jų priėmė Vokietija — Angelos Merkel, ignoravusios didelės dalies savo piliečių nuotaikas, sprendimo dėka.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Vokietija, Rusija
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai