Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Va dabar tai rinkimai Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"

(atnaujinta 10:51 2020.09.28)
"Valstiečiai" pradėjo platinti rinkiminį leidinį, kuriame puolami konservatoriai ir "jų žmonės". Kaip jį vertinti?

Tiems, kas girdėjo apie "Neliečiamuosius" (kurie kaip nestandartinis žingsnis vienareikšmiškai paįvairino pakankamai nuobodžią rinkiminę kampaniją), bet dar galvoja, ar verta skaityti 30 puslapių, galima rekomenduoti tai padaryti. Argumentas gerai suformuluotas pačiame dokumente: "Visi šiame leidinyje minimi faktai yra surinkti viešoje erdvėje, tiesiog jie susisteminti ir pateikti parodant kas, kada ir kokius priiminėjo sprendimus, kokia galima žala valstybei padaryta".

Akcentuojami keli Lietuvos gyvenimo epizodai. Pirma, "Mažeikių naftos" pardavimas. Antra, valdančiųjų veiksmai ("naktinė reforma", brangus skolinimasis ir taip toliau) 2008–2009 metų krizės metu. Trečia, lietuviškos atominės elektrinės projektas. Ketvirta, SGD terminalo projektas. Penkta, "MG Baltic" skandalas.

"Raudona linija" visose šiose istorijose — konservatorių ir/ar jų "agentų" vaidmuo. Pagrindinė mintis — "Tėvynės sąjunga" ir artimi jai žmonės sąmoningai priima žalingus valstybei sprendimus. Kaltinimai pagrindžiami konkrečiais įrodymais, kuriuos nuginčyti sunku.

Taškus ant "i" šiame kontekste, kaip teisingai pabrėžiama leidinyje, galėtų sudėti teisėsaugos institucijos. Tačiau jos, kaip rodo praktika, paprastai ignoruoja tokius atgarsį visuomenėje sukeliančius epizodus, kol duodamas nurodymas "iš viršaus". Pavyzdžiui, "Mažeikių naftos" pardavimo ir SGD terminalo nuomos atvejai labai gerai parodo, kaip elitas nepaiso socialinių interesų. Ypač įdomiai rašoma apie "Roko Masiulio draugų grupę" ir galimas Landsbergių šeimos finansines nuodėmes. Tačiau įstatymo sergėtojai tyli.

Įdomu tai, kad "Tėvynės sąjunga" taip pat tyli, turbūt suprasdama, kad viskas, ką ji padarys ar pasakys toje provokacinėje situacijoje, bus panaudota prieš ją. Tik LRT (tie, kurių atžvilgiu buvo atliktas daug ką parodęs tyrimas ir kurie didžiąja dalimi yra konservatorių ruporai) pateikė tokią buvusio "valstiečių" patarėjo, komunikacijos eksperto Liutauro Ulevičiaus nuomonę apie jų iniciatyvą: "Turinys yra manipuliatyvus, kai kurie faktai yra tiesiog nukabinti iš dangaus, pritraukti prie realybės".

Galbūt, iš dalies tokia pozicija teisinga, bet apskritai savo leidiniu "valstiečiai" dar kartą — tik su papildomomis detalėmis — parodė, kad Lietuva yra kyšių ir ryšių šalis, kurioje politika (tiek nacionalinė, tiek regioninė), verslas bei žiniasklaida susipina ir kaip parazitas siurbia valstybės kraują. Žinoma, negalima sakyti, kad "visi jie vienodi" — yra sąžiningų politikų, verslininkų ir žurnalistų. Tačiau, kaip sakoma, gerų žmonių dauguma, bet blogiukai geriau organizuoti.

Kiti ekspertai kelia klausimą, kodėl "valstiečiai" puola konservatorius, o ne socdemus ar "darbiečius", nes būtent su pastarosiomis partijomis jie pirmiausia kovoja dėl neapsisprendusio rinkėjo.

Kaip paaiškino komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, valdantieji, matyt, nusprendė, kad geriausia strategija — girti save ir pulti konservatorius (akcentuojant — panašiai kaip Donaldas Trampas Amerikoje — egzistencinį pasirinkimą tarp senos korumpuotos ir naujos pažangios Lietuvos).

Tačiau svarbiausias momentas kitas. Tai, kad Lietuvoje daug neteisybės, — faktas. Tai, kad "valstiečiai" bando ieškoti tiesos, — gerai. Bet iki galo neaišku, kodėl jie tai daro.

Viena vertus, norisi tikėti, kad jie iš tiesų siekia kažką pakeisti. Kita vertus, nepalieka nerimas, kad nori tik performuoti interesų sistemą savo naudai pagal principą — anksčiau valdė ir lobo konservatoriai bei socdemai, dabar mūsų eilė, traukitės iš kelio.

Galutinį atsakymą šiuo atveju kol kas pateikti sunku, bet manytina, kad dabartiniai valdantieji nusipelno antro šanso, nes su konservatoriais viskas aišku, o "valstiečiai" bent jau nesugalvojo savo "Mažeikių", atominių elektrinių ar SGD terminalų (nepragmatiška pozicija Baltarusijos atžvilgiu nesiskaito, nes užsienio politikoje Lietuva nėra savarankiška).

Galiausiai, jeigu Landsbergius Ramūnas Karbauskis baisiai nervina, vadinasi, daro kažką teisingai...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Austėja Landsbergienė, Vytautas Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
VMI paskelbė turto deklaracijas: Karbauskis — turtingiausias Seimo narys
Karalienės Mortos mokykla įtariama asmens duomenų vagyste
Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai tęsia puolimą prieš Nausėdą. Kuo gali atsakyti prezidentas?

(atnaujinta 07:23 2021.05.08)
Lietuvoje tęsiasi prezidento ir konservatorių priešprieša. Pusės pradėjo naudoti "sociologinę artileriją"

Iš pradžių atrodė, kad konservatorių bandymai kvestionuoti prezidento teisę atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje (EVT) yra tik simbolinis jo spaudimo instrumentas. Bet vėliau pradėjo aiškėti, kad jie nejuokauja. 

Gitanas Nausėda pabandė pasakyti, kad jis neketina užleisti savo vietos šiuo atveju, nes konservatorių iniciatyvos yra antikonstitucinės, bet jų pozicijos tai nepakeitė. Priešingai — jie pradėjo dar aktyviau ieškoti teisinių būdų apriboti prezidento galias (pavyzdžiui, nusprendė įtraukti į žaidimą Seimo Europos reikalų komitetą).

Tada pasidarė galutinai aišku, kad Nausėda nėra konservatorių žmogus ir kad jie bando jį politiškai sulaužyti. Kaip tiksliai pažymėjo "Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis: "Kada prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo valstybei, kada konservatoriai buvo valdžioje, net minčių nebuvo, kad kažkas ne taip. Mes galime konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai Nausėda neatitinka konservatorių vertybių ir neatstovauja jų interesams".

Tokiu būdu, tarp prezidento ir konservatorių vyksta politinis karas. O kare, kaip sakoma, visos priemonės tinka. Kol konfliktas nepersikėlė į Konstitucinį teismą, Nausėda turi keletą variantų, kaip pasipriešinti. 

Pirmas — pasinaudoti kitų politinių jėgų pagalba. Opozicijos parama nelabai aktuali, nes nuo jos šiandien mažai kas priklauso. Todėl lieka liberalai valdančiojoje koalicijoje, be kurių konservatoriams būtų sunku prastumti bet kokį svarbų sprendimą. Tačiau ir šiuo atveju Nausėdai sunku tikėtis paramos.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo Viktorija Čmilytė—Nielsen: "Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerui, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai". Anot jos, pagal valstybės sąrangą, formaliai atstovauti šaliai EVT turėtų prezidentas, tačiau daugumai kitų ES šalių ten atstovaujama premjerų lygiu. "Natūralu, kad tas lyderis, tas vadovas, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, turbūt būtų logiška, kad jis ar ji vyktų į tokius susitikimus", — reziumavo Čmilytė—Nielsen, ir akivaizdu, kad tokia pozicija Nausėdai netinka. 

Todėl lieka visuomeninės paramos resursas. Šiuo atveju prezidentas irgi negali pasigirti dideliais pasiekimais. Jeigu remtis "Vilmorus" atliktomis apklausomis, praeitų metų rugsėjį jį palankiai vertino 64,7 proc. respondentų, nepalankiai — 13 proc., o 2021 metų balandį šie skaičiai buvo — 53,8 ir 26,1 atitinkamai. Tai, žinoma, ne katastrofa, bet tendencija ne optimistinė.

Tačiau, kai "Vilmorus" paklausė, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, 56,1 apklaustųjų vis tik pareiškė, kad tai turi daryti prezidentas, ir tik 18,6 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti premjerė Ingrida Šimonytė. Tokie rezultatai įkvėpė Nausėdą, kuris pareiškė: "Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus".

Tačiau konservatoriai greitai kontratakavo. Vienas aktyviausiai iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT tvarką palaikantis jų frakcijos narys Matas Maldeikis išsiuntė Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų nariams, kaip jis teigia, jo iniciatyva atsiradusios sociologinės apklausos dėl atstovavimo EVT rezultatus.

ES vėliavos
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kovo 29-balandžio 1 dienomis žiniasklaidos planavimo agentūros "Open Agency" atliktos apklausos duomenimis, 39,8 proc. respondentų mano, kad prezidentas ir premjerė į EVT vyktų pakaitomis; trečdalis (32,3 proc.) apklaustųjų pasakė, kad į EVT ir toliau turėtų keliauti tik prezidentas, o 15,9 proc. apklausos dalyvių — kad vyriausybės vadovas.

Šiame kontekste akivaizdu, kad didelę įtaką turėjo apklausų forma: pirmoje buvo du variantai (prezidentas ar premjeras), antroje — trys (prezidentas, premjeras, pakaitomis), — ir pažymėtina, kad tas pats žmogus, jeigu rinktis iš dviejų variantų, gali paremti prezidentą, bet jeigu rinktis iš trijų, gali pasirinkti važiavimą pakaitomis. Kitaip tariant, apklausos yra dalykas, kuriuo galima manipuliuoti savo naudai. 

Gerai apie tai pasakė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė, komentuodama prezidento kanceliarijos užsakymu atliktą apklausą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: "Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka "Stambulo konvencija" moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti".

EVT atveju viskas labai panašiai — didelė dalis žmonių žino ginčo klausimą, bet negali profesionaliai įvertinti situacijos ir todėl sprendžia, remdamiesi simpatijomis Nausėdai ir Šimonytei/konservatoriams arba žmogiškuoju konstruktyvumu (tegul pakaitomis važiuoja, kad niekas neliktų nuskriaustas). Kitaip tariant, šiandien piliečių nuomonė dėl EVT iš esmės yra plaukiojanti, nes konservatoriai lygtais nori padaryti geriau valstybei, prezidentas kaip ir pagrįstai gina savo konstitucines teises, o ekspertai ir už vienus, ir už kitus. 

Atitinkamai, tam, kad visuomeninis resursas konsoliduotųsi ir įgautų formą, jam reikalingi ne protingi samprotavimai apie EVT darbo specifiką, o aiškus orientyras, konkrečiai sudėlioti vidinio politinio konflikto akcentai (pirmiausiai, iš prezidento pusės).

Jie galėtų būti tokie: prezidentas (ir ypač dabartinis, kuris yra ekonomistas) gali efektyviai atstovauti Lietuvai EVT, o konservatoriai vienareikšmiškai paaštrino šį klausimą ne dėl valstybės, o dėl savo interesų, siekdami politiškai palaužti konkrečiai Nausėdą, kuris nenori vykdyti jų nurodymų.

Norint laimėti šią kovą, prezidentui reikia pasakyti tai, ką sako Karbauskis (kad konservatoriai nori atimti iš jo valdžią), agresyviau kritikuoti Šimonytės ir "konservatorių vyriausybės" klaidas, o galbūt, net pareikalauti užsienio reikalų ministro atsistatydinimo, nes jis vadovauja partijai, kuri savanaudiškai siekia apriboti prezidento galias.

Jeigu viskas baigsis Konstituciniame teisme, prisiminus Rolando Pakso istoriją, nėra garantijos, kad Nausėda sulauks sprendimo, kurio tikisi. Todėl jam reikia jau dabar pradėti veikti kiečiau, bandant emociškai patraukti savo pusėn visuomenę. Jeigu gi, metęs iššūkį konservatoriams, prezidentas ir toliau elgsis politine prasme inteligentiškai, anksčiau ar vėliau jis tiesiog bus vienaip ar kitaip (per Seimą, vyriausybę ar Konstitucinį teismą) "suvalgytas", nes oponentai raudonų linijų neturi.

Nugalėtojai neteisiami. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, konservatoriai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
Vilnius

Geopolitikos labui: Lietuvos lenkams užsiminta, kam reikia paklusti

(atnaujinta 12:05 2021.05.07)
Valdantieji konservatoriai vėl atkreipė dėmesį į regionus, kuriuose kompaktiškai gyvena Lenkijos gyventojai. Jie siūlo įsteigti fondą ir specialų televizijos kanalą, kurie "padės" informaciniame kare su "Kremliaus propaganda"

Varšuvoje ir Vilniuje buvo surengti bendri renginiai Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-ųjų metinių proga. Renginių metu Lenkijos ir Lietuvos vadovybės nesigailėjo viena kitai komplimentų ir reveransų. Jie prisiminė šimtmečius skaičiuojančios istorijos bendrus puslapius ir tai, kaip kartu kovojo prieš maskvėnus. Jie stengėsi neprisiminti rimtų nesutarimų, tokių kaip Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausymas.

Bet būtent lenkų tautinės mažumos, kuri kompaktiškai gyvena Šalčininkų ir Vilniaus regionuose, problemos visada buvo kliuviniu tarp Varšuvos ir Vilniaus. Ypač naujausios nepriklausomybės istorijos aušroje po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto. Per pastaruosius 30 metų šūkis "Vilnius yra mūsų!" buvo ir lieka baisiausias vietos elitui. Ir tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderių protingumas neleido 1990-aisiais įsiplieskti konfliktui tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl ginčijamų teritorijų.

Kieno Vilnius?

Tačiau "lenkų klausimo" nepavyko galutinai išspręsti nei tada, nei šiandien. Vietiniai lenkai iki šiol sveikina vienas kitą šiais baisiais žodžiais "Vilnius yra mūsų!". O XXI amžiaus pradžioje, o Dieve, lenkai netgi sukūrė savo frakciją Seime (Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga, LLRA-KŠS). Tiesa, ne be Lietuvos rusų pagalbos. Patys lenkų tautinės mažumos atstovai negalėjo įveikti 5% barjero parlamento rinkimuose. Jiems visada trūko dviejų ar trijų dešimtadalių procentų. Priminsime, kad lenkai (5,8 proc.) ir rusai (4,9 proc.) yra didžiausios tautinės diasporos Lietuvoje. Atskirai jie nekelia grėsmės vietos elitui, tačiau "kartu — jie yra jėga!". Būtent su šiuo šūkiu Lietuvos rusai ir lenkai susivienijo, kad kartu ginti savo teises, kurias garantuoja Europos tautinių mažumų teisių konvencija. Ir kaip rezultatas — 2012 ir 2016 metais LLRA-KŠS turėjo ne tik savo frakciją Seime, bet ir buvo valdančiosios koalicijos sudėtyje ir turėjo savo ministrus.

Aišku, kad reikėjo baigti su tokiu bjaurumu. Ir būtent į Lietuvos rusų ir lenkų suskaldymą buvo nukreiptas pagrindinis dešiniųjų smūgis per praėjusių metų parlamento rinkimus. Apie tai, kokius nešvarius metodus, įskaitant raginimą fiziškai sunaikinti LLRA-KŠS lyderius, naudojo konservatoriai kartu su liberalais, Sputnik Lietuv“ jau rašė. Nuleidę užkardą prieš LLRA-KŠS, konservatoriai ir liberalai įgijo minimalią persvarą, kuri suteikė jiems teisę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę.

Lenkų frontas

Ir štai dabar — eilinis puolimas vidiniame "lenkų fronte". Pirmiausia buvo vykdoma informacinė kampanija, siekiant pateisinti būsimus veiksmus prieš oficialią Varšuvą. Apklausa, atlikta valdančiojo elito užsakymu, parodė baisius rezultatus. Daugumą Lietuvos lenkų, gyvenančių "separatistiniuose regionuose" (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose), paveikė "Kremliaus propagandos" virusas. Jie žiūri Rusijos televizijos kanalus ir kenksmingas interneto svetaines. Ir net daugiau, nei Lenkijos televizija. O reiškia, atėjo laikas "pjauti nelaukiant peritonito".

Akivaizdu, kad šių dienų Lenkijos ir Lietuvos elitui "Kremliaus propaganda" yra tarsi raudonas skuduras jaučiui. Tai reiškia, kad visas kitas — smulkmena. Jei tam, kad susidorotų su Rusija, būtina paaukoti tautinių mažumų teises, tebūnie taip. Būtent oficiali Varšuva pirmoji, dar prieš parlamento rinkimus, vietiniams lenkams nurodė, kad atėjo laikas nutraukti politinę draugystę su Lietuvos rusais. Tai reiškia, reikia paklusti Lietuvos patriotams ir... tyliai asimiliuotis. Už paklusnumą jums net duos pinigų iš Pietryčių Lietuvos plėtros fondo. O specialiai sukurtas televizijos kanalas parodys, kaip konservatoriai ir liberalai myli vietinius lenkus ir jaudinasi dėl jų moralinės bei patriotinės išvaizdos. O žurnalistai "iš asimiliuotųjų" papasakos lenkų kalba apie "teisingas" šeimos LGBT vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, lenkai, Lenkija, politika
Mergina matuoja savo taliją

Įvardyti penki žalingi įpročiai, trukdantys sulieknėti

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Dietologės teigimu, kartais numesti svorį žmogui trukdo maisto valgymo kultūra, gyvenimo būdas ir nepakankamas poilsis naktį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dietologė ir mitybos specialistė Irina Pisareva televizijos kanalui "Zvezda" papasakojo, kokie žalingi įpročiai trukdo numesti svorį.

Kaip papasakojo specialistė, pirmiausia reikėtų atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo, kuris lėtina medžiagų apykaitą ir prisideda prie riebalų kaupimosi.

"Antras žalingas įprotis — valgyti vaisius vakare. Vaisius reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje iki 16 valandos, nes nors juose yra natūralių augalinių cukrų, tai vis tiek yra gliukozė, fruktozė, sacharozė, todėl nerekomenduojama valgykite juos vakare. Galimas visoks pilvo pūtimas, meteorizmas. Vėlgi, tai prisideda prie svorio augimo", — paaiškino ji.

Kitas įprotis, trukdantis mesti svorį, — vėlai eiti miegoti. Kaip paaiškino specialistas, taip yra dėl to, kad šiuo metu organizmas atsigauna, sustiprėja imunitetas, o hormonai atgauna balansą. Anot jos, organizmas būtinai turi ilsėtis, tuo tarpu svarbu miegoti bent septynias — aštuonias valandas per parą.

Kitas iš išvardytų žalingų įpročių — per greitas maisto valgymas.  

"Kai valgome per greitai, organizmas nespėja suvirškinti į jį patekusio maisto, ir neatsiranda sotumo. Yra tikimybė, kad suvalgysime daug daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia", — perspėjo dietologė.

Be to, pusryčių praleidimas neprisideda prie svorio metimo. Kai kurie žmonės nenori valgyti ryte, tačiau būtina surengti bent lengvą užkandį, nes pusryčiai paleidžia medžiagų apykaitą ir suteikia energijos, pridūrė Pisareva. Anot jos, rytinio valdymo praleidimas sukelia gausesnę vakarienę, tuo metu maistingiausi turėtų būti būtent pusryčiai ir pietūs.

Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai