Военный конфликт в Карабахе

Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze

(atnaujinta 16:38 2020.09.29)
Ginkluotos konfrontacijos paaštrėjimas Kalnų Karabache, ilgalaikiai kariniai ir politiniai prieštaravimai tarp Baku ir Jerevano šiandien trečiųjų šalių išnaudojami kaip blogų kėslų įrankiai

Susidaro įspūdis, kad kažkas bando įtraukti Rusiją į didžiulį karą Kaukaze — nukreipti jos jėgas ir išteklius iš Baltarusijos, Sirijos, "Nord Stream-2" ir kitų geopolitinės konfrontacijos taškų. Tiesioginiai konflikto dalyviai — Baku ir Jerevanas — sąmoningai ar nevalingai "pakišinėja" Maskvą, griauna NVS ir KSSO saugumo sistemą. Kyla ir geopolitinės rizikos, susijusios su daugelio Vakarų šalių, turinčių savanaudiškų interesų Kaukaze, išorine "jėgos projekcija".

Kalnų Karabacho problema karinėmis priemonėmis neišsispręs. Abi konflikto pusės — Azerbaidžanas ir Armėnija (ginančios nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, kuri nėra derybų šalis, interesus) ir ESBO Minsko grupė, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, — sutinka su šiuo susitarimo postulatu. Derybų procesas vyksta lėtai ir sunkiai, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių rugsėjo 27 dieną buvo pereita prie aktyvių karo veiksmų naudojant sunkiąją artileriją, tankus, raketų sistemas ir puolamuosius lėktuvus.

Военный конфликт в Карабахе
Минобороны Азербайджана
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Kilusi Armėnijos ir Azerbaidžano karinių žinybų "konkurencija" sunaikintų priešo tankų vaizdo įrašų skelbimo srityje, nerimą kelianti abiejų pusių nuostolių statistika Rusijoje kelia nuoširdžią užuojautą armėnų ir azerbaidžaniečių tautoms. Objektyviai vertinant, karo veiksmai nenaudingi nė vienai iš konflikto šalių, o tolesnio eskalavimo atveju pasekmės gali būti pačios netikėčiausios: užsienio taikdarių įvedimas (saugumo zonų formavimas) arba, neigiamiausių įvykių raidos atveju, didelio masto karas Pietų Kaukaze, dalyvaujant KSSO šalims (pirmiausia Rusijai ) ir NATO (užsimenama apie Turkiją).

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Leiskite priminti, kad regione, kuriame gyvena ir Azerbaidžano, ir Armėnijos gyventojai, konfliktas prasidėjo 1988 metų vasario mėnesį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Pirmajame etape taikdarių vaidmenį atliko TSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė, kuriai trejus metus pavyko sulaikyti aktyvią ginkluotą konfrontaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai ir nelikus vidaus kariuomenės, kova įsiplieskė su nauja jėga, o 1994 metais Azerbaidžanas prarado kontrolę didžiojoje Kalnų Karabacho dalyje ir septyniuose gretimuose regionuose. Derybos dėl taikaus konflikto sprendimo ESBO Minsko grupėje vyksta nuo 1992 metų, ginkluota konfrontacija periodiškai eskaluojama.

Nauja koordinačių sistema

Gana prieštaringa informacija gaunama iš Kalnų Karabacho karinių operacijų teatro. Azerbaidžanas ir Armėnija kaltina vienas kitą eskalacijos pradžia ir neva reaguoja tik į ginkluotas provokacijas. Atsižvelgiant į tai, pirmadienį Azerbaidžane buvo paskelbta dalinė mobilizacija, prezidentas Ilhamas Alijevas įvedė karo padėtį daugelyje respublikos miestų ir regionų. Armėnijoje dieną anksčiau buvo paskelbta bendra mobilizacija ir karo padėtis.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Министерство обороны Армении
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Anot Azerbaidžano valdžios institucijų, rugsėjo 27 dieną armėnų kariai paliko septynis vadinamosios "saugumo juostos" kaimus (sovietmečiu ši Azerbaidžano TSR teritorija nebuvo Kalnų Karabacho autonominio regiono dalis, o 1990-ųjų pradžioje pateko į Armėnijos pajėgų kontrolę). Rugsėjo 28-osios rytą nepripažinto Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas pažymėjo: "Mes praradome savo pozicijas, prarasime dar daugiau, bet taip pat ir atkovosime pozicijas". Pozicinės kovos tęsiasi. Visiško vienos iš šalių pranašumo nėra.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Baku ir Jerevanas yra vienodai pasirengę "atkurti istorinį teisingumą" naudodami didelio galingumo daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir "Iskander" raketas, smogiamuosius lėktuvus ir bepiločius orlaivius. Kiekviena karo veiksmų diena žada naujas aukas ir sunaikinimą. Šioje situacijoje nebesvarbu, kas rugsėjo 27-ąją pradėjo ugnį sunkiąja artilerija ir tankais, kurie karo lauke pademonstruotų pranašumą operatyvumo srityje. Šiandien pagrindinis dalykas yra sustabdyti eskalavimą prie Kalnų Karabacho sienos, grįžti prie derybų stalo, išgelbėti žmonių gyvybes. Mes neturėtume pamiršti apie sąjunginius įsipareigojimus.

Jei Baku ir Jerevanas laiko save Maskvos sąjungininkais, jie turi atsižvelgti į Rusijos poziciją, suvokti esamos tarpusavio santykių ir regioninio saugumo sistemos sunaikinimo pasekmes. Net atsižvelgiant į sudėtingiausius ginkluotos konfrontacijos šalių prieštaravimus, svarius argumentus ir priežastis, Rusijai karo Kaukaze nereikia. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Kalnų Karabacho konflikto šalis "nedelsiant nutraukti ugnį".

Tikiu, kad sveikas protas nugalės, ir padėtis regione nedegraduos iki didelio masto karinio eskalavimo, dalyvaujant koalicijos grupėms. Be to, tarptautinė reakcija į Karabacho paūmėjimą paprastai yra konstruktyvi. Europos Sąjungos šalys, JAV, Iranas reiškia susirūpinimą ir siūlo tarpininkavimo paslaugas. Tik Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas palaiko galios scenarijaus kūrimą, bet daugiausia žodžiais. Net karingoji Ankara turi ką prarasti pavojingame žaidime Pietų Kaukaze. Ataka prieš Armėniją neišvengiamai sukels KSSO atsakymą, tai yra, karą su Rusija (ir tai nėra Kipras su Graikija). Tai kas gi yra pagrindinis karštų įvykių iniciatorius ir naudos gavėjas?

Stulbinamas įžvalgumas

Gerai numatydamos įvykius ir oficialią Vašingtono reakciją į juos, JAV diplomatinės atstovybės Azerbaidžane ir Armėnijoje penktadienį, rugsėjo 25 dieną, perspėjo savo piliečius apie aštrėjančią padėtį. JAV ambasada Armėnijoje nepatarė lankytis Kalnų Karabacho regionuose, esančiuose į šiaurę nuo Diližano nacionalinio parko, iki Gruzijos sienos Tavušo regione. Tą pačią dieną JAV ambasada Azerbaidžane paragino savo piliečius neišvykti už Apšerono pusiasalio ribų "dėl įtampos aštrėjimo Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje". Galbūt tai nėra paprastas sutapimas, o kompleksinio karinio ir politinio derinio padarinys.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Jungtinių Valstijų noras dominuoti Rusijos sienose ekonominėje ir karinėje srityse visiškai atitinka planuojamus vidutinio intensyvumo ginkluotus konfliktus Kaukaze ir kituose regionuose. Jie negaili NVS šalių gyventojų, todėl bus garantuota, kad Rusijos ištekliai bus nukreipti karinei grėsmei pašalinti. Tai yra, Maskva turės mažiau jėgų ir išteklių konkuruoti su Vašingtonu kitose pasaulio vietose. Paūmėjęs Kalnų Karabacho konfliktas aiškiai kelia problemų Rusijai ir visiškai atitinka nacionalinius JAV interesus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karas, Rusija, Azerbaidžanas
Lietuvos Seimas

"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika

(atnaujinta 20:44 2020.10.19)
Renginių vedėjas ir politikas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas per televiziją atvirai paragino demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS)

Sputnik Lietuva ne kartą kalbėjo apie tai, apie ką pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės kukliai nutyli. Apie tai, ką darė ir daro Lietuvos politikos juokdarys (triksteris) Andrius Tapinas, nacionaliniu mastu pradėjęs atvirą LLRA-KŠS persekiojimą. Pirmasis šių politinių puldinėjimų rezultatas — lenkų partijos pralaimėjimas  per pirmąjį parlamento rinkimų turą. Partijai iprtrūko 0,17 procento balsų, kad peržengtų penkių procentų ribą. Ar ši netektis buvo Tapino "veiklos" rezultatas? Dabar šį keblų klausimą turi išaiškinti Lietuvos  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Nuo jos sprendimo priklauso visų rinkimų likimas.

Atšaukti negalima patvirtinti  

O štai dar viena vyšnaitė ant šių politinių puldinėjimų torto, kuri galbūt padės Valstybinei rinkimų komisijai išspręsti gramatinį uždavinį — sakinyje "Atšaukti negalima patvirtinti" padėti kablelį.

Dar vienas žinomas renginių vedėjas politikas Arūnas Valinskas paragino pereiti nuo žodžių prie darbų. Valstybinio televizijos kanalo eteryje, kai buvo aptariami pirmojo rinkimų į Seimą turo rezultatai, Valinskas — nei daugiau, nei mažiau — paragino išspręsti "lenkų klausimą" Lietuvoje taip, kaip praėjusį šimtmetį "žydų klausimas" buvo sprendžiamas nacių Vokietijoje. Lietuvos lenkus, balsuojančius už LLRA-KŠS partiją, "reikėtų šaudyti po vieną į metus", pradedant partijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, pasakė Valinskas.

Raginimą dėl etninio smurto jau išgirdo Lenkijoje. Tarptautinių reikalų ekspertas, politikos mokslų daktaras Boguslavas Rogalskis (Bogusław Rogalski), komentuodamas Valinsko pareiškimus, liūdnai pareiškė: "Tai ksenofobija, nepriimtina viešajai erdvei. Žurnalistika, televizijos kanalo redakcija, politinių partijų lyderiai ir Lietuvos žiniasklaida turi tai pasmerkti. Turi įsikišti prokuratūra, tardymo organai ir valdžios institucijos. Taip būtų bet kurioje demokratinėje valstybėje, bet ne Lietuvoje. Čia viešpatauja tyla".

Dideliame kare aukojamos mažumos

Įdomu, ar šis akivaizdus raginimas imtis represijų prieš etninius lenkus bus išgirstas Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos administracijoje? Ar seks rimta oficialios Varšuvos reakcija, ar ne?

Kaip žinia, šiandien Lenkija vadovaja rytiniam frontui prieš Rusiją. Artimiausios jos sąjungininkės yra Lietuva ir Ukraina. Ilgą laiką rimta kliūtimi politiniam "Varšuvos ir Kijevo susijungimui ekstazėje" buvo priminimai apie Volynės žudynes, kurias surengė Ukrainos nacionalistai iš UPA ir UNA-UNSO, kurie šiandien užima aukščiausius Ukrainos vyriausybės postus.

Tačiau dėl senų svajonių atkurti Abiejų Tautų Respubliką "nuo jūros iki jūros" Varšuvoje, matyt, nusprendė kuo greičiau ištrinti kruvinus prisiminimus.

Ir štai dabar — atviri raginimai imtis represijų prieš Lietuvos lenkus, net iki fizinio susidorojimo.

Spjūvis į veidą Lenkijos prezidentui

Užmaršiems lenkams priminsime, kas "spjovė į veidą" Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui likus kelioms valandoms iki tragiškos jo žūties lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko. Tai įvyko tik prieš dešimt metų. Pagal istorinius standartus šis laikotarpis — akimirka. Lietuvoje tada valdė konservatorių liberalų vyriausybė, o Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama Arūno Valinsko, buvo valdančiosios koalicijos dalis. Ji netgi gavo Seimo pirmininko postą, kurį ir užėmė Valinskas. Tiesa, net ir vienerių metų neišsidėjo pirmininko kėdėje. Jis buvo apgailėtinai išmestas dėl įtarimų turintis ryšių su Lietuvos nusikalstamu pasauliu.

Bet sugrįškime į 2010 metų balandį. Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Vizito metu Seimas turėjo pritarti įstatymų pataisoms, garantuojančioms lenkų tautinės mažumos teisių laikymąsi Lietuvoje. Bent jau tai pažadėjo ištikimas Lecho Kačinnskio draugas — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Bet kažkas pakrypo ne taip, ir valdantieji konservatoriai, kurie visada išsiskyrė, švelniai tariant, antipatija vietinių lenkų atžvilgiu, demonstratyviai sužlugdė šių pataisų priėmimą. Akivaizdu, kad padėjo jiems spjauti į veidą Lechui Kačinskiui ir Arūno Valinsko partijos deputatai. Lydimas pašaipių lenkų neprietelių Lietuvoje šypsenų Lenkijos prezidentas parskrido namo, o po dienos jis žuvo lėktuvo katastrofoje.

Ar pamiršote apie mus? Mes jums priminsime

Ir štai dabar konservatoriai vėl grįžta į valdžią Lietuvoje. Matyt, galutinai tuo įsitikinęs po pirmojo rinkimų turo rezultatų, renginių vedėjas Valinskas nusprendė priminti apie savo politinę praeitį. Esą, prisiminkite mane ir Tautos prisikėlimo partiją! Esu toks karštas patriotas, kad esu pasirengęs savo rankomis šaudyti į nekenčiamus lenkus ir tuos Lietuvos rusus, kurie išdrįso balsuoti už LLRA-KŠS!

Politikai nacionalistai jau išgirdo Valinską ir garsiai ploja. Bet ar Lietuvos generalinė prokuratūra išgirs atvirus raginimus smurtauti, ar laikys juos tik kvailu televizijos juokdario pokštu? Tai klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Lietuva, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Tomaševskis papasakojo, kodėl lietuviai pasirengę balsuoti už lenkų partiją
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Ekspertai MH17 katastrofos vietoje, archyvinė nuotrauka

Europiečiai verčiami užmegzti pagarbų dialogą su Rusija

(atnaujinta 17:12 2020.10.19)
Europa sukėlė daug triukšmo dėl Rusijos Federacijos sprendimo pasitraukti iš trišalių konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl skrydžio MH17 avarijos aplinkybių

Tuo tarpu pats šio triukšmo pobūdis ir jį lydintys melagingi pranešimai iš aukštų pareigūnų lūpų, savaime yra iškalbingas patvirtinimas, kad Vakarai nesuinteresuoti nustatyti tikrąsias tragedijos priežastis.

Tai tik oficialaus Nyderlandų užsienio reikalų ministro Stefo Bloko pareiškimo formuluotė: "Šiandien Rusijos Federacija paskelbė vienašališką sprendimą nutraukti derybas dėl savo atsakomybės už skrydžio MH17 avariją". Štai kaip! Pasirodo, kažkur vyko derybos "dėl Rusijos atsakomybės", o mes apie tai net neįtarėme.

Reikėtų priminti, kad pirmosios konsultacijos dėl 2014 metų liepos mėnesį sudužusio Malaizijos "Boeing" žūties aplinkybių vyko praėjusių metų pradžioje. Ir Rusijos pusė iškart pareiškė: "jų dėmesys bus sutelktas ne į "Rusijos teisinės atsakomybės už nelaimę pripažinimą", bet į visus klausimus, susijusius su šiuo įvykiu ir turinčiais esminę reikšmę nustatant tikrąsias priežastis". Be to, Maskva pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį reikia atsižvelgti, yra Ukrainos atsakomybė dėl neuždarytos oro erdvės virš karo zonos.

Ir, žinoma, Blokas tai puikiai žino. Bet sąmoningai iškreipia tiesą. Kaip ir savo ištraukoje apie tai, kad Rusijos atsisakymas tęsti bevaises konsultacijas "ypač skaudus aukų artimiesiems".

Daugelis Vakarų lyderių, puolusių smerkti Maskvą dėl šio sprendimo, taip pat bando spekuliuoti aukų tema. Taigi JAV ambasadorius Nyderlanduose Pete Hoekstra Rusijos pasitraukimą iš konsultacijų pavadino "dar vienu smūgiu aukų artimiesiems ir jų teisingumo troškimui".

Nenuostabu, kad kai kurių olandų, priimančių tokias naujienas tokia forma, kokia jas pateikia pareigūnai, reakcija yra daugiau nei griežta. Pavyzdžiui, vienas iš Bloko skaitytojų iškart davė piktų patarimų dėl Rusijos: "Nedelsiant išvarykite visus rusus iš Olandijos, uždarykite ambasadą, nedelsdami nutraukite užsienio prekybą su Rusija, nebepirkite rusiškų dujų. Nusiųskite mūsų laivyną į Krymą".

Ir praktiškai nė vienas iš komentatorių nusivylusiai Olandijos visuomenei nepateikia aiškaus ir nedviprasmiško tokio Maskvos žingsnio paaiškinimo. Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad mielai tęs konsultacijas (kurių, beje, ji labai tikėjosi), jei olandai galų gale nebūtų pasirinkę kitokio kelio — pateikdami ieškinį Rusijai Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Užsienio reikalų ministerijos pranešime rašoma: "Dėl tokių nedraugiškų Nyderlandų veiksmų nelieka prasmės tęsti trišales konsultacijas ir mūsų dalyvavimą jose. Taigi atsakomybė už trišalių konsultacijų nutraukimą tenka oficialiai Hagai". Vakarų spauda stengiasi šio nepatogaus momento neakcentuoti ar net visai nemini. Beje, tai, kad paduodama ieškinį EŽTT Hagai, nepaisant visų aukoms skirtų "krokodilo ašarų", tiesiog įskaudino jų artimuosius.

Faktas yra tas, kad atskiros pretenzijos pastarųjų vardu EŽTT buvo pateiktos ne kartą. Pirmasis toks pareiškimas buvo svarstomas nuo 2016 metų, o vėliau buvo papildytas nauju ieškiniu. Tai yra, MH17 byla buvo pačiame įkarštyje. Šių metų liepos 10 dieną Olandijos vyriausybė neranda nieko geresnio, kaip pateikti tarpvalstybinį ieškinį tame pačiame teisme (paprastai nagrinėjančiame asmenines bylas) ir net veidmainiškai teigia, kad jis buvo pateiktas palaikant jau ten nagrinėjamas bylas.

O tai yra akivaizdus melas iš Olandijos pusės. Sunku įsivaizduoti, kad Haga, pasaulinis teisinis kapitalas, nežino fakto, kad kai EŽTT pateikiamas tarpvalstybinis ieškinys, visos ten išspręstos atskiros bylos dėl tos pačios bylos akimirksniu sustabdomos iki šalių ginčo pabaigos. Tai aiškiai nurodyta Kopenhagos deklaracijos dėl Europos žmogaus teisių konvencijos reformos 45 punkte, kurią 2018 metais vieningai priėmė Europos Tarybos valstybės narės.

Tai yra, Haga slepiasi už MH17 aukų artimųjų, tačiau tuo pačiu kelerius metus vilkina teismo sprendimą dėl jų reikalavimų (o tarpvalstybinių bylų nagrinėjimas EŽTT gali užtrukti labai ilgai). Olandijos spauda, ​​žinoma, apie tai nerašys.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Nyderlandų pretenzija EŽTT gali sukelti interesų konfliktą su kitu juridiniu organu — JT Tarptautiniu Teisingumo Teismu, kuris jau svarsto Ukrainos bylą prieš Rusiją, kuri taip pat apima atsakomybę už MH17. Europos teismas (aukščiausias ES teismas) dar 2014 metais pareiškė savo nuomonę, kad tarpvalstybinės bylos, kurias nagrinėjo EŽTT, neturėtų pažeisti kitų tarptautinių teisminių institucijų jurisdikcijos. T. y. Nyderlandų vyriausybė ne tik vilkina atskirų atvejų nagrinėjimą, bet ir sukuria skirtingų instancijų interesų konfliktą, kuris taip pat gali trukdyti bylai.

Kyla natūralus klausimas: kodėl Hagai reikėjo torpeduoti ir EŽTT procesus, ir konsultacijas su Rusija, pateikiant savo skandalingą ieškinį dabar? Olandijos spauda, ​​aptarinėdama Maskvos sprendimą, kažkodėl nereikalauja jų premjero Marko Rutte atsakymo į šį klausimą. Jis tik pasakė, kad "pasirinko geriausią laiką", tačiau atsisakė paaiškinti, kodėl taip mano.

Bet atsakymas akivaizdus. Iš pradžių Nyderlandų vyriausybė nuolat atsakė, kad laukia, kol Tarptautinė tyrimo grupė baigs tyrimą ir pateiks ieškinį teismui. Šių metų kovą teismas, taip ilgai lauktas, prasidėjo Schipholo oro uosto teritorijoje, su triukšmu, su fanfaromis, beveik visų pasaulio televizijų kamerose. Ir iškart paaiškėjo: šio proceso organizatoriams kažkas ne taip.

Pirma, keturi paskirti "kaltinamieji" neturi nieko bendro su MH17 žlugimu (ir kuo toliau šis procesas vystosi, tuo akivaizdžiau tai tampa visiems). Antra, tas pats triukšmingas bandymas pririšti Rusijos specialiųjų tarnybų (taigi ir Rusijos valstybės) pareigūną su procesu nepavyko. Prisiminkite, kaip 2018 metų pavasarį visa pasaulio žiniasklaida, antirusiškos struktūros "Bellincgat", kuri ne kartą susikompromitavo, teikimu trimitavo: tai trūkstama grandis, vedanti į Kremlių! Ir jie nurodė Olego Ivanikovo vardą. Kažkodėl kai per pirmąjį Hagos teismo posėdį dėl MH17 prokurorai kukliai pareiškė, kad Ivanikovas nelaikomas įtariamuoju ir neturi nieko bendra su byla, ta pati žiniasklaida beveik visiškai nepaisė šio fakto. Dėl melo, žinoma, niekas neatsiprašė.

Artėjant kitoms "Boeing" katastrofos metinėms aukų artimiesiems tapo aišku, kad byla subyrėjo. Taigi, ką jie iš tikrųjų tiesiogiai nurodė laiške tam Amerikos ambasadoriui Hookstra, kuris esą dėl jų taip jaudinasi. Jie paragino JAV pateikti teismui tuos pačius palydovinius incidento vaizdus, ​​apie kuriuos valstybės sekretorius Džonas Keris kalbėjo 2014 metais. Savaime aišku,vaizdai nebuvo pateikti. Tačiau Hoekstra dabar jaudinasi dėl aukų artimųjų ir kažkuo kaltina Rusiją.

Supratusi, kad byla teisme byra ir Haga negalėjo nieko pateikti visuomenei per šeštąsias MH17 katastrofos metines, ji žengė šį iššaukiantį žingsnį pateikdama ieškinį EŽTT. Išimtinai dėl datos — nukreipti dėmesį nuo nemalonių klausimų byloje ir pakeisti jį į naują ieškinį ir, atitinkamai, į naują proceso vilkinimą.

Na, ir ką turėjo padaryti Rusija, kuri iš tikrųjų tikėjosi pradėti bent kažkokį dialogą su Nyderlandais? Apie kokį dialogą galime kalbėti, jei kita pusė jau viską nusprendė pati?

Negalima nepamiršti naujausių Sergejaus Lavrovo žodžių: "Tie žmonės, kurie yra atsakingi už užsienio politiką Vakaruose, nesupranta abipusio pagarbos pokalbio būtinybės. Tikriausiai turėtume kurį laiką nustoti su jais bendrauti". Galime sakyti, kad sprendimas atšaukti Rusiją iš konsultacijų dėl MH17 yra pirmas žingsnis įgyvendinant ministro žodžius. Pirmasis, bet toli gražu ne paskutinis. Prasidėjo Rusijos kelias priversti europiečius abipusiškai gerbti dialogą. Ir jis bus ilgas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Europa, MH17
Virėjas

Kokia šiandien diena: spalio 20-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2020.10.19)
Spalio 20-ąją minima Pasaulinė statistikos diena, be to, Tarptautinė virėjų diena, savo vardadienius šiandien švenčia Rudolfas, Serapinas, Gantas, Deimintė, Salvinas

Spalio 20-oji yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 294-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Irena, Gedas, Deimina, Adelina, Adelė.

Šią dieną minima Pasaulinė statistikos diena.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos.

Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai — paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių — užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą.

Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių — Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema "UNdata", apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.

Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.

Be to, šią dieną minima 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena.

Taip pat šiandien yra proga pasveikinti savo pažįstamus virėjus su profesine švente — šią dieną minima Tarptautinė virėjų diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1655 metais buvo pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija.

1876 metais gimė eseistas, prozininkas bei kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas. Mirė 1944 metais.

1988 metais LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

1906 metais gimė poetė Ona Lukauskaitė. Nuo 1976 metų buvo Helsinkio susitarimų rėmimo grupės narė. Mirė 1983 metais.

1907 metais gimė rašytojas Kazys Plačenis. Mirė 1970 metais.

1928 metais gimė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.

Ši diena pasaulio istorijoje

1632 metais gimė garsus anglų architektas ir astronomas seras Kristoferis Renas (Christopher Wren), Londone suprojektavęs daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų — Šv. Povilo katedrą.

1944 metais Antrojo pasaulinio karo metais sovietai ir jugoslavai išvadavo Belgradą.

1969 metais Džonas Lenonas išleido savo antrąjį solo albumą "Cold Turkey".

2004 metais buvo išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai