Vilniaus panorama

Kur tikroji grėsmė Lietuvai: "komunizmo viruse" ar fašizmo reabilitavime?

(atnaujinta 11:35 2020.10.03)
Šitokį klausimą provokuoja neseniai "Vakaro žiniose" išėjęs interviu su buvusiu "miško broliu" Jonu Kadžionimi-Bėda: anot jo, "komunizmo virusas baisesnis už "koroną", ir būtent su juo šiandien atseit turi kovoti visi tikrieji Lietuvos patriotai

Bet kaip suprasti? Kur šuo pakastas? Ir, pagaliau, kas čia per "virusas" ir apskritai kodėl apie jį kalbama?

Kas nepatiko Kadžioniui-Bėdai?

Su Kadžionimi-Bėda "Vakaro žinios" kalbėjosi dėl užpraeitą savaitgalį vietoje kadaise ten stovėjusios, bet nacionalistiškai nusiteikusių teroristų susprogdintos Kryžkalnio Motinos pastatyto ir atidengto kalavijo formos paminklo, skirto oficiozinėje Lietuvos istoriografijoje "partizanais" vadinamiems pokario "miškiniams" pagerbti.

Patsai Kadžionis-Bėda, kad ir kaip keista, dalyvavo minėtojo monumento atidengime, bet jo, kaip, beje, ir kai kurių kitų, netenkino viena įdomi aplinkybė, o būtent tai, kad naujai įrengtame Kryžkalnio memoriale nebus įrašyti vardai ir pavardės tų "miško brolių", kurie pripažinti holokausto dalyviais. Anot Kadžionio-Bėdos, be to, kad šitokių, atseit, nebuvę tiek daug, svarbiausia — ne žydų žudynės ar dar kas kita, bet tariami komunizmo ir Tarybų Sąjungos "nusikaltimai", kurių, girdi, "nepasmerkia" iki šiol...

Iš tikrųjų paradoksalu, kad Kadžionis-Bėda ir į jį panašūs net skundžiasi, nes Lietuvoje pripažįstamų "holokausto dalyvių" kategorija yra pakankamai siaura: štai, pavyzdžiui, į ją neįtraukiamas netgi atviras hitlerizmo gerbėjas, antisemitas ir nacių bendrininkas hitlerinės okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika-Vėtra; dar daugiau: Kryžkalnio memorialo atidengime netrūko ir pastarojo veikėjo atvaizdų.

Tačiau kadangi Lietuvos valdžia, reaguodama tiek į ES, tiek Lietuvos bei užsienio žydų pasipiktinimą ir siekdama sudaryti tam tikro "respektabilumo" (kuris šių laikų pasaulyje neįmanomas — bent kol kas — su tiesiog atviru, neapologetiniu nacių liaupsinimu) įvaizdį, atlieka reikiamus reveransus, kad atribotų — kad ir kaip nepagrįstai, kad ir kaip abejotinai — "partizanais" vadinamus pokario "miškinius" nuo 1941–1944 m. siautėjusių baltaraiščių.

Istorinė tiesa

Ir šiuo požiūriu, norom nenorom tenka pakalbėti apie pagrindinę, neginčytina tapusią, bet dėl to nė kiek ne mažiau melagingą tiek Lietuvos, tiek apskritai rusofobinių ir antitarybinių Rytų Europos (ir Lenkijos, ir Latvijos, ir t. t.) režimų ideologinę ir istoriografinę dogmą: apie tariamą nacizmo ir komunizmo tapatumą ir tariamą vietos nacionalistų "pasipriešinimą" tiek vienam, tiek kitam "okupantui"...

Anot šios interpretacijos, ir nacistinė Vokietija, ir Tarybų Sąjunga buvo tolygiai "totalitariniai", genocidą vykdę režimai, o Lietuva ir panašios šalys 1939–1945 m. laikotarpiu tiesiog pateko tarp jų, lyg tarp kūjo ir priekalo, bet, nepaisant to, priešinosi tiek vienai, tiek kitai blogybei, o šio tariamo pasipriešinimo "herojai" ir yra šių istorijos interpretatorių vadinamieji "miško broliai"...

Bet, kaip rodo faktai (antai antitarybinio "Lietuvių aktyvistų fronto" finansavimas ir organizavimas iš Berlyno, su nacių kariuomenės puolimu prieš TSRS koordinuotas 1941 m. birželio 23 d. "sukilimas", kolaboracinės "Laikinosios vyriausybės" paskelbimas ir daugumos 1941–1944 m. laikotarpiu veikusių Vokietijos šalininkų perėjimas į antitarybinį pogrindį 1944–1945 m., ir kt.), būtent tie, kuriuos mūsų nacionalistai ir liberalai šiandien vaizduoja kaip "tarp kūjo ir priekalo" atsidūrusius, bet rankų nenuleidusius Lietuvos patriotus, buvo tikrų tikriausi nacių kolaborantai, jei ne tiesiog (o tokių taipogi būta) paprasčiausi fašistai.

Be to, kaip irgi rodo faktai (pavyzdžiui, 1940–1942 m. esesininkų Reichsfiurerio Himlerio slaptieji dokumentai, Hitlerio pasisakymai ir, galų gale, vokiečių vežimas į Pabaltijo kraštus), nacistinis reichas, tuo metu kariavęs su Tarybų Sąjunga, pergalės atveju ketino įgyvendinti vadinamąjį generalinį "Ost" planą, pagal kurį nei Lietuvos, nei Latvijos, Estijos, nei kitų šalių, kaip ir atitinkamų vietinių tautų, neturėjo likti.

Ir būtent TSRS, ne ko kito, kaip Stalino ir Komunistų partijos vadovovaujama, 1941–1945 m. Didžiajame Tėvynės kare sutriuškino nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkes (ir Rumuniją, ir Bulgariją, ir Vengriją, ir t. t. su visu fašistų okupuotos Europos karinės pramonės kompleksu), ir ne be vietinių raudonųjų partizanų vaidmens, įtvirtindama Lietuvos, kaip pilnateisės tarybinės respublikos, valstybingumą, tuo būdu išgelbėdama ir lietuvių, ir daugelį kitų Rytų Europos tautų nuo to sunaikinimo, kuriuo joms visoms be išimties grasino hitlerinis fašizmas.

Ne "komunizmo virusas", o "vaivorykštinis" liberalizmas...

Šitokios istorinės tiesos kontekste bet koks komunizmo (kuris, patinka kam ar nepatinka, visas tautas ir rases laiko lygiavertėmis) tapatinimas su nacizmu, ypač kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą, yra tiesiog absurdiškas. Ir šiame kontekste J. Kadžionio-Bėdos, kaip, beje, ir daugybės į jį panašių (pavyzdžiui, Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio, Arvydo Anušausko, Vytauto Radžvilo ir t. t.) tiek landsberginių, tiek neolandsberginių "patriotų" piktinimasis Lietuvos valdžios vangumu, siekiant išvengti atviro holokausto dalyvių garbinimo, yra dar absurdiškesnis...

Nebent... Nebent tuo pasipiktinimu siekiama išreikšti mintį, kad iš tiesų ir reikėtų, galų gale, nuo užslėptos, ezopiškai formuluojamos fašizmo apologetikos (kokia ir būdinga Lietuvos oficiozui) pereiti prie daugiau ar mažiau atviro nacių kolaborantų ir šiaip nacistinių nusikaltėlių, kaip tariamų "laisvės kovotojų", garbinimo... Nes tik toks formatas apsaugotų tautą ir tėvynę nuo, atseit, "komunizmo viruso"... Argi ne taip?

Tačiau tokio "viruso" Lietuvoje nėra: ir Kompartija, ir TSRS simbolika šalyje draudžiama, o komunizmas ir marksizmas patapę tikriausiais politiniais, ideologiniais ir netgi akademiniais tabu. Žodžiu — atitinkamų idėjų sklaidai uždėtas galingas apynasris. Tiesa, Kadžionio-Bėdos leksikoje šio "viruso" sąvoka lieka aptaki ir neapibrėžta ir į ją, tikriausiai, realiai įeina toli gražu ne komunizmas, bet toji savo antisocialinės ir antinacionalinės esmės neslepianti "vaivorykštinio" liberalizmo ideologija, kurią šiandien skleidžia Vakarų pasaulis.

Tikroji grėsmė — fašizmo reabilitavimas

Ir tikriausiai būtent nacionalizmą, o tiksliau, nežabotą fašizmo reabilitaciją, Kadžionis-Bėda ir į jį panašūs laiko pačia tinkamiausia alternatyva šiam nebuvėlio "komunizmo" etikete puošiamam liberalizmui. Ir šia prasme vertėtų paklausti: o kurgi tada tikroji grėsmė tautai ir tėvynei: įsivaizduojamame "komunizmo viruse" ar, vis dėlto, tiek "minkštu", tiek "kietu" pavidalu vykdomame fašizmo reabilitavime? Deja, šis klausimas — ne retorinis, bet praktinis, nes būtent į tokį reabilitavimą ir veda toji linija, kurią "kietu" pavidalu propaguoja Kadžionis-Bėda ir kurią "minkšta" forma vykdo pati šiandieninė Lietuvos valstybė.

Fašizmo reabilitavimo pasekmes galime įsivaizduoti, prisimindami tikrąją XX amžiaus fašizmo patirtį. Galiausiai, link ko šitai veda, pastaruoju metu matome skurstančioje ir chaoso plėšomoje Ukrainoje. Ir šia prasme tikroji grėsmė tautai ir tėvynei ir yra ne kas kita, kaip fašizmas, jo reabilitavimas visuomenės sąmonėje.

Galbūt, vietoje šio reabilitavimo ir atitinkamų nusišnekėjimų apie "komunizmo virusą", reikėtų rimtai susimąstyti dėl konstruktyvių alternatyvų dabarties liberalistinei tikrovei? Iš tiesų — tai yra atviras klausimas, į kurį, be abejo, nei Kadžionis-Bėda, nei panašios sąmonės veikėjai neatsakys. Tačiau į jį atsakyti tikrai gali kiekvienas blaivesnis mūsų pilietis. Galbūt, toks bus ir skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
fašizmas, komunizmas, Lietuva
В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии

"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas neapykantos kurstymą?

(atnaujinta 15:18 2020.10.21)
Andrius Tapinas triumfuoja. Kartu su televizoriaus meistru. Kam Tapinui televizorius? Tapinui reikia viską sužiūrėti. Nes ponas Tapinas turi savo televiziją. Ir daug partnerių kitose televizijose. O dar tie lenkai...

Kitą dieną po I rinkimų turo savo džiaugsmą Tapinas liejo ir savo Facebook laiko juostoje. Įspėjo ir lenkus.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom" — sako man meistras, atėjęs pajungti televizoriaus".

Tapinas tęsia: "Mes tikrai laimėjom. Turėjom planą, kurio laikėmės. Darėm daug nematomo darbo, bendravom su žmonėm, su kuriais šiaip gal ir nebuvo labai smagu bendrauti. Išėjom iš mūsų burbulo, skatinom diskusiją apie tautines mažumas, visomis įmanomomis priemonėmis mėginom aktyvuoti žmones".

Tapinas aktyvavo nacionalinį klausimą ir Tapino mecenatai laimėjo.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom. Ir matant, koks skirtumas yra tarp kairės ir dešinės, 5 mandatai, išslydę iš Karbauskio rankų, 5 mandatai, dėl kurių Skvernelis paguldė savo savigarbą, yra aukso vertės ir pilietinės visuomenės pergalė".

Tapinas patikslino, kas iškovojo pergalę Lietuvos "pilietinei visuomenei".

Tapinas: "Taip pat noriu nuoširdžiai pasveikinti Aušrinę Armonaitę ir visus Laisvės partijos žmones. <...> Seimas bus daug įdomesnis ir atviresnis, kai ten dirbs tokie žmonės kaip Tomas Raskevičius, Evelina Dobrovolska, Vytautas Mitalas ir kiti".

Tapinas pasiuntė žinutę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.

Visuomenininkas Tapinas: "Waldemar Tomaszewski /Valdemar Tomaševski, ar sakiau, kad nelotumėt ant "Laisvės kelio"? Sakiau. Tai va ir nepykit tada".

Visuomenininkas A.Tapinas Mes laimėjom 1
Screenshot
Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom"

Per Seimo rinkimus Tapinas darė daug "nematomo darbo". Jo politinio verslo partneris daug atviresnis. Pramogų verslo patriarchas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kulką Valdemarui Tomaševskiui pasiūlė be įspėjamosios žinutės. Kai dabar bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, Valinskas teigia, kad pajuokavo.

Tačiau prokuratūra pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu delfi.lt, kur šis, komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo", — pareiškė Valinskas.

Šios ištraukos viešai prieinamame interviu nebėra, tačiau ją galima rasti perfilmuotą iš interviu internete.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šio pasisakymo kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski), jis teigė esąs nuliūdintas buvusio Seimo pirmininko Valinsko neapykantos kalbos.

"Nors aš visada palaikysiu teisę į kritiką kaip demokratijos laisvos valstybės pagrindą, manau, kad jos riba yra smurto skatinimas, net jeigu, o gal ypač, kai kalbama apie didžiausią politinį konkurentą", — rašoma kreipimesi.

Zgoželskis teigia norintis atkreipti Pranckiečio dėmesį į šį pasisakymą.

Į Valinsko pasisakymus sureagavo ir Lenkijos diplomatai.

Pasak Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršulės Doroševskos (Urszula Doroszewska), už tokius pasisakymus, kuriuose galima įžvelgti grasinimus ir neapykantos kurstymą, — baudžiama.

Anot Doroševskos, viešoje erdvėje negali būti vietos neapykantos kalbai.

"Reiškiu savo pasipiktinimą dėl Arūno Valinsko viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir šios partijos rinkėjus, kad "tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus". Norėčiau pabrėžti, kad niekam negalima grasinti mirtimi, o viešas kurstymas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas. Viešoje erdvėje nėra vietos neapykantos kalbai. Tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė tinkamai sureaguos. Žodžio laisvė turi savo ribas tuo momentu, kai kitų teisės ar laisvės yra pažeidžiamos".

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje ir į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse apygardose.

Partija teigia, kad dėl "Laisvės TV" kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Tapino kryptingas, gerai apgalvotas ir labai aktyvus veikimas prieš Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją prasidėjo prieš mėnesį iki Seimo rinkimų.

Kampanijai prieš "Voldemortą" buvo surastos ir paskirtos lėšos. Dėl kurių Tapinui tenka aiškintis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

"Iššovė" į LLRA-KŠS vadovą ir Valinskas. Kol kas tik žodžiu. Valinsko žodis gali būti mirtinas ginklas.

Tapiną ir Valinską sieja kūrybinė veikla. Abu dalyvauja bendruose komerciniuose žiniasklaidos projektuose. Turi šis duetas sąsajų ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

Tapinas niekada neslėpė simpatijų šiai politinei jėgai. Jo organizuojamose akcijose dažnai galima pastebėti pirmose gretose stovinčius konservatorių lyderius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nepatekimas į Seimą pirmiausia buvo naudingas konservatoriams.

Po I rinkimų turo politinė aritmetika tapo pakankamai aiški. Jeigu Valdemaro Tomaševskio partija būtų perkopusi 5 procentų barjerą — nežymiai, bet daugiau balsų turėtų centro kairės blokas su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priekyje.

Taip neįvyko. Todėl, neturėtų kilti abejonių, kam LLRA-KŠS pralaimėjimas buvo pirmiausia naudingas. Konservatoriai, kartu su naujai sukurta Laisvės partija, visada akcentavo, kad LLRA-KŠS yra su Kremliumi susijusi partija ir jos veikla prieštarauja valstybės nacionaliniams interesams.

Tai akivaizdi veidmainystė. Nes Lietuvos sostinėje, Vilniuje, būtent Laisvės partija ir konservatoriai valdžioje yra LLRA-KŠS dėka. Jie kartu yra vienoje koalicijoje. Tačiau sostinėje veikia kiti "vertybiniai" principai. Valdžios kėdžių principai.

Tapinas ir Valinskas pritilo. Tyli ir šio dueto "Ko".

Kur dingo kviestiniai ir nuolatiniai komentatoriai, kurie daugybę kartų per dieną "sąžiningai" kala į galvą visuomenei "teisingą" nuomonę? Kur LRT laidos ir pokalbių forumai, narstantys "neteisingą" pasisakymą? Kur didieji humoristai ir tautos sąžinė — žurnalistikos žvaigždės?

LRT atsakymas — mes "Valinsko šaudymui" nepritariam. To betrūko, kad pasakytumėte: pritariame ir palaikome. Valinskas net nemėgina aiškintis. Čia toks jo humoras. Jis gi pokštininkas. Jūsų bėdos, jeigu nesuprantat jo subtilaus humoro.

Valinskas „vaizdingai sušaudė“ Tomaševskį 2
Screenshot
Valinskas "vaizdingai sušaudė" Tomaševskį 2

Lietuvos visuomenė galvoja kitaip nei visuomeninis transliuotojas. Valinsko pasisakymas vis dėlto sukėlė didelį atgarsį. Lenkijoje. Lietuvos lenkams tai irgi nepanašu į pokštą.

Šiuose rinkimuose, pasitelkus vadinamuosius nepriklausomus visuomenininkus, už nedeklaruotas lėšas viena politinė jėga vykdė agitaciją prieš kitą politinę jėgą.

Bet kuri antiagitacija irgi yra agitacija ir turi būti deklaruota, kaip numato įstatymai. LRT "Auksinio proto" vedėjo Valinsko viešai išsakyti žodžiai yra įžūlus neapykantos kurstymas. Niekaip nederantis su demokratijos principais ir įstatymais. Peržengiantis elementaraus žmoniškumo ribas. Ir visokie Lietuvos pramogų verslo patriarcho pasiteisinimai ir išvedžiojimai atrodo silpnai ir neįtikinamai.

Lietuvos politinė kultūra, pakantumas kitai nuomonei ir pagarba žmogui šiuose rinkimuose žengė didelį žingsnį atgal.

Vis dėlto politikai reaguoja. Buvę.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: "Bando vaikinas išsukti savo s....ę. Ne kažkas išeina. Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi. Visai nesvarbu kokį patriotą, juokautoją ar laisvių gynėją bandysi vaizduoti. Tik gilyn skęsta ir mūsų valstybei gėdą daro".

Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi 3
Screenshot
Žodis — ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius: "Aš noriu atsiprašyti visų savo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų lenkų už vieno Lietuvos eterio klouno ir per neįtikėtiną likimo pokštą politikos nevykelio, tapusio Seimo pirmininku pasisakymą Delfi TV laidoje, kuri, laikantis geriausių dvaro žurnalistikos tradicijų buvo nedelsiant "sutvarkyta” ir neapykantą bei smurtą kurstantis tekstas skubiai pašalintas".

Gintaras Furmanavičius prognozuoja: "Be jokios abejonės mano labai negerbiamam Arūnui Valinskui už šį pasisakymą nieko nebus. Prokuratūra ras pretekstą nutraukti pradėtą įkiteisminį tyrimą. Daugų daugiausiai kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu".

Valinskui kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu“ 4
Screenshot
Valinskui kas nors pagrūmos pirštuku ir pasakys nu-nu-nu"

Nors ir buvę politikai, nors tik Facebook, bet sureagavo operatyviai.

Kilus skandalui sureagavo ir esami. Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis.

"Aš kreipiuosi į visus gerus žmones Lietuvoje. Žinote, sakoma, kad didžiausios niekšybės pasaulyje yra padaromos tuomet, kai žmonės yra abejingi. Nebūkite abejingi. Duokite atkirtį šitiems žmonėms, kurie prarado bet kokį saiką, prarado bet kokį padorumą ir žmogiškumą", — paklaustas sakė prezidentas Nausėda.

Lietuvos prezidentas klausė, kur mes nusirisime ir kur eisime, jei toleruosime tokius pasisakymus. "Šiandien mes kalbame galbūt apie konkretų užsipuolimo objektą, kažkas galbūt kikena į kumštį, kad ne mane čia liečia, tas žmogus kažkoks keistais ryšiais susijęs, galbūt ir gerai jam čia užvažiavo. Galbūt rytoj mes pradėsime kalbėti, kad reikia pagrasinti ir jo šeimai. Kur mes nusirisime ir kur mes einame?"

Į Valinsko pasisakymą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo Facebook'o laiko juostoje jis neįvardijo, kad kalba būtent apie Valinską. Valinskas apibūdinamas tik kaip "aktyvus visuomenės atstovas".

Iš tolesnio pateikiamo vertinimo matyti, kad kalbama būtent apie Valinsko pasisakymą, skirtą V. Tomaševskiui.

"Šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką. Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?" — svarsto Skvernelis.

"Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — išdėstė premjeras.

Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį 5
Screenshot
Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį

O tuo tarpu trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus bandoma įrodyti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pavadinti bevardę gatvę tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardu užgavo dalies mūsų bendrapiliečių tautinius, patriotinius jausmus, papiktino, įskaudino, pakurstė nesantaiką ir priešiškumą.

Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius 6
Screenshot
Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius

Taigi, "lenkų klausimas" Lietuvoje turi įvairių pavidalų. Ir iš politinės dienotvarkės nebus išbrauktas. Visuomenininkai Valinskas ir Tapinas primins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, lenkai, Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
 CNN pastatas

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

(atnaujinta 14:41 2020.10.21)
JAV ir Didžiosios Britanijos Rusijai pateikti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių Pietų Korėjos ir Japonijos olimpinių žaidynių atžvilgiu sukėlė šiek tiek gluminamą Rusijos reakciją

Sumišimo priežastis yra paprasta: eilinės nepagrįstos užuominos apie absurdiškus Maskvos nusikaltimus taikai ir sportui atrodo beprasmės — tiek propaguojant antirusišką darbotvarkę, tiek imantis priemonių Rusijai "nubausti".

Viena vertus, Vakarams sunkiai sekasi vykdyti rusofobišką žiniasklaidos kampaniją. Incidentas su Aleksejumi Navalnu nebuvo iki galo parengtas. Lyg ir nėra būtinybės paleisti šviežią "antį", ypač tokiame aukštame užsienio reikalų agentūrų vadovų ir pagrindinių specialiųjų tarnybų lygmenyje. Kita vertus, ankstesnė patirtis, įskaitant istoriją su rusų tinklaraštininku, rodo, kad bet kuriuo atveju negalima tikėtis, jog bus imtasi tikrai rimtų ir skaudžių priemonių prieš Maskvą.

Tuo tarpu Vašingtono ir Londono pareiškimai vienu metu liudija, kad egzistuoja bendri tikslai, kurių siekia abi sostinės. Bet apie ką konkrečiai gali būti kalba?

Panašu, kad atsakymą greičiausiai galima rasti Tokijaus ir Seulo reakcijoje į kaltinimus. Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti, skirdama laiką rinkti "svarbią informaciją". Pietų Korėjos valdžia taip pat nusprendė tylėti.

Akivaizdu, kad abiejų šalių pareigūnai ir specialiosios tarnybos — beje, pagrindiniai Vakarų sąjungininkai regione — nebuvo iš anksto informuoti apie JAV ir Didžiosios Britanijos operaciją ir dabar turi konvulsiškai orientuotis vietoje, kad neprašautų pro šalį ir užimtų reikiamą poziciją. Kaip ir, pavyzdžiui, Japonijos olimpinis komitetas, kuris patikino, kad nejaučia kibernetinių atakų poveikio savo darbui.

Taigi, labai tikėtina, kad pagrindinis naujos antirusiškos kampanijos tikslas, kad ir kaip būtų keista, yra visai ne Rusija, o visas kitas pasaulis — ir pirmiausia patys Vakarai. Rusofobiška dienotvarkė čia veikia tiesiog kaip patogus įprastas įrankis, o ne galutinis tikslas.

Informacinis-propagandinis dominavimas yra esminė JAV hegemonijos dalis. JK tradiciškai jas palaiko šiuo klausimu, nes būtent įtakingiausių angliškų žiniasklaidos priemonių abipus Atlanto visuma paprastai vadinama pasauline žiniasklaidos srove. Ypatingas abiejų šalių artumas bendradarbiaujant politinėje ir specialiųjų tarnybų srityje taip pat yra gerai žinomas jau seniai.

Laipsniškas Jungtinių Valstijų kaip supervalstybės degradavimas ir ryškus Jungtinės Karalystės įtakos užkulisiams silpnėjimas tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šie procesai daugiausia veikia ekonominius, biurokratinius ir kai kuriuos politinius mechanizmus.

Tuo tarpu yra sričių, kuriose iki šiol išliko nenuginčijamas dviejų galių pirmumas. Kaip neįmanoma abejoti Amerikos armijos viršenybe NATO, taip ir jokia žemyninės Europos žiniasklaida nėra pajėgi konkuruoti įtakoje su britų "The Times" ar Amerikos "CNN". Jau nekalbant apie tai, kad užjūrio šalyse yra tokių galingų viešosios nuomonės manipuliavimo įrankių kaip Twitter ir Facebook kontrolės centras.

Griežta Vašingtono politika prieš "RT" ar kinų kilmės "TikTok" patvirtina, kad jie puikiai supranta tokių struktūrų svarbą. Tačiau valstybės priprato prie to, kad geopolitiniai oponentai turi savo labai rimtus žiniasklaidos įtakos išteklius ir tiesiog imasi priemonių apriboti jų darbą pas save.

Konkurentų atsiradimas pačiuose Vakaruose būtų daug jautresnis Amerikos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms ir propagandos tandemui. O vyksta būtent tai — ir Navalno byla tapo jiems itin nemalonių ir nepageidaujamų procesų įrodymu.

Iš Rusijos skandalas aplink tinklaraštininką gali atrodyti kaip ankstesnių procesų tęstinumas, tačiau iš tikrųjų jis yra unikalus savaip, nes tai visiškas Berlyno kūrinys.

Taip, Vokietija panaudojo standartinę rusofobišką darbotvarkę, tačiau ji perėmė ją iš savo "vyresniųjų partnerių" ir panaudojo savarankiškame žaidime.

Vokiečiai kontroliuoja Navalną. Jis sako tai, ko jiems reikia: nuo "Nord Stream-2" apsaugos iki "smeigtukų", adresuotų amerikiečiams, kurie jam nerodo didelio palaikymo. Kelias dienas pagrindinis naujienų šaltinis pasauliui buvo vokiečių leidiniai, o anglų kalba žiniasklaida buvo priversta visa tai cituoti ir pakartoti.

Šiame kontekste istorija apie Rusijos GRU įsilaužėlius, puolančius olimpiadą, įgyja labai ypatingą prasmę. Tiesą sakant, amerikiečiai ir britai, pasitelkdami juos, bando visiškai pašalinti Navalno temą iš naujienų darbotvarkės, nes tai iš tikrųjų yra jų konkurentų projektas. Be to, Vašingtonui ir Londonui svarbu atgauti kontrolę pasaulinėje žiniasklaidos-politinėje erdvėje, kurią kurį laiką sumenkino vokiečių vadovaujama Europa.

Na, jie paprasčiausiai negalėjo sugalvoti geresnio būdo, kaip išmušti pleištą pleištu, tai yra, vieną antirusišką temą kita.
Nors abi pusės naudoja retoriką, kuri yra labai nedraugiška Rusijai, iš esmės ji yra naudinga Rusijai (ir daugeliui kitų šalių), nes padidina konfliktų lygį Vakaruose ir skatina tolesnį jų nuosmukį.

Na, tai, kad Vokietijai pirmą kartą pavyko — nors ir trumpam — perimti pasaulio politinės ir informacinės erdvės kontrolę, turėtų būti suvokiama ne kaip unikali taisyklės išimtis, bet kaip pirmoji kregždė. JAV ir Didžiajai Britanijai reikėtų pamažu ruoštis žiniasklaidos dominavimo praradimui, nes dabar joms meta iššūkį ne tik geopolitiniai konkurentai, bet ir artimiausi jų sąjungininkai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinės atakos, Aleksejus Navalnas, Olimpinės žaidynės
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai