Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Rukloje, 2020 m. rugsėjo 29 d.

Žemiau grindjuostės Europa pasiekė lietuvišką dugną

(atnaujinta 11:39 2020.10.03)
Lietuvoje apsilankė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Ką parodė šis vizitas bendraeuropine prasme?

Vilniui tai buvo reikšmingas įvykis — atvažiavo vienos iš pagrindinių ES šalių vadovas, kuris pretenduoja į visos Europos lyderio vaidmenį. Tačiau susidarė įspūdis, kad Lietuva buvo pasinaudota tik kaip platforma prancūziškai pozicijai išreikšti. Kitaip tariant, vizito metu Makronas greičiausiai sprendė ne tiek bendradarbiavimo su Lietuva klausimus, kiek savo "didžiosios politikos" uždavinius.

Toliau galima padiskutuoti, kodėl Prancūzijos prezidentas nusprendė susitikti su "namų šeimininke" iš Baltarusijos ir aktyviai plėtoja Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" temą, griežtai reikalaudamas Rusijos paaiškinimų. Pavyzdžiui, galima daryti prielaidą, kad Prancūzija ir Vokietija nusprendė perimti iniciatyvą Baltarusijos fronte iš Lenkijos ir Baltijos šalių ir dabar varžosi, kas svarbesnis (Angela Merkel slapta susitiko su Navalnu ir pranešė, kad irgi susitiks su Svetlana Tichanovskaja).

Tačiau visa tai tampa nereikšmingomis smulkmenomis, kai pagalvoji, kaip bendrai atrodo Europa šiame kontekste. O atrodo ji apgailėtinai.

Venesuelos ir Chuano Gvaido istorija turėjo pamokyti Vakarus, parodyti, kad "tikro prezidento" pripažinimas gali baigtis tuo, kad pašaipos objektu taps netgi ne jis, o tie, kas jį pripažino. Nepamokė, nes su Tichanovskaja tas pats — Aleksandras Lukašenka išlieka valdžioje ir kontroliuoja padėtį šalyje geriau nei Nikolas Maduras, o pagrindinės Europos valstybės bando legitimizuoti kaip Baltarusijos vadovę kažkokią moteriškę, kuriai politika yra visiškai svetimas dalykas.

"Blogerio" istorija dar blogesnė. Iš piršto laužto "apnuodijimo" akcentavimas, nepateikiant jokių rimtų faktinių įrodymų, bet sugebant tuo pagrindu kvestionuoti ir komplikuoti strateginį dialogą su Rusija (taip pat energetikos srityje). Norisi paklausti: "Kas yra Navalnas, kad su juo slapta susitiktų Vokietijos kanclerė?" Ir šiame kontekste Makrono pareiškimai apie dialogą su Maskva ir europinio projekto plėtrą skamba jau ne ambicingai, o juokingai.

Kitaip tariant, vietoj to, kad ryžtingai ir konstruktyviai spręstų problemas Viduržemio jūroje, Libijoje, Ukrainoje ar Karabache, svarbiausios Europos valstybės užsiima kažkokiomis nesąmonėmis, išpūsdamos iš jų didžiulį burbulą, kurio sprogimas gali turėti labai neigiamas ilgalaikes pasekmes.

Ir tai dar galima būtų suprasti, jeigu už pažadų, reikalavimų ir grasinimų sankcijomis stovėtų charizmatiški lyderiai ir ryžtingi veiksmai (pavyzdžiui, galima nesutikti su Turkijos politika, bet reikia pripažinti, kad ji aktyvi ir rezultatyvi). O dabar už jų stovi be penkių minučių politinė pensininkė Vokietijoje ir Napoleono kompleksą turintis "leitenantas" Prancūzijoje, kuris nesugeba išspręsti vidinių problemų, bet kaip Europos "lyderis" bando su Rusija kalbėti nepagrįstų ultimatumų kalba.

O jeigu apie veiksmus, tai norisi paklausti — kur "Maršalo planas" Ukrainai ir Baltarusijai? Atsako vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis: "Europos Sąjunga — tai ne labdaros organizacija ir ne bankomatas". Kitaip tariant, visko norime, bet už nieką nemokėsime — padėsime "protingu" patarimu ir tuščiu pažadu.

Tokiu būdu, šiandieninis Briuselis, o kartu su juo Berlynas ir Paryžius, daro ne tai, ko reikia Europos autoritetui ir įtakai stiprinti, o daro tai, kas žlugdo šį autoritetą ir įtaką, bet net tai daro blogai, tik imituodami aktyvumą. Gėda dėl tokios Europos, ir kalta ne tiek kokia nors Amerika, kuri nori ją kontroliuoti, kiek ji pati.

Jeigu šiuo atveju kalbėtume apie Lietuvą, tai ji laiminga vien todėl, kad Tichanovskaja yra Vilniuje, ir Makronas atvažiavo būtent į Lietuvos sostinę; kad Prancūzijos vadovas plėtoja lietuvišką požiūrį į situaciją Baltarusijoje ir kad jis griežtina toną Rusijos atžvilgiu dėl "Berlyno paciento".

Problema ta, kad tai, kas tinka ir patinka Lietuvai, nebūtinai gerai Europai. Tačiau Prancūzija ir Vokietija, kurios turėtų mąstyti plačiau ir veikti strategiškai, šiandien nusileidžia į žemesnį politinį lygmenį — virsta "maža valstybe", kuri vykdo nesąmoningą užsienio politiką, dažnai nederančią su jos objektyviais (o ne išgalvotais) nacionaliniais (pirmiausia ekonominiais) interesais. Visai kaip Lietuva...

Apibendrinant galima pažymėti, kad bendras vaizdas susideda iš gabaliukų, ir tie gabaliukai šiandien Europoje formuoja bendrą jos politinės degradacijos iki "lietuviško lygio" (kaip europinio reiškinio) paveikslą.

Sugriauti lengva — atstatyti sunku...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Prancūzija, Baltarusija, Lietuva, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Politologas: Makronas norėjo parodyti Putinui, kad ES nesikiš į Baltarusijos reikalus
Karoblis pareiškė apie būtinybę daugiau investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES
Ekspertas: Baltijos šalys ginčysis su Senąja Europa tol, kol bus JAV palaikymas
Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Lietuvoje susiformavo ekspertų grupė, atsakinga už COVID-19 pandemijos valdymą

Lietuvoje suformuota ekspertų grupė, atsakinga COVID-19 pandemijos valdymą

(atnaujinta 17:42 2020.10.29)
Ekspertų taryba vertins ir teiks atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl koronaviruso plitimo stabdymo

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su sveikatos priežiūros srities specialistais, kurie suformuos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupę, praneša Prezidentūra.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros prof. Mindaugas Stankūnas, LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Aurelija Žvirblienė.

Sveikatos ekspertų taryba analizuos, vertins ir teiks atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl viruso plitimo stabdymo. Taip pat sieks užtikrinti, kad pandemijos valdymo planai būtų efektyviai įgyvendinti, formuojantis naujai valdančiajai daugumai ir keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei.

"Viruso plitimo valdymui skirtus sprendimus būtina paremti pagrįsta analize ir duomenimis bei kitų šalių gerąja praktika. Taip pat svarbu šią analizę viešinti ir aiškiai komunikuoti visuomenei, kad žmonės suprastų ir pasitikėtų priimamais sprendimais", — teigė prezidentas.

Prezidento manymu, suburta Sveikatos ekspertų taryba padės sutelkti buvusią ir būsimą sveikatos apsaugos vadovų komandą, kad būtų užtikrintas sklandus darbų perėmimas šaliai, valdant antrąją koronaviruso plitimo bangą.

Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai auga koronaviruso atvejų skaičius. Šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 13 tūkstančių COVID-19 atvejų, o mirčių skaičius išaugo iki 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 43,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje