Sąjūdžio būstinė, archyvinė nuotrauka

Kodėl "Sąjūdžio" būstinę puošia LGBT, Ukrainos ir Baltarusijos opozicijos vėliavos?

(atnaujinta 14:25 2020.10.04)
Vilniuje "Sąjūdžio" būstinę puošia LGBT, Ukrainos ir baltarusiškosios opozicijos vėliavos — ką tai reiškia?

Išėjus pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, galima pamatyti įdomų reginį: Gedimino prospekto pradžioje esančią "Sąjūdžio" būstinę puošia ne tik ant pastato viršaus plevėsuojanti trispalvė, bet ir kiti atributai: per langą matyti vaivorykštinė LGBT judėjimo, o balkone — ir Ukrainos, ir baltos-raudonos-baltos spalvos Baltarusijos opozicijos vėliavos. Ir ką gi tai reiškia?

"Sąjūdis" — už LGBT, "maidaną" ir Tichanovskają

Visų pirma, tai reiškia, kad "Sąjūdžio", o tiksliau, tos jėgos, kuri akivaizdžiai stovėjo už 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės deklaracijos, vadinasi, ir už viso šiuolaikinės Lietuvos respublikos, kaip valstybės, projekto, teisių perėmėjai oficialiai palaiko vadinamąjį LGBT judėjimą ir ideologiją, taigi, ir vienalytes santuokas, ir juvenalinę justiciją, ir panašius "perlus", kuriuos šiandien siūlo Vakarų pasaulis.

Antra — tai reiškia, kad tie patys "Sąjūdžio" perėmėjai išreiškia savo palaikymą ir Donbaso gyventojus terorizuojančiam "maidaniniam" Ukrainos režimui, ir, kas be ko, ir prieš Aleksandrą Lukašenką kovojančią Baltarusijos opoziciją su apsišaukėle "prezidente" Svetlana Tichanovskaja priešakyje.

Vien tai — aišku ir akivaizdu iš karto. Tačiau yra gilesnė potekstė, kurią geriausiai suprasime, pažvelgdami į, atrodytų, šitokios "Sąjūdžio" pozicijos vertinime pasireiškiančius politinius, o tiksliau, ideologinius prieštaravimus... Kokius?

Vaivorykštinė vėliava — tai Lietuva šiandien

Šitai aiškiai matyti iš kai kurių, sakykime, su tradicinėmis vertybėmis labiau nei su tariamu šių laikų "europietiškumu" save siejančių buvusių "Sąjūdžio" veikėjų ir šiaip nacionalistinio Lietuvos politinio flango atstovų, reakcijų į jau anksčiau minėtoje vietoje pasirodžiusią vaivorykštinę vėliavą: pavyzdžiui, anot Vytauto Radžvilo "Nacionalinio susivienijimo" pasekėjų, tokia demonstracija — tai pasityčiojimas iš to, ko iš tikrųjų siekė "Sąjūdis"...

Ir šia prasme pagrindo yra: juk tokie nacionalistai, kaip jis pats (ar, sakykime, R. Ozolas, K. Uoka ir pan.), šitokių "vertybių", kokias mums siūlo ES ir Vakarų pasaulis, ne tik nenorėjo, bet, tikriausiai, nelabai ir įsivaizdavo, kai tuo metu, geruoju ar bloguoju, bet vis dėlto svajojo apie tariamą tautinės dvasios atgimimą ir Lietuvos nacionalinę valstybę.

Tačiau išėjo, kas išėjo: kosmopolitinės, vartotojiškos "makdonaldų" ir "akropolių" pseudokultūros diktatūra ir Lietuvos valstybė kaip ES periferija, žodžiu, geriausiu atveju, kaip antrarūšis Vakarų pasaulio priedėlis. Ir tai, kas išėjo, — ne atsitiktinumas, bet visiškai dėsningi ir nuoseklūs 1990 m. kovo 11 d. posūkio, pabrėžkime — antitarybinio, antikomunistinio ir rusofobinio posūkio — rezultatai.

Ir šiame kontekste, vaivorykštinė vėliava simbolizuoja ne vien LGBT ideologiją, bet — plačiau ir giliau — simbolizuoja tai, kuo Lietuva patapo per pastaruosius 30 metų, žodžiu: ji simbolizuoja esamą Lietuvos padėtį.

Ir šia padėtimi patenkinti tiktai Vakarų liberalizmo, kapitalizmo ir vadinamųjų "tolerancijos" vertybių šalininkai. Kad ir kaip keista, nacionalistai nepatenkinti. Tačiau likimo ironija ta, kad jie, juodindami Tarybų Lietuvą ir jos palikimą, nesugebėdami kritiškai pažvelgti į tai, kas nepatinka, vadinasi — subjektyviai, bet realiai, taigi — objektyviai, išėjo iš 90-ųjų įvykių, palaiko ir netgi aukština visas tos situacijos, kurią jie, atrodytų, kritikuoja, gilumines priežastis. Žodžiu, kaip sakoma — pats muša, pats rėkia...

Maidanas Ukrainoje, Tichanovskaja Baltarusijoje — konsensuso objektai

Tuo tarpu tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos opozicijos vėliavos šiuo požiūriu jokio nacionalistų ginčo su liberalais nebekelia: iš tiesų, visi Lietuvos politikieriai, pradedant sisteminiais (TS-LKD, LSDP, "Laisvės partija" ir t. t.), baigiant neva "nesisteminiais" (pavyzdžiui, Puteikiu, minėtuoju Radžvilu ir t. t.), vieningai remia Tichanovskają ir jos šeimininkų Vakaruose siekį nuversti Lukašenką Baltarusijoje taip pat, kaip kadaise rėmė 2014 m. įvykusią "spalvotąją revoliuciją" Ukrainoje.

Ir šia prasme nebesvarbu, kas, atseit, "kairysis" (pavyzdžiui, VDU profesoriaujantis ir Baltarusijos perversmininkus liaupsinantis Gintautas Mažeikis), ar kas, atseit, "dešinysis" (pavyzdžiui, tas pats Radžvilas): parama Baltarusijos perversmininkams, kaip ir parama anksčiau įvykusiam Ukrainos "maidanui" — tai yra nediskutuotino Lietuvos valdančiojo režimo leidžiamo politinio gyvenimo konsensuso objektai.

Ką reiškia visos trys vėliavos?

Taigi, šiame kontekste jau galime pasakyti, ką reiškia visos trys vėliavos — ne kiekviena atskirai, bet visos kartu...

Iš tiesų, juk vaivorykštinė, kaip minėta, parodo, kas yra ir kam atstovauja Lietuva. Ar, tiksliau, Lietuvos valdžia. Tuo tarpu dabartinė Ukrainos vėliava išreiškia maidaną. O Baltarusijos — analogiško "maidano", žodžiu, "spalvotosios revoliucijos" kaimyninėje šalyje siekį. Ir visa tai kartu tėra simbolis to, ką Vakarai ir jų vasalai Lietuvoje paruošė Ukrainai ir ką, atitinkamai, šiandien ruošia Baltarusijai...

Žodžiu, ruošia, atseit, "laisvę ir demokratiją". Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad toji "laisvė ir demokratija" tolygi valstybės apiplėšimui ir piliečių pasiuntimui į Europos Sąjungą pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos pavidalu. Ir būtent šitoks likimas lauks baltarusių, jei tik pastarieji pasuks ne Lukašenkos ir ne Rusijos, bet ES, o, vadinasi, šalies pramonės ir žemės ūkio sužlugdymo ir faktinio tapimo Vakarų vasalu, keliu.

Šia prasme vaivorykštinė vėliava, Ukrainos ir Baltarusijos liberalų ir nacionalistų vėliavos kartu reiškia nei daugiau, nei mažiau, kaip Vakarų, žodžiu, "vaivorykšte" papuoštos JAV-NATO-ES imperijos neokolonijinės ekspansijos į Rytus, pirmiausia — Ukrainoje, paskiau — Baltarusijoje, o galų gale, kaip jie svajoja — ir Rusijoje — siekį.

Ne veltui Lukašenka įspėjo Baltarusijos OMON ir policijos pareigūnus: "Arba šiandien ginsite savo valstybę, arba rytoj saugosite gėjų paradus". Iš tiesų yra taip. Ir čia renkasi ne vien Baltarusijos "silovikai", renkasi ir eiliniai šalies piliečiai. Šiuo požiūriu, alternatyva yra aiški, kaip aišku yra ir tai, kurią pusę palaiko "Sąjūdis" ir, atitinkamai, antitarybinė ir rusofobinė Lietuvos valdžia. Ar Lietuvai tai yra gėda, ar garbė — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Sąjūdis, Ukraina, Baltarusija, Lietuva
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai