Rusijos naikintuvas Su-57

Kaip Rusijos Su-57 pakeis jėgų pusiausvyrą Viduržemio jūros regione

(atnaujinta 14:30 2020.10.06)
Rusijos aukštųjų technologijų ginklai ir toliau užkariauja pasaulį ir tarptautinę rinką. Alžyras, vienas didžiausių Rusijos partnerių karinio ir techninio bendradarbiavimo srityje, siekia pirmasis įsigyti penktosios kartos naikintuvą Su-57

Amerikos karinis-analitinis leidinys "The Military Watch Magazine" pranešė: norėdamas pakeisti pasenusį "MiG" parką, Alžyras iš Rusijos užsakė naikintuvų Su-57 ir kitų orlaivių. Be to, Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas neseniai surengė derybas su kolegomis Alžyre, šalys aptarė 14 lėktuvų Su-57E pristatymo detales.

Anksčiau Alžyras pareiškė ketinantis tapti pirmuoju 5-osios kartos naikintuvų savininku pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Alžyro karinių naujienų svetainė "Menadefence" praėjusių metų gruodį pranešė, kad Alžyras pasirašė sutartis dėl kelių naujausių Rusijoje pagamintų naikintuvų ir bombonešių partijų tiekimo. Pagrindinis sprendimas buvo priimtas 2019 metų vasarą, po Alžyro delegacijos vizito į Rusijos aviacijos parodą "MAKS". Pristatymus planuojama baigti iki 2025 metų, ir tai leis Alžyro karinėms oro pajėgoms dislokuoti po vieną eskadrilę — Su-57, Su-35, MiG-29M2 (po 14 orlaivių kiekvienoje), taip pat du Su-30MKA sparnus ir 14 bombonešių Su-34. Planinio regiono kaimynų karinių oro pajėgų stiprinimo fone (Marokas deda viltis į 25 naikintuvus F-16, Italija planuoja gauti "nematomus" naikintuvus F-35), Alžyro noras turėti 5-osios kartos "nematomus" orlaivius yra suprantamas. Kartu su kitais naujausiais Rusijos gamybos naikintuvais Su-57 patikimai užtikrins pranašumą ore.

Alžyro ir Rusijos sutarčių suma karo aviacijos sektoriuje, įvairiais duomenimis, siekia nuo 2 iki 6 milijardų JAV dolerių. Rusijos federalinė karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnyba oficialiai nepatvirtina ir nepaneigia informacijos apie Su-57 tiekimą Alžyrui. Tačiau nėra dūmų be ugnies. VI Tarptautinio karinio-techninio forumo "Armija-2020" metu Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos atstovė spaudai Marija Vorobjova pranešė apie oficialias kelių šalių paraiškas įsigyti Rusijos naikintuvą Su-57.

Dėl Rusijoje pagamintų orlaivių ir aviacijos ginklų Alžyro karinės oro pajėgos laikomos labiausiai išsivysčiusiomis, subalansuotomis ir galingiausiomis Afrikos žemyne. Karinių oro pajėgų šerdį sudaro 45 sunkieji naikintuvai Su-30MKA (4+ kartos), galintys tolimojo nuotolio raketomis sėkmingai pataikyti į įvairius oro ir žemės taikinius. Naikintuvai Su-30, galintys naudoti sparnuotąsias raketas H-31 (kurių greitis didesnis nei 3 Machai), keturios naikintuvų MiG-29 eskadrilės ir 36 fronto bombonešiai Su-24M turi reikšmingas kovines galimybes.

Patikimos garantijos

Tai, kad Alžyras renkasi Rusijos ginklus (danguje, sausumoje, jūroje), nėra atsitiktinumas. Ir Rusijos naikintuvui Su-57, visais parametrais pranašesniam už savo užsienio analogus, nereikia reklamos. Kovoje itin mažai atspindintis paviršius padaro Su-57 nematomą priešo radarams (sudėtinės medžiagos konstrukcijoje sudaro 70 % paviršiaus ir 25 % svorio).

Dominavimą danguje užtikrina trijų matmenų traukos vektorių turintys varikliai, pagrindinė radaro stotis ir Su-57 "išmanusis apmušimas" — unikali optoelektroninė taikinių aptikimo sistema ir elektroninių trukdžių sukėlimo sistema. Rusijos naikintuvas sugeba aptikti oro ir žemės taikinius iki 400 kilometrų atstumu, lydėti iki 62 objektų, išvystyti viršgarsinį greitį beforsažiniu režimu ir gabenti 14 rūšių ginklus (visas dešimties tonų arsenalas išdėstomas dviejuose vidiniuose skyriuose).

Su-57 turi rekordinį kovinės apkrovos ir savo svorio santykį, pagal šį rodiklį jam nėra lygių tarp kitų penktosios kartos orlaivių. Kovos spindulys — 5500 km, raketiniai ginklai buvo sėkmingai išbandyti atliekant uždavinius Sirijoje. Hipotetinėje dvikovoje Su-57 sugeba anksčiau aptikti ir sunaikinti "nematomus" naikintuvus F-22 ir F-35. Atrodo, kad nėra ko pridėti.

Vis dėlto žurnalas "The Military Watch Magazine" parašė apie naujos Rusijos "oras-oras" klasės raketos K-77, sukurtos specialiai naikintuvui Su-57 — "revoliucinių technologijų pradininkui", galimybes. Leidinio duomenimis, labai kompaktiškos ir pavojingos raketos K-77 veikimo nuotolis siekia 193 km. Tai daugiau nei geriausios amerikietiškos raketos AIM-120D (180 km). O svarbiausia, kad naujojoje raketoje didelis nuotolis derinamas su manevringumu ir tikslumu. Aktyvios fazinės antenos nukreipimo technologija daro raketą K-77 nepaprastai efektyvią net prieš mažus ir judančius taikinius, esančius dideliu atstumu. Sudėtinga radiolokacinė sistema raketos nosyje sugeba įveikti "regėjimo lauko" problemą ir palaiko 360 laipsnių apžvalgą aplink save. Nė vienas priešo naikintuvas negalės išsisukti nuo K-77 "regėjimo lauko". Su-57 gali gabenti ne mažiau kaip aštuonias tokias raketas, o tai įspūdingas smogiamasis papildas prie visų kitų neįtikėtinų orlaivio galimybių. Baisus grožio ir stiprybės derinys, garantuojantis ramybę ir saugumą tokio ginklo savininkui.

Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos vadovas Dmitrijus Šugajevas neseniai pažymėjo, kad karinio ir techninio bendradarbiavimo srityje Rusija veikia kaip patikima partnerė, griežtai laikydamasi įstatymų ir savo tarptautinių įsipareigojimų. Neatsitiktinai Rusijos užsakymų portfelis 2020 metais įvertinamas 55 milijardais dolerių (NVS šalių dalis siekia 2 milijardus dolerių) ir išlaiko šį "svorį" jau kelerius metus. Apie 45 % užsakymų — aviacija, trečdalis — oro gynybos technika ir apie 15 % — antžeminė technika. Tikriausiai artimiausiais metais unikalus naikintuvas Su-57 žymiai papildys užsakymus dominuojančiame (Karinių oro pajėgų) sektoriuje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
"Triumfas" visiems laikams. NATO šalis tikrina Rusijos oro gynybos sistemas JAV lėktuvais
Kodėl bepilotis Rusijos "medžiotojas" kelia nerimą JAV ir NATO
F-35 modernizavimas dėl sugadintos reputacijos. Ar JAV sukurs šeštosios kartos naikintuvą
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Pentagonas

Pentagonas įvertino hipergarsinių ginklų grėsmę Rusijoje

(atnaujinta 07:13 2020.10.30)
Teigiama, kad Priešraketinės gynybos agentūra ir JAV kosminės pajėgos kuria kosminius palydovus, kad būtų galima sekti hipergarsinius ginklus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Hipersoniniai ginklai iš konkuruojančių valstybių, įskaitant Rusiją, kelia iššūkį JAV išankstinio perspėjimo sistemoms, sakė oro pajėgų generolas Glenas Vancherkas, Šiaurės Amerikos aviacijos ir gynybos vadovybės (NORAD) ir JAV Šiaurės vadovybės (USNORTHCOM) vadovas, praneša RIA Novosti.

Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl hipergarsinių ginklų jis priminė, kad Rusija ir Kinija kuria hipergarsinius ginklus, o Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa "Avangard" jau buvo pradėta naudoti.

"Gynyba nuo hipergarsinių ginklų neatsilieka nuo gynybos potencialo tobulėjimo... Hiponeziniai oponentų ginklai, turintys savarankiško manevravimo potencialą, meta iššūkį ankstesnėms Gynybos departamento (JAV) išankstinio perspėjimo sistemų versijoms", — cituoja Pentagono spaudos tarnyba generolą.

Jo teigimu, branduolinė triada tebėra gynybos pagrindas, tačiau reikia galvoti ne tik apie atsakomąsias priemones, bet ir užkirsti kelią priešo prieigai prie operacijų teatro, — perspėjo NORAD vadas.

Tuo pačiu metu gynybai nuo hipergarsinių ginklų nereikia iš esmės naujų, pakankamai esamų technologijų, sakė jis.

NORAD vadas teigė, kad Pentagonas "eina teisinga linkme", sukurdamas horizonto radarus ir jutiklius, įskaitant kosmosą, kurie dirba su dirbtiniu intelektu ir mokosi mašinų.

Jis priminė, kad Priešraketinės gynybos agentūra ir JAV kosminės pajėgos kuria kosminius palydovus, kad būtų galima sekti hipergarsinius ginklus.

Tegai:
hipergarsinė raketa, Rusija, Pentagonas, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Putinas apie JAV rinkimus: "Kad ir ką sakyčiau, jie prie visko prikibs"