Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje

"Neliečiamųjų klanas": Generalinė prokuratūra paliko Lietuvos žmones be apsaugos

(atnaujinta 17:40 2020.10.06)
Generalinė prokuratūra atmetė parlamentinio tyrimo dėl galimo 2008–2012 metų konservatorių piktnaudžiavimo valdžia išvadas ir atsisakė ginti "viešąjį interesą" teisme

Saugoti visuomenę — ne prokurorų reikalas

Rugsėjo 23 dieną prokurorai atsiribojo nuo valdančiosios koalicijos reikalavimų ginti "viešąjį interesą" tiriant galimas Andriaus Kubiliaus vyriausybės machinacijas per 2009–2012 metų ekonominę krizę. Tačiau kažkodėl žiniasklaidoje apie tai buvo pranešta tik po dviejų savaičių — likus vos kelioms dienoms iki Seimo rinkimų. Taigi, Lietuvos generalinė prokuratūra, motyvuodama atsisakymą dalyvauti politinėse intrigose, pati įsikišo į politinį procesą.

Anot žiniasklaidos, perskaičius Seimo specialiosios komisijos tekstų išvadas, matyti, kad tai yra tyrimo ir analitinio stiliaus apeliacija, paremta pokalbiais, vertinimais, prielaidomis. 

"Ši išvada gali turėti įtakos krizių valdymui ateityje, naujų sprendimų priėmimui. Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, bet ne teisinė atsakomybė", — žiniasklaida citavo Generalinės prokuratūros nutarimo ištraukas.

Prokuratūra atmetė "slidžią" bylą, kurioje įtariamaisiais galėjo pasirodyti Lietuvos politinio Olimpo atstovai iki buvusių ir esamų prezidentų.

O dar anksčiau Lietuvos Konstitucinis Teismas savo skambiu pareiškimu apie "valdžios neteisėtumą" subtiliai užsiminė, kad nėra pasirengęs paremti dabartinės valdančiosios koalicijos, kuriai vadovauja "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", iniciatyvos.

Kas kaltas?

Būtent ši partija prieš dvejus metus Seime pradėjo procesą dėl galimai neteisėtų 2008–2012 metų konservatorių vyriausybės veiksmų ekonominės krizės metu. Prisiminkime, kad po "naktinės reformos" buvo gerokai sumažintos ne tik išlaidos socialinėms programoms, bet ir pensijos. O Finansų ministerija, kuriai tada vadovavo buvusi kandidatė į Lietuvos prezidentus Ingrida Šimonytė, gelbėdama ekonomiką, pasiūlė imti paskolas su padidintomis palūkanomis iš komercinių bankų. Ir tai tuo metu, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) buvo pasirengę skolinti Lietuvai taikydami daug mažesnes nei komercinių bankų palūkanas.

Seimo specialiosios tyrimo komisijos nariai padarė išvadą, kad tokie Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmai yra verti teismo. Būtų malonu sužinoti tos vyriausybės finansų ministrės, dabar konservatorių sąrašo lyderės rinkimuose į Seimą, Ingridos Šimonytės vaidmenį. Ar jos, kaip finansų ministrės, veiksmuose buvo vykdomas lobizmas Skandinavijos bankų interesų Lietuvoje ir su jais susijusių asmenų atžvilgiu? Galų gale, bet kuris sveiko proto žmogus ieško skolinimo įstaigos, kuri pasiūlytų mažesnes, o ne didesnes palūkanas. Tai žino net ekonomikos universitetų pirmakursiai. O jei Ingridos Šimonytės ir Andriaus Kubiliaus sąžinė rami, tai tegul jie pažeria svarių argumentų teismo metu. O teisėjai išsiaiškins, ar konservatoriai yra "kalti", ar "nekalti" dėl to, kad visi Lietuvos gyventojai turi mokėti už jų veiksmus.

Neliečiamųjų klanas — namų šeimininkas

Taigi, atsisakydama ginti visos Lietuvos visuomenės interesus galimame teisme "prieš konservatorius", Generalinė prokuratūra būtent tai pačiai visuomenei užsiminė, kad šalyje yra neliečiamųjų klanas. Ir dabar viskas priklauso nuo to, ar šis klanas sugebės vėl atgauti valdžią per artėjančius rinkimus į Seimą spalio 11 dieną. Nesunku nuspėti, kad konservatorių pergalė palaidos specialiosios parlamentinės komisijos dvejų metų tyrimo rezultatus. Ir dar kartą garsiai praneš visai visuomenei, kas namuose šeimininkas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Generalinė prokuratūra, konservatoriai
Dar šia tema
Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės
Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras
Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis
Lietuvos Seimas

"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika

(atnaujinta 20:44 2020.10.19)
Renginių vedėjas ir politikas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas per televiziją atvirai paragino demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS)

Sputnik Lietuva ne kartą kalbėjo apie tai, apie ką pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės kukliai nutyli. Apie tai, ką darė ir daro Lietuvos politikos juokdarys (triksteris) Andrius Tapinas, nacionaliniu mastu pradėjęs atvirą LLRA-KŠS persekiojimą. Pirmasis šių politinių puldinėjimų rezultatas — lenkų partijos pralaimėjimas  per pirmąjį parlamento rinkimų turą. Partijai iprtrūko 0,17 procento balsų, kad peržengtų penkių procentų ribą. Ar ši netektis buvo Tapino "veiklos" rezultatas? Dabar šį keblų klausimą turi išaiškinti Lietuvos  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Nuo jos sprendimo priklauso visų rinkimų likimas.

Atšaukti negalima patvirtinti  

O štai dar viena vyšnaitė ant šių politinių puldinėjimų torto, kuri galbūt padės Valstybinei rinkimų komisijai išspręsti gramatinį uždavinį — sakinyje "Atšaukti negalima patvirtinti" padėti kablelį.

Dar vienas žinomas renginių vedėjas politikas Arūnas Valinskas paragino pereiti nuo žodžių prie darbų. Valstybinio televizijos kanalo eteryje, kai buvo aptariami pirmojo rinkimų į Seimą turo rezultatai, Valinskas — nei daugiau, nei mažiau — paragino išspręsti "lenkų klausimą" Lietuvoje taip, kaip praėjusį šimtmetį "žydų klausimas" buvo sprendžiamas nacių Vokietijoje. Lietuvos lenkus, balsuojančius už LLRA-KŠS partiją, "reikėtų šaudyti po vieną į metus", pradedant partijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, pasakė Valinskas.

Raginimą dėl etninio smurto jau išgirdo Lenkijoje. Tarptautinių reikalų ekspertas, politikos mokslų daktaras Boguslavas Rogalskis (Bogusław Rogalski), komentuodamas Valinsko pareiškimus, liūdnai pareiškė: "Tai ksenofobija, nepriimtina viešajai erdvei. Žurnalistika, televizijos kanalo redakcija, politinių partijų lyderiai ir Lietuvos žiniasklaida turi tai pasmerkti. Turi įsikišti prokuratūra, tardymo organai ir valdžios institucijos. Taip būtų bet kurioje demokratinėje valstybėje, bet ne Lietuvoje. Čia viešpatauja tyla".

Dideliame kare aukojamos mažumos

Įdomu, ar šis akivaizdus raginimas imtis represijų prieš etninius lenkus bus išgirstas Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos administracijoje? Ar seks rimta oficialios Varšuvos reakcija, ar ne?

Kaip žinia, šiandien Lenkija vadovaja rytiniam frontui prieš Rusiją. Artimiausios jos sąjungininkės yra Lietuva ir Ukraina. Ilgą laiką rimta kliūtimi politiniam "Varšuvos ir Kijevo susijungimui ekstazėje" buvo priminimai apie Volynės žudynes, kurias surengė Ukrainos nacionalistai iš UPA ir UNA-UNSO, kurie šiandien užima aukščiausius Ukrainos vyriausybės postus.

Tačiau dėl senų svajonių atkurti Abiejų Tautų Respubliką "nuo jūros iki jūros" Varšuvoje, matyt, nusprendė kuo greičiau ištrinti kruvinus prisiminimus.

Ir štai dabar — atviri raginimai imtis represijų prieš Lietuvos lenkus, net iki fizinio susidorojimo.

Spjūvis į veidą Lenkijos prezidentui

Užmaršiems lenkams priminsime, kas "spjovė į veidą" Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui likus kelioms valandoms iki tragiškos jo žūties lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko. Tai įvyko tik prieš dešimt metų. Pagal istorinius standartus šis laikotarpis — akimirka. Lietuvoje tada valdė konservatorių liberalų vyriausybė, o Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama Arūno Valinsko, buvo valdančiosios koalicijos dalis. Ji netgi gavo Seimo pirmininko postą, kurį ir užėmė Valinskas. Tiesa, net ir vienerių metų neišsidėjo pirmininko kėdėje. Jis buvo apgailėtinai išmestas dėl įtarimų turintis ryšių su Lietuvos nusikalstamu pasauliu.

Bet sugrįškime į 2010 metų balandį. Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Vizito metu Seimas turėjo pritarti įstatymų pataisoms, garantuojančioms lenkų tautinės mažumos teisių laikymąsi Lietuvoje. Bent jau tai pažadėjo ištikimas Lecho Kačinnskio draugas — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Bet kažkas pakrypo ne taip, ir valdantieji konservatoriai, kurie visada išsiskyrė, švelniai tariant, antipatija vietinių lenkų atžvilgiu, demonstratyviai sužlugdė šių pataisų priėmimą. Akivaizdu, kad padėjo jiems spjauti į veidą Lechui Kačinskiui ir Arūno Valinsko partijos deputatai. Lydimas pašaipių lenkų neprietelių Lietuvoje šypsenų Lenkijos prezidentas parskrido namo, o po dienos jis žuvo lėktuvo katastrofoje.

Ar pamiršote apie mus? Mes jums priminsime

Ir štai dabar konservatoriai vėl grįžta į valdžią Lietuvoje. Matyt, galutinai tuo įsitikinęs po pirmojo rinkimų turo rezultatų, renginių vedėjas Valinskas nusprendė priminti apie savo politinę praeitį. Esą, prisiminkite mane ir Tautos prisikėlimo partiją! Esu toks karštas patriotas, kad esu pasirengęs savo rankomis šaudyti į nekenčiamus lenkus ir tuos Lietuvos rusus, kurie išdrįso balsuoti už LLRA-KŠS!

Politikai nacionalistai jau išgirdo Valinską ir garsiai ploja. Bet ar Lietuvos generalinė prokuratūra išgirs atvirus raginimus smurtauti, ar laikys juos tik kvailu televizijos juokdario pokštu? Tai klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Lietuva, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Tomaševskis papasakojo, kodėl lietuviai pasirengę balsuoti už lenkų partiją
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Ekspertai MH17 katastrofos vietoje, archyvinė nuotrauka

Europiečiai verčiami užmegzti pagarbų dialogą su Rusija

(atnaujinta 17:12 2020.10.19)
Europa sukėlė daug triukšmo dėl Rusijos Federacijos sprendimo pasitraukti iš trišalių konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl skrydžio MH17 avarijos aplinkybių

Tuo tarpu pats šio triukšmo pobūdis ir jį lydintys melagingi pranešimai iš aukštų pareigūnų lūpų, savaime yra iškalbingas patvirtinimas, kad Vakarai nesuinteresuoti nustatyti tikrąsias tragedijos priežastis.

Tai tik oficialaus Nyderlandų užsienio reikalų ministro Stefo Bloko pareiškimo formuluotė: "Šiandien Rusijos Federacija paskelbė vienašališką sprendimą nutraukti derybas dėl savo atsakomybės už skrydžio MH17 avariją". Štai kaip! Pasirodo, kažkur vyko derybos "dėl Rusijos atsakomybės", o mes apie tai net neįtarėme.

Reikėtų priminti, kad pirmosios konsultacijos dėl 2014 metų liepos mėnesį sudužusio Malaizijos "Boeing" žūties aplinkybių vyko praėjusių metų pradžioje. Ir Rusijos pusė iškart pareiškė: "jų dėmesys bus sutelktas ne į "Rusijos teisinės atsakomybės už nelaimę pripažinimą", bet į visus klausimus, susijusius su šiuo įvykiu ir turinčiais esminę reikšmę nustatant tikrąsias priežastis". Be to, Maskva pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį reikia atsižvelgti, yra Ukrainos atsakomybė dėl neuždarytos oro erdvės virš karo zonos.

Ir, žinoma, Blokas tai puikiai žino. Bet sąmoningai iškreipia tiesą. Kaip ir savo ištraukoje apie tai, kad Rusijos atsisakymas tęsti bevaises konsultacijas "ypač skaudus aukų artimiesiems".

Daugelis Vakarų lyderių, puolusių smerkti Maskvą dėl šio sprendimo, taip pat bando spekuliuoti aukų tema. Taigi JAV ambasadorius Nyderlanduose Pete Hoekstra Rusijos pasitraukimą iš konsultacijų pavadino "dar vienu smūgiu aukų artimiesiems ir jų teisingumo troškimui".

Nenuostabu, kad kai kurių olandų, priimančių tokias naujienas tokia forma, kokia jas pateikia pareigūnai, reakcija yra daugiau nei griežta. Pavyzdžiui, vienas iš Bloko skaitytojų iškart davė piktų patarimų dėl Rusijos: "Nedelsiant išvarykite visus rusus iš Olandijos, uždarykite ambasadą, nedelsdami nutraukite užsienio prekybą su Rusija, nebepirkite rusiškų dujų. Nusiųskite mūsų laivyną į Krymą".

Ir praktiškai nė vienas iš komentatorių nusivylusiai Olandijos visuomenei nepateikia aiškaus ir nedviprasmiško tokio Maskvos žingsnio paaiškinimo. Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad mielai tęs konsultacijas (kurių, beje, ji labai tikėjosi), jei olandai galų gale nebūtų pasirinkę kitokio kelio — pateikdami ieškinį Rusijai Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Užsienio reikalų ministerijos pranešime rašoma: "Dėl tokių nedraugiškų Nyderlandų veiksmų nelieka prasmės tęsti trišales konsultacijas ir mūsų dalyvavimą jose. Taigi atsakomybė už trišalių konsultacijų nutraukimą tenka oficialiai Hagai". Vakarų spauda stengiasi šio nepatogaus momento neakcentuoti ar net visai nemini. Beje, tai, kad paduodama ieškinį EŽTT Hagai, nepaisant visų aukoms skirtų "krokodilo ašarų", tiesiog įskaudino jų artimuosius.

Faktas yra tas, kad atskiros pretenzijos pastarųjų vardu EŽTT buvo pateiktos ne kartą. Pirmasis toks pareiškimas buvo svarstomas nuo 2016 metų, o vėliau buvo papildytas nauju ieškiniu. Tai yra, MH17 byla buvo pačiame įkarštyje. Šių metų liepos 10 dieną Olandijos vyriausybė neranda nieko geresnio, kaip pateikti tarpvalstybinį ieškinį tame pačiame teisme (paprastai nagrinėjančiame asmenines bylas) ir net veidmainiškai teigia, kad jis buvo pateiktas palaikant jau ten nagrinėjamas bylas.

O tai yra akivaizdus melas iš Olandijos pusės. Sunku įsivaizduoti, kad Haga, pasaulinis teisinis kapitalas, nežino fakto, kad kai EŽTT pateikiamas tarpvalstybinis ieškinys, visos ten išspręstos atskiros bylos dėl tos pačios bylos akimirksniu sustabdomos iki šalių ginčo pabaigos. Tai aiškiai nurodyta Kopenhagos deklaracijos dėl Europos žmogaus teisių konvencijos reformos 45 punkte, kurią 2018 metais vieningai priėmė Europos Tarybos valstybės narės.

Tai yra, Haga slepiasi už MH17 aukų artimųjų, tačiau tuo pačiu kelerius metus vilkina teismo sprendimą dėl jų reikalavimų (o tarpvalstybinių bylų nagrinėjimas EŽTT gali užtrukti labai ilgai). Olandijos spauda, ​​žinoma, apie tai nerašys.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Nyderlandų pretenzija EŽTT gali sukelti interesų konfliktą su kitu juridiniu organu — JT Tarptautiniu Teisingumo Teismu, kuris jau svarsto Ukrainos bylą prieš Rusiją, kuri taip pat apima atsakomybę už MH17. Europos teismas (aukščiausias ES teismas) dar 2014 metais pareiškė savo nuomonę, kad tarpvalstybinės bylos, kurias nagrinėjo EŽTT, neturėtų pažeisti kitų tarptautinių teisminių institucijų jurisdikcijos. T. y. Nyderlandų vyriausybė ne tik vilkina atskirų atvejų nagrinėjimą, bet ir sukuria skirtingų instancijų interesų konfliktą, kuris taip pat gali trukdyti bylai.

Kyla natūralus klausimas: kodėl Hagai reikėjo torpeduoti ir EŽTT procesus, ir konsultacijas su Rusija, pateikiant savo skandalingą ieškinį dabar? Olandijos spauda, ​​aptarinėdama Maskvos sprendimą, kažkodėl nereikalauja jų premjero Marko Rutte atsakymo į šį klausimą. Jis tik pasakė, kad "pasirinko geriausią laiką", tačiau atsisakė paaiškinti, kodėl taip mano.

Bet atsakymas akivaizdus. Iš pradžių Nyderlandų vyriausybė nuolat atsakė, kad laukia, kol Tarptautinė tyrimo grupė baigs tyrimą ir pateiks ieškinį teismui. Šių metų kovą teismas, taip ilgai lauktas, prasidėjo Schipholo oro uosto teritorijoje, su triukšmu, su fanfaromis, beveik visų pasaulio televizijų kamerose. Ir iškart paaiškėjo: šio proceso organizatoriams kažkas ne taip.

Pirma, keturi paskirti "kaltinamieji" neturi nieko bendro su MH17 žlugimu (ir kuo toliau šis procesas vystosi, tuo akivaizdžiau tai tampa visiems). Antra, tas pats triukšmingas bandymas pririšti Rusijos specialiųjų tarnybų (taigi ir Rusijos valstybės) pareigūną su procesu nepavyko. Prisiminkite, kaip 2018 metų pavasarį visa pasaulio žiniasklaida, antirusiškos struktūros "Bellincgat", kuri ne kartą susikompromitavo, teikimu trimitavo: tai trūkstama grandis, vedanti į Kremlių! Ir jie nurodė Olego Ivanikovo vardą. Kažkodėl kai per pirmąjį Hagos teismo posėdį dėl MH17 prokurorai kukliai pareiškė, kad Ivanikovas nelaikomas įtariamuoju ir neturi nieko bendra su byla, ta pati žiniasklaida beveik visiškai nepaisė šio fakto. Dėl melo, žinoma, niekas neatsiprašė.

Artėjant kitoms "Boeing" katastrofos metinėms aukų artimiesiems tapo aišku, kad byla subyrėjo. Taigi, ką jie iš tikrųjų tiesiogiai nurodė laiške tam Amerikos ambasadoriui Hookstra, kuris esą dėl jų taip jaudinasi. Jie paragino JAV pateikti teismui tuos pačius palydovinius incidento vaizdus, ​​apie kuriuos valstybės sekretorius Džonas Keris kalbėjo 2014 metais. Savaime aišku,vaizdai nebuvo pateikti. Tačiau Hoekstra dabar jaudinasi dėl aukų artimųjų ir kažkuo kaltina Rusiją.

Supratusi, kad byla teisme byra ir Haga negalėjo nieko pateikti visuomenei per šeštąsias MH17 katastrofos metines, ji žengė šį iššaukiantį žingsnį pateikdama ieškinį EŽTT. Išimtinai dėl datos — nukreipti dėmesį nuo nemalonių klausimų byloje ir pakeisti jį į naują ieškinį ir, atitinkamai, į naują proceso vilkinimą.

Na, ir ką turėjo padaryti Rusija, kuri iš tikrųjų tikėjosi pradėti bent kažkokį dialogą su Nyderlandais? Apie kokį dialogą galime kalbėti, jei kita pusė jau viską nusprendė pati?

Negalima nepamiršti naujausių Sergejaus Lavrovo žodžių: "Tie žmonės, kurie yra atsakingi už užsienio politiką Vakaruose, nesupranta abipusio pagarbos pokalbio būtinybės. Tikriausiai turėtume kurį laiką nustoti su jais bendrauti". Galime sakyti, kad sprendimas atšaukti Rusiją iš konsultacijų dėl MH17 yra pirmas žingsnis įgyvendinant ministro žodžius. Pirmasis, bet toli gražu ne paskutinis. Prasidėjo Rusijos kelias priversti europiečius abipusiškai gerbti dialogą. Ir jis bus ilgas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Europa, MH17
Virėjas

Kokia šiandien diena: spalio 20-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2020.10.19)
Spalio 20-ąją minima Pasaulinė statistikos diena, be to, Tarptautinė virėjų diena, savo vardadienius šiandien švenčia Rudolfas, Serapinas, Gantas, Deimintė, Salvinas

Spalio 20-oji yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 294-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Irena, Gedas, Deimina, Adelina, Adelė.

Šią dieną minima Pasaulinė statistikos diena.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos.

Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai — paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių — užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą.

Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių — Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema "UNdata", apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.

Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.

Be to, šią dieną minima 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena.

Taip pat šiandien yra proga pasveikinti savo pažįstamus virėjus su profesine švente — šią dieną minima Tarptautinė virėjų diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1655 metais buvo pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija.

1876 metais gimė eseistas, prozininkas bei kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas. Mirė 1944 metais.

1988 metais LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

1906 metais gimė poetė Ona Lukauskaitė. Nuo 1976 metų buvo Helsinkio susitarimų rėmimo grupės narė. Mirė 1983 metais.

1907 metais gimė rašytojas Kazys Plačenis. Mirė 1970 metais.

1928 metais gimė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.

Ši diena pasaulio istorijoje

1632 metais gimė garsus anglų architektas ir astronomas seras Kristoferis Renas (Christopher Wren), Londone suprojektavęs daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų — Šv. Povilo katedrą.

1944 metais Antrojo pasaulinio karo metais sovietai ir jugoslavai išvadavo Belgradą.

1969 metais Džonas Lenonas išleido savo antrąjį solo albumą "Cold Turkey".

2004 metais buvo išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai