Gitanas Nausėda SGD terminale, Klaipėdoje

Paskubėjo ir prajuokino. Kaip Latvija tyliai aplenkė Lietuvą dujų rinkoje 

(atnaujinta 18:31 2020.10.07)
2009 metais Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasirašė "trišalį energetikos susitarimą", kurio tikslas buvo paskelbti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Politikai sugalvojo, kaip gauti nemažą sumą, dabar reikia sugalvoti susitarimo sėkmingo vystymo algoritmą

2007 metais Latvijoje buvo baigta užsitęsusi valstybinės įmonės "Latvijas Gaze", valdžiusios visą Latvijos dujų ūkį — magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių, kompresorių stočių, užtikrinančių jų veikimą, Inčukalno požeminės saugyklos — privatizavimą.

Nepaisant gerai žinomo Latvijos politinės vadovybės požiūrio į Rusiją, mūsų šalių energetikai bendradarbiavo abipusiškai naudingomis sąlygomis: "Gazprom", gavusi 34 proc. "Latvijas Gaze" akcijų, prisiėmė įsipareigojimą modernizuoti Rusijos magistralę "Šiaurės pašvaistė", kuris Rusijos jis driekiasi į Pabaltijį ir Baltarusiją; atnaujinti Inčukalno įrangą vamzdynais, einančiais iš UGS įrenginių per Latvijos, Estijos ir Lietuvos teritoriją.

Ilgalaikės sutartys su Rusijos koncernu garantavo Latvijos energetinį saugumą, o pasitikėjimas dujų tiekimo stabilumu leido Latvijai pradėti įgyvendinti didžiausią posovietinio laikotarpio energetikos projektą — Rygos ŠE rekonstrukciją. Valstybinė monopolija "Latvenergo" pasirašė atitinkamą sutartį su Ispanijos įmone "Iberdrola", darbai buvo baigti 2013 metų rudenį. Už 190 milijonų eurų ispanai ne tik modernizavo esamas jėgaines, bet ir pastatė dvi naujas, dėl kurių didžiausios Latvijoje dujų šiluminės elektrinės galia padidėjo nuo 330 turimų iki 600 megavatų. Pagamintos elektros energijos visiškai pakanka ne tik sostinei, bet ir jos priemiesčiams, žiemą Rygos ŠE-2 taip pat aprūpina vartotojus šilumos energija.

Europos energetikos chartija ir Trečiasis energetikos paketas

Porą metų Latvijos ir Rusijos santykiai energetikos srityje vystėsi stebėtinai harmoningai: "Gazprom" teikė importą, "Latvijas Gaze" pardavimus teikė galutiniams vartotojams, pelnas daugiausia buvo investuotas į dujų perdavimo sistemos modernizavimą ir Inčukalno PDS įrenginį, taip pat buvo atlikti geologiniai tyrimai. Bet kadangi 2004 metų Latvija tapo ES dalimi, 2009 metų įvykiai įsiterpė į energetikų, kurie puikiai atrado bendrą kalbą, santykius. Tada Rusija oficialiai pasitraukė iš Europos energetikos chartijos, atsakydama į tai, kad Europos Komisija iš karto patvirtino kelis dokumentus, apibrėžiančius dabartinius Rusijos ir ES santykius. Tai Trečiasis energetikos paketas ir Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva.

Nesigilinant, pagrindinis Trečiojo energetikos paketo tikslas yra pasiekti, kad vartotojai dominuotų Europos dujų rinkoje, pagrindinis AEI direktyvos tikslas yra sumažinti būtino gamtinių dujų importo apimtį. Būtent šie dokumentai nustatė antirusišką tendenciją ES energetikos pramonėje — visiškai politinę tendenciją, kuri mažai susijusi su ekonominiu tikslingumu ir pačių Europos vartotojų interesais.

Europos Komisija maždaug aštuonerius metus siekė, kad Briuselyje sugalvoti visiškai "žali" dokumentai būtų įtraukti į nacionalinę teisę, tuo tarpu "eurodisciplinos" įgyvendinimas nebuvo lengvas — EK pateikė ieškinį... 18 ES vyriausybių, kurios sužlugdė numatytus terminus. Bet tai yra atskira pokalbio tema, dabar mums įdomiau prisiminti, kaip į visa tai reagavo Baltijos šalių politiniai lyderiai. Trumpai tariant, Taline, Rygoje ir Vilniuje buvo aiškiai suvokiamas pagrindinis dalykas: kadangi Europos Komisija buvo pasirengusi sumokėti už bet kokius antirusiškus projektus, reikėtų tuo pasinaudoti.

Baltijos šalių "trigubas energetikos paktas"

Tais pačiais 2009 metais Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai pasirašė "trigubą energetikos paktą", kurio tikslas buvo paskelbti visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Estija ir Suomija tuo metu jau sujungė savo energetines sistemas, o "trigubas energetikos paktas" numatė antrą jūrinį energetikos tiltą. Kadangi būtent 2009 metais Lietuvos politikai visiškai uždarė Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai buvo numatyta nutiesti jūrinį kabelį į Švediją, kuris sujungė Lietuvos energetikos sistemą su bendra Šiaurės Europos energetikos sistema NORDELL (Suomija taip pat yra NORDELL dalis), ir nutiesti elektros oro liniją į Lenkiją, kuri sujungė Lietuvos energetikos sistemą su bendra Vidurio Europos energetikos sistema UCTE.

Paskutinė "trigubo energetikos pakto" dalis yra pakartotinio dujinimo terminalo statyba Rygos įlankos pakrantėje, nuo kurio iki Inčukalno PDS yra ne daugiau kaip 60 kilometrų. Šalių susitarimui pritarė Europos Komisija ir priskyrė jį "regioninės svarbos projektui", kuris atvėrė galimybę tiesiogiai subsidijuoti visas "trigubo energetikos pakto" nuostatas iš ES biudžeto. Tai buvo pirmosios nuostabios pjesės dalies pabaiga, tačiau per ateinančius dešimt metų žiūrovų laukė baisiausi siužeto vingiai.

Politikai suprato, kaip gauti nemažą sumą ir net negrąžinant pinigų; dabar jie turėjo sugalvoti algoritmą, kuris turėjo užtikrinti sėkmingą pasinaudojimą tuo. Jei kas nors mano, kad aš paskelbsiu, jog buvo duotas kyšis, tai netiesa — aš daug politiškai korektiškesnis, todėl pateikiama tokia formulė: kadangi buvo žinoma, kad Europa padės, reikėjo paskirstyti pinigus visiems koncesijos dalyviams. Kaip paskirstyti, jei visi nori daugiau, o projektai buvo skirtingų svorio kategorijų? Estija ir Lietuva — tik kažkokie kabeliai, laidai ir stulpai, o Latvija — visas terminalas SGD priėmimui? Taigi, terminalas yra du trečdaliai "finansinio pyrago", kaip jūs galite tai toleruoti?

SGD projektas lietuviškai

Pirmoji respublika, kurios nervai neišlaikė, buvo Lietuva. Jau 2011 m. valstybės įmonė "Klaipėdos nafta" pasirašė sutartį su Norvegijos įmone "Höegh LNG", kurios pagrindu pastaroji iš "Hyundai Heavy Industries" užsakė plūduriuojantį dujinimo įrenginį, 2014-aisiais išdidžiai pavadintą "Independence". Norvegai buvo įtraukti į projektą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji — Lietuvos biudžete laisvi 330 milijonų dolerių, antroji — Lietuva niekada neturėjo darbo su suskystintomis gamtinėmis dujomis patirties. Apskaičiuota, kad Latvija ir Estija tyliai praris šią kūrybinę iniciatyvą, o Europos Komisija pinigų srautus nukreips išimtinai į Lietuvą. Pagrindinis dalykas yra energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, ar yra prasmė atidžiai nagrinėti mažas organizacines naujoves?

Tiesą sakant, Baltijos vienybė liko praeityje — visiems laikams ir negrįžtamai. Ryga ir Talinas, kuriuos Vilnius — vadinkime daiktus tikraisiais vardais — išmetė, sureagavo greitai ir paprastai: Europos Komisija gavo pranešimus, kad Latvija ir Estija neturi nieko bendro su Lietuvos projektu. Vienas dalyvis nebėra regioninis projektas, tai yra kažkas, ko finansuoti neturi Europos Komisija, vidaus įstatymai tai tiesiogiai draudžia.

Lietuva liko viena su savo "Independence" ir iš jo kylančiomis problemomis: reikėjo skubiai nuspręsti, kur iš tikrųjų laikyti dujas, kai jos grįš į įprastą agregatinę būseną. Kaip susigrąžinti projektą, jei Latvija ir Estija aiškiai pareiškė, kad šias dujas pirks savo reikmėms tik tuo atveju, jei Lietuva pasiūlys palankesnes sąlygas, nei siūlo "Gazprom"? Paaiškėjo, kad su "Latvijas Gaze" dėl saugojimo Inčukalnyje pavyko susitarti, tačiau dalį aktyviųjų talpyklų išsinuomoti buvo galima tik komerciniais pagrindais.

"Pumpuokite, mes pasirengę priimti!" — "Latvijas Gaze" pranešė lietuviams. Bet iš Inčukalno nutiesti vamzdžiai nepasiekė Lietuvos pakrantės. "Parašykite, paskambinkite, jei praeisite, eikite pro šalį", — atsakė Latvijoje. 110 kilometrų dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai (Kuršėnai yra ta vieta, kur naujasis dujotiekis buvo prijungtas prie "Šiaurės pašvaistės" sistemos, kurios skersmuo 80 centimetrų (tuo tarpu "Nord Stream-2" vamzdžių skersmuo yra 115 centimetrų), Lietuva sugebėjo pastatyti per pusantrų metų. Ne, ne todėl, kad Lietuvos dujų meistrai dirba lėtai — valstybė ne iškart skyrė 60 milijonų eurų, kurie buvo reikalingi pagal sąmatą, juos rado Lietuvos galutinių vartotojų kišenėse, kurie savo sąskaitose išvydo "transportavimo koeficientą".

Viskas atrodo tiesiog puiku: nusipirkite SGD, išdujinkite ir pumpuokite susidariusias dujas į Latvijos teritoriją, sumokėkite už Inčukalno talpyklų nuomą ir perpumpuokite. Atsižvelgiant į tai, kad paties laivo "Independence" nuoma Lietuvoje kainuoja apie 60 milijonų eurų per metus, tada gauname dar vieną aiškų nepajudinamos aksiomos įrodymą: rusofobija rusofobams yra ne brangi, o labai brangi.

Kalbant apie Lietuvos super-duper projekto rezultatus, kaip tokiais atvejais sako Donaldas Trampas, Latvija užtikrintai laimėjo.

Latvija užtikrintai laimėjo — Inčukalno kaimo, kaip Baltijos šalių dujų sostinės, statusas tik sustiprėjo. Naujas dujotiekis, į kurio statybą "Latvijas Gaze" neinvestavo nė cento, naujas klientas, išsinuomojantis rezervuarus, — puikus verslas. Tačiau stebuklai tuo nesibaigė — Europos Sąjunga pradėjo finansuoti naują dujotiekių sistemą, kurios vienas iš komponentų yra Danijos ir Lenkijos dujotiekis jūroje "Baltic Pipe". Rezultatas — 2020 metų sausio 1 dieną atsirado nauja regioninė dujų rinka, apimanti Suomiją, Estiją ir Latviją — be Lietuvos ir Lenkijos. Apie tai, kaip pavyko pasiekti tokį nuostabų rezultatą, — kitą kartą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dujos, Lietuva, Latvija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

"Trump" ant Gedimino kalno. Kaip lietuvaičiai kišasi į Amerikos rinkimus

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Šeštadienį Vilniuje buvo rengiama JAV prezidento Donaldo Trampo palaikymo akcija, kurios metu ant Gedimino kalno iškilo baltos raidės "Trump"

Lietuvaičiai vis aktyviau dalyvauja rinkimuose. Ne, ne Lietuvos Seimo. Čia aktyvumas mažiausias per pastaruosius 12 metų. Mažiau nei pusė turinčiųjų teisę balsuoti išreiškė savo pilietinę valią. O štai prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose — visai kas kita. Čia "prabalsuoti" tinka ir Vilniaus bei visos Lietuvos simbolis — Gedimino pilis.

Donaldo Trampo palaikymo akcija prasidėjo dieną, kai būrys žmonių susirinko prie JAV ambasados, Vilniuje. Atėjusieji turėjo Trampą simbolizuojančius atributus — kepurėles su užrašu "Make America Great Again" ir ženkliukus su prezidento atvaizdu.

Dauguma atėjusiųjų buvo su plakatais, ant kurių — palaikymo žodžiai Trampui.

Vakare, apie 18:00, ant Gedimino kalno pasirodė ir didžiulės baltos šviečiančios raidės "Trump".

Vilniaus policijos atstovai teigė, kad dėl renginio į juos buvo kreiptasi ir renginiui leidimas buvo išduotas.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Juose varžysis respublikonas D. Trampas ir demokratas Džo Baidenas. Ar dėl kišimosi į Amerikos rinkimus Amerikos žvalgybos institucijos kreipėsi į savo partnerius Lietuvos žvalgybininkus, nėra žinoma.

Tačiau "Trampas ant Gedimino kalno" susilaukė populiarumo lietuviškoje veidaknygėje. Su replikomis ir komentarais. Buvo ir abejojančių, ar čia kartais ne "feikas"?

Jurga Lago: "Čia — ne feikas? Čia rimtai lietuviai taip išdrįso!? Toks nebūdingas lietuviškam charakteriui žingsnis, sakyčiau. Parodžiau ispanams — net cypia iš juoko — per pačius covido atlaidus. Ir dydis tų raidžių įspūdingas toks? Negaliu patikėti".

Ne feikas ispanus prajuokino 1
Screenshot
Ne feikas ispanus prajuokino

Audrius Bačiulis iš pradžių taip pat suabejojo Trampo tikrumu ant Gedimino kalno. Bet gerai pagalvojęs suprato — Gedimino pilis tikra, Trampas tikras.

Audrius Bačiulis: "Jei gerai suprantu, čia ne feikas, bet dešiniųjų partizanų diversija Šimašiaus leftistų okupuotame Vilniuje? YAY! Ne feikas".

Dešiniųjų partizanų diversija  2
Screenshot
Dešiniųjų partizanų diversija

Aurimas Guoga mano, kad šį kartą sublizgėjo tautininkai.

Aurimas Guoga: "Tautininkai sublizgėjo. Tai, kad tautininkai iškėlė TRUMP raides Gedimino kalne — didelis didelis pliusas jų pusėn. Tai rodo, kad atsigręžė į dabartinius laikus, į šiuolaikiniam pasauliui rūpimas aktualijas. Kur kas geriau nei lakstyti su žydšaudžių portretais ir grąsinti pakartoti".

Tautininkai sublizgėjo 3
Screenshot
Tautininkai sublizgėjo

Pagarbą Trampui ir tiems, kas jį užkėlė ant Gedimino kalno, išreiškė Rimas Armaitis: "Pagarba tiems, kas tai padarė".

Pagarba 4
Screenshot
Pagarba

O Saulius Linkus JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį pritaikė Lietuvai.

Saulius Linkus: "Make America Great Again. Make LITHUANIA Great Again".

Make LITHUANIA Great Again 5
Screenshot
Make LITHUANIA Great Again

Giedrė net pasikeitė pavardę. Dabar Giedrė — Trampietė.

Giedrė Trampietė džiaugiasi romantišku mėnuliu, atgimusia Lietuva. Ir, žinoma, Trampu.

Giedrė Trampietė: "Ar gali būti dar gražesnė foto nakčiai? Ech tas romantiškas mėnulis ir atgimusi Lietuvos drąsa !!!"

Giedrė Trampietė: "Už žodžio laisvę, kai visus bando užčiaupti !!! Nėra Lietuva vien už Biden, kaip tai bandė sakyti žiniasklaidoje, ar ne? Trump 2020".

Dėl Trumpo pasikeitė pavardę 6
Screenshot
Dėl Trumpo pasikeitė pavardę

Ekonomistas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į "Trampą ant Gedimino kalno" sureagavo sarkastiškai.

Raimondas Kuodis: "Trumpas nusipirko pilį. Pervadino į Trump Tower, bus kaip NYC. Vilniaus biudžetas išgelbėtas".

Gedimino pilis - Trump Tower 7
Screenshot
Gedimino pilis — Trump Tower

O Albinas Šileika davė peno pamąstymui, ar Gedimino kalnas, Gedimino pilis yra ta vieta Trampui demonstruoti?

Albinas Šileika: "PAMĄSTYMUI. Gedimino kalnas "Pilis" yra mūsų Lietuvos istorija. Tai paveldo objektas, bet ne demonstruoti vienos iš pasaulio šalies prezidento pavardę...???!!!!"

"O kokia Jūsų nuomonė?!!" — klausia Lietuvos pilietis Albinas Šileika.

Trumpas ant Gedimino kalno pamąstymui 8
Screenshot
Trampas ant Gedimino kalno pamąstymui

Pamąstom. Gal "Trampas ant Gedimino kalno" — grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Ar tik nacionaliniam orumui? Nacionalinis orumas tikriausiai neįeina į Lietuvos Valstybės saugumo departamento kompetenciją. Kišimasis į rinkimus — visai kas kita. Rimta. Ypač, kai kišamasi socialiniuose tinkluose ir į strateginių partnerių prezidentinius rinkimus.

Sunku susilaikyti nuo sarkazmo, kai nuo Gedimino kalno į provinciją žvelgia pats Trampas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Donaldo Trampo ir Džo Baideno debatai

JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?

15
(atnaujinta 14:39 2020.10.26)
Amerikos informaciniame lauke įvyko kai kas baisaus: pasiturinčių skaitytojų protuose JAV verslo leidinys "The Wall Street Journal" pasėjo mintį, kad Amerika turi problemų su savo žvalgybos bendruomene, kuri dabar nori pati rinktis prezidentus

Deja, dėl to, kad kalbama apie 2020 metų Amerikos leidinį, ši drąsi (ir atitinkanti tikrovę) idėja negalėjo būti lydima gana nešvaraus ir ne itin protingo sąmokslo, kad tam tikra buvusių ir dabartinių Amerikos šnipų dalis dirba Rusijos naudai. Bet čia jau nieko nepadarysi: be specialaus "amuleto" kaltinimų Rusijai pavidalu, Amerikos informaciniame lauke negali rašyti net "The Wall Street Journal" redakcijos narys, rubrikos "JAV turi šnipų problemą" autorius.

Priežastis įtarti Amerikos žvalgybos bendruomenę (o vadinant daiktus tikraisiais vardais — "giluminę valstybę") dėl noro atskirai nustatyti, kas bus prezidentas, buvo vadinamasis penkiasdešimties laiškas, kurį pasirašė visas Amerikos žvalgybos tarnybų spektras ir kuris buvo skirtas išsaugoti Džo Baideno ir jo šeimos įvaizdį nuo įtarimų paviešinus Baideno Jaunesniojo korespondenciją, pradedant nuo narkotikų vartojimo ir itin nesaikingo (net pagal šiuolaikinius Amerikos standartus) seksualinio elgesio, iki įsitraukimo į korupcines schemas savo šeimos klano labui. Pažymėtinas Amerikos šnipų pasirinktas gynybos būdas: jie paskelbė, kad dėl visko kalta Rusija. Po to net nepaprastai patriotiškas "The Wall Street Journal" apžvalgininkas nusprendė parašyti skiltį apie uniformuotus Amerikos melagius.

"Pakalbėkime apie melą. Nors jie pripažino, kad neturi įrodymų, 50 buvusių JAV žvalgybos pareigūnų teigė, kad nutekintuose Hanterio Baideno elektroniniuose laiškuose yra "visi klasikiniai Rusijos informacinės operacijos požymiai". Ne, tai netiesa. Rusija naudoja paprastesnius ir mažiau falsifikuotus klaidingos informacijos skleidimo būdus. Tiesą sakant, epizode su nešiojamuoju kompiuteriu niekas neprimena mums jau žinomų Rusijos veiksmų. Atsižvelgiant į daugybę dokumentinių įrodymų ir parodymų, taip pat į "Okamo skustuvą", nešiojamasis kompiuteris yra būtent tai, ko reikia, rašo "New York Post" (leidinys, kuriame pirmą kartą buvo paskelbti kaltinamieji įrodymai — Sputnik). Baideno kampanijos būstinė tai jau pripažino. Tai taip pat žino pasirašiusieji. Tai (kolektyvinis pareiškimas) atvira dezinformacijos kampanija rinkimų viduryje. Atsiprašau, kai kuriems iš mano skaitytojų pasakysiu: jei esi toks kvailas, kad prarandi visus sugebėjimus kritiškai mąstyti kiekvieną kartą, kai išgirsti žodį "rusai", kažkas tuo pasinaudos".

Verta pateikti svarbų, nors ir savaime suprantamą paaiškinimą: nebūna buvusių Amerikos specialiųjų tarnybų darbuotojų ir nebūna buvusių "giluminės valstybės" atstovų — būtent tų žmonių, kurie, kaip prezidentas Putinas sakė savo plačiai žinomame interviu Prancūzijos žurnalistams, nustato tikrąją JAV politiką ir paaiškina naujajam prezidentui, kad jis turėtų vykdyti tik jų nurodymus.

Nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus (o galbūt ir vėlesnius ginčus ar gatvės kovas) lapkričio mėnesį, Amerikos politinė sistema jau patyrė beveik gyvybinės svarbos žalą, ir tai kelia rimtą susirūpinimą tiems, kurie įsitvirtina Amerikos hegemonijoje. Praktika rodo, kad norint, jog socialinis stabilumas ir ekonomika veiktų kuo efektyviau, šalies piliečiams būtina tikėti, kad kažkas priklauso nuo jų valdymo ir kad valstybė, įskaitant politikus, administratorius ir represinį aparatą, iš esmės dirba jų labui ir jiems leidus.

 

Vergai, nežinantys, kad yra vergai — ekonominiu požiūriu su metaforiškumu — yra veiksmingas ir gerai motyvuotas žmogiškasis kapitalas, ir šia prasme Amerikos demokratijos iliuzija labai ilgai atliko savo darbą ir ta pati iliuzija buvo galingiausias ideologinis ginklas, kurį Vašingtonas efektyviausiai panaudojo Šaltojo karo metu prieš TSRS. Dabar ši iliuzija tirpsta kaip ledas saulėje, juolab, kad "giluminės valstybės" atstovai apskritai nustojo gėdytis savo viešų pareiškimų.

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfaulas (Michael McFaul) parašė (o vėliau ištrynė) įrašą Twitter'yje, kuriame paaiškino visą Amerikos pseudodemokratijos esmę: "Trampas prarado žvalgybos bendruomenę. Jis prarado Valstybės departamentą. Jis prarado armiją. Kaip jis gali toliau būti mūsų vyriausiasis vadas?"

Kaip teisingai šį klausimą pakomentavo "Washington Examiner" žurnalistas Baironas Jorkas (Byron York): "Šis "Twitter" įrašas (Makfaulo — Sputnik) turi nerimą keliančią reikšmę mūsų demokratinėje sistemoje. Trampas yra vyriausiasis vadas, nes buvo išrinktas prezidentu, ir jis liks vyriausiuoju vadu tol, kol jis yra prezidentas, antrai kadencijai, jei bus išrinktas".

Makfaulas suprato, kad buvo užkluptas pasikarščiavęs, ištrynė originalų tekstą ir dar kartą parašė jį švelnesne forma, tačiau bet kokiu atveju tai jau buvo "atsikalbinėjimas pagal Froidą": Amerikos pareigūnai, diplomatai, ekspertai ir žvalgybos pareigūnai, kurie liks su valdžia, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, iš tikrųjų mano, kad žvalgybos bendruomenė, Valstybės departamentas ir karinis elitas nustato, kas gali būti vyriausiasis vadas, nepaisant to, ką renkasi Amerikos rinkėjai.

Kad "Trampo incidentas" nepasikartotų, dabar siūlomi dar radikalesni metodai nei apkaltos, visiškas žiniasklaidos šmeižtas ir masinis sukčiavimas balsuojant paštu, dėl ko skundžiasi Trampas. Norint, kad vienas prezidentas nebebūtų išrinktas apeinant "giluminę valstybę", siūloma įsteigti specialią komisiją kandidatams patvirtinti, ir šį akivaizdų antidemokratinį pasiūlymą tiesiogiai Amerikos televizijoje išsakė ir Amerikos valdžios struktūrų (t. y. "giluminės valstybės") atstovas.

Frenkas Filjucis (Frank Figliuzzi), buvęs FTB direktoriaus padėjėjas, ketvirtadienį pareiškė norįs, kad "dvišalė komisija" patvirtintų būsimus kandidatus į prezidentus, kad naujojo Donaldo Trampo nebūtų. "Mums reikia visoje šalyje diskutuoti, kaip atrinkti kandidatą į prezidentus. Mes esame (nepadorus nesėkmės apibūdinimas)", — MSNBC sakė Filjucis.

"The Wall Street Journal" apžvalgininkas skundžiasi, kad "FTB, informacijos nutekėjimo organizatoriai iš Amerikos žvalgybos bendruomenės ir žiniasklaidos sąmoningai ar nesąmoningai "sudarė susitarimą" su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tikriausiai užsimindami apie žalą, kurią jie padarė amerikiečių pasitikėjimui savo pačių politikais, specialiosiomis tarnybomis ir valstybės propaganda". Tiesą sakant, žinoma, jokio slapto susitarimo nebuvo — tai buvo tik Amerikos valdžios ir biurokratinio elito noras nusimesti erzinančią demokratijos kaukę ir pagaliau pradėti viešai plakti vergus arklidėje ir priversti juos bučiuoti "kolektyvinio Makfaulo" kerzinius batus. Reikia pripažinti, kad reginys pasirodė įspūdingas, ir jei ši draugiška diplomatų, žiniasklaidos ir CRU grupė gali "beveik negyvą" Baideno kūną pasodinti į Amerikos sostą, šis reginys taip pat bus pamokantis ta prasme, kad po šio demokratinio proceso pasityčiojimo tik kvailys ar niekšas galėtų teigti, kad Amerikos "giluminė valstybė" iš tikrųjų kariauja JAV ir visame pasaulyje dėl politinės laisvės idealų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

15
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Amerikietiška svajonė — ar Baidenas išgelbės Lietuvą?
Spalio 27

Kokia šiandien diena: spalio 27-osios šventės

(atnaujinta 15:38 2020.10.26)
Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Žvalgų diena, be to, Kriminalinės policijos diena, savo vardadienius šiandien švenčia Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina

Spalio 27-oji yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 301-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina.

Šią dieną minima Vytauto Didžiojo mirties diena.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.

Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje — Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šime mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Be to, šią dieną minima Žvalgų diena.

Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė.

Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 metų spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi.

Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas.

Lietuvos valstybės saugumo departamento paskirtis — saugoti respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Saugumo departamento uždavinys — laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai.

Taip pat šiandien minima Kriminalinės policijos diena.

Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika.

Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų spalio 27 dieną nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas.

Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1430 metais mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gimė apie 1350 m.

1918 metais buvo Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba.

1931 metais gimė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė Ramutė Skučaitė.

1999 metais Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1492 metais Kristupas Kolumbas atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.

1505 metais mirė Rusijos caras Ivanas III.

1728 metais gimė britų keliautojas Džeimsas Kukas — pirmųjų Naujosios Zelandijos, Australijos ir Havajų salų žemėlapių autorius.

1782 metais gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Nikolo Paganinis.

1811 metais gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Izaokas Zingeris.

1858 metais gimė JAV prezidentas (1901—1909 m.) Teodoras Ruzveltas.

1978 metais gimė smuiko virtuozė kinė Vanesa Mei.

2010 metais britų slaptojo agento Džeimso Bondo garsusis automobilis "Aston Martin" su įvairiais gudriais įtaisais, tokiais kaip krėslo katapulta ir besikeičiantys numeriai, buvo parduotas viename aukcione Londone pigiau nei prognozuota — už 4 mln. JAV dolerių.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai