Rožių puokštė ir RF vėliavėlės

Rusija neturi pasirinkimo posovietinėje erdvėje

(atnaujinta 08:22 2020.10.11)
Posovietinė erdvė vis labiau drebinama — prie įšaldyto konflikto Donbase per pastaruosius porą mėnesių prisidėjo Baltarusijos krizė, paskui Karabache kilo karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, o dabar Kirgizijoje kilo neramumai po rinkimų

Sekmadienį Tadžikistane vyks prezidento rinkimai, tačiau beveik 28 metus valdžioje esančiam Emomaliui Rahmonui jokių sukrėtimų nenusimato: niekas nenori grįžti į 90-ųjų pirmosios pusės pilietinį karą. Tačiau Moldovoje, kur prezidentas bus išrinktas lapkričio 1 dieną, rinkimų rezultatai gali sukelti neramumus, nes per daug jos elito nėra patenkinti prezidento Dodono požiūriu į Rusiją. Pati Rusija tai, kas vyksta buvusiose TSRS respublikose, stebi su didžiausiu dėmesiu ir nerimu, o visuomenė ieško atsakymo į klausimą, ką turėtume daryti su visomis šiomis problemomis: stebėti, įsikišti ar užbėgti įvykiams už akių?

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Kritikos ir net panikos netrūksta: visi pralaimėjo, viskas prarasta, mus spaudžia iš visų pusių ir iš visur išstumia, lenda amerikiečiai, europiečiai, turkai, kinai... Kiek gyvensime be strateginių planų, tik gindamiesi? Bejėgė Užsienio reikalų ministerija, bejėgis Kremlius, drebantis elitas — bailiai, galvojantys tik apie savo egoistinius interesus, kalba apie nesikišimą kažkokias nesąmones, užuot spaudę visais frontais ir keldami prorusišką elitą buvusiose sovietinėse respublikose.

Tokios dejonės gerai skaitomos — lygiai taip pat, kaip prieš penkerius ar šešerius metus labai gerai buvo skaitomas begalinis "Putinas išdavė" arba "tuoj išsiduos" apie Donbasą. Nors jau tada buvo aišku, kad Krymas ir Donbasas yra ne pabaiga, o naujos kovos už Ukrainą etapo pradžia. Bet su kuo yra kovojama — tiek Ukrainoje, tiek visoje posovietinėje erdvėje? Su Vakarų (Rytų) "partnerių" gyvenamojo ploto Rusijos sąskaita plėtimu? Su vietos elitu, kuris deda visas pastangas, kad atskirtų savo šalis nuo Rusijos? Žinoma, ir su tuo, bet svarbiausia, kad mes kovojame su primestu ir tariamai "savu" požiūriu į Rusiją. Taip, būtent tai yra pagrindinis mūsų priešas.

Kitais metais sukaks 30 metų nuo TSRS žlugimo, ir daugelis vis tiek įvykį laiko palaiminimu. Atsirado nepriklausoma Rusija — be supuvusios komunistinės ideologijos, turinti įvairių laisvių (tikėjimas, kalba, verslumas, kelionės po pasaulį). Taip, 90-aisiais buvo sunku. Bet tada šalis palaipsniui išbrido iš duobės, dabar mes turime stiprią Rusijos valstybę, o kad pakraščiai išsibarstė, tai tik į gerą. Ukrainos, be abejo, gaila, bet likusioje dalyje neturėtų būti jokio sentimentalumo, tik akis už akį, nieko asmeniško. Toks Rusijos Federacijos, kaip "tikrosios" Rusijos, suvokimas yra gana įprastas, tačiau labai klaidingas.

"Tikroji" Rusija žlugo 1991 metais, ir visos tolesnės problemos tiek Rusijoje, tiek posovietinėje erdvėje yra tik šio žlugimo pasekmė. Taip, 1991 metais Rusija buvo vadinama TSRS ir daug kas nebuvo labai sąžininga Rusijos žmonių atžvilgiu, bet tai buvo rusų sukurta valstybė. Sukurta per tūkstantį metų istorinio kelio, kurio metu rusai įsikūrė tūkstančius kilometrų į rytus, šiaurę ir pietus. Rusija niekada nebuvo kolonijinė imperija, teritorijos išplėtimas ir kitų tautų aneksija (daug rečiau — užkariavimas) buvo objektyvus Rusijos žmonių ir jos valstybės augimo procesas.

Į Rusiją įžengusios tautos išsaugojo savo žemes, kultūrą ir gyvenimo būdą, o didžiulė Eurazijos valstybė suteikė joms ramų gyvenimą (todėl, kad tapo neįmanoma kovoti su kaimynais) ir pažangą. TSRS žlugimas nebuvo tik geopolitinė katastrofa, pirmiausia tai buvo tragedija tiek Rusijos žmonėms (kurie susiskaldė, ir tai jau nekalbant apie milijonus pabėgėlių ir naujakurių), tiek beveik visoms didžiosios, istorinės Rusijos tautoms.

"Visos kolonijinės imperijos išyra", — guodė Vakarų liberalai, atėję į valdžią 90-aisiais, sąmoningai ar iš nežinojimo lygindami Rusiją-TSRS su Britanijos ar Prancūzijos imperijomis, kurios turėjo užjūrio teritorijas, o ne su Kinija, daugiataute ir augančia, kaip Rusija, į plotį. Plėtokit savo Rusijos Federaciją ir nusiraminkit, buvo pasakyta. Ir tai buvo begėdiškas melas.

Nes Rusijos Federacija negali vystytis savaime — tai tik dalis istorinės Rusijos. Galima, žinoma, atsisakyti savo istorijos, bet tada nėra atsakymo į klausimą, kodėl Ukraina, tai yra, ta vieta, iš kur Rusija prasidėjo, gali būti nepriklausoma valstybė, o Dagestanas ar Tolimieji Rytai — ne. Dabartinė Rusija Rusijos Federacijos pavidalu tiesiog neturi pasirinkimo: ji gali būti arba visateisė istorinės Rusijos — TSRS — tąsa, arba jos iš viso nėra.

Ir tai nėra koks nors revanšizmas, o tiesiog Rusijos istorijos dėsnių supratimas. Tai yra mūsų pareiga savo protėviams ir palikuonims, mums patiems to reikia — tiems, kurie jaučiasi priklausantys Rusijos civilizacijai, Rusijos istorijai ir Rusijos žmonėms. Ir visoms toms tautoms, kurios susiejo likimą su rusais ir savo valstybe, nepaisant to, kur jos dabar yra, kaip Rusijos dalis ar nepriklausomų valstybių pavidalu.

Nepriklausomų, be abejo, kabutėse, nes visa posovietinės istorijos patirtis rodo, kad buvusioms sovietinėms respublikoms nepavyksta sėkmingai kurti nepriklausomos valstybės. Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos dalimi — tai yra, jos tiesiog pakeitė geopolitinę priklausomybę.

Ukraina, kaip ir Moldova, yra įstrigusi tarp Rusijos ir Vakarų. Užkaukazė, turinti daugiatautę sudėtį ir teritorinius ginčus, gyvena uždelsto konflikto ir keršto troškimo situacijoje. Ir, kaip matome dabar Karabache, įšaldytas konfliktas bet kurią akimirką gali įsiliepsnoti į visavertį karą. Išstumta iš TSRS, Centrinė Azija pateikia pavyzdžių apie šalis, priklausomas nuo vienintelio lyderio (dažniausiai tėvo-valstybės įkūrėjo), arba trumpalaikius nestabilius darinius, tokius kaip Kirgizija.

Konkrečios buvusių sovietinių respublikų žlugimo priežastys kiek skiriasi, tačiau bendrai jos yra vienodos. Trūksta valstybės kūrimo patirties, kuri yra įgyjama ne šiaip sau, o yra natūrali savybė ir tos ar kitos tautos istorinio kelio pasekmė. Net tokios sėkmingos valstybės kaip Baltarusija ar Kazachstanas nėra neapsaugotos nuo rimčiausių krizių, o išorinės intrigos čia atlieka mažesnį vaidmenį nei vidinės problemos (tėvo-steigėjo nuovargis ar jo mirtis). Nacionalinis elitas gali būti tiek savarankiškas, kiek jam patinka, orientuotas į Rusiją arba, atvirkščiai, tolstantis nuo Rusijos, tačiau iš esmės viskas priklauso nuo vienintelio autoritetingo lyderio, po kurio pasitraukimo valstybės tampa pažeidžiamos.

Be to, nepavykusios valstybės rizikuoja įklimpti tiek į vidaus suirutę, tiek į konfliktus su kaimynais (o Karabachas yra tik vienas, nors ir ryškiausias pavyzdys). Posovietinės respublikos turi paprastą pasirinkimą — įsitvirtinti Rusijos orbitoje ir su ja susikurti vieną geopolitinę erdvę, tai yra, regioninę sąjungą (ekonominę ir karinę), arba pasiduoti išorinėms pagundoms ir pakeisti geopolitinę orientaciją. Vienintelė problema yra ta, kad antruoju atveju jos ne tik neturės subjektyvumo ir savarankiškumo, bet padidės konfliktų su kaimynais ar net dezintegracijos rizika.

O Rusija, tiesą sakant, neturi kito pasirinkimo: reikia rinkti, atkurti savo erdvę, grįžti į pagrindinį Rusijos istorijos kelią. Štai ką Vladimiras Putinas ir jo bendražygiai daro daugelį metų — be nereikalingų viešųjų ryšių ir triukšmo. Eurazijos ekonominė sąjunga ir KSSO yra tokie surinkimo to, kas prarasta, instrumentai — neatsitiktinai Ukrainos tariamas posūkis iš ES į Eurazijos sąjungą 2013 metų pabaigoje sukėlė tokią aršią Vakarų ir į Europą orientuoto Ukrainos elito reakciją.

Akivaizdu, kad Rusijos išstūmimas iš posovietinės erdvės yra tarp svarbiausių atlantistų užduočių, tačiau tai yra natūralus šimtmečių senumo Rusijos sulaikymo politikos tęsinys ir jokiu būdu negali paveikti Rusijos planų. Priešingai, būtent supratimas apie tai, kad neįmanoma palikti posovietinės erdvės, tai yra, atmesti istorinės Rusijos, yra visos mūsų geopolitinės strategijos ir iš tikrųjų Rusijos civilizacijos gyvenimo strategijos pagrindas.

Karinis konfliktas Karabache, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Tačiau buvusios TSRS tautoms orientacija į Rusiją yra vienintelė įmanoma sėkmingos ateities forma — kitaip jos bus įklimpusios į tarpvalstybinius konfliktus, tarpvalstybinius karus arba bus paverstos barjerais prieš "Maskvos plėtrą".

Rusai ne tam kūrė savo valstybę tūkstantį metų, kad nesugebėtų — ne pirmą kartą — atkurti, sujungti tai, kas jos oponentams atrodė kaip atplaišos. Ir Rusija jau yra nugalėjusi ne vieną tokį priešą — nėra abejonių, kad ji įveiks ir dabartinius. Išlyginusi Rusijos istorijos kreives.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Baltarusija, Donbasas, TSRS, Rusija
Baltijos šalių ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva

(atnaujinta 17:38 2020.10.22)
JAV prezidento ir naujos valdžios Lietuvoje rinkimai beveik sutampa. Jų rezultatai gali reikšmingai paveikti padėtį Baltijos regione — net išprovokuoti karštą konfliktą

Naujosios valdžios sudėtis Lietuvoje paaiškės kitą sekmadienį. Jei, žinoma, VRK nepanaikins nešvariausių Lietuvos Seimo rinkimų per 30 nepriklausomybės metų rezultatų. Didelė tikimybė, kad Lietuvos valdžia vėl atsidurs neoglobalistų ir aršių rusofobų — konservatorių — rankose.

Tačiau šįkart nacionalinių patriotų galia įgaus unikalią — vaivorykštės — spalvą. Siekdami suvereniteto, konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) turės dalytis ministrų portfeliais respublikos politinėje arenoje su nauja jėga — Laisvės partija, kuri atvirai propaguoja LGBT bendruomenės vertybes.

Popiežius kišasi į rinkimus

Popiežius Pranciškus likus porai dienų iki antrojo rinkimų turo pareiškė neįkainojamą paramą Lietuvos gėjams ir lesbietėms. "Homoseksualai turi teisę į šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas neturėtų būti atstumtas ar kenčiantis dėl to", — sakė pontifikas.

Akivaizdu, kad savo pareiškimu Pranciškus netiesiogiai išreiškė paramą JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Džo Baidenui. Galų gale jo varžovui, dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui, jau seniai buvo priklijuota homofobo etiketė.

Dabar Lietuvos gėjai ir lesbietės, gavę tokią paramą, dar aktyviau propaguos LGBT bendruomenės vertybes Lietuvos įstatymų bazėje. Matyt, artimiausiu metu mokyklų programos bus papildytos "tolerancijos ir lytinio švietimo" pamokomis. Akivaizdu, kad tokių pamokų metu Lietuvos vaikai bus mokomi apie lyčių lygybę ir galimybę pakeisti savo lytį, kuria, matyt, Dievas vaiką apdovanojo per klaidą. Tai kas jis per Dievas, jei daro tokias klaidas?

Trampai, eik gydytis!

Bet grįžkime prie pagrindinių dabartinės rinkimų kampanijos Lietuvoje veikėjų — konservatorių. Užduokime sau klausimą: kurį iš dviejų kandidatų (Baideną ar Trampą) norėtų matyti Baltuosiuose rūmuose "senelis ir kompanija"? Atsakymo nereikia toli ieškoti.

Prisiminkime, kaip prieš ketverius metus TS-LKD dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis davė naudingų patarimų tuometiniam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui.

"Mane šiandien gąsdina kai kurie monstrai, bet tai ne pirmas kartas. Man atrodo, kad tai vaiduoklis, sakantis: žiūrėkit, JAV pasitrauks iš NATO, NATO subyrės — ką tada darysite? O mes atsakome: kodėl tau nenuėjus į vieną instituciją pasikonsultuoti dėl sveikatos", — apie Trampo psichikos ligą užsiminė Landsbergis.

Akivaizdu, kad "patriarchas" beveik nepakeitė savo nuomonės per ketverius metus.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

O galima premjerė būsimoje liberaliųjų konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė jau aiškiai pažymėjo artimiausio laikotarpio Lietuvos "plėtros" etapus. Tai yra socialinių programų sumažinimas, siekiant įtikti stambiam verslui. Paprasčiau tariant, pensininkų ir kitų socialiai neapsaugotų Lietuvos visuomenės sluoksnių gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, o ne valstybės rūpestis. Šimonytės deklaruojamas mokesčių verslui mažinimas skurdins biudžetą ir storins verslininkų pinigines.

Bet kaip tokia programa atitiks prezidento Gitano Nausedos svajonę apie "gerovės valstybę"?

"Svarbiausia, kad nebūtų karo"

Į valdžią atėjus konservatoriams, Lietuva gali tapti karo lauku tikrąja to žodžio prasme. Sustiprės antirusiška isterija, sustiprės bandymai destabilizuoti padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidės Amerikos karių kontingentas Baltijos regione. Artimiausiu metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra gana nuspėjamas. Ir visa tai pavers šalį parako statine, kuri gali sprogti nuo menkiausios kibirkštėlės. O degtukai šiai kibirkščiai įžiebti jau pasirodė Džo Baideno rankose.

Jis jau pažadėjo stiprią paramą Baltijos šalims, jei laimės rinkimus. Baideno programoje yra "stiprus atsakas Rusijai" Baltijos šalyse. Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių tyrimo organizacijos "Penn Biden Centre" direktoriaus Maiklo Karpenterio (Michael Carpenter) paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Baidenas išsiųs "griežtą įspėjimą Rusijai: negąsdinkite NATO narės".

Kaip žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos visada linkusios įžiebti karinius konfliktus toli nuo savo sienų. Viena iš šių vietų pasaulio žemėlapyje, kur galima pamankštinti raumenis, gali tapti ir "Baltijos placdarmas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Lietuva, Laisvės partija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Džo Baidenas

Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų

(atnaujinta 14:34 2020.10.22)
Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas

Rinkimai JAV išėjo į finišo tiesiąją, Donaldas Trampas ir Džo Baidenas šiandien paskutinį kartą susitiks per televizijos debatus. Be to, šis susitikimas apskritai gali tapti paskutiniuoju jų gyvenime — aistros Jungtinėse Valstijose dabar yra tokios karštos, kad labai sunku įsivaizduoti šiuos du žmones greta dar kartą. Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas. Na, o Baidenas tikrai niekada neateis į Trampo inauguraciją — tad ketvirtadienį jie turės paskutinę galimybę pasakyti vienas kitam, ko širdis geidžia. Ir jie visapusiškai pasinaudos šia galimybe.

Trampas pavadins Baideną nusikalstamos grupuotės vadovu ir pareikalaus, kad Džo (kartu su sūnumi Hanteriu) būtų įkalintas. Džo į kalėjimą nesės, tačiau jam pralaimėjus rinkimus žiniasklaida pasakys, kad jam koją pakišo "spalio staigmena" — paskelbti kompromituojantys įrodymai iš Hanterio kompiuterio standžiojo disko, kuriame buvęs viceprezidentas buvo apkaltintas melu ir korupcija. Bet Baidenas būtų pralaimėjęs ir be šios medžiagos, tiesiog todėl, kad Trampui buvo lemta laimėti. Bet kaipgi taip: juk apklausos rodo didžiulį Baideno pranašumą? Juk jos negali būti išgalvotos?

Gali. Nes ant kortos pastatyta žymiai daugiau nei bet kada anksčiau, ir nėra tokio melo, kuris būtų neįmanomas tiems, kurie žaidžia prieš Trampą.

"Aš balotiruojuosi ne tik prieš Baideną, bet ir prieš žiniasklaidą, prieš aukštųjų technologijų gigantus ("Facebook", "Twitter", "Google") ir Vašingtono pelkę", — anądien sakė Trampas.

Taip — ir geriausias to patvirtinimas buvo šio trigalvio monstro reakcija į pateiktus kaltinimų Baidenų šeimai įrodymus. Leidinį "New York Post" tiesiog bandyta užblokuoti — "Google" nematė jo savo paieškoje, o "Facebook" ir "Twitter" neleido dalytis nuorodomis į jį.

Be abejo, žiniasklaida tiesiog stengėsi nepastebėti skandalingo leidinio, o dauguma politikų apsimetė, kad nieko rimto neįvyko, tai yra, visos trys jėgos veikė vienu metu, patvirtindamos Trampo teisumą. Tuo tarpu iškart buvo pareikšti kaltinimai Rusijai — akivaizdu, kad būtent Maskva vėl įsikišo į Amerikos rinkimus, apdrabsčiusi purvais Baideną.

Apie tai diskutavo ne tik komentatoriai ir Kongreso nariai, bet ir žvalgybos pareigūnai. Buvę darbuotojai — nes JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Ratklifas (John Ratcliffe) teigė, kad informacija iš Baideno kompiuterio "nėra jokios Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis". Tačiau penkiasdešimt buvusių žvalgybos pareigūnų (įskaitant Ratklifo pirmtaką Džeimsą Klaperį (James Clapper), kuris buvo pagautas melavęs prisiekus) parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad ši patirtis "verčia rimtai įtarti, kad Rusijos vyriausybė šioje byloje atliko svarbų vaidmenį":

"Elektroninių laiškų, kurie, tikėtina, priklauso JAV viceprezidento Baideno Hanterio sūnui, ir kurių dauguma yra iš laikotarpio, kai jis dirbo vadovaujant Ukrainos dujų bendrovei "Burisma", pasirodymas JAV politikos arenoje turi visus klasikinius Rusijos informacinės kampanijos ženklus."

T. y., Rusija nėra kaltinama fabrikavimu, įrodymų klastojimu prieš Baideną — nors tokių pareiškimų galima išgirsti — ne, ji tiesiog juos išplatino. Bet kaip — jei, pasak Rudžio Džiulianio (Rudy Giuliani) (Trampo advokato ir buvusio Niujorko mero), Hanterio Baideno kompiuterio kietojo disko turinys buvo perduotas FTB prieš septynis mėnesius? Tai yra, Maskva laikė šią medžiagą paslaptyje, rengdama "spalio staigmeną". Ar tai padarė Trampo būstinė ir jo patarėjai, tarp jų ir tas pats Džiulianis? O taip, Džiulianis dirba Putinui... Ir tai ne juokai. Kaip sakė senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy): "Šį kartą rusai nusprendė pasinaudoti Amerikos piliečiais kaip savo agentais. Jie bando skleisti savo propagandą pagrindinėje žiniasklaidoje... Ir jiems tai pavyko. Žinote, dabar Rudis Džiulianis iš tikrųjų yra Rusijos agentas".

Taip, žinoma, jei pats Trampas dirba Kremliui, ką tada kalbėti apie jo darbuotojus ir bendrininkus. Juokas juokais, bet būtent šis situacijos vertinimo ir bandymo parduoti amerikiečiams "Rusijos intervenciją" net ir kompromituojančios medžiagos apie Baidenų šeimą istorijoje trūkumas yra geriausias patvirtinimas, kad Trampas jau laimėjo. Kadangi jo oponentai gyvena visiškai išgalvotame pasaulyje — kuriame rusai daro įtaką JAV rinkimų rezultatams, o Trampo pranašumas prieš Baideno skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Ir visa tai vyksta tuo pačiu metu ir niekaip neprieštarauja vienas kitam.

Tačiau realiame pasaulyje matome visai ką kita: didžiulės minios Trampo šalininkų jo nesibaigiančiuose mitinguose visoje šalyje ir visiškas entuziazmo trūkumas retuose Baideno susitikimuose su nedideliu skaičiumi jo rėmėjų. Didėjanti parama Trampui net tarp mažumų (tokių kaip juodaodžiai ir musulmonai), kurios visiškai nepriklauso jo elektoratui. Visiškas Trampo "ryšių su Rusija" įrodymų trūkumas — ir vis nauji Baidenų šeimos melo ir korupcijos įrodymai. Ir svarbiausia, kad realiame pasaulyje amerikiečiai jau seniai nusivylė savo politiniu elitu, viršpartine "Vašingtono pelke" ir todėl vienintelė rimta alternatyva Trampui galėtų būti nesisteminis senatorius Sandersas. Bet būtent dėl jo ​​nesistemiškumo kolektyvas "Baidenas" jo ir neprileido prie rinkimų.

Paprasti amerikiečiai gyvena realiame, o ne propagandos pasaulyje, todėl lapkričio 3 dienos rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas. Net nepaisant bandymų suklastoti balsus reikalingose "svyruojančiose" valstijose, mobilizuojant pasyvų demokratinį elektoratą balsuoti paštu — nes ir ten pastebimai išaugo iš anksto balsavusių respublikonų skaičius.

Išgalvotas pasaulis pralaimės lapkričio 3 dieną, net jei vėliau pavyks surengti sumaištį, atsisakant pripažinti tikrovę, tačiau ji niekur nedings. Trigalvė hidra tikėsis revanšo ir stengsis jo pasiekti. Ir Amerikos, ir pasaulio mastu — ir čia ji turės pilną teisę kaltinti rusus dėl savo nesėkmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusai, Džo Baidenas
Mėlyna vėliava su JT emblema, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.10.23)
Nuo spalio 24 dienos iki metų galo lieka 68 dienos, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Spalio 24 yra 297-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 298-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 68 dienos.

2020 metų spalio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 18:01, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Jungtinių tautų organizacijos diena

1945 metų spalio 24 dieną buvo įkurta Jungtinių tautų organizacija. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys. Organizacija buvo įkurta po II-ojo pasaulinio karo, būtent todėl pagrindinis Jungtinių tautų organizacijos tikslas — bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą.

Šią dieną pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtinių tautų organizacijos pasiekimai. 1971 metais Generalinė asamblėja paskatino šią dieną minėti visose šalyse, kurios yra Jungtinių tautų organizacijos narės.

Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

1972 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas — informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas.

Šiuo metu nešiojamieji kompiuteriai užvaldo vartotojų namus — šį įrenginį naudoja 84 proc. lietuvių. Dažniausiai nešiojamus kompiuterius lietuviai pasitelkia darbui namuose arba pramogoms – skaityti naujienoms ir pirkti prekėms internetu, o mažiausiai — žaisti kompiuteriniams žaidimams.

Lietuviai įsigytus nešiojamus kompiuterius naudoja ypač aktyviai – beveik 70 proc. apklaustųjų teigė, kad tai daro dažniau nei kartą per dieną.

Spalio 24 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Lietuvoje 1994 metais buvo įkurta asociacija "Infobalt", kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą "Infobalt 1994". Asociacijos narės — Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 metų parodos reikšmė susilpnėjo.

Tarptautinė klimato kaitos diena

Spalio 24-ąją pasaulyje rengiama akcija, siekiant mažinti šiltnamio dujų koncentraciją, anglies dioksido kiekį nuo dabartinio rodiklio 387 (milijoninių dalelių) iki 350. Mokslininkų (Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD) skaičiavimais, viršijus 350 ribą, Žemėje esančiai gyvybei gresia pavojus. Deja, šiuo metu ši riba jau viršyta ir toliau didėja.

Tarptautinės klimato kaitos dienos proga visose pasaulio šalyse rengiama akcija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius.

Žmonės, įsitraukę į klimato kaitos akciją stengiasi tausoti vandens ir elektros išteklius, kuo rečiau važinėti automobiliais, keičiant juos į dviračius.

Šią dieną gimė tokie garsus lietuviai kaip gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas Stasys Matulaitis, Petras Variakojis — Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas; Gustavas Juozupaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas; Vincas Laurynaitis — Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras; Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Audra, Daubara, Daubaras, Daubarė, Dauga, Daugailas, Daugė, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai