Spaudos kioskas

Politikų dalyvavimas žiniasklaidos versle prisideda prie valdžių erozijos

(atnaujinta 19:11 2020.10.11)
Modernią demokratinę valstybę sudaro trys atskirtos valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisėsauga. Ir, žinoma, "ketvirtoji valdžia" — žiniasklaida, kurios versle dalyvauja ir politikai

Ar valdžia Lietuvoje populiari? Jeigu pačioje Lietuvos valstybėje valdžia nėra populiari tarp jos piliečių, ar Lietuva galėtų savo modernios demokratinės valstybės patirtį eksportuoti mažiau patyrusioms valstybėms?

Lietuvos Respublikos piliečiai nepasitiki savo valdžia. Įskaitant ir "ketvirtąją valdžią".

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" duomenimis, labiausiai Lietuvoje pasitikima ugniagesiais gelbėtojais — 87,1 proc.

Labiausiai Lietuvoje nepasitikima: žiniasklaida — 28,4 proc., Vyriausybe — 28,5 proc., teismais — 26,8 proc., Seimu — 50,7 proc. Partijomis nepasitiki daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų — 53,7 proc.

Nepasitikėjimas valdžiomis 1
Screenshot
Nepasitikėjimas valdžiomis

Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje žemiausias per visą stebėjimų istoriją — nuo 1998 metų.

Iš viso Lietuvoje veikia 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros. Ši žiniasklaidos priemonių įvairovė nebūtinai reiškia, kad yra ir turinio — nuomonių, šaltinių — įvairovė.

Nemaža dalis visuomenės informavimo priemonių yra valdomos didesnių žiniasklaidos bendrovių ar jų grupių. Žiniasklaidos rinka — labai koncentruota.

Tyrimų rezultatai patvirtina, kad dauguma, tai yra 10 iš 12, Baltijos šalių žiniasklaidos rinkų yra labai koncentruotos ir konstatuotina oligopolinės konkurencijos kūrimo tendencija.

Įsigalėjo žiniasklaidos oligopolija 2
Screenshot
Įsigalėjo žiniasklaidos oligopolija

Ilgalaikis žiniasklaidos susiliejimas su verslo struktūromis neigiamai paveikė Lietuvos visuomenės informavimo aplinką — informacija vis labiau panašėja į prekę, paslaugą ar įtakos instrumentą.

Ypač didelė neigiama verslo įtaka regionuose. Neobjektyvumas ir šališkumas tebėra dažniausi visuomenės informavimo principų pažeidimai. Klientelizmas bei interesų neatskleidimas — tai dvi pagrindinės korupcijos paplitimą žiniasklaidoje lemiančios problemos.

Neigiama verslo ir valdžios įtaka visuomenės informavimo procesams išlieka intensyviausia savivaldybėse. Net kas antra savivaldybė skyrė lėšų su politikais susijusiai žiniasklaidai.

Nuo 2015-ųjų savivaldybės trečdalį — 2 mln. eurų — viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai žiniasklaidai, rodo "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) 2019 metais atlikta analizė.

Savivaldybių geriems darbams viešinti milijonai eurų 3
Screenshot
Savivaldybių geriems darbams viešinti milijonai eurų

Tyrėjų duomenimis, savivaldybės savo geriems darbams viešinti per pastaruosius ketverius metus išleido daugiau kaip 7 mln. eurų. Juos gavo 163 įmonės. Daugiau nei trečdalis šių lėšų atiteko 31 su politikais susijusiai žiniasklaidos priemonei.

Daugiausiai su politikais susijusią žiniasklaidą finansavo keturios savivaldybės — Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės ir Kauno rajonų, teigia TILS.

Vilniaus rajono savivaldybė per pastaruosius ketverius metus savo veiklai viešinti išleido 326,7 tūkst. eurų, iš jų 256,7 tūkst. eurų gavo bendrovė "Rejspa". Ši įmonė priklauso, be kitų akcininkų, Seimo nariams Vandai Kravčionok ir Michalui Mackevičiui iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. Joje dirba ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Jaroslavas Kaminskis bei Rafaelis Muksinovas, išrinkti su Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas".

Šalčininkų rajono savivaldybė viešinimui skyrė 162,4 tūkst. eurų, iš jų 141,4 eurų teko bendrovei "Rejspa" ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narės Dalios Jankelaitienės, kurią iškėlė Darbo partija, individualiai įmonei.

Tauragės rajono savivaldybė savo veiklai viešinti išleido 212,1 tūkst. eurų. Beveik visa suma — 209,5 tūkst. eurų — sumokėta įmonėms "Televizijos komunikacijos", "Tauragės kurjeris", "Tauragės žinios" ir "Šou imperija".

"Televizijos komunikacijos" priklauso Tauragės rajono savivaldybės nariui Vilmantui Liorančui iš Liberalų sąjūdžio, "Tauragės kurjerio" akcininkas — savivaldybės tarybos nario socialdemokrato Roberto Piečios sūnus. "Tauragės žiniose" dirba savivaldybės tarybos narys Tomas Raulinavičius, jį iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, "Šou imperijoje" dirba Liberalų sąjūdžio iškelta vietos politikė Rima Bandzinaitė-Latožienė ir jos sutuoktinis.

Geriems darbams viešinti milijonai eurų geriems saviems 4
Screenshot
Geriems darbams viešinti milijonai eurų geriems saviems

Kauno rajono savivaldybė minėtam tikslui išleido 427 tūkst. eurų, iš jų 184,6 tūkst. eurų skyrė bendrovėms "Diena Media News" ir "Pūkas". "Pūkas" priklauso buvusiam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narei Linai Pūkienei, susijusiems su visuomeniniu rinkimų komitetu "Kaunas — kitokia Lietuva". "Dienoje Media News" dirbo Seimo narė Rūta Miliūtė, išrinkta su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

"Ketvirtosios valdžios" personažas Kęstutis Pūkas vertas atskiro dėmesio. Kęstutis Pūkas — verslininkas, radijo ir televizijos stočių steigėjas bei savininkas. Ir politikas.

Šių metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė sprendimą buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo byloje. Visi kasaciniai skundai atmesti — tai reiškia, kad paliktas apeliacinės instancijos teisėjų verdiktas. Trys nukentėjusiosios objektyviai pripažintos patyrusios netinkamą, vulgarų tuomečio parlamentaro elgesį.

Moterys, kurios norėjo įsidarbinti Seimo nario padėjėjomis, patyrė įžūlius, gašlius pasiūlymus ir kitokio seksualinio pobūdžio užuominas, necenzūrinę leksiką bei kitus joms nepriimtinus veiksmus.

Su partija "Tvarka ir teisingumas" (partija likviduojama) į Seimą išrinktas seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Kęstutis Pūkas — pirmasis politikas, pasinaudojęs galimybę pats atsisakyti mandato iki balsavimo dėl jo panaikinimo. Taip Pūkas išsaugojo galimybę ateityje kandidatuoti rinkimuose, nes per apkaltą pašalintiems asmenims šiuo metu tai draudžia Konstitucija.

Kęstučiui Pūkui priklauso "Pūkas-TV" televizija ir dvi radijo stotys — "Pūkas" ir "Pūkas 2". Televizijos "Pūkas-TV" pokalbių laidas "Kitokia Lietuva", "Tvirta šeima-tvirta Lietuva" galima matyti ir internetu HD formatu visame pasaulyje.

Kęstučio Pūko radijo stotyse galima pasiklausyti ir paties savininko samprotavimų aktualiais Lietuvos klausimais. Tam skirta "Savininko valanda", "Vakaro laidelė su Kęstučiu Pūku".

Radijo stotį "Pūkas" galima girdėti visame pasaulyje internetu, o antžeminės programos transliavimas apima visą Lietuvą. Tai vienas iš stipriausių nacionalinių transliuotojų šalyje.

Net 44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 101, tai yra, kas dešimtą žiniasklaidos priemonę, nurodo "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) prižiūrima žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.stirna.info.

Per dešimtmetį jų skaičius išaugo beveik dvigubai — 2010 metais tokių asmenų buvo 27.

Jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai. Ir jie yra išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas. Ir jie toliau tebevaldo žiniasklaidos priemones. Ir vėl bus renkami į Seimą ar savivaldybių tarybas.

Praėjusiais metais su žiniasklaida buvo susiję devyni Seimo nariai ir 18 vietos tarybų narių, vienas europarlamentaras, viena savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pernai žiniasklaidos priemones valdė šeši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai (13 priemonių), penki Socialdemokratų partijos atstovai (17 priemonių), po keturis Darbo partijos (22 priemonės), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (4 priemonės) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (4 priemonės) atstovus ir po du Liberalų sąjūdžio (3 priemonės) bei partijos Tvarka ir teisingumas (5 priemonės) atstovus. 

Valdai informacija – valdai situacija 5
Screenshot
Valdai informaciją — valdai situaciją

Žiniasklaida Lietuvoje transformuojasi. Žiniasklaidoje atsirado daug integruotos ar kitaip netiesiogiai pateikiamos reklamos. Beveik visos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje tapo priklausomos nuo reklamos ir vadinamųjų turinio projektų pinigų.

Žiniasklaida lenktyniaudama tarpusavyje remiasi nebe reputacija. Žiniasklaida varžosi matuodama pasiektų vartotojų arba laiko, praleisto straipsniuose, skaičiumi. O tai — pinigai.

Šitame "ketvirtosios valdžios" versle dalyvauja ir politikai. Jų dalyvavimas tik prisideda prie visų keturių valdžių erozijos proceso. Tai niekaip nesustiprina "ketvirtosios valdžios". Nei žiniasklaidos reputacijos, nei jos vaidmens visuomenėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
žiniasklaida, politika, Lietuva
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Marija Zacharova

Zacharova: NATO pareiškimai apie "grėsmę Rytų" jau atsibodo

(atnaujinta 18:16 2020.10.29)
Pasak užsienio reikalų ministerijos atstovės, aljansas šią tezę naudoja kaip pasiteisinimą, kad pateisintų savo karinio potencialo padidėjimą

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tezė apie Rusiją kaip pagrindinę "grėsmę" Rytuose neturi nieko naujo. Tai interviu Sputnik radijui pareiškė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

"Deja, jo pareiškimuose nėra nieko naujo. Nėra ir nieko teigiamo. Kartojama tezė, kuri, apskritai, jau atsibodo, kad NATO turi atremti grėsmes iš Rytų, o pagrindinė iš šių grėsmių, žinoma, yra Rusija. Kas tai, jei ne fobija?" — sakė ji.

Pasak Zacharovos, Šiaurės Atlanto aljansas ir toliau naudoja mitą apie "Rusijos grėsmę", kad tokiu būdu pateisintų karinių pajėgumų padidėjimą. Be to, Zacharova suabejojo ​​NATO generalinio sekretoriaus patikinimu, kad JAV nesiruošia militarizuoti kosmoso.

"Iki šiol aljanso veiksmai bet kurioje veikimo aplinkoje buvo pavaldūs vienai logikai — karinio pranašumo pasiekimui. Būtina išsaugoti erdvę kaip taikaus bendradarbiavimo areną, sukurti teisinius mechanizmus, užkertančius kelią jos militarizacijai", — sakė ji.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
JAV, Rusija, NATO, Marija Zacharova
Dar šia tema
Trampas papasakojo apie "griežtą" užsienio lyderį, kuris nenori, kad Baidenas laimėtų
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje