Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Lošimas dar nesibaigė, tačiau pralošusių jau yra. Kokie jie Seimo rinkimų rezultatai?

(atnaujinta 17:55 2020.10.12)
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Tačiau per pirmą turą pasinaudojo mažiau nei pusė ir siekė 47,16 proc. — trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus. Rinkėjų aktyvumas — mažiausias per 12 metų

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc. 2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc.

Kur kita rinkėjų — Lietuvos piliečių pusė? Ką pasakys politikai, politologai? Gal turėtų komentuoti psichologai, gal net psichiatrai? Juk pandemijos nebuvo nei 2012 metais, nei 2016 metais.

Sąlygos atlikti pilietinę pareigą ir išreikšti savo politinę poziciją buvo sudarytos net esantiems saviizoliacijoje. Galima buvo balsuoti ir sostinės Lukiškių aikštėje buvusiame pliaže. Tikėtina, kad asociacijos su pliažu lėmė sėkmę Laisvės partijai. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės pernai įkurta Laisves partija pirmajame rinkimų ture užsitikrino aštuonis mandatus.

Aušrinės Armonaitės į rinkimus vedama Laisvės partija tapo tikra šių rinkimų staigmena ir politologams. Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar nori likti opozicijoje, ar dirbti valdančiojoje koalicijoje, sakė, kad "sielos dėl kėdžių nepardavinės".

Kiek anksčiau kalbėdamas apie galimas koalicijas "valstiečių" vedlys Ramūnas Karbauskis teigė, kad Laisvės partija yra ta politinė jėga, su kuria dialogo nebus. Karbauskis yra ne kartą pabrėžęs, kad šiai partijai atėjus į Seimą, vėl bus sugrįžta prie kanapių įteisinimo klausimo.

Tačiau kol kas šių rinkimų favoritai yra konservatoriai. Ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Laisvės partija bus koalicijoje ir tarsis kanapių klausimu, sužinosime po antrojo rinkimų turo. Konservatoriai jau turi 23 mandatus (dar vieną mandatą vienmandatinėje apygardoje laimėjo Ingrida Šimonytė).

Yra ir tų, kurie nieko neturi. Kitame parlamente Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nebus. Nebebus ir Seimo senbuvių Kirkilo, Bernatonio, Šiaulienės.

Pirmieji Seimo rinkimai nuo socialdemokratų atskilusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) tapo nesėkmingi — partija neįveikė rinkimų barjero. Jos lyderiai patyrė pralaimėjimą ir vienmandatėse apygardose.

LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas į Seimą buvo renkamas nuo 1992 metų be pertraukų. Visuomet Seimo nariu G. Kirkilas tapdavo pagal partijos sąrašą. Šįkart Fabijoniškių vienmandatėje kandidatavęs politikas į antrą rinkimų turą nepateko. Septintą kadenciją Seime baigia ir Irena Šiaulienė. Šiemet ji dėl parlamentarės mandato varžėsi Klaipėdos Baltijos rinkimų apygardoje ir liko devinta tarp dvylikos kandidatų. Nuo 1992-ųjų su pertrauka 2008–2012 metais Seimo nariu renkamam Juozui Bernatoniui taip pat nepavyko užsitikrinti septintosios kadencijos. Vilniuje Justiniškių-Viršuliškių apygardoje jis liko toli nuo patekimo į antrąjį turą.

Rinkimų išvakarėse Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė socialinio optimizmo.

"Bendroje sumoje tikimės geresnio pasirodymo nei 2016 metais — esame tai ne kartą deklaravę. Su tais mandatais — mes turėjome po 2016 metų 17 mandatų. Tai tikimės daugiau", — tokiais lūkesčiais dalijosi dar rinkimų vakarą LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Dabar ponas partijos pirmininkas nustebęs. Ne dėl atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) bei Kirkilo, Bernatonio, Šiaulienės rinkimų rezultatų. Nustebęs dėl kitų.

"Turime pirmojo rinkimų turo rezultatus. Jie šiek tiek, matyt, visus nustebino. Matyt, kai kurių partijų pasirodymo prognozuoti niekas nedrįso. Šiek tiek nustebino "Laisvės partijos" pasirodymas — iš tikrųjų peržengė daugelio, net savo pačių lūkesčius. Nustebino aišku ir Darbo partijos pasirodymas", — kitą dieną po rinkimų viskuo stebėjosi Gintautas Paluckas.

Tačiau suskaldęs socialdemokratus pats Gintautas Paluckas į Seimą pagaliau pateko. Ir atsistatydinti iš LSDP neketina. Gintauto Palucko vadovaujamai partijai pavyko gauti tik 8 mandatus. Buvusius bendražygius pravardžiuodamas "ūsuotais bebrais" socialdemokratas Paluckas didesnio politinio kapitalo nesusikrovė.

Buvęs politinis kapitalas nepadėjo buvusiems Seimo pirmininkams.

Buvę Seimo pirmininkai Loreta Graužinienė, Artūras Paulauskas ir Vydas Gedvilas į naująjį Seimą nepateko. Rinkėjai neparodė jiems palankumo. Pati save išsikėlusi Deltuvos rinkimų apygardoje buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ten liko šeštoji. Buvęs Seimo vadovas Artūras Paulauskas, kuris atstovauja partijai "Laisvė ir teisingumas", Dzūkijos rinkimų apygardoje liko penktas. Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas į Seimą mėgino patekti su Lietuvos žaliųjų partija Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje. Tačiau tarp visų kandidatų jis liko aštuntoje vietoje.

Dabartiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui labiau pasisekė. Pranckietis į Seimą mėgino patekti su Liberalų sąjūdžiu. Ir jam pavyko. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi šešis mandatus. Pranckietis trečias. Anksčiau ponas Pranckietis buvo "valstietis". Dabar — liberalas.

Ponas Antanas Guoga priešingai — anksčiau buvo liberalas, o dabar Darbo partijos Nr. 1. Pokerio žaidėjas ir vėl nepralošė. Darbo partija surinko 9,47 proc. balsų ir turi devynis mandatus.

Pirmoje vietoje partijos sąraše atsidūręs Antanas Guoga spaudos konferencijoje taip ir nepasirodė — "darbiečiai" Jukna ir Fiodorovas žurnalistams negalėjo atsakyti, kur jų kolega. Tačiau buvęs europarlamentaras, verslininkas Antanas Guoga rinkimų naktį žurnalistams teigė, kad darbą Lietuvos Seime mato kaip puikią galimybę realizuoti savo gebėjimus ir net žino, kokiose srityse jam darbuotis sektųsi geriausiai.

"Visą Europos Parlamento atlyginimą aukojau labdarai ir Lietuvai sukūriau daug vertės ir buvau pats ryškiausias EP narys. Esu tas žmogus, kuris bando, stengiuosi, darau... Paaukojau Australijos pilietybę, kad galėčiau būti sąraše", — sakė ponas Guoga.

Į klausimą, kodėl dažnai keičia politines pažiūras ir partijas, politikas atsakė klausimu: "Tai klausimas — gyventi, ar negyventi? Kiek partijų pakeitė Vinstonas Čerčilis? Pabandė... Aš bandau." "Aš pasiruošęs būti ministru, viceministru, Seimo nariu... Būčiau geras ministras, bet kurias pareigas gerai atlikčiau", — sakė Guoga ir patikslino, kad jam labai rūpi švietimas ir jam skaudu dėl šios srities problemų. Vėliau politikas užsiminė, kad puikiai kalba angliškai ir galėtų užimti ir užsienio reikalų ministro postą.

Tačiau ponas Guoga gali ir pralošti — negauti jokio posto. Nes partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui postai nėra svarbu. "Nesvarbu, kokioje pusėje bus formuojama Vyriausybė, mes pasiryžę bendradarbiauti. Mūsų nedomina postai, norime prisidėti prie valstybės gerovės įgyvendinant vieną ar kitą kertinį punktą iš mūsų partijos programos. Nesinori dėl postų aukoti mūsų programos", — žiniasklaidai sakė Uspaskichas.

Uspaskichui nesvarbu, kas formuos vyriausybę. Viktoras Briuselyje. Viktoras Uspaskichas — europarlamentaras ir pasiryžęs bendradarbiauti su bet kuo. Taigi, ponas Guoga gal dar ir nepralošė. Gaus kokį postą. Juk taip pasiaukojo vardan tos Lietuvos — paaukojo Australijos pilietybę.

Nėra aišku ir kas labiau pralošė. Ar ta pusė rinkėjų, kuri atėjo balsuoti, ar ta, kuri iš rinkimų nieko gero nelaukia. Ir nebeturi ko aukoti "gerovės valstybėje". O gal ta kita rinkėjų pusė — 1 mln. 224 tūkst. 841 rinkėjas — ateis ir prabalsuos antrajame ture? Ir Lietuvos valdžia taps legitimi? Ne formaliai. Realiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (253)
Dar šia tema
"Varžybas reikia sužaisti iki pabaigos": kaip parlamentarai vertina rinkimus į Seimą 
"Luminor" ekonomistas papasakojo, kaip naujasis Seimas paveiks šalies ekonomiką
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Pavyko balsuoti du kartus: stebėtojų klausimai dėl Seimo rinkimų rezultatų
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

"Trump" ant Gedimino kalno. Kaip lietuvaičiai kišasi į Amerikos rinkimus

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Šeštadienį Vilniuje buvo rengiama JAV prezidento Donaldo Trampo palaikymo akcija, kurios metu ant Gedimino kalno iškilo baltos raidės "Trump"

Lietuvaičiai vis aktyviau dalyvauja rinkimuose. Ne, ne Lietuvos Seimo. Čia aktyvumas mažiausias per pastaruosius 12 metų. Mažiau nei pusė turinčiųjų teisę balsuoti išreiškė savo pilietinę valią. O štai prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose — visai kas kita. Čia "prabalsuoti" tinka ir Vilniaus bei visos Lietuvos simbolis — Gedimino pilis.

Donaldo Trampo palaikymo akcija prasidėjo dieną, kai būrys žmonių susirinko prie JAV ambasados, Vilniuje. Atėjusieji turėjo Trampą simbolizuojančius atributus — kepurėles su užrašu "Make America Great Again" ir ženkliukus su prezidento atvaizdu.

Dauguma atėjusiųjų buvo su plakatais, ant kurių — palaikymo žodžiai Trampui.

Vakare, apie 18:00, ant Gedimino kalno pasirodė ir didžiulės baltos šviečiančios raidės "Trump".

Vilniaus policijos atstovai teigė, kad dėl renginio į juos buvo kreiptasi ir renginiui leidimas buvo išduotas.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Juose varžysis respublikonas D. Trampas ir demokratas Džo Baidenas. Ar dėl kišimosi į Amerikos rinkimus Amerikos žvalgybos institucijos kreipėsi į savo partnerius Lietuvos žvalgybininkus, nėra žinoma.

Tačiau "Trampas ant Gedimino kalno" susilaukė populiarumo lietuviškoje veidaknygėje. Su replikomis ir komentarais. Buvo ir abejojančių, ar čia kartais ne "feikas"?

Jurga Lago: "Čia — ne feikas? Čia rimtai lietuviai taip išdrįso!? Toks nebūdingas lietuviškam charakteriui žingsnis, sakyčiau. Parodžiau ispanams — net cypia iš juoko — per pačius covido atlaidus. Ir dydis tų raidžių įspūdingas toks? Negaliu patikėti".

Ne feikas ispanus prajuokino 1
Screenshot
Ne feikas ispanus prajuokino

Audrius Bačiulis iš pradžių taip pat suabejojo Trampo tikrumu ant Gedimino kalno. Bet gerai pagalvojęs suprato — Gedimino pilis tikra, Trampas tikras.

Audrius Bačiulis: "Jei gerai suprantu, čia ne feikas, bet dešiniųjų partizanų diversija Šimašiaus leftistų okupuotame Vilniuje? YAY! Ne feikas".

Dešiniųjų partizanų diversija  2
Screenshot
Dešiniųjų partizanų diversija

Aurimas Guoga mano, kad šį kartą sublizgėjo tautininkai.

Aurimas Guoga: "Tautininkai sublizgėjo. Tai, kad tautininkai iškėlė TRUMP raides Gedimino kalne — didelis didelis pliusas jų pusėn. Tai rodo, kad atsigręžė į dabartinius laikus, į šiuolaikiniam pasauliui rūpimas aktualijas. Kur kas geriau nei lakstyti su žydšaudžių portretais ir grąsinti pakartoti".

Tautininkai sublizgėjo 3
Screenshot
Tautininkai sublizgėjo

Pagarbą Trampui ir tiems, kas jį užkėlė ant Gedimino kalno, išreiškė Rimas Armaitis: "Pagarba tiems, kas tai padarė".

Pagarba 4
Screenshot
Pagarba

O Saulius Linkus JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį pritaikė Lietuvai.

Saulius Linkus: "Make America Great Again. Make LITHUANIA Great Again".

Make LITHUANIA Great Again 5
Screenshot
Make LITHUANIA Great Again

Giedrė net pasikeitė pavardę. Dabar Giedrė — Trampietė.

Giedrė Trampietė džiaugiasi romantišku mėnuliu, atgimusia Lietuva. Ir, žinoma, Trampu.

Giedrė Trampietė: "Ar gali būti dar gražesnė foto nakčiai? Ech tas romantiškas mėnulis ir atgimusi Lietuvos drąsa !!!"

Giedrė Trampietė: "Už žodžio laisvę, kai visus bando užčiaupti !!! Nėra Lietuva vien už Biden, kaip tai bandė sakyti žiniasklaidoje, ar ne? Trump 2020".

Dėl Trumpo pasikeitė pavardę 6
Screenshot
Dėl Trumpo pasikeitė pavardę

Ekonomistas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į "Trampą ant Gedimino kalno" sureagavo sarkastiškai.

Raimondas Kuodis: "Trumpas nusipirko pilį. Pervadino į Trump Tower, bus kaip NYC. Vilniaus biudžetas išgelbėtas".

Gedimino pilis - Trump Tower 7
Screenshot
Gedimino pilis — Trump Tower

O Albinas Šileika davė peno pamąstymui, ar Gedimino kalnas, Gedimino pilis yra ta vieta Trampui demonstruoti?

Albinas Šileika: "PAMĄSTYMUI. Gedimino kalnas "Pilis" yra mūsų Lietuvos istorija. Tai paveldo objektas, bet ne demonstruoti vienos iš pasaulio šalies prezidento pavardę...???!!!!"

"O kokia Jūsų nuomonė?!!" — klausia Lietuvos pilietis Albinas Šileika.

Trumpas ant Gedimino kalno pamąstymui 8
Screenshot
Trampas ant Gedimino kalno pamąstymui

Pamąstom. Gal "Trampas ant Gedimino kalno" — grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Ar tik nacionaliniam orumui? Nacionalinis orumas tikriausiai neįeina į Lietuvos Valstybės saugumo departamento kompetenciją. Kišimasis į rinkimus — visai kas kita. Rimta. Ypač, kai kišamasi socialiniuose tinkluose ir į strateginių partnerių prezidentinius rinkimus.

Sunku susilaikyti nuo sarkazmo, kai nuo Gedimino kalno į provinciją žvelgia pats Trampas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Sulaikymas, archyvinė nuotrauka

Vilniuje trys vyrai užpuolė policijos pareigūną

(atnaujinta 09:02 2020.10.28)
Automobilyje apžiūros metu buvo rasta žalsvos spalvos augalinė medžiaga, įtariama, kad tai narkotinė medžiaga

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Sostinėje trys vyrai užpuolė pareigūną ir mėgino iš jo atimti mobiliojo ryšio telefoną, rašo Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko antradienį, apie 18:34, Panevėžio gatvėje. Prie tarnybos metu neuniformuoto policijos pareigūno, gimusio 1996 metais, sustojo automobilis "Opel Astra", iš kurio išlipę trys nepažįstami vyriškiai užpuolė jį ir bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną.

Įtariamieji, gimę 1994 metais, 1999 metais ir 1997 metais, uždaryti į areštinę.

Policijos duomenimis, automobilyje apžiūros metu buvo rasta žalsvos spalvos augalinė medžiaga, įtariama, kad tai narkotinė medžiaga.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Tegai:
policija, Vilnius
Dar šia tema
Utenos rajone neblaivus vairuotojas mėgino duoti kyšį policijos pareigūnams
Per savaitę Klaipėdos policija nustatė daugiau nei 250 greičio viršijimo atvejų
Klaipėdoje teisiamas vyras, įtariamas pinigų iš neužrakintų butų ir įstaigų vagyste