Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Šansai 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo

(atnaujinta 15:48 2020.10.13)
Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Ką rodo pradiniai jų rezultatai?

Prieš balsavimo dieną didžioji dalis ekspertų sutarė, jog viskas juda link to, kad šalis vėl turės centro kairės koaliciją (tik jos konfigūracija bus kitokia — pavyzdžiui, dėl Socialdemokratų darbo partijos pozicijų susilpnėjimo), ir didesnių staigmenų nebus. Negalima pasakyti, kad rinkimai apvertė situaciją aukštyn kojomis, bet ji tikrai reikšmingai pasikeitė.

Konservatorių gauti procentai, galbūt, didesni, nei galima buvo tikėtis, bet iš esmės jų pirmavimas nestebina, kaip ir solidi antroji "valstiečių" vieta. Dvi didelės staigmenos — "Darbo partijos" ir ypač "Laisvės partijos" pasirodymas. Tačiau jeigu pirmosios sėkmę galima paaiškinti tuo, kad ją parėmė dalis centro kairės rinkėjų, kuri nusivylė "valstiečiais" ir socdemais, antrosios reiškinys reikalauja gilesnės analizės.

Įdomu tai, kad po liberalų skilimo jiems — ypač tiems, kurie vėliau sukūrė "Laisvės partiją" — buvo prognozuojama liūdna ateitis. Kilo rimta nepatekimo į Seimą grėsmė. Tačiau rinkimai parodė, kad liberali idėja vis dar gyva ir paklausi Lietuvoje, nes penkių procentų ribą peržengė tiek "Liberalų sąjūdis", tiek pagrindiniai jo konkurentai, ir jų bendras rezultatas įspūdingas.

Tuo pat metu pažymėtina, kad "Laisvės partija" parodė net geresnį rezultatą, negu buvę kolegos. Matyt, ji perviliojo į savo pusę dalį bendrų rinkėjų, bet svarbiausia — mobilizavo jaunąją kartą, gyvenančią socialiniuose tinkluose ir manančią, kad kanapių legalizavimas yra geras dalykas. Tikriausiai, įtakos turėjo ir Vilniaus meras.

Reikšmingiausia šios konkrečios staigmenos ir bendros liberalų sėkmės pasekmė — ženkliai padidėję dešiniųjų šansai suformuoti valdančiąją daugumą. Papildomu skaudžiu smūgiu "valstiečiams" tapo lenkų nesugebėjimas įveikti rinkiminio barjero. Jeigu anksčiau buvo daugmaž 65 ir 35 procentų santykis centro kairės koalicijos naudai, tai dabar absoliučiai viskas spręsis antrajame ture (ypač Kaune), ir šansai — 50 ant 50.

Kitaip tariant, arba Lietuvą valdys konservatoriai ir liberalai, arba "valstiečiai", "darbiečiai" ir socdemai. Žinoma, tiek vienų, tiek kitų pergalės atveju laukia labai sunkios tarpusavio derybos (ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, "Laisvės partija" ir "Liberalų sąjūdis" nėra dideli draugai ir kad Ramūnui Karbauskiui nebus lengva sutarti su Gintautu Palucku).

Tačiau manytina, kad valdžios siekis nugalės (pavyzdžiui, jau sutarta, kad socdemai ir "valstiečiai" rems vieni kitus antrajame ture). Be to, svarbiu atsarginiu ištekliu centro kairės stovyklai gali tapti vadinamieji "nepriklausomi" Seimo nariai (mišri frakcija), nes jie (pavyzdžiui, lenkai ir socdarbiečiai) turėtų labiau simpatizuoti kairiesiems. Bet dešinieji vienareikšmiškai pajuto kraujo kvapą.

Baigiant, norisi užfiksuoti dar du momentus. Pirma, visai neseniai apklausa parodė, kad partija "Laisvė ir teisingumas" patenka į Seimą su gerais procentais. Tačiau realybėje jos rezultatas buvo labai žemas. Išvada: Lietuvoje, kaip ir Amerikoje, aklai tikėti reitingais negalima — geriausiu atveju jie gali parodyti tik tendencijas.

Antra, po rinkimų, pavyzdžiui, Karbauskis pažymėjo, kad su konservatoriais sunku susikalbėti, bet jeigu pas juos pradėtų dominuoti krikščionių sparnas, tada pagrindo dialogui būtų daugiau. Panašiai kalbėjo lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis. Kitaip tariant, galima daryti prielaidą, kad "Tėvynės sąjungos" viduje yra tam tikra įtampa, kuri gali dar labiau padidėti jos derybų dėl koalicijos su "Laisvės partija", akcentuojančia LGBT teises, metu. Tai rimtas iššūkis konservatorių stabilumui.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad antrajame Seimo rinkimų ture Lietuvos laukia nenuspėjamas politinis "El Clasico" — kairieji prieš dešiniuosius, ir todėl rinkėjų pasirinkimas tampa dar atsakingesnis. Laiko gerai pagalvoti yra iki spalio 25 dienos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
konservatoriai, valstiečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (221)
Dar šia tema
Pasirinkote — dabar tylėkite. Naujoji valdžia Lietuvoje nenuolaidžiaus nepatenkintiesiems
"Sėdi po kelias kadencijas": ekspertas įvardijo Seimo problemą
Atėjo nepaisant COVID-19: pirmasis Seimo rinkimų turas
Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus gali pakeisti balsai iš užsienio
В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии

"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas neapykantos kurstymą?

(atnaujinta 15:18 2020.10.21)
Andrius Tapinas triumfuoja. Kartu su televizoriaus meistru. Kam Tapinui televizorius? Tapinui reikia viską sužiūrėti. Nes ponas Tapinas turi savo televiziją. Ir daug partnerių kitose televizijose. O dar tie lenkai...

Kitą dieną po I rinkimų turo savo džiaugsmą Tapinas liejo ir savo Facebook laiko juostoje. Įspėjo ir lenkus.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom" — sako man meistras, atėjęs pajungti televizoriaus".

Tapinas tęsia: "Mes tikrai laimėjom. Turėjom planą, kurio laikėmės. Darėm daug nematomo darbo, bendravom su žmonėm, su kuriais šiaip gal ir nebuvo labai smagu bendrauti. Išėjom iš mūsų burbulo, skatinom diskusiją apie tautines mažumas, visomis įmanomomis priemonėmis mėginom aktyvuoti žmones".

Tapinas aktyvavo nacionalinį klausimą ir Tapino mecenatai laimėjo.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom. Ir matant, koks skirtumas yra tarp kairės ir dešinės, 5 mandatai, išslydę iš Karbauskio rankų, 5 mandatai, dėl kurių Skvernelis paguldė savo savigarbą, yra aukso vertės ir pilietinės visuomenės pergalė".

Tapinas patikslino, kas iškovojo pergalę Lietuvos "pilietinei visuomenei".

Tapinas: "Taip pat noriu nuoširdžiai pasveikinti Aušrinę Armonaitę ir visus Laisvės partijos žmones. <...> Seimas bus daug įdomesnis ir atviresnis, kai ten dirbs tokie žmonės kaip Tomas Raskevičius, Evelina Dobrovolska, Vytautas Mitalas ir kiti".

Tapinas pasiuntė žinutę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.

Visuomenininkas Tapinas: "Waldemar Tomaszewski /Valdemar Tomaševski, ar sakiau, kad nelotumėt ant "Laisvės kelio"? Sakiau. Tai va ir nepykit tada".

Visuomenininkas A.Tapinas Mes laimėjom 1
Screenshot
Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom"

Per Seimo rinkimus Tapinas darė daug "nematomo darbo". Jo politinio verslo partneris daug atviresnis. Pramogų verslo patriarchas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kulką Valdemarui Tomaševskiui pasiūlė be įspėjamosios žinutės. Kai dabar bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, Valinskas teigia, kad pajuokavo.

Tačiau prokuratūra pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu delfi.lt, kur šis, komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo", — pareiškė Valinskas.

Šios ištraukos viešai prieinamame interviu nebėra, tačiau ją galima rasti perfilmuotą iš interviu internete.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šio pasisakymo kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski), jis teigė esąs nuliūdintas buvusio Seimo pirmininko Valinsko neapykantos kalbos.

"Nors aš visada palaikysiu teisę į kritiką kaip demokratijos laisvos valstybės pagrindą, manau, kad jos riba yra smurto skatinimas, net jeigu, o gal ypač, kai kalbama apie didžiausią politinį konkurentą", — rašoma kreipimesi.

Zgoželskis teigia norintis atkreipti Pranckiečio dėmesį į šį pasisakymą.

Į Valinsko pasisakymus sureagavo ir Lenkijos diplomatai.

Pasak Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršulės Doroševskos (Urszula Doroszewska), už tokius pasisakymus, kuriuose galima įžvelgti grasinimus ir neapykantos kurstymą, — baudžiama.

Anot Doroševskos, viešoje erdvėje negali būti vietos neapykantos kalbai.

"Reiškiu savo pasipiktinimą dėl Arūno Valinsko viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir šios partijos rinkėjus, kad "tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus". Norėčiau pabrėžti, kad niekam negalima grasinti mirtimi, o viešas kurstymas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas. Viešoje erdvėje nėra vietos neapykantos kalbai. Tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė tinkamai sureaguos. Žodžio laisvė turi savo ribas tuo momentu, kai kitų teisės ar laisvės yra pažeidžiamos".

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje ir į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse apygardose.

Partija teigia, kad dėl "Laisvės TV" kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Tapino kryptingas, gerai apgalvotas ir labai aktyvus veikimas prieš Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją prasidėjo prieš mėnesį iki Seimo rinkimų.

Kampanijai prieš "Voldemortą" buvo surastos ir paskirtos lėšos. Dėl kurių Tapinui tenka aiškintis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

"Iššovė" į LLRA-KŠS vadovą ir Valinskas. Kol kas tik žodžiu. Valinsko žodis gali būti mirtinas ginklas.

Tapiną ir Valinską sieja kūrybinė veikla. Abu dalyvauja bendruose komerciniuose žiniasklaidos projektuose. Turi šis duetas sąsajų ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

Tapinas niekada neslėpė simpatijų šiai politinei jėgai. Jo organizuojamose akcijose dažnai galima pastebėti pirmose gretose stovinčius konservatorių lyderius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nepatekimas į Seimą pirmiausia buvo naudingas konservatoriams.

Po I rinkimų turo politinė aritmetika tapo pakankamai aiški. Jeigu Valdemaro Tomaševskio partija būtų perkopusi 5 procentų barjerą — nežymiai, bet daugiau balsų turėtų centro kairės blokas su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priekyje.

Taip neįvyko. Todėl, neturėtų kilti abejonių, kam LLRA-KŠS pralaimėjimas buvo pirmiausia naudingas. Konservatoriai, kartu su naujai sukurta Laisvės partija, visada akcentavo, kad LLRA-KŠS yra su Kremliumi susijusi partija ir jos veikla prieštarauja valstybės nacionaliniams interesams.

Tai akivaizdi veidmainystė. Nes Lietuvos sostinėje, Vilniuje, būtent Laisvės partija ir konservatoriai valdžioje yra LLRA-KŠS dėka. Jie kartu yra vienoje koalicijoje. Tačiau sostinėje veikia kiti "vertybiniai" principai. Valdžios kėdžių principai.

Tapinas ir Valinskas pritilo. Tyli ir šio dueto "Ko".

Kur dingo kviestiniai ir nuolatiniai komentatoriai, kurie daugybę kartų per dieną "sąžiningai" kala į galvą visuomenei "teisingą" nuomonę? Kur LRT laidos ir pokalbių forumai, narstantys "neteisingą" pasisakymą? Kur didieji humoristai ir tautos sąžinė — žurnalistikos žvaigždės?

LRT atsakymas — mes "Valinsko šaudymui" nepritariam. To betrūko, kad pasakytumėte: pritariame ir palaikome. Valinskas net nemėgina aiškintis. Čia toks jo humoras. Jis gi pokštininkas. Jūsų bėdos, jeigu nesuprantat jo subtilaus humoro.

Valinskas „vaizdingai sušaudė“ Tomaševskį 2
Screenshot
Valinskas "vaizdingai sušaudė" Tomaševskį 2

Lietuvos visuomenė galvoja kitaip nei visuomeninis transliuotojas. Valinsko pasisakymas vis dėlto sukėlė didelį atgarsį. Lenkijoje. Lietuvos lenkams tai irgi nepanašu į pokštą.

Šiuose rinkimuose, pasitelkus vadinamuosius nepriklausomus visuomenininkus, už nedeklaruotas lėšas viena politinė jėga vykdė agitaciją prieš kitą politinę jėgą.

Bet kuri antiagitacija irgi yra agitacija ir turi būti deklaruota, kaip numato įstatymai. LRT "Auksinio proto" vedėjo Valinsko viešai išsakyti žodžiai yra įžūlus neapykantos kurstymas. Niekaip nederantis su demokratijos principais ir įstatymais. Peržengiantis elementaraus žmoniškumo ribas. Ir visokie Lietuvos pramogų verslo patriarcho pasiteisinimai ir išvedžiojimai atrodo silpnai ir neįtikinamai.

Lietuvos politinė kultūra, pakantumas kitai nuomonei ir pagarba žmogui šiuose rinkimuose žengė didelį žingsnį atgal.

Vis dėlto politikai reaguoja. Buvę.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: "Bando vaikinas išsukti savo s....ę. Ne kažkas išeina. Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi. Visai nesvarbu kokį patriotą, juokautoją ar laisvių gynėją bandysi vaizduoti. Tik gilyn skęsta ir mūsų valstybei gėdą daro".

Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi 3
Screenshot
Žodis — ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius: "Aš noriu atsiprašyti visų savo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų lenkų už vieno Lietuvos eterio klouno ir per neįtikėtiną likimo pokštą politikos nevykelio, tapusio Seimo pirmininku pasisakymą Delfi TV laidoje, kuri, laikantis geriausių dvaro žurnalistikos tradicijų buvo nedelsiant "sutvarkyta” ir neapykantą bei smurtą kurstantis tekstas skubiai pašalintas".

Gintaras Furmanavičius prognozuoja: "Be jokios abejonės mano labai negerbiamam Arūnui Valinskui už šį pasisakymą nieko nebus. Prokuratūra ras pretekstą nutraukti pradėtą įkiteisminį tyrimą. Daugų daugiausiai kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu".

Valinskui kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu“ 4
Screenshot
Valinskui kas nors pagrūmos pirštuku ir pasakys nu-nu-nu"

Nors ir buvę politikai, nors tik Facebook, bet sureagavo operatyviai.

Kilus skandalui sureagavo ir esami. Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis.

"Aš kreipiuosi į visus gerus žmones Lietuvoje. Žinote, sakoma, kad didžiausios niekšybės pasaulyje yra padaromos tuomet, kai žmonės yra abejingi. Nebūkite abejingi. Duokite atkirtį šitiems žmonėms, kurie prarado bet kokį saiką, prarado bet kokį padorumą ir žmogiškumą", — paklaustas sakė prezidentas Nausėda.

Lietuvos prezidentas klausė, kur mes nusirisime ir kur eisime, jei toleruosime tokius pasisakymus. "Šiandien mes kalbame galbūt apie konkretų užsipuolimo objektą, kažkas galbūt kikena į kumštį, kad ne mane čia liečia, tas žmogus kažkoks keistais ryšiais susijęs, galbūt ir gerai jam čia užvažiavo. Galbūt rytoj mes pradėsime kalbėti, kad reikia pagrasinti ir jo šeimai. Kur mes nusirisime ir kur mes einame?"

Į Valinsko pasisakymą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo Facebook'o laiko juostoje jis neįvardijo, kad kalba būtent apie Valinską. Valinskas apibūdinamas tik kaip "aktyvus visuomenės atstovas".

Iš tolesnio pateikiamo vertinimo matyti, kad kalbama būtent apie Valinsko pasisakymą, skirtą V. Tomaševskiui.

"Šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką. Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?" — svarsto Skvernelis.

"Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — išdėstė premjeras.

Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį 5
Screenshot
Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį

O tuo tarpu trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus bandoma įrodyti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pavadinti bevardę gatvę tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardu užgavo dalies mūsų bendrapiliečių tautinius, patriotinius jausmus, papiktino, įskaudino, pakurstė nesantaiką ir priešiškumą.

Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius 6
Screenshot
Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius

Taigi, "lenkų klausimas" Lietuvoje turi įvairių pavidalų. Ir iš politinės dienotvarkės nebus išbrauktas. Visuomenininkai Valinskas ir Tapinas primins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, lenkai, Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (221)
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
 CNN pastatas

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

(atnaujinta 14:41 2020.10.21)
JAV ir Didžiosios Britanijos Rusijai pateikti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių Pietų Korėjos ir Japonijos olimpinių žaidynių atžvilgiu sukėlė šiek tiek gluminamą Rusijos reakciją

Sumišimo priežastis yra paprasta: eilinės nepagrįstos užuominos apie absurdiškus Maskvos nusikaltimus taikai ir sportui atrodo beprasmės — tiek propaguojant antirusišką darbotvarkę, tiek imantis priemonių Rusijai "nubausti".

Viena vertus, Vakarams sunkiai sekasi vykdyti rusofobišką žiniasklaidos kampaniją. Incidentas su Aleksejumi Navalnu nebuvo iki galo parengtas. Lyg ir nėra būtinybės paleisti šviežią "antį", ypač tokiame aukštame užsienio reikalų agentūrų vadovų ir pagrindinių specialiųjų tarnybų lygmenyje. Kita vertus, ankstesnė patirtis, įskaitant istoriją su rusų tinklaraštininku, rodo, kad bet kuriuo atveju negalima tikėtis, jog bus imtasi tikrai rimtų ir skaudžių priemonių prieš Maskvą.

Tuo tarpu Vašingtono ir Londono pareiškimai vienu metu liudija, kad egzistuoja bendri tikslai, kurių siekia abi sostinės. Bet apie ką konkrečiai gali būti kalba?

Panašu, kad atsakymą greičiausiai galima rasti Tokijaus ir Seulo reakcijoje į kaltinimus. Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti, skirdama laiką rinkti "svarbią informaciją". Pietų Korėjos valdžia taip pat nusprendė tylėti.

Akivaizdu, kad abiejų šalių pareigūnai ir specialiosios tarnybos — beje, pagrindiniai Vakarų sąjungininkai regione — nebuvo iš anksto informuoti apie JAV ir Didžiosios Britanijos operaciją ir dabar turi konvulsiškai orientuotis vietoje, kad neprašautų pro šalį ir užimtų reikiamą poziciją. Kaip ir, pavyzdžiui, Japonijos olimpinis komitetas, kuris patikino, kad nejaučia kibernetinių atakų poveikio savo darbui.

Taigi, labai tikėtina, kad pagrindinis naujos antirusiškos kampanijos tikslas, kad ir kaip būtų keista, yra visai ne Rusija, o visas kitas pasaulis — ir pirmiausia patys Vakarai. Rusofobiška dienotvarkė čia veikia tiesiog kaip patogus įprastas įrankis, o ne galutinis tikslas.

Informacinis-propagandinis dominavimas yra esminė JAV hegemonijos dalis. JK tradiciškai jas palaiko šiuo klausimu, nes būtent įtakingiausių angliškų žiniasklaidos priemonių abipus Atlanto visuma paprastai vadinama pasauline žiniasklaidos srove. Ypatingas abiejų šalių artumas bendradarbiaujant politinėje ir specialiųjų tarnybų srityje taip pat yra gerai žinomas jau seniai.

Laipsniškas Jungtinių Valstijų kaip supervalstybės degradavimas ir ryškus Jungtinės Karalystės įtakos užkulisiams silpnėjimas tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šie procesai daugiausia veikia ekonominius, biurokratinius ir kai kuriuos politinius mechanizmus.

Tuo tarpu yra sričių, kuriose iki šiol išliko nenuginčijamas dviejų galių pirmumas. Kaip neįmanoma abejoti Amerikos armijos viršenybe NATO, taip ir jokia žemyninės Europos žiniasklaida nėra pajėgi konkuruoti įtakoje su britų "The Times" ar Amerikos "CNN". Jau nekalbant apie tai, kad užjūrio šalyse yra tokių galingų viešosios nuomonės manipuliavimo įrankių kaip Twitter ir Facebook kontrolės centras.

Griežta Vašingtono politika prieš "RT" ar kinų kilmės "TikTok" patvirtina, kad jie puikiai supranta tokių struktūrų svarbą. Tačiau valstybės priprato prie to, kad geopolitiniai oponentai turi savo labai rimtus žiniasklaidos įtakos išteklius ir tiesiog imasi priemonių apriboti jų darbą pas save.

Konkurentų atsiradimas pačiuose Vakaruose būtų daug jautresnis Amerikos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms ir propagandos tandemui. O vyksta būtent tai — ir Navalno byla tapo jiems itin nemalonių ir nepageidaujamų procesų įrodymu.

Iš Rusijos skandalas aplink tinklaraštininką gali atrodyti kaip ankstesnių procesų tęstinumas, tačiau iš tikrųjų jis yra unikalus savaip, nes tai visiškas Berlyno kūrinys.

Taip, Vokietija panaudojo standartinę rusofobišką darbotvarkę, tačiau ji perėmė ją iš savo "vyresniųjų partnerių" ir panaudojo savarankiškame žaidime.

Vokiečiai kontroliuoja Navalną. Jis sako tai, ko jiems reikia: nuo "Nord Stream-2" apsaugos iki "smeigtukų", adresuotų amerikiečiams, kurie jam nerodo didelio palaikymo. Kelias dienas pagrindinis naujienų šaltinis pasauliui buvo vokiečių leidiniai, o anglų kalba žiniasklaida buvo priversta visa tai cituoti ir pakartoti.

Šiame kontekste istorija apie Rusijos GRU įsilaužėlius, puolančius olimpiadą, įgyja labai ypatingą prasmę. Tiesą sakant, amerikiečiai ir britai, pasitelkdami juos, bando visiškai pašalinti Navalno temą iš naujienų darbotvarkės, nes tai iš tikrųjų yra jų konkurentų projektas. Be to, Vašingtonui ir Londonui svarbu atgauti kontrolę pasaulinėje žiniasklaidos-politinėje erdvėje, kurią kurį laiką sumenkino vokiečių vadovaujama Europa.

Na, jie paprasčiausiai negalėjo sugalvoti geresnio būdo, kaip išmušti pleištą pleištu, tai yra, vieną antirusišką temą kita.
Nors abi pusės naudoja retoriką, kuri yra labai nedraugiška Rusijai, iš esmės ji yra naudinga Rusijai (ir daugeliui kitų šalių), nes padidina konfliktų lygį Vakaruose ir skatina tolesnį jų nuosmukį.

Na, tai, kad Vokietijai pirmą kartą pavyko — nors ir trumpam — perimti pasaulio politinės ir informacinės erdvės kontrolę, turėtų būti suvokiama ne kaip unikali taisyklės išimtis, bet kaip pirmoji kregždė. JAV ir Didžiajai Britanijai reikėtų pamažu ruoštis žiniasklaidos dominavimo praradimui, nes dabar joms meta iššūkį ne tik geopolitiniai konkurentai, bet ir artimiausi jų sąjungininkai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinės atakos, Aleksejus Navalnas, Olimpinės žaidynės
Ruduo, archyvinė nuotrauka

Ruduo įsibėgėja: ateina lietus ir stiprus vėjas

(atnaujinta 21:55 2020.10.21)
Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis ir naktimis tikėtini lietūs, pūs stiprus vėjas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuva atsidurs iš vakarų keliaujančio ciklono pietinėje dalyje, kurioje siaučia stiprus vėjas, praneša Hidrometeorologijos spaudos tarnyba.

Ketvirtadienio rytą pūs pietų, pietvakarių 7–12 m/s vėjas, pajūryje stiprės iki 15 m/s. Žemiausia temperatūra svyruos tarp 6–11 laipsnių šilumos.

Dieną vietomis, daugiausia šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 13–17 laipsnių šilumos.

Penktadienį, spalio 23 dieną, daugelyje rajonų protarpiais palis. Pūs stiprus pietvakarių, vakarų vėjas — gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 11–16 laipsnių šilumos.

Spalio 24-ios naktį vietomis nedidelis lietus, dieną lis, kai kur smarkiai. Vėjas vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, dieną vietomis gūsingas. Temperatūra naktį 5–10, dieną 9–14 laipsnių šilumos.

Spalio 25-ios naktį vietomis trumpai palis, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Vėjas pietinių krypčių, rims. Temperatūra naktį 4–9, dieną 10–13 laipsnių šilumos.

Spalio 26-ios dieną vakariniuose rajonuose palis. Vėjas pietryčių, naktį apysmarkis, dieną gūsingesnis. Temperatūra naktį 3–8, dieną 10–13 laipsnių šilumos.

Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
lietus, ruduo