Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Sapnai ir realybė: kaip pirmaujantys Lietuvos politikai ruošiasi antrajam rinkimų turui

(atnaujinta 13:34 2020.10.16)
Koalicijų dėliones sapnuoja ne tik laimėtojai ir pralaimėtojai. Sapnuoja ir politologai. Sapnais pasidalina ir socialiniame tinkle Facebook

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis pažymi, kad dešinieji surinko daugiau kaip 40 proc. rinkėjų balsų.

"Šitie rinkimai gali būti lūžiniais, panašu, kad mes kalbame apie de facto rinkiminę koaliciją konservatorių ir dviejų liberalų partijų, jos apie 42 proc. surinko, to nėra buvę", — žiniasklaidai sakė Jastramskis.

Vėliau politologas Mažvydas Jastramskis savo Facebook laiko juostoje papasakojo sapną.

Mažvydas Jastramskis: "Šiąnakt sapnavau, kad namuose atsirado triušis, šinšila ir jūrų kiaulytė. Įkurdinau visus tris viename narvelyje. Iš pradžių sugyveno ramiai. Bet vėliau šinšila pradėjo erzinti jūros kiaulytę, ir ši pabėgo".

"Greičiau baigtųsi antras turas ir sudarytų jie tą koaliciją", — apibendrino politologas.

Politologo sapnas 1
Screenshot
Politologo sapnas 1

Kas yra triušis, nuspėti nesunku. Gali kilti dvejonių identifikuojant šinšilą ir jūrų kiaulytę. Bet tai tik politologo sapnas. Realybė paaiškės po II rinkimų turo.

Nors rinkėjai esamą realybę iliustruoja ir tiražuoja socialiniame tinkle jau dabar. Nelaukdami II turo rezultatų. Ir prognozuoja, kad Laisvės partija visus nušluos. Rinkėjai įžvalgesni už politologus?

Laisvės partija pasiruošusi visus nušluoti 2
Screenshot
Laisvės partija pasiruošusi visus nušluoti

Jaunosios Lietuvos vadas Stanislovas Buškevičius su Nacionaliniu susivienijimu neperžengė 5 % barjero ir į Seimą nepateko. Tačiau jau kitą dieną po I turo rinkimų ant narų susodino (iš kairės į dešinę) premjerą Saulių Skvernelį, dabartinį Seimo narį Petrą Gražulį, europarlamentarą ir Darbo partijos vedlį Viktorą Uspaskichą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį.

Jaunalietuvių vadas ant narų jau sodina. Kol kas virtualiai 3
Screenshot
Jaunalietuvių vadas ant narų jau sodina. Kol kas virtualiai 3

Kažkodėl į kompaniją Buškevičius "įpaišė" ir Selą. Galbūt todėl, kad rinkimų išvakarėse brangiausiai apmokamas ir vienas skandalingiausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų Egidijus Dragūnas į svečius pasikvietė Viktorą Uspaskichą. Tuo Viktoras labai džiaugėsi. Įdomu, kiek kainavo? Viktorui, žinoma.

Viktoras Uspaskichas: "Apsilankiau ten, kur su kameromis patekti praktiškai niekam dar nepavyko — pas Egidijų Dragūną namuose. Egidijus atsiskleidė visiškai kitoks nei bando jį parodyti skandalų ieškantys žurnalistai."

Viktoras svečiuose pas Selą 4
Screenshot
Viktoras svečiuose pas Selą 4

Pirma Egidijaus Dragūno ir Viktoro Uspaskicho susitikimo serija YouTube sulaukė 149 019 peržiūrų. Jau galimą pažiūrėti ir antrąją. Gal ši kinematografija sukels Jums dar didesnę simpatiją Viktorui, Selui ir... Guogai.

Antanas Guoga atsisakė Australijos pilietybės ir dabar jau Lietuvos Seime. Ten pateko su Viktoro Darbo partija.

Anksčiau, senų senovėje, Antanas Guoga turėjo visai kitą tikslą. A. Guoga: "Mano tikslas — kad Darbo partija trauktųsi". Nuo akylų Facebook'o draugų ir priešų šiais žinių visuomenės laikais nieko nenuslėpsi.  

Darbo partijos Nr.1 A.Guoga „Mano tikslas – kad Darbo partija trauktųsi“ 5
Screenshot
Darbo partijos Nr.1 A.Guoga „Mano tikslas – kad Darbo partija trauktųsi“ 5

Konservatorių Nr. 1, būsimai premjerei Ingridai Šimonytei taip pat bus nelengva paneigti savo ankstesnius pažadus ir ketinimus. Ir nuveiktus "darbus". Tiesa, tada Šimonytė buvo tik finansų ministrė. Kitos buvo Ingridos ir galimybės, ir mastai. Tačiau nuveiktus "darbus" ne visi rinkėjai užmiršo.

Tada, prieš 11 metų, po priesaikos Seime, nauja Vyriausybės narė — finansų ministrė Ingrida Šimonytė — tarė: "Būtina peržiūrėti visas išmokas, o kurios bus mažinamos, šiandien dar sunku pasakyti", — tada svarstė ministrė.

Tada pensijų mažinimo klausimu I. Šimonytė laikėsi pagrindinės nuostatos — "apsaugoti" gaunančius mažesnes pensijas ir, prireikus jas mažinti, tai daryti proporcingai, t. y. daugiau kirpti nuo didesnių pensijų ir mažiau nuo mažesnių.

Apkarpė visiems viską. Niekas nieko neužmiršo. Kas užmiršo — turės progą prisiminti prisiekus naujai vyriausybei.

Niekas nieko neužmiršo 6
Screenshot
Niekas nieko neužmiršo 6

O tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis susirado naują hobį. Fotografuoja kosmosą. Kosmosas, žinoma, realesnis nei politologų sapnai. Kita vertus, Lietuvoje realybę nuo iliuzijų sunku atskirti ne tik politikams. Nelengva ir rinkėjams.

Ramūnas Karbauskis jau šiek tiek kosmose 7
Screenshot
Ramūnas Karbauskis jau šiek tiek kosmose 7

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai
Taimso aikštė Niujorke, archyvinė nuotrauka

JAV nusprendė, kad pasaulį valdo "komunizmo šmėkla"

(atnaujinta 17:42 2020.10.20)
"Kaip komunizmo šmėkla valdo mūsų pasaulį": tai knygos pavadinimas... Na, iš tikrųjų, ką tik išleistos JAV trijų tomų propagandinės brošiūros antraštė

Dešimties metų senumo duomenimis, šioje šalyje per metus buvo išleista 316 480 knygų; dabar, matyt, ne mažiau. Bent jau šiuo atžvilgiu JAV išlaiko pirmąją vietą pasaulyje. Taigi, leidinys apie komunizmo šmėklą nėra didingas įvykis, tačiau vis tiek nepaprastas: prieš mus — labai primityvus agitacinis leidinys, paaiškinantis, kaip turėtų mąstyti žmogus iš respublikoniškos, dešiniosios šalies pusės (juk dauguma taip ir mąsto).

Pažymėtina ir leidykla — "The Epoch Times". Prieš dešimt metų respublikonų žiniasklaidoje nebuvo tokio sprogimo, koks yra šiandien JAV, tada atrodė, kad demokratai turėjo visišką žodžio ir minties monopolį visų rūšių transliacijose ar popieriuje. Šiandien tai toli gražu ne taip. Respublikonai sukaupė jėgas, ėmė urgzti ir užpildyti žiniasklaidos erdvę. Ir vargu ar ši situacija pasikeis, net jei lapkričio mėnesio rinkimuose jie sulauks blogiausio rezultato. Bet kuo jie užpildo, yra kitas klausimas.

Mes žiūrime knygą apie komunizmo šmėklą: bendra pažįstama esmė. Ar dar kas nors prisimena, kiek tomų parašė Marksas, Engelsas, Leninas, Trockis ir daugelis kitų (kiekvienas — nuo knygų spintos sienos iki sienos)? Ir akivaizdu, kad labai mažai komunistų visa tai skaitė. Tačiau mažas lankstinukas "Komunistų manifestas" yra kitas dalykas. Beje, jis prasidėjo, kaip žinia, žodžiais, kad po Europą klaidžioja šmėkla, komunizmo šmėkla. Dabar mes matome amerikietišką Markso ir Engelso plagiatą su priešingu ženklu. Taip pat atrandame, kad šmėkla nebeklaidžioja, o valdo visą pasaulį ("prasiskverbė beveik į visas šiuolaikinės visuomenės sferas") ir — svarbiausia — ji labai pasikeitė. Net nėra prasmės lyginti Markso komunizmo su tuo, kaip jį apibūdina dabartiniai Amerikos kovotojai su šmėklomis.

Jų komunizmas visų pirma yra tradicinės kultūros ir visuomenės žlugdymas: žinoma, kad taip yra. Bet tai taip pat kelias nuo prezidento Ruzvelto "Naujojo kurso" (1930 metai) iki antikarinių ir žmogaus teisių judėjimų (1960 metai), o vėliau — prie modernaus progresyvizmo. Tai yra politkorektiškumo atsiradimas (kai daugelio dalykų negalima pasakyti atvirai, nesulaužant kalbos), ir bažnyčios silpnėjimas bei "religinis chaosas", kai kiekvienas gali susikurti religiją. Šeimos sunaikinimas, kuris prasidėjo nuo "seksualinio išsivadavimo", po kurio kilo vyrų persekiojimas.

Taip pat — meno (pirmiausia kino, su šiuo jūsų Holivudu) ir švietimo, o ypač masinės žiniasklaidos, naikinimas. Žiniasklaida, skaitome mes, tam tikru momentu buvo visiškai užvaldyta liberalų ir progresyvistų ir tapo pagrindiniu viso pasaulinio karo frontu.

Gali atrodyti, kad tokia knyga galėjo būti išleista 50-ųjų aukso amžiuje, kai Elvis buvo gyvas, amerikiečiai važinėjo ilgomis atviromis mašinomis, varė jas į kino teatrus po atviru dangumi ir džiaugėsi — tačiau jie labai bijojo Maskvos ir jos sąjungininkų. Bet ne, dabar kitas amžius. Mes turime bijoti Kinijos, nes Maskva nebėra komunistinė. Tiesa, Kinija taip pat turi tik istorinį ryšį su klasikiniu komunizmu, tačiau mūsų trijų tomų brošiūros auditorija apie tai neturėtų žinoti.

Skaitytojui skyrius po skyriaus pasakojama, kaip ne TSRS, o, pasirodo, Kinija dešimtmečiais skverbėsi su savo ideologija į visas Vakarų visuomenes. Ir dar į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką (kodėl gi ne mes, bet jie ir jų Mao Dzedongas? Net įžeidžia). Ir šiandien ji "įgijo jėgų kovoje dėl visuotinės hegemonijos", sumenkindama JAV ir visus Vakarus.

Apskritai jau aišku, kad visas šis niūrus vaizdas labai primena kažką. Ir knyga apie šmėklą to neslepia, tačiau nuo pat pirmų eilučių mums viską paaiškina: tai tas pats velnias. Komunizmas yra velnias, ir jis yra. Velnias trokšta žmonijos sunaikinimo, jis turi daug veidų, iš pradžių vilioja romantiškomis komunizmo versijomis... O paskui — tai, ką jūs ir matote.

Trumpai tariant, viskas, apskritai viskas, kas bloga pasaulyje, yra iš velnio. Jei nori — vadink tai komunizmu, koks skirtumas.

Mes matome kažką panašaus dar vieno visuotinai pripažinto keiksmažodžio atžvilgiu. Kraštutinis politinio ir moralinio bjaurumo laipsnis mūsų šalyje vadinamas fašizmu (rečiau — nacizmu). Tiesą sakant, jei jau tikrai prisikabintume prie masinio tokio termino vartojimo, pasinaudojus gerai apgalvotais sociologiniais klausimais, greitai paaiškės, kad rusui fašizmas yra užsienio okupacijos sinonimas, po kurio nustatomas didžiulis nepaaiškinamai griežtų ir svetimų kasdienio elgesio taisyklių rinkinys, kuris, be to, verčia vienaip ar kitaip elgtis ne tik pirmą kartą ir "dėl vaizdo", bet ir beveik visada. Ir tik antroje vietoje — tai karas bei jo sunaikinimas (kurį, pažymime, gali sukelti ne tik fašistai).

Tuo pačiu metu ne tiek daug žmonių supranta ideologinio kokteilio ir administracinės praktikos komponentus, išsivysčiusius į italų fenomeną (fašizmas kaip toks) ir į vokišką variantą (nacionalsocializmas). Taigi, prieš mus yra tas pats velnias, viso blogio, kuris gali būti žmonių visuomenėje ir gyvenime, personifikacija. Be jo niekaip. Dabar pažiūrėkime, kas iš tikrųjų parašyta visuose trijuose knygos apie šmėklą tomuose. Kinija, kaip ir anksčiau TSRS, yra visiškai mitinis ir geografiškai tolimas blogio šaltinis. O štai artimi demokratai su visomis "komunistinėmis" virtusiomis idėjomis ir kampanijomis nėra mitas. Tai yra velnias, koks jis yra, tiksliau sakant, tai yra satanistai, ir su jais teks susidoroti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
komunizmas, JAV
Саммит Европейского совета, 16 октября 2020

Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti ES užsienio politikos kančios

(atnaujinta 11:22 2020.10.20)
ES užsienio politika toliau neatlaiko kritikos. Kodėl taip yra? Spalio 15–16 dienomis Briuselyje buvo nufilmuota dar viena tragikomiško serialo, kuris vadinasi "ES lyderių suvažiavimas", serija

Kalbant apie susitikimo rezultatus užsienio politikos srityje, eilinį kartą galima konstatuoti tą patį: yra posakis "būti, o ne atrodyti"; ES atveju viskas atvirkščiai. Veiklos ir kieto tono imitavimo daug, o realaus turinio ir įtakos beveik jokios.

Pavyzdžiui, europiečiai patys sugalvojo Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istoriją, išpūtė iš jos didžiulį burbulą be normalių įrodymų, bet su raginimais stabdyti projektą "Šiaurės srautas 2", o galiausiai įvedė kažkokias nesąmoningas asmenines sankcijas. Kaip su šia situacija susijęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, iš viso neaišku. Kalnas ir vėl pagimdė nudvėsusią pelę.

Arba Turkijos reikalas. Prieš dvi savaites tie patys Europos lyderiai paragino turkus atsisakyti provokacinių veiksmų, pažeidžiančių tarptautinę teisę, kitaip ES imsis visų turimų priemonių. Nuo to laiko niekas nepasikeitė: Turkija toliau daro, ką nori (taip pat siunčia Sirijos teroristus į Azerbaidžaną), o Briuselis vėl ragina. Dar išreiškė solidarumą su Graikija ir Kipru, nuo ko toms valstybėms ne šilta, nei šalta.

Ir taip visur ir visada, ar tai būtų Baltarusija, ar "Brexit". Įdomiausia tai, kad, kai ES valstybės veikia atskirai, jos elgiasi daugiau ar mažiau adekvačiai (išskyrus tam tikrus nepagydomus atvejus), bet kai jos sueina kartu, staiga prasideda kažkokia beprotystė ir farsas. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas — kodėl taip yra?

Galima spėti, kad taip yra dėl kelių spąstų, į kuriuos Europa pati save įvarė ir iš kurių neretai negali ištrūkti.

Pirmi — vertybiniai. Europos Sąjungoje mėgstama akcentuoti, kad ji yra "vertybinė galia", moralinis autoritetas tarptautinėje politikoje, demokratijos sergėtoja. Atitinkamai, jeigu kokia nors Kinija kaip "komunistinis režimas" gali sau leisti nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Baltarusijoje, ES priversta reaguoti, nors, galbūt, daug kam Europoje nerūpi nei Lukašenka, nei Tichanovskaja, nei "Baltarusijos (ne)laisvė".

Antri spąstai — amerikietiški. Galima vienareikšmiškai teigti, kad tam tikrais atvejais europiečiai norėtų susilaikyti nuo aktyvesnių veiksmų (sankcijų ir panašiai), bet kadangi jie vis dar labai stipriai priklauso nuo Amerikos, tenka solidarizuotis — ypač kai Vašingtonas įjungia didesnio spaudimo režimą. Pavyzdžiui, jau seniai akivaizdu, kad dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu įvykių Ukrainoje kontekste Europa patiria rimtus nuostolius, bet Amerikos faktorius neleidžia jų atsisakyti, nors režimas Kijeve yra visiškai nedemokratinis ir atvirai pats žlugdo Minsko susitarimus.

Treti — solidarumo spąstai. Europos Sąjunga labai bijo parodyti, kad ji yra nevieninga. Kad vienybės Europoje trūksta, jokia paslaptis, bet viešai (ypač po to, kai koronavirusas išryškino ES solidarumo spragas) stengiamasi pademonstruoti, kad viskas "didelėje europinėje šeimoje" yra gerai.

Dėl šių tarpusavio susijusių priežasčių visa ES užsienio politika — ištisa kančia. Kitaip tariant, didelė dalis Europos norėtų elgtis pragmatiškiau (pavyzdžiui, bendradarbiauti su Kinija, Rusija ir net Baltarusija bei kaip baisų sapną pamiršti Ukrainą), bet negali to daryti. Todėl tenka išsisukinėti ir tikėtis, kad partneriai pažiūrės į tai supratingai.

Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Vokietija Navalno istorijoje tapo stiprių antirusiškų jėgų politikos įkaite. Todėl jos kanclerė ir ypač užsienio reikalų ministras atrodo graudžiai, nes reikia ir Rusiją be įrodymų nubausti, ir "Šiaurės srautą 2" išgelbėti. Todėl sugalvojo išeitį — įvesti simbolines sankcijas. Maskva pagrįstai pyksta, bet Berlynas kaip vienos rusiškos komedijos personažas tarsi prašo "suprasti ir atleisti".

Žinoma, tokia situacija, kai Europa kaip potencialus globalus galios centras yra priversta žemintis kaip vyras, kuris ir meilužę nori turėti, ir šeimos nenori prarasti, yra apgailėtina.

Tuo pat metu tokios valstybės kaip Lietuva puikiai naudojasi minėtu vertybiniu, Amerikos įtakos ir solidarumo faktoriumi, kad primestų visai ES savo darbotvarkę. Būtent todėl Gitanas Nausėda gali drąsiai sakyti: "Visi puikiai suvokiame, kad daugelis požymių, konkrečiai — medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos Navalną perkelti į Berlyną, ir kiti požymiai, pagaliau pati "Novičioko" kilmė, prigimtis, rodo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios ir įsikišimo".

Visa tai, švelniai tariant, yra netiesa, bet, kaip teisingai pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: "Net savo interesų užtikrinimo instinktas turi skatinti į ES suvienytą Europą būti Rusijos partnere, bet, mano vertinimais ir, sprendžiant iš jo [ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio — autoriaus pastaba] reakcijos į tam tikrus mano klausimus, kol kas ES negali susidoroti su rusofobiška mažuma, kuri, šiurkščiai spekuliuodama konsensuso principu, solidarumo principu, blokuoja daugiau arba mažiau konstruktyvias santykių su Rusija plėtros prieigas", — ir ministras patikslino, kad kalba apie Baltijos valstybes bei Lenkiją.

Tai ką reikia daryti, kad Europa galėtų normaliai siekti savo interesų? Išeitys iš esmės dvi. Pirma — ES faktinė arba net formali dezintegracija, kad kiekvienas galėtų elgtis, kaip jam patinka. Antra — institucinė ES reforma (federalizacija) ir geopolitinio subjektiškumo (suvereniteto) sustiprinimas, kad Europai nurodinėtų, kaip elgtis, Amerika ir/ar rusofobai (o jeigu pastariesiems kažkas nepatiks — durys atviros).

O jeigu niekas nesikeis, užsienio politika Europos Sąjungai ir toliau bus kaip skrendantis lėktuvas ar povandeninis laivas, iš kurio norisi (bet neįmanoma) išlipti, nes kiekvienas naujas įvykis tarptautinėje arenoje sukuria jai nepatogias situacijas, iš kurių ji dažnai neranda padorios išeities. Ir tuomet ES partneriams, kurie nori turėti su ja kažkokius santykius, beliks vadovautis principu "prie to neįmanoma priprasti — su tuo reikia susitaikyti"...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Rusija, ES
Dar šia tema
Makronas teigė tikintis dialogu su Rusija
Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
Šveicarija įvedė sankcijas Rusijai dėl Krymo tilto
TVF sugalvojo, kaip išgelbėti pasaulį: Rusijai dėl to gresia skurdas
Nuolatinis Rusijos atstovas paskelbė apie nesutarimus ES dėl Navalno atvejo sankcijų

Sukako 50 metų pirmajam garsiosios loterijos "Sportloto" lošimui

(atnaujinta 18:23 2020.10.20)
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
Garsiausiai sovietų loterijai, apie kurią Leonidas Gaidajus netgi sukūrė filmą, sukako pusė amžiaus. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Sovietmečiu Lietuvoje veikė "Sportloto" Lietuvos padalinys, vėliau šią loteriją pakeitė "Olifėja".

Tuo tarpu Rusijoje loterija išliko. Šiuo metu "Sportloto" Rusijoje — tai žaidimai "Sportloto 6 iš 49", "KENO Sportloto", taip pat dešimt momentinių loterijų. "Sportloto 6 iš 49" — žaidimas pagal klasikinę formulę, kurio lošimai rengiami tris kartus per dieną nuo 2013 metų kovo.

Didžiausias galimas laimėjimas šiuo metu siekia tris milijonus rublių (apie 33 tūkstančių eurų).

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Pirmasis loterijos "Sportloto" lošimas įvyko lygiai prieš 50 metų Maskvos centriniuose žurnalistų namuose. Tada pelnas iš lošimų (pusė pajamų iš bilietų pardavimo) buvo išleidžiamas sovietinio sporto finansavimui.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Pirmajame lošime dalyvavo pusantro milijono bilietų. Nuotraukoje: Centrinių žurnalistų namų pastatas Nikitskio bulvare, kur įvyko pirmasis lošimas.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Photo : TimeLottery

    Pirmąja nugalėtoja tapo maskvietė Liudmila Morozova, kuri pagal profesiją buvo inžinierė ekonomistė, dirbanti tiesiogiai su skaičiais. Jos laimėjimas siekė penkis tūkstančius sovietinių rublių. Už šią sumą buvo galima įsigyti naują automobilį "Moskvič".

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Photo : TimeLottery

    Lentelėse reikėjo kryžiukais perbraukti loterijoje paminėtus skaičius. Devintajame dešimtmetyje ant to paties bilieto blanko buvo du nepriklausomi variantai, kurių kiekvienas galėjo laimėti tiraže. Atkerpama A dalis liko žaidėjui, o B ir C dalys buvo numetamos į "Sportloto" kiosko dėžę.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Po loterijos "Sportloto 6 iš 49" sėkmės pasirodė nauja formulė — "5 iš 36“, o "6 iš 49" vėliau buvo paversti "6 iš 45".

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Sputnik / Галина Кмит

    Lošimas vyko kartą per savaitę, iš pradžių per pertrauką sporto transliacijos metu. Po to jis pradėtas rengti sekmadieniais. Loterija iš pradžių buvo rengiama naudojant vertikalų stačiakampį loterijos būgną, paskui — elektromechaninį horizontalų loterijos būgną. Nuotraukoje: filmo "Sportloto-82" filmavimas.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Sputnik / Сафонов

    Kai per televizijos transliaciją diktoriai įvardydavo laimėtojų skaičių, buvo paminėtos ir sporto šakos, kurioms buvo priskirti šie numeriai.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Фото : ФЦП

    Daugybė lošėjų, tiek užsienyje, tiek Rusijoje, naudoja matematinį aparatą (ypač tikimybės teoriją), bandydami sukurti pergalingą strategiją skaičių loterijoms, tarp kurių yra "Sportloto" ir visame pasaulyje populiari loterija "Keno". Dauguma jų yra pagrįsti daugybės lygių ankstesnių tiražų rezultatų analize. Nuotraukoje: "Sportloto" įkūrėjas Viktoras Ivoninas.

Tegai:
TSRS, sportas