Seimo rinkimai

Ten tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje

(atnaujinta 17:24 2020.10.16)
Tuo metu, kai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prie Europos Tarybos spaudos centro mikrofonų eilinį kartą piktinosi dėl "nešvarių" rinkimų Baltarusijoje, pačioje Lietuvoje kilo garsus skandalas, susijęs su "sąžiningumu" per Seimo rinkimus

Valdančiajai koalicijai priklausanti partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga", paragino VRK nepripažinti pirmojo balsavimo turo daugiamandatėse apygardose rezultatų.

Kas vyksta kaimyninėje Baltarusijoje? Tironas Lukašenka suklastojo prezidento rinkimų rezultatus ir priskyrė sau 80 procentų balsų, kurie, pasirodo, priklauso visai ne jam, o charizmatiškai revoliucionierei Svetlanai Tichanovskajai! Na, kažką panašaus teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda. Ir jei taip yra, tada nuo šiol Lietuvos valdžia Tichanovskają vadins ne kitaip, kaip "pripažinta Baltarusijos Respublikos vadove tremtyje". Na, paprasčiausiai todėl, kad jie (prezidentas, ministras ir kiti panašūs į juos) taip nusprendė už visą kaimyninės Baltarusijos tautą.

Bet kas vyko per rinkimų kampaniją savo panosėje, Gitanui Nausėdai ir Linui Linkevičiui nė motais? O Lietuvoje tuo metu buvo vykdoma nešvari kampanija prieš lenkų partiją. Beje, jei manęs neapgauna atmintis, šiandien Varšuva yra pagrindinė strateginė Vilniaus sąjungininkė Europoje. Lenkijos prezidentas ir ministras pirmininkas ne kartą susitiko su LLRA-KŠS lyderiu Valdemaru Tomaševskiu.

Jie išreiškė moralinę ir materialinę paramą visuomeninei organizacijai "Lietuvos lenkų sąjunga". Ir dabar įdomu, kaip Lenkijos valdžia reaguos į tai, kad Lietuvoje vieno tokio "žurnalisto" Tapino bendražygiai kone atvirai ragina surengti vos ne Vilnios žudynes, pagal analogiją su Voluinės žudynėmis Ukrainos teritorijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Aū, Pan Andžej Duda, ar Jūs ir vėl nutylėsite?

Bet grįžkime prie Seimo rinkimų. Remiantis visais preliminariais išdėstymais ir visuomenės nuomonės apklausomis, LLRA-KŠS turėjo užtikrintai įveikti perėjimo barjerą ir patekti į Seimą. Tačiau tada Lietuvos politikos užkulisiai išleido į sceną klouno kepuraite pasidabinusį gudročių, kuris ėmė laidyti piktus anekdotus prieš LLRA-KŠS kandidatus į Seimą ir partijos lyderį Tomaševskį. Pajutęs aukštus postus užimančius globėjus už savo nugaros, šis veikėjas savo paskyrose socialiniuose tinkluose ir privačiame kanale "Laisvės TV" išprovokavo tikrą vienos politinės jėgos — LLRA-KŠS — persekiojimą. Pažymėtina, kad "Laisvės TV" negavo leidimo vykdyti politinės reklamos kampaniją. Tai reiškia, kad jis veikė, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos rinkimų įstatymus.

"Šiurkštūs pažeidimai — reklama nebuvo paženklinta, finansiniai šaltiniai nebuvo nurodyti <...>, reklamos klipų, nepažymėtų politine reklama, platinimui buvo naudojama žiniasklaida, kuri nebuvo registruota reklamos platinimui", — sakė Valdemaras Tomaševskis ir pridūrė, kad tuo remdamasi LLRA-KŠS pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad rinkimai daugiamandatėse apygardose būtų pripažinti negaliojančiais.

O dabar VRK gali pripažinti pirmojo rinkimų turo rezultatus negaliojančiais, jei bus nustatyta, kad šiurkštūs rinkimų teisės aktų pažeidimai, kuriuos nurodė LLRA-KŠS, reikšmingai paveikė rezultatus.

Bet juk paveikė! Partijai trūko tik 0,17 proc., kad įveiktų penkių procentų barjerą. Tokį minimalų atotrūkį galėjo lemti nešvarus persekiojimas, kurį visoje šalyje paskleidė Andrius Tapinas. Ir jei rinkimų komisija visa tai laiko tik gudruolio Andriaus "menkomis išdaigomis ir gudrybėmis", tai reiškia, kad ne viskas gerai su rinkimų sąžiningumu Lietuvoje. Ir tai yra šalyje, kuri garsiausiai šaukia iš visų pasaulio scenų: "Batka, išeik!"

O Europos Parlamentas ir jo atitinkamos struktūros turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip kažkoks lietuvių "spuogas ant nosies" drabsto purvais parlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir koneveikia jį paskutiniais žodžiais. Ar Europos etikos sargai tai taip pat nuris ir toliau ramia sąžine Baltarusijos žmonėms nurodinės, "kur eiti ir ką daryti"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Seimo rinkimai
Dar šia tema
Baudžiami ne visi: Tapinui Lietuvoje atleidžiamas net neapykantos kurstymas
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas paprašytas įvertinti Tapino veiksmus
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 10:49 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų parlamentinių rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LŽVS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesimui" 2-ame nebuvo per daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų — joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LŽVS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai, — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių, 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus, šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008-2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė gi "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, Lietuvai priklausant eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008-2009 m., tuo tarpu Europarlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020-2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raškevičius, labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų ateinančių 4-ių metų bėgyje: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, o taipogi ir priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas ir naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didele dalimi yra būtent paskutinius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o, gal tiksliau — nuosmukio — tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau gi praeitame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020-2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime gi vadinamąjo "kovido" problemą, ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie duoda suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau ir labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms