Naftos gavyba

Liko be pinigų: investicijos į skalūnų naftą nusmuko iki minimumo

(atnaujinta 10:30 2020.10.18)
Nukritusios naftos kainos, didžiulės skolos ir finansavimo trūkumas sukėlė bankrotų virtinę JAV skalūnų pramonėje. Pandemijos neištvėrė didžiausi žaidėjai

Tačiau blogiausia, matyt, priešaky: investicijos į šią pramonę šiemet gali nukristi perpus. Tai reiškia, kad dauguma kompanijų tiesiog neišgyvens. Kodėl skalūnų gamintojai, vedę JAV prie naftos gavybos lyderių, šiandien vos suveda galą su galu — RIA Novosti medžiagoje rašo Natalija Dembinskaja.

Žemos kainos

Pavasarį žlugusi naftos kaina smarkiai susilpnino gavybos aktyvumą, visų pirma JAV. Žaliavos atpigo beveik 50 procentų. Teksasas tam visiškai nepasiruošęs.

Dėl to "Parsley Energy" uždarė 150 gręžinių, "Continental Resources" sumažino gavybą trečdaliu, "Texland Petroleum" — visiškai. Balandį bankrutavo viena didžiausių skalūnų įmonių — "Whiting Petroleum", iš paskos — paslaugų įmonė "Hornbeck Offshore Services". Gegužę apie veiklos nutraukimą investuotojams pranešė "California Resources" ir skalūnų milžinė "Chesapeake Energy".

Analitikai perspėjo, kad tai tik bankrotų bangos pradžia, kuri netrukus apims visą pramonę. "Pickering Energy Partners" prognozuoja, kad šiais metais beveik 40 procentų šio sektoriaus įmonių susidurs su žlugimu.

Dabartinės kotiruotės vis dar neleidžia skalūnų gamintojams uždirbti pelno. Gamybos savikaina yra 50–60 USD už barelį. Keturiasdešimties aiškiai nepakanka. Ir pramonė tampa vis mažiau patraukli investuotojams. Išeina užburtas ratas: norint išlikti ant vandens, reikia pinigų, tačiau tokioje situacijoje nėra kuo pasikliauti.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skaičiuoja, kad investicijos į skalūnų gavybą šiemet mažės daugiau nei dvigubai ir sieks 45 mlrd. USD. 2019 metais siekė beveik 100 mlrd.

TEA "World Energy Outlook" ataskaitoje minima, kad didžiausia suma buvo 2014 metais — 125 mlrd. Manoma, kad šį dešimtmetį bus 30 procentų mažiau — apie 85 mlrd. per metus.

Tarptautinė konsultacijų agentūra "Rystad Energy" šiemet prognozuoja apie 67 mlrd.

Kartus nusivylimas

Reikėtų pažymėti, kad investuotojai atšalo skalūnų gamintojams ne šiandien. Jau 2018 metų pabaigoje daugeliui kompanijų dėl investicijų trūkumo teko sumažinti biudžetus milijardais. Tai labai paprasta: nėra pelno.

Tai, kad JAV tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, — skalūnų gamintojų nuopelnas. Tačiau jiems nuolat reikia gręžti naujus gręžinius, nes gavybos plotai greitai senka. Tenka įsiskolinti.

Remdamiesi skalūnų "dešimtmečio" rezultatais, investuotojai suprato, kad šis verslas vis dar toli gražu nėra pelningas, įmonės iki šiol pumpuoja naftą nuostolingai, lėšų trūkumą finansuodamos vis didesnėmis skolomis. Per dešimt metų 40 geriausių pramonės šakų išleido beveik 200 milijardų daugiau nei uždirbo.

Tik vienetai įrodė, kad sugeba generuoti pelną, konstatuoja analitikai. Tūkstančiai gręžinių skalūnų plotuose išpumpuoja daug mažiau žaliavų, nei žadėta investuotojams. Todėl bendrovių akcijos yra išparduodamos. Problemas mato ir patys žaidėjai. "Per pastarąjį dešimtmetį pramonė visiškai sužlugdė investuotojų pasitikėjimą", — sakė Lee Tillman'as, ketvirtos pagal dydį šalies gamintojos "Marathon Oil" generalinis direktorius.

Investuotojams skalūnų bendrovės yra "juodos avys", skelbia tarptautinė finansinių duomenų rinkoje besispecializuojanti bendrovė "FactSet". Nuo 2007 metų JAV skalūnų akcijų indeksas prarado 31 proc., tuo tarpu "S&P 500" išaugo 80 proc.

Purvina paslaptis

Remiantis TEA prognoze, iki metų pabaigos didžiausią indėlį į pasaulio naftos tiekimo mažinimą įneš būtent JAV. Gamyba septyniuose pagrindiniuose JAV skalūnų baseinuose — Permės, Eagle Ford, Bakken, Niobrom, Anadark, Apalačų ir Haynesville — sumažės iki 7,632 milijono barelių per parą. Visų pirma, Permės baseine, kur įvyksta daugiau nei pusė visos skalūnų gavybos — iki 4,5 mln., Eagle Ford — iki 1,3 mln.

Paradoksalu, bet pati technologija, kuria rėmėsi visa Amerikos naftos pramonė, atima perspektyvas. Pasak vieno iš pirmaujančių pramonės investuotojų, hidraulinis ardymas labai sumažino šalies angliavandenilių atsargas. Tai laidoja viltis, kad JAV atsigaus gavyba ir energetinė nepriklausomybė.

Wil'as Vanloh'as, privačios kapitalo įmonės "Quantum Energy Partners", kuri gamina tik šiek tiek mažiau nei didžiausias gręžikas "ExxonMobil", vadovas, pripažino, kad hidraulinis ardymas "sunaikino didžiąją dalį atsargų Šiaurės Amerikoje".

"Tai — purvina skalūnų paslaptis, — "Financial Times" sakė Vanloh'as, pažymėdamas, kad gręžinai dažnai gręžiami per arti vienas kito. — Per pastaruosius penkerius metus viskas, ką mes padarėme, tai ištuštinome gelmes".

Toliau — daugiau

Kaip tvirtina "Financial Times", pirmąjį ketvirtį didžiausios nepriklausomos skalūnų bendrovės užfiksavo rekordinius kaupiamuosius 26 milijardų dolerių nuostolius. Turime ruoštis neišvengiamam dalykui — bankrotui, pabrėžia leidinys.

Ir toliau bus blogiau nei pačiame 2016 metų naftos krizės įkarštyje. Tuo metu 70 įmonių kreipėsi dėl finansinio neišsigalėjimo, tačiau jos buvo mažos ir iš viso liko 56 milijardų dolerių skolos. Dabar pasipylė milžinai. Birželį iš žaidimo pasitraukė dar vienas didelis naftos skalūnų gamintojas — "Extraction Oil & Gas".

Advokatų kontoros "Haynes and Boone" duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius 36 įmonės, turinčios 51 mlrd. USD skolą, paskelbė bankrotą. Bendra didelių 25 bendrovių skola siekia 150 mlrd.

"Esmė ta, kad rinkos laukia bankrotas ir restruktūrizavimas", — nuviliančią išvadą padarė Regina Mer, reitingų agentūros KPMG energetikos skyriaus vadovė.

Analitikai prognozuoja, kad iki kitų metų pabaigos bankrutuos 250 įmonių, jei naftos kainos nepakils iki reikiamo lygio. Tačiau pandemija vėl įgauna pagreitį, o tai žada energijos paklausos sumažėjimą ir atitinkamas kainų perspektyvas. Tačiau pagal naujausią konsultacijų ir audito bendrovės "Deloitte" tyrimą, maždaug trečdalis JAV skalūnų gamintojų jau yra nemokūs.

Tegai:
JAV, nafta, pandemija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalių diplomatai yra atsinaujinantis resursas Baltarusijai
Ekspertas: Lietuvai reikalinga prekyba su Minsku, kad "neliktų be kelnių"
Didžioji Britanija pretenduoja tapti pasaulio lydere vėjo energetikoje
Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka

Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis

(atnaujinta 16:44 2020.10.24)
Panašu, kad šalis pagaliau pateko į paranojišką "apgultos tvirtovės" būseną

Užuot sprendusi vidaus problemas (ir jų yra daug, įskaitant stichinių nelaimių padarinius, masinius protestus, policijos žiaurumą, nusikalstamumą ir siaubingą koronaviruso statistiką), valdžia kovoja su užsienio propaganda, tarsi nebūtų kitų reikalų.

Jūs, žinoma, suprantate, apie kurią šalį kalbame.

Jungtinių Valstijų valstybės departamentas dar šešias Kinijos žiniasklaidos priemones savo teritorijoje paskelbė "užsienio misijomis", nes jas, pasak JAV vyriausybės, "didžiąja dalimi arba visiškai kontroliuoja Kinijos valstybė". Taigi, kinų leidinių, kuriems taikoma ši apibrėžtis, skaičius išaugo iki 12.

Tuo pat metu valstybės sekretorius Maikas Pompėjas sakė, kad jo departamentas "neplanuoja nustatyti jokių apribojimų, ką šios žiniasklaidos priemonės skelbs JAV": "Mes tiesiog norime padaryti taip, kad Amerikos žmonės, informacijos vartotojai, galėtų atskirti laisvosios spaudos parašytas naujienas nuo Kinijos komunistų partijos skleidžiamos propagandos. Tai nėra tas pats". Jis pridūrė, kad šiuo žingsniu siekiama "sužlugdyti Kinijos komunistinės propagandos pastangas".

Apie tai, kad nėra apribojimų, valstybės sekretorius pasakė ne visai teisybę. Neabejotinai atsiras Kinijos žurnalistų darbo apribojimų, pradedant reikalavimais sumažinti maksimalų atstovybių skaičių (nuo 200 iki 160) ir baigiant tuo, kad Kinijos žiniasklaida bus priversta laikytis tų pačių reikalavimų kaip ir diplomatinės atstovybės. Pavyzdžiui, be Valstybės departamento pritarimo šios žiniasklaidos priemonės negalės nusipirkti ar išsinuomoti biuro patalpų; visi pasikeitimai darbovietėje, darbuotojų samdymas turės būti užregistruoti Valstybės departamente.

Jums ir man, žinoma, nėra nieko naujo — tai tik Kinijos eilė: pirmosios oficialios "raganos" su vėlesne jų medžiokle buvo kaip tik Rusijos žurnalistai.

Vienintelis skirtumas yra tas, kad su Rusijos "propaganda" kovojo ankstesnės — demokratinės — Amerikos valstybinės administracijos atstovai, o su Kinijos — respublikinės administracijos atstovai.

Bet išdrįskime manyti: kaip ir Trampas nepagerino Amerikos valstybės požiūrio į Rusijos žiniasklaidą (iš tikrųjų RT jau buvo pripažinta užsienio agentu jau vadovaujant Trampui), taip pat Baidenas (jo pergalės atveju, arba, jei jis negalės dirbti dėl medicininių priežasčių, Kamala Haris) neatšauks priemonių, kurių Amerika ėmėsi prieš KLR žiniasklaidą. Trampas, ne kartą pavadintas "Putino marionete", buvo pasmerktas įrodyti priešingai. Baidenas, apkaltintas ryšiais su Kinija, taip pat bus pasmerktas būti nuolankesniu už patį Trampą Kinijos atžvilgiu.

Žinoma, neįmanoma rimtai laikyti Kinijos žiniasklaidos veiklos Amerikoje komunistine propaganda. Šalis, kurioje yra keturi šimtai milijardierių (daugiau nei šeši šimtai vien tik Jungtinėse Valstijose) ir tūkstančiai didelių privačių korporacijų, jau seniai nebepropaguoja privačios nuosavybės ir žmonių nuosavybės skirtumų panaikinimo. Kai "trampistai" kalba apie "komunistinę propagandą", jie paprasčiausiai vartoja terminą, kuris, remiantis sena atmintimi, turėtų išgąsdinti dalį Amerikos rinkėjų, kurie vis dar užstrigę Šaltajame kare ir su Reiganu įsisavinę kalbas apie "Blogio imperiją" ir tokius filmus kaip "Raudonoji aušra" (kubiečiai ir rusai užpuola ir okupuoja Ameriką, norėdami sušaudyti pusę žmonių ir atimti iš jų Dievo suteiktas teises).

Be to, Kinijos žiniasklaidos auditorija Amerikoje yra tokia maža, kad neturi reikšmingos įtakos Amerikos vidaus politikai.

Todėl turime Amerikos vidaus elito politinių ginčų ištraukimą į išorinį pasaulį. Ir tai jau yra problema — tiek pasauliui, tiek (visų pirma) pačiai Amerikai.

Apgaulė ta, kad pagarsėjusi pasaulinė Amerikos lyderystė — įskaitant informacinę — iš pat pradžių buvo ne tik galingas Amerikos pranašumas, bet ir gana sunki, nepatogi ir atsakinga našta.

Džiaugdamiesi 2000-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje, kaip šaunūs Amerikos socialiniai tinklai skverbiasi į išorinį pasaulį, atnešdami Amerikos tiesos balsą visų nedemokratiškų šalių gyventojams ir išprovokuodami jose "spalvotąsias revoliucijas", Amerikos mokslinių tyrimų centrai aiškiai praleido vieną akivaizdų momentą.

Ogi tą, kad šiuolaikinė informacinė erdvė iš prigimties nėra vienpusis garsiakalbis, kabantis ant stulpo virš kiekvieno planetos gyventojo. Tai taip pat visada ir mikrofonas, dėl kurio informacijos judėjimas yra dvipusis.

Tuo tarpu "naujosios žiniasklaidos priemonės" pagal apibrėžimą sugeba išlaikyti savo pasaulinę įtaką tik tol, kol jose esantis informacijos judėjimas lieka laisvas.

Norint suprasti, kaip Amerikos informacinės struktūros pasirodė tikrai laisvo žodžio pasaulyje, pakanka perskaityti dramatišką cenzūros raidos istoriją Facebook. Kaip spalio viduryje rašė "The New York Post", 2004 metais Facebook draudimų sąrašas buvo surašytas viename puslapyje, o moderatorių buvo 12. 2015 metais tinkle dirbo 4,5 tūkst. moderatorių, o draudimų vadovas kelis kartus padidėjo. 2020 metais Facebook dirba 15 tūkstančių moderatorių, o draudimų talmudas išaugo iki 12 tūkstančių žodžių su daugybe punktų ir papunkčių. Akivaizdu, kad moderatorių legionas tik augs (iš tikrųjų pagal senovės Romos standartus jų jau yra trys legionai). Tų dalykų, kurių negalima parašyti Facebok, sąrašas tik plėsis ir plėsis.

Reikšminga tai, kad beveik iškart po šio straipsnio parašymo "The New York Post" patyrė precedento neturinčią tiek iš Facebook, tiek iš Twitter cenzūros akciją — jos sensacija apie garsųjį Hanterio Baideno nešiojamąjį kompiuterį buvo ne tik ignoruojama pagrindinių Amerikos žiniasklaidos priemonių, bet ir buvo negailestingai išimta iš abiejų pagrindinių amerikiečių socialinių tinklų (iš esmės galų gale tai ir tapo sensacija).

Paradoksalu, bet būtent Amerika pasirodė esanti pagrindinė laisvės, kurią ji taip ilgai ir įkyriai propagavo pasauliui, auka. Pasirodo, kad būtent Rusijoje (autoritarinėje, nedemokratinėje Rusijoje) užsienio žiniasklaida — įskaitant Europos, Didžiosios Britanijos ir Amerikos, taip pat, atvirai vyriausybiškai nusiteikusi ir labai antirusiška — gali nepatirti jokių problemų ir dirbti be menkiausio valstybės spaudimo.

O pačiai Amerikai galimybė iš tikrųjų laisvai skleisti informaciją buvo šokas, sukėlęs siautulingą priešų paiešką ir atvirai kvailų draudimų barstymą į dešinę ir kairę.

Dėl to matome nepaprastai pamokantį dalyką. "Žodžio laisvės skelbėjai" bando chaotiškai nutildyti prieštaraujančius balsus pačioje Amerikoje. Pakeliui valstybė bando užčiaupti tuos, kuriuos paprasčiausiai gali pasiekti savas įstatymas, tai yra, užsieniečius (praėjusį sezoną madoje buvo tik Rusija, dabar prie jos prisidėjo Kinija).

Kodėl JAV pasirodė esanti silpna laisvės grandis? Aš turiu tik vieną versiją: dėl labai atokios geografinės padėties, apsuptos poros silpnų kaimynų, taip pat dėl ​​šimtmečių senumo vienos gyventojų grupės su tvirtu vertybių ir taisyklių rinkiniu dominavimo pačioje šalyje, Amerika paprasčiausiai nesivargino sukurti tikro vidinio dialogo mechanizmus. Ne, ginčų buvo, įskaitant ir ideologinius, bet jie apskritai buvo toje pačioje "baltojoje protestantų tikrovėje", ta pačia sąvokų kalba.

Tačiau globalizacija, kuriai pradėjo vadovauti Amerika, pakeitė pačią Ameriką. Ji pati (dėl imigracijos, demografinių pokyčių, neišvengiamo vidinės įvairovės didėjimo) pradėjo kalbėti skirtingomis konceptualiomis kalbomis. O kai atėjo pirmoji tikra vidinė konfrontacija, paaiškėjo, kad ji visiškai nesupranta pati savęs. Todėl Amerikos visuomenės stabilumas ir jos sugebėjimas "paversti visų spalvų ir įsitikinimų žmones vienodais amerikiečiais" pasirodė esąs tik mitas apie save.

O 2020-ųjų krizė, kuri sukrečia ištisas šalis, pasak amerikiečių ideologų, turėtų sutriuškinti "autoritarinius" režimus ir jokiu būdu nepakenkti demokratinėms valstybėms, tačiau vietoje to kažkodėl pagrindinė pasaulio demokratija karščiuoja ir blaškosi tarp anarchijos ir šaltos cenzūros.

O Rusija, žiūrėdama į tai, jaudinasi tik dėl "peršalimo jos laidotuvėse".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žodžio laisvė, Rusija, JAV
Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"

(atnaujinta 17:43 2020.10.24)
Baltarusijos opozicijai taip nepasisekė, kad ji turi visas galimybes pralaimėti net nominacijoje "Metų nevykėlis"

Prieš ją žaidžia tiek nuo jos nepriklausančios aplinkybės, tiek jos pačios lyderiai, kurie pateikia tokias kerinčias iniciatyvas, kad net neaišku, kaip jas iškęsti be didelių reputacijos ir įvaizdžio praradimų.

Beveik prieš dvi savaites Svetlanos Tichanovskajos Aleksandrui Lukašenkai pateikto "ultimatumo" terminas baigiasi sekmadienį. Kadangi nėra nė menkiausio Baltarusijos valdžios pasirengimo įvykdyti jo reikalavimus ženklo, nuo pirmadienio, remiantis "prezidentės Svetos" pažadu, Baltarusija turėtų pasinerti į visos šalies streiko, kelių užtvėrimo ir pardavimų valstybinėse parduotuvėse žlugimo chaosą.

Tačiau tokia įvykių raida kiekvieną dieną atrodo vis fantastiškesnė.

Panašu, kad tai buvo pradėta įtarti net opozicijos Koordinacinėje taryboje, kuri dabar yra suglumusi, kaip iš padėties išeiti su mažiausiais nuostoliais. Vienas iš jos narių Pavelas Latuška sakė, kad pasibaigus ultimatumo, kuris lengvu rankos mostu virto "tautiniu" ultimatumu, terminui, jie pradės didinti savo aktyvumą. Labai patogi formuluotė, suteikianti plačiausią interpretavimo galimybę, neprisiimant jokio įsipareigojimo.

Tačiau neteisinga vis akivaizdesnę Baltarusijos protestų nesėkmę sieti tik su vidiniais veiksniais, nors jie, be abejo, atlieka svarbų vaidmenį.

Baltarusijos opozicijai (ir jos užsienio kuratoriams) nepasisekė pradėti valdžios nuvertimo tuo metu, kai buvo masiškai diskredituojamas "spalvotosios revoliucijos" reiškinys.

Pusantro dešimtmečio jis — šis reiškinys — buvo reali grėsmė valdžios institucijoms ir kartu įkvėpimas daugelio šalių opozicijai. "Spalvotosios revoliucijos" buvo laikomos puikiu ir visagaliu ginklu norint pakeisti nepageidaujamus valdovus ir režimus. Ši koncepcija vienus demoralizavo, o kitiems suteikė tikėjimo neišvengiama jų pergale.

Bet, ko gero, svarbiausias dalykas — didžiulis skaičius žmonių, neturinčių tiesioginio ryšio su politika, buvo nuoširdžiai įsitikinę tikro gyvenimo pasikeitimo tokiu būdu į gerąją pusę galimybe.

Juk "spalvotoji revoliucija" nėra tik valstybės perversmas. Ji neįmanoma be apolitiškų įprastoje situacijoje, tačiau tvirtai įsitikinusių, kad reikia nedelsiant pakeisti valdžią pagal rašytines šviesesnės ateities taisykles, piliečių, užtvindančių gatves. Tai paskatino dešimtis ir šimtus tūkstančių žmonių 2011 metais atvykti į Kairo Tahriro aikštę, o 2013 metais — į Euromaidaną Kijeve.

Beje, baltarusių protestai iš pradžių taip pat galėjo pasigirti gana didele mase. Tačiau įvykių masiškumas nuolat krinta.

Esmė toli gražu ne tik ta, kad žmonėms atsibodo neefektyvus jų dalyvavimas renginiuose ir šūkis "Lukašenka, lauk", kaip paaiškėjo, neturi magiškos galios išstumti "neteisingą" šalies vadovą. Lygiagrečiai su Baltarusijos įvykiais kitose pasaulio vietose vyksta gana puikūs procesai, kurie priverčia respublikos piliečius blaiviau vertinti tai, kas vyksta namuose.

Yra Kirgizija, kuri dabar išgyvena trečią per 15 metų politinę krizę, kuriai taikoma "spalvotosios revoliucijos" etiketė. Nedaugelis nuveikė daugiau, kad diskredituotų šį reiškinį, nei ši Vidurio Azijos šalis, nes visų perversmų, lydimų gatvės riaušių ir anarchijos, pagrindinis rezultatas buvo tas, kad Kirgizijos visuomenėje neįvykdavo permainų į gerąją pusę.

Yra Armėnija. Vis didėjančio skepticizmo dėl bet kokių maidanų ir jų vis dažniau pasitaikančių nesėkmių kontekste būtent 2018 metų Jerevano įvykiai buvo pavyzdinis visais atžvilgiais "aksominės revoliucijos" pavyzdys. Sukilę žmonės demokratijos, europietiškos ateities ir kovos su korupcija vardu sėkmingai sunaikino erzinančią galią, valstybei pradėjo vadovauti tas, kurio norėjo žmonės — ir naujasis lyderis net turi kuo pasigirti pirmaisiais valdymo metais. Bet kokiu atveju, katastrofiškų rezultatų nebuvimas, kaip Ukrainoje ar toje pačioje Kirgizijoje, šiandieniniais laikais jau gali būti laikomas reikšmingu pasiekimu.

Bet kokia žmonių, nugalėjusių korumpuotus ankstesnės valdžios pareigūnus, ir pažangaus demokratinio lyderio, europinio pasirinkimo esmė, jei Armėnija vėl atsidūrė labai seno ir kruvino konflikto epicentre? Be to, net ir toli nuo politikos esantis žmogus supranta, kad Azerbaidžanas savo interesais panaudojo kaimynės demokratines paieškas, kurių rezultatą dabar galima stebėti Kalnų Karabache.

Sąvoka "spalvotoji revoliucija" netiesiogiai rodo, kad pasaulis yra nuostabi, saulėta, draugiška vieta, kur žmonės yra vienas kito broliai — ir tik pašalinus kai kurias žalingas jėgas valstybės vadovėje, šalis virsta tuo pačiu žydinčiu, gyvenančiu darniai su kitais sodu. Baltarusijos visuomenei Kirgizija ir Armėnija yra akivaizdus priminimas, kad toks požiūris yra iliuzija, neturinti nieko bendro su realybe nei vidaus, nei užsienio politikos požiūriu.

Nenuostabu, kad protestai Baltarusijoje nuolat juda vis labiau neišvengiamos jų nesėkmės link.

Taip elgdamasi respublika įkals vinį į visame pasaulyje vykstančio "spalvotųjų revoliucijų" mito karstą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Tichanovskajos atstovė spaudai nesugebėjo paneigti, kad ji gavo pinigų iš Lukašenkos
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Tichanovskaja su Šveicarijos deputatais aptarė krizę Baltarusijoje
Stokholmas, archyvinė nuotrauka

Atsisakiusi karantino Švedija susidūrė su nauja problema

(atnaujinta 09:31 2020.10.25)
Šalyje, kurios valdžios institucijos atsisakė griežtų apribojimų dėl koronaviruso pandemijos, didėja nedarbas

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Švedija negali išleisti per daug pinigų iš biudžeto ekonomikai, kurią ištiko koronaviruso pandemija, paremti, rašo "Bloomberg".

Dešimtojo dešimtmečio viduryje vykusi didžiulė Švedijos biudžeto reforma deficitą pavertė reikšmingu pertekliumi. Valdžia pradėjo laikytis aukštos finansinės drausmės. Leidinyje pažymima, kad tai padėjo šaliai atsidurti palankioje padėtyje. Karantino atsisakiusios Švedijos valstybės skola šiais metais išliks 40 procentų BVP lygyje.

Tačiau šalis susidūrė su nauja problema. Švedija gali suteikti per mažai stimulų, kas neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą ir ilgą laiką išlaikys žemesnę infliaciją, įsitikinę ekspertai.

Nepaisant atsisakymo nustatyti griežtus apribojimus kovoje su koronavirusu, Švedija susiduria su didžiule ekonomine krize ir didėjančiu nedarbu. Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, balandžio mėnesį nedarbas šalyje padidėjo iki 7,9 %, o tai buvo daugiau nei prognozuota.

Neįskaitant sezoninių veiksnių, šis rodiklis siekė 8,2 %. Tačiau, anot agentūros analitikės Johannos Jansson, jei prekių ir paslaugų paklausa neatsigaus, nedarbo lygis gali šoktelėti iki 17 %.

Augant nedarbui valdžia svarsto įstatymo projektą, pagal kurį darbdaviams bus lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus. Šį pasiūlymą jau sukritikavo profesinės sąjungos ir opozicija: pastarųjų lyderiai jau pagrasino paskelbti nepasitikėjimą premjeru Stefanu Löfvenu, jei pataisos bus priimtos.

Rugpjūčio mėnesį Švedijos vyriausybė prognozavo, kad metinis BVP sumažės 4,6 proc. (gegužę tikėtasi 7 proc. kritimo). Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs 4,1 proc. Pasak "Bloomberg", daugiau nei du trečdaliai bendrovių, įtrauktų į pagrindinį Švedijos akcijų indeksą "OMX Stockholm 30", pelnė geresnį nei tikėtasi pelną per pastarąjį ketvirtį.

Savaitę anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad Švedija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
Švedija, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Lietuvoje bus registruojami kavinių, barų ir naktinių klubų lankytojai
Kariuomenė skirs karius į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui