Саммит Европейского совета, 16 октября 2020

Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti ES užsienio politikos kančios

(atnaujinta 11:22 2020.10.20)
ES užsienio politika toliau neatlaiko kritikos. Kodėl taip yra? Spalio 15–16 dienomis Briuselyje buvo nufilmuota dar viena tragikomiško serialo, kuris vadinasi "ES lyderių suvažiavimas", serija

Kalbant apie susitikimo rezultatus užsienio politikos srityje, eilinį kartą galima konstatuoti tą patį: yra posakis "būti, o ne atrodyti"; ES atveju viskas atvirkščiai. Veiklos ir kieto tono imitavimo daug, o realaus turinio ir įtakos beveik jokios.

Pavyzdžiui, europiečiai patys sugalvojo Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istoriją, išpūtė iš jos didžiulį burbulą be normalių įrodymų, bet su raginimais stabdyti projektą "Šiaurės srautas 2", o galiausiai įvedė kažkokias nesąmoningas asmenines sankcijas. Kaip su šia situacija susijęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, iš viso neaišku. Kalnas ir vėl pagimdė nudvėsusią pelę.

Arba Turkijos reikalas. Prieš dvi savaites tie patys Europos lyderiai paragino turkus atsisakyti provokacinių veiksmų, pažeidžiančių tarptautinę teisę, kitaip ES imsis visų turimų priemonių. Nuo to laiko niekas nepasikeitė: Turkija toliau daro, ką nori (taip pat siunčia Sirijos teroristus į Azerbaidžaną), o Briuselis vėl ragina. Dar išreiškė solidarumą su Graikija ir Kipru, nuo ko toms valstybėms ne šilta, nei šalta.

Ir taip visur ir visada, ar tai būtų Baltarusija, ar "Brexit". Įdomiausia tai, kad, kai ES valstybės veikia atskirai, jos elgiasi daugiau ar mažiau adekvačiai (išskyrus tam tikrus nepagydomus atvejus), bet kai jos sueina kartu, staiga prasideda kažkokia beprotystė ir farsas. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas — kodėl taip yra?

Galima spėti, kad taip yra dėl kelių spąstų, į kuriuos Europa pati save įvarė ir iš kurių neretai negali ištrūkti.

Pirmi — vertybiniai. Europos Sąjungoje mėgstama akcentuoti, kad ji yra "vertybinė galia", moralinis autoritetas tarptautinėje politikoje, demokratijos sergėtoja. Atitinkamai, jeigu kokia nors Kinija kaip "komunistinis režimas" gali sau leisti nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Baltarusijoje, ES priversta reaguoti, nors, galbūt, daug kam Europoje nerūpi nei Lukašenka, nei Tichanovskaja, nei "Baltarusijos (ne)laisvė".

Antri spąstai — amerikietiški. Galima vienareikšmiškai teigti, kad tam tikrais atvejais europiečiai norėtų susilaikyti nuo aktyvesnių veiksmų (sankcijų ir panašiai), bet kadangi jie vis dar labai stipriai priklauso nuo Amerikos, tenka solidarizuotis — ypač kai Vašingtonas įjungia didesnio spaudimo režimą. Pavyzdžiui, jau seniai akivaizdu, kad dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu įvykių Ukrainoje kontekste Europa patiria rimtus nuostolius, bet Amerikos faktorius neleidžia jų atsisakyti, nors režimas Kijeve yra visiškai nedemokratinis ir atvirai pats žlugdo Minsko susitarimus.

Treti — solidarumo spąstai. Europos Sąjunga labai bijo parodyti, kad ji yra nevieninga. Kad vienybės Europoje trūksta, jokia paslaptis, bet viešai (ypač po to, kai koronavirusas išryškino ES solidarumo spragas) stengiamasi pademonstruoti, kad viskas "didelėje europinėje šeimoje" yra gerai.

Dėl šių tarpusavio susijusių priežasčių visa ES užsienio politika — ištisa kančia. Kitaip tariant, didelė dalis Europos norėtų elgtis pragmatiškiau (pavyzdžiui, bendradarbiauti su Kinija, Rusija ir net Baltarusija bei kaip baisų sapną pamiršti Ukrainą), bet negali to daryti. Todėl tenka išsisukinėti ir tikėtis, kad partneriai pažiūrės į tai supratingai.

Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Vokietija Navalno istorijoje tapo stiprių antirusiškų jėgų politikos įkaite. Todėl jos kanclerė ir ypač užsienio reikalų ministras atrodo graudžiai, nes reikia ir Rusiją be įrodymų nubausti, ir "Šiaurės srautą 2" išgelbėti. Todėl sugalvojo išeitį — įvesti simbolines sankcijas. Maskva pagrįstai pyksta, bet Berlynas kaip vienos rusiškos komedijos personažas tarsi prašo "suprasti ir atleisti".

Žinoma, tokia situacija, kai Europa kaip potencialus globalus galios centras yra priversta žemintis kaip vyras, kuris ir meilužę nori turėti, ir šeimos nenori prarasti, yra apgailėtina.

Tuo pat metu tokios valstybės kaip Lietuva puikiai naudojasi minėtu vertybiniu, Amerikos įtakos ir solidarumo faktoriumi, kad primestų visai ES savo darbotvarkę. Būtent todėl Gitanas Nausėda gali drąsiai sakyti: "Visi puikiai suvokiame, kad daugelis požymių, konkrečiai — medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos Navalną perkelti į Berlyną, ir kiti požymiai, pagaliau pati "Novičioko" kilmė, prigimtis, rodo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios ir įsikišimo".

Visa tai, švelniai tariant, yra netiesa, bet, kaip teisingai pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: "Net savo interesų užtikrinimo instinktas turi skatinti į ES suvienytą Europą būti Rusijos partnere, bet, mano vertinimais ir, sprendžiant iš jo [ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio — autoriaus pastaba] reakcijos į tam tikrus mano klausimus, kol kas ES negali susidoroti su rusofobiška mažuma, kuri, šiurkščiai spekuliuodama konsensuso principu, solidarumo principu, blokuoja daugiau arba mažiau konstruktyvias santykių su Rusija plėtros prieigas", — ir ministras patikslino, kad kalba apie Baltijos valstybes bei Lenkiją.

Tai ką reikia daryti, kad Europa galėtų normaliai siekti savo interesų? Išeitys iš esmės dvi. Pirma — ES faktinė arba net formali dezintegracija, kad kiekvienas galėtų elgtis, kaip jam patinka. Antra — institucinė ES reforma (federalizacija) ir geopolitinio subjektiškumo (suvereniteto) sustiprinimas, kad Europai nurodinėtų, kaip elgtis, Amerika ir/ar rusofobai (o jeigu pastariesiems kažkas nepatiks — durys atviros).

O jeigu niekas nesikeis, užsienio politika Europos Sąjungai ir toliau bus kaip skrendantis lėktuvas ar povandeninis laivas, iš kurio norisi (bet neįmanoma) išlipti, nes kiekvienas naujas įvykis tarptautinėje arenoje sukuria jai nepatogias situacijas, iš kurių ji dažnai neranda padorios išeities. Ir tuomet ES partneriams, kurie nori turėti su ja kažkokius santykius, beliks vadovautis principu "prie to neįmanoma priprasti — su tuo reikia susitaikyti"...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Rusija, ES
Dar šia tema
Makronas teigė tikintis dialogu su Rusija
Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
Šveicarija įvedė sankcijas Rusijai dėl Krymo tilto
TVF sugalvojo, kaip išgelbėti pasaulį: Rusijai dėl to gresia skurdas
Nuolatinis Rusijos atstovas paskelbė apie nesutarimus ES dėl Navalno atvejo sankcijų
Petras Gražulis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį

(atnaujinta 12:16 2020.12.04)
Seimo narys Petras Gražulis ir nežinomas ponaitis susilaukė didžiulio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. Nublanko vyriausybės formavimo peripetijos, net pandemija

Lietuviškoje veidaknygėje žaibiškai išplito ekrano nuotraukos iš nuotoliniu būdu vykusio Seimo Kultūros komiteto posėdžio. Jame užfiksuota, kaip šalia parlamentaro Petro Gražulio pasirodo pusnuogis vyras ir padeda jam spręsti kilusius techninius nesklandumus.

Anot komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, situacija, kai posėdį stebi pašaliniai asmenys, nėra normali, kadangi taip gali būti paveikiami priimami sprendimai.

Pirmasis apie posėdžio įrašą savo Facebook laiko juostoje paskelbė žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Ponas Tapinas net susitapatino su Petru Gražuliu — atnaujino savo veidaknygės viršelio nuotrauką. Pono Tapino Facebook'o viršelyje dabar puikuojasi trys veidai. Pono Tapino, pono Gražulio ir nežinomo ponaičio.

Tapinas susitapatino su Gražuliu 1
Screenshot
Tapinas susitapatino su Gražuliu

Nežinomą ponaitį savo veidaknygėje identifikavo ponas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Buvęs Petro Gražulio partinis bendražygis Remigijus Žemaitaitis: "Naujasis ar senasis Petro Gražulio draugas Dobilas Sinkevičius".

„Nežinomas“ ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje 2
Screenshot
"Nežinomas" ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje

Remigijus Žemaitaitis: "Jei prisipažinti, kad myli! Tai daryk tik viešai ! Sveikinam Petrą pagaliau žengus šį svarbų ir reikšmingą žingsnį. Tikiuosi sekantis žingsnis bus šeimos kūrimas gal Ispanijoje..."

Seimo narys R.Žemaitaitis sveikina Seimo narį P.Gražulį 3
Screenshot
Seimo narys R. Žemaitaitis sveikina Seimo narį Gražulį

Gražulis pasipiktino, kad žiniasklaida neteisingai nušvietė įvykį ir neslėpė pagiežos žodžių Tapino pusėn.

Žiniasklaidai Gražulis teigia, kad nuotoliniu būdu vykdant posėdį jis gali dalyvauti jame iš kur panorėjęs.

"Nuotolinis posėdis vyko ne kabinete, o tai buvo mano Seimo bendrabučio kambaryje. Anksti ryte atvažiavo sūnus. O aš dariau posėdį. Ir taip išėjo, kad ėmė striginėti, tai man sūnus padėjo", — savo versiją išdėstė Gražulis.

Pasak Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, praeitos kadencijos komitetas nuotolinius posėdžius rengė nuo kovo mėnesio ir didesnių problemų niekada nekildavo, nebent įbėgdavo mažametis vaikas. Tačiau jei ekrane pasirodo pusnuogiai vyrai, tai yra jau kitas klausimas, žiniasklaidai sakė Juozapaitis.

"Klausimas, kodėl jie pusnuogiai darbo metu. Aišku, galima sakyti, kad tai žmogaus privatus gyvenimas, bet čia jis jungiasi į Seimo posėdį. O mes priėmėme tokią nutartį, kad privalomai Seimo nariai turi įsijungti vaizdą. Šiandien Gražulis pirmą kartą dalyvavo (...) ir gana aktyviai, pasiūlymų, komentarų teikė, bet buvo sudėtinga su jo prisijungimu, nes rodant vaizdą garso nebuvo", — tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.

Lietuviškoje veidaknygėje "sensaciją" aptarinėjo žurnalistai, politikai, politologai. Nepraleido progos ir komikai.

Progos aptarti situaciją, į kurią įsipainiojo Gražulis, nepraleido ir komikas Olegas Šurajevas.

Olegas Šurajevas: "Šiandien yra diena, kai pasaulis truputį apsivertė: Gražulis, pasirodo, nėra toks homofobas, kaip nori atrodyti. Karbauskis irgi namuose slapta pasikabinęs LGBT vėliavą, Širinskienė netiki Dievu, Veryga žostkai geria ir šnioja, Skvernelis Counter Strike niekada nežaidė už mentus, Kepenis yra pasidaręs visus įmanomus skiepus, Paksas gyvas, Zuokas slapta prideda žmonėms pinigų į pašto dėžutes, o Skardžius nėra korumpuotas gaidys", — šmaikštavo savo Facebook laiko juostoje komikas Šurajevas.

Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį 4
Screenshot
Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį

Komiškiausioje padėtyje visoje šioje istorijoje atsidūrė Seimo Kultūros komitetas. Ir visa Lietuvos kultūra.

Jeigu ne Petras Gražulis ir jo "nežinomas" draugas, Seimo Kultūros komiteto posėdis per 24 valandas nebūtų sulaukęs beveik 200 000 peržiūrų. Tuo pat metu vykęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis per 24 valandas sulaukė vos 201 peržiūrą.

Vien ekonomika sotūs nebūsi. Kas galėtų paneigti, kad Lietuvos žmonėms reikia ir lengvai suvokiamo kultūrinio turinio.

Už Lietuvos kultūrą, Petrai! 5
Screenshot
Už Lietuvos kultūrą, Petrai!

Už Petrą Gražulį ir Lietuvos kultūrą, vyrai!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Nuotolinio posėdžio metu už Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis
Gražulis atskleidė, kas buvo tas pusnuogis vyras, pasirodęs per nuotolinį posėdį
Irena Degutienė, archyvinė nuotrauka

Ypatinga pensija "ypatingus nuopelnus"? Kuo išgarsėjo buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė

(atnaujinta 16:00 2020.12.03)
Kadenciją baigusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė konformistinį sprendimą skirti valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei (2009–2012 metais) Irenai Degutienei. Kuo gi pagarsėjo ilgametė buvusi Seimo narė?

Per praėjusius Seimo rinkimus tarp partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pastebėta keistenybė. Konservatorių sąraše autorius nerado Irenos Degutienės pavardės. Tačiau prieš ketverius metus ji kartu su Landsbergiu Jaunesniuoju buvo partijos kandidatų sąrašo priekyje. Tiesa, finišo tiesiojoje vidiniame partijos reitinge buvo tik ketvirta. Tačiau galiausiai konservatoriai ją pasiuntė į atsakingą vicepirmininko postą nuo opozicijos valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Senąją gvardiją — į pensiją

Po šiltos Seimo pirmininko pavaduotojos kėdės atsėdėjusi dar vieną parlamentinių įgaliojimų kadenciją (2016–2020), ilgametė VIP konservatorė Irena Degutienė buvo... išsiųsta į pensiją. Bet ji dar ne tokia sena: 71 metai yra gražiausias politiko amžius. Pavyzdžiui, 78 metų Džo Baidenas netrukus gali tapti didžiųjų JAV prezidentu.

Taigi, kas nutiko, kad konservatoriai atsisakė tokios patyrusios politikės? Tai paprasta. Jaunosios atžalos, vadovaujamos vainikuoto anūko Gabrieliaus Landsbergio, nustūmė į užkampį senąją gvardiją, kuri anksčiau taip pat bandė patraukti nemirtingąjį Vytautą Landsbergį nuo didžiosios politikos.

Prisiminkime, kad tai įvyko 2000-ųjų pradžioje. Konservatorių partijos garbės pirmininkas, "pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis buvo išsiųstas į garbės tremtį pirmosiose naujai į Europos Parlamentą iš Lietuvos atvykusių Europos parlamentarų gretose. O prie partijos vairo stojo ambicingas Andrius Kubilius. Jo komandoje tada buvo jauni ir energingi to meto politikai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Ingrida Šimonytė ir kiti. Tada visi jie tapo ministrais pirmojoje Kubiliaus vyriausybėje 1999–2000 metais, kai atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas, o vėliau — 2008–2012 metų vyriausybėje.

Partijos auksas

Būtent Kubiliaus vyriausybės ministrai išgarsėjo didžiausiais sukčiavimais Lietuvos ekonomikoje. Visų pirma, 1999 metais didžiausia regione Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pusvelčiui atiduota "American Williams International". Būtent dėl ​​šio neskaidraus susitarimo premjero postą paliko "kylanti konservatorių žvaigždė" Rolandas Paksas, kuriam konservatoriai vis tiek neatleido tos išdavystės.

O "antrojo atėjimo" į Ministrų kabinetą metu Kubiliaus vyriausybė jau buvo įvykdžiusi keletą šimtmečio aferų. Iš pradžių buvo apkarpytas padirbto projekto biudžetas, skirtas naujos Visagino AE statybai vietoje uždarytos Ignalinos. Ant Pietų Korėjos platformos padėtas SGD terminalo "Independence" pagrindas. O vėliau po peiliu buvo pakištas vienas didžiausių tuo metu komercinių bankų Lietuvoje — "Snoras". Tokiu būdu, matyt, jie ženkliai papildė konservatorių "skrynias partijos auksu".

Ir visose šimtmečio aferose mirgėjo Irenos Degutienės vardas. Iš pradžių kaip darbo ir socialinės apsaugos ministrės (1996–2000), vėliau — Seimo pirmininkės 2009–2012 metais. Būtent vadovaujant Degutienei Seimas užfiksavo savotišką "Snoro" bankroto įstatymų peržiūros greičio rekordą. Vos per kelias valandas Finansų ministerijos, kuriai vadovavo dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paruošti įstatymai buvo apsvarstyti ir priimti per tris svarstymus. Jie nenuilstamai dirbo net naktimis. Konservatoriai labai mėgsta "naktines reformas".

Tylenė rekordininkė

Būtent tada Irena Degutienė išgarsėjo visoje šalyje. Jos sūnus verslininkas, neaišku kokio verslininkiško instinkto paskatintas, likus vos kelioms valandoms iki bankroto paskelbimo sugebėjo iš "Snoro" banko atsiimti savo įmonės pinigus. O Degutienės vyrui tą pačią akimirką pavyko sutvarkyti Santariškių klinikų, kuriose jis dirbo vieno filialo vadovu, pinigus. Prasidėjęs skandalas galėjo pasiųsti į teisiamųjų suolą Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, kaip spėjama, galėjo pasidalinti slapta informacija apie artėjantį "Snoro" bankrotą.

Valdantiesiems konservatoriams šiaip ne taip pavyko nutildyti skandalą. O Generalinėje prokuratūroje, kur atitinkamą prašymą pateikė partijos "Tvarka ir teisingumas" deputatas Petras Gražulis, byla, matyt, buvo "užraukta". Pats Gražulis iki šiol žagsi nuo prisiminimų apie tą politinės karjeros momentą. O dabar Lietuvos generalinė prokuratūra prašo jau dabartinio Seimo panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę.

Tai buvo konservatorių triukas atimti deputato Gražulio, kuris įtariamas prekyba poveikiu, imunitetą. Įdomu, ar jie atims iš jo neliečiamybę, ar ne?

Savų didvyrių nepalieka

Bet grįžkime prie Irenos Degutienės ir senosios konservatorių gvardijos. Į garbės tremtį Europos Parlamente konservatorių jaunimas išsiuntė buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir buvusią gynybos ministrę (2008–2012 m.) Rasą Juknevičienę. Atokiau nuo vidaus piniginių reikalų. O buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei senatvės pensijai buvo paskirta kukli 232 eurų valstybinė pensija. Matyt, už tylą dėl tų "ypatingų nuopelnų" papildant "partijos aukso" atsargas.

Pažymėtina, kad buvęs Seimo pirmininkas (2016–2020 m.) Viktoras Pranckietis taip pat prašė skirti Degutenei skirti valstybinę pensiją. Seimo narys Pranckietis — jau ne "valstietis", o valdantysis liberalas. Iš tiesų politikoje nėra žodžio "išduoti", yra žodis "numatyti". Žiūrėk, galbūt kada nors konservatoriai prisimins, kaip Pranckietis didvyriškai kišo pagalius į ratus tų, kurie jį delegavo į Seimo pirmininko postą. Gal ir jam senatvėje atskils valstybinė pensija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
valstybinė pensija, Irena Degutienė
Koronaviruso testai

Mokslininkai įvardijo medžiagą, veiksmingą prieš COVID-19

(atnaujinta 20:30 2020.12.04)
Tyrėjai taip pat pažymi, kad sunkesnę COVID-19 eigą vyresnio amžiaus pacientams, be kita ko, gali lemti ir mažesnis melatonino kiekis jų organizme

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Mokslininkai iš Kanados ir Argentinos nustatė, kad melatoninas kai kuriais atvejais apsaugo nuo infekcijos SARS-CoV-2, sunkios COVID-19 formos išsivystymo, taip pat gali tapti vaistu, palaikančiu vakciną. Rezultatai paskelbti žurnale "Diseases".

Žinoma, kad hormonas melatoninas turi priešuždegiminių, imunoreguliuojančių ir antioksidacinių savybių, neutralizuoja lėtinius miego sutrikimus ir padeda sergant cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Tyrėjai iš Toronto universiteto Kanadoje ir Popiežiškojo katalikų universiteto Argentinoje parengė apžvalgą, kurioje surinkti įrodymai, kad melatoninas gali sumažinti COVID-19 sunkumą ir galbūt slopinti koronaviruso infekciją.

SARS-CoV-2 virusas plinta organizme per angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) receptorius. Viruso paviršiuje esantis smaigalinis glikoproteinas prisijungia prie ACE2, patenka į ląstelę-šeimininkę ir pradeda joje daugintis.

Autoriai pažymi, kad melatoninas efektyviai suriša ir slopina kalmodulino — baltymo, reguliuojančio ACE2 paviršiaus išraišką, susidarymą. Be to, melatoninas sumažina uždegimą skatinančių citokinų, susijusių su sunkia COVID-19 liga, skaičių, taip pat veikia priešuždegimiškai per sirtuiną-1, baltymą, kuris slopina makrofagų poliarizaciją.

Be uždegimo mažinimo ir citokinų kiekio mažinimo, melatoninas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, nes dalyvauja pašalinant laisvuosius radikalus — jis metabolizuojamas į didelio aktyvumo junginius ir sukelia antioksidacinių fermentų sintezę.

Melatoninas turi ir kitų savybių, naudingų kovojant su infekcija. Tai chronobiotinis ir citoprotekcinis poveikis.

Kaip chronobiotinis agentas, jis veikia fiziologinį biologinio laikrodžio reguliavimą, padėdamas ištaisyti desinchronizuotą paros ritmą. Tai svarbu norint padidinti kūno energiją ir sustiprinti imuninę sistemą. Kaip citoprotektorius, melatoninas apsaugo nuo gretutinių, komplikuojančių COVID-19 ligas.

Galiausiai, melatoninas užtikrina neuroprotektą. Yra žinoma, kad kai kuriems COVID-19 pacientams pasireiškia simptomai, susiję su virusine veikla smegenyse, pavyzdžiui, uoslės praradimu, paralyžiumi, insultu, kliedesiais, meningitu, traukuliais ir encefalopatija. Kaip neuroprotekcinis agentas, melatoninas padeda išvengti daugelio COVID-19 neurologinių poveikių.

Autoriai mano, kad melatoninas gali tapti universalia priemone kovojant su COVID-19. Jie siūlo šį vaistą laikyti palaikomuoju arba atskiru antivirusiniu vaistu ir kaip pagalbinį vaistą, siekiant pagerinti SARS-CoV-2 vakcinų veiksmingumą, nes tai padeda išvengti pakartotinės infekcijos.

"Saugaus vaisto melatonino vartojimas tinkamomis dozėmis gali užkirsti kelią sunkių ligos simptomų atsiradimui pacientams, sergantiems koronavirusu, sumažinti koronaviruso infekcijos imunopatologiją", — rašo straipsnio autoriai.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad sunkesnę COVID-19 eigą vyresnio amžiaus pacientams, be kita ko, gali lemti ir mažesnis melatonino kiekis jų organizme.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Turkijoje rasti paslaptingos karalystės, išgyvenusios bronzinį Sičuano žlugimą, pėdsakai
Sudarytas maisto produktų, kurie paspartina atsigavimą po COVID-19, sąrašą