CNN pastatas

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

(atnaujinta 14:41 2020.10.21)
JAV ir Didžiosios Britanijos Rusijai pateikti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių Pietų Korėjos ir Japonijos olimpinių žaidynių atžvilgiu sukėlė šiek tiek gluminamą Rusijos reakciją

Sumišimo priežastis yra paprasta: eilinės nepagrįstos užuominos apie absurdiškus Maskvos nusikaltimus taikai ir sportui atrodo beprasmės — tiek propaguojant antirusišką darbotvarkę, tiek imantis priemonių Rusijai "nubausti".

Viena vertus, Vakarams sunkiai sekasi vykdyti rusofobišką žiniasklaidos kampaniją. Incidentas su Aleksejumi Navalnu nebuvo iki galo parengtas. Lyg ir nėra būtinybės paleisti šviežią "antį", ypač tokiame aukštame užsienio reikalų agentūrų vadovų ir pagrindinių specialiųjų tarnybų lygmenyje. Kita vertus, ankstesnė patirtis, įskaitant istoriją su rusų tinklaraštininku, rodo, kad bet kuriuo atveju negalima tikėtis, jog bus imtasi tikrai rimtų ir skaudžių priemonių prieš Maskvą.

Tuo tarpu Vašingtono ir Londono pareiškimai vienu metu liudija, kad egzistuoja bendri tikslai, kurių siekia abi sostinės. Bet apie ką konkrečiai gali būti kalba?

Panašu, kad atsakymą greičiausiai galima rasti Tokijaus ir Seulo reakcijoje į kaltinimus. Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti, skirdama laiką rinkti "svarbią informaciją". Pietų Korėjos valdžia taip pat nusprendė tylėti.

Akivaizdu, kad abiejų šalių pareigūnai ir specialiosios tarnybos — beje, pagrindiniai Vakarų sąjungininkai regione — nebuvo iš anksto informuoti apie JAV ir Didžiosios Britanijos operaciją ir dabar turi konvulsiškai orientuotis vietoje, kad neprašautų pro šalį ir užimtų reikiamą poziciją. Kaip ir, pavyzdžiui, Japonijos olimpinis komitetas, kuris patikino, kad nejaučia kibernetinių atakų poveikio savo darbui.

Taigi, labai tikėtina, kad pagrindinis naujos antirusiškos kampanijos tikslas, kad ir kaip būtų keista, yra visai ne Rusija, o visas kitas pasaulis — ir pirmiausia patys Vakarai. Rusofobiška dienotvarkė čia veikia tiesiog kaip patogus įprastas įrankis, o ne galutinis tikslas.

Informacinis-propagandinis dominavimas yra esminė JAV hegemonijos dalis. JK tradiciškai jas palaiko šiuo klausimu, nes būtent įtakingiausių angliškų žiniasklaidos priemonių abipus Atlanto visuma paprastai vadinama pasauline žiniasklaidos srove. Ypatingas abiejų šalių artumas bendradarbiaujant politinėje ir specialiųjų tarnybų srityje taip pat yra gerai žinomas jau seniai.

Laipsniškas Jungtinių Valstijų kaip supervalstybės degradavimas ir ryškus Jungtinės Karalystės įtakos užkulisiams silpnėjimas tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šie procesai daugiausia veikia ekonominius, biurokratinius ir kai kuriuos politinius mechanizmus.

Tuo tarpu yra sričių, kuriose iki šiol išliko nenuginčijamas dviejų galių pirmumas. Kaip neįmanoma abejoti Amerikos armijos viršenybe NATO, taip ir jokia žemyninės Europos žiniasklaida nėra pajėgi konkuruoti įtakoje su britų "The Times" ar Amerikos "CNN". Jau nekalbant apie tai, kad užjūrio šalyse yra tokių galingų viešosios nuomonės manipuliavimo įrankių kaip Twitter ir Facebook kontrolės centras.

Griežta Vašingtono politika prieš "RT" ar kinų kilmės "TikTok" patvirtina, kad jie puikiai supranta tokių struktūrų svarbą. Tačiau valstybės priprato prie to, kad geopolitiniai oponentai turi savo labai rimtus žiniasklaidos įtakos išteklius ir tiesiog imasi priemonių apriboti jų darbą pas save.

Konkurentų atsiradimas pačiuose Vakaruose būtų daug jautresnis Amerikos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms ir propagandos tandemui. O vyksta būtent tai — ir Navalno byla tapo jiems itin nemalonių ir nepageidaujamų procesų įrodymu.

Iš Rusijos skandalas aplink tinklaraštininką gali atrodyti kaip ankstesnių procesų tęstinumas, tačiau iš tikrųjų jis yra unikalus savaip, nes tai visiškas Berlyno kūrinys.

Taip, Vokietija panaudojo standartinę rusofobišką darbotvarkę, tačiau ji perėmė ją iš savo "vyresniųjų partnerių" ir panaudojo savarankiškame žaidime.

Vokiečiai kontroliuoja Navalną. Jis sako tai, ko jiems reikia: nuo "Nord Stream-2" apsaugos iki "smeigtukų", adresuotų amerikiečiams, kurie jam nerodo didelio palaikymo. Kelias dienas pagrindinis naujienų šaltinis pasauliui buvo vokiečių leidiniai, o anglų kalba žiniasklaida buvo priversta visa tai cituoti ir pakartoti.

Šiame kontekste istorija apie Rusijos GRU įsilaužėlius, puolančius olimpiadą, įgyja labai ypatingą prasmę. Tiesą sakant, amerikiečiai ir britai, pasitelkdami juos, bando visiškai pašalinti Navalno temą iš naujienų darbotvarkės, nes tai iš tikrųjų yra jų konkurentų projektas. Be to, Vašingtonui ir Londonui svarbu atgauti kontrolę pasaulinėje žiniasklaidos-politinėje erdvėje, kurią kurį laiką sumenkino vokiečių vadovaujama Europa.

Na, jie paprasčiausiai negalėjo sugalvoti geresnio būdo, kaip išmušti pleištą pleištu, tai yra, vieną antirusišką temą kita.
Nors abi pusės naudoja retoriką, kuri yra labai nedraugiška Rusijai, iš esmės ji yra naudinga Rusijai (ir daugeliui kitų šalių), nes padidina konfliktų lygį Vakaruose ir skatina tolesnį jų nuosmukį.

Na, tai, kad Vokietijai pirmą kartą pavyko — nors ir trumpam — perimti pasaulio politinės ir informacinės erdvės kontrolę, turėtų būti suvokiama ne kaip unikali taisyklės išimtis, bet kaip pirmoji kregždė. JAV ir Didžiajai Britanijai reikėtų pamažu ruoštis žiniasklaidos dominavimo praradimui, nes dabar joms meta iššūkį ne tik geopolitiniai konkurentai, bet ir artimiausi jų sąjungininkai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinės atakos, Aleksejus Navalnas, Olimpinės žaidynės
Vienos lyties pora, archyvinė nuotrauka

"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?

(atnaujinta 12:15 2020.11.24)
Paaiškėjo, kad Laisvės partijai atstovaujantis, "profesionaliu gėjumi" save vadinantis Tomas Vytautas Raškevičius pradėjo vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui

Su naujuoju 2020-2024 m. kadencijos Seimu ir jau formuojamu koaliciniu ministrų kabinetu, eina visa puokštė keistų naujovių: ir abejotinos biografijos teisininkės, ir pseudoistorikai, ir visokie kitokie... Bet neabejotinai keisčiausia — Laisvės partijai atstovaujančio, "profesionaliu gėjumi" save vadinančio Tomo Vytauto Raškevičiaus atėjimas vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Kas čia yra — tik nevykęs cirkas ar vis dėlto kažkas tamsesnio?

Kas tasai "profesionalusis gėjus"?

Nežinantiems šio veikėjo, štai keletas biografinių faktų: 2012 metais Centrinės Europos Universitete jis baigė Žmogaus teisių teisės magistro studijas; grįžęs į Lietuvą, 2012-2013 metais buvo Vladimiro Simonko vadovaujamos LGL projektų vadovas; 2015-2018 metais, LGL teisininkas (2014 metais intarpą praleido JAV, dirbdamas vietiniame "gėjų" centre). Na, tuo tarpu praėjusiais 2019 metais, jisai dalyvavo nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės partijos steigime, su kuria pateko į Vilniaus miesto savivaldybę, o šiais, 2020 metais, minėtosios partijos sąraše, į Seimą.

Taigi, "profesionaliu gėjumi" Vytautas Raškevičius save vadina ne be reikalo: visa jo karjera, pradedant studijomis ir diplomu Vengrijoje įsikūrusioje sorošinių propagandistų kalvėje, baigiant jo politine veikla, yra neatsiejama nuo vadinamosios LGBT ideologijos ir jos sklaidos.

Štai toks asmuo pradeda vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Beje, neatsitiktinai: savo pretenzijas perimti minėto komiteto kontrolę Raškevičius deklaravo nuo pat pradžių; atrodytų, apie tai netgi svajojo. Taipogi, jo atstovaujamoji Laisvės partija čia turi aiškiai išreikštus politinius siekius: tiek lengvųjų narkotikų legalizavimą, tiek vienalytes santuokas jie laiko "žmogaus teisėmis". Tad pasirinktas atitinkamas Seimo komitetas.

Tik cirkas?

Ir tam tikru požiūriu, atrodytų — na ir kas? Tegul jis sau turisi tą Žmogaus teisių komitetą (iš kurio 7-erių narių: Tomo Bičiūno, Eugenijaus Gentvilo, Sergejaus Jovaišos, Dainiaus Kepenio ir Jurgio Razmos — neminint paties Raškevičiaus — bent pusė yra galimi "profesionaliojo gėjaus" šalininkai). Vis tiek Seime jie absoliučios daugumos nepaims ir blogiau nebus, o visuomenė į tokius, girdi, cirkininkus, ir taip rimtai nežiūrės: tasai pats Raškevičius vaikštinėja po Vilnių trumpais sijonais, aukštakulniais batais, vaizduodamas neaiškų vienaragį sutvėrimą... Kas gi tai, jei ne paprasčiausia klounada, ne eilinis cirkas, kuris kaip atėjo, taip išeis?

Yra ir taip manančių. Ir, deja, manančių klaidingai — nes tokie "cirkai" ne ateina ir išeina, bet ateina su tikslu pasilikti: tai aiškiai rodo Vakarų pasaulio patyrimas. Ir tai nėra klaida ar nekaltas sutapimas — tai yra nuoseklūs žingsniai sistemingame konkrečios politinės, ideologinės darbotvarkės įgyvendinime. Ir čia "cirkas" arba, sakykime, visuomenės kaip tam tikro "karnavalo", formavimas, tai yra viena pagrindinių ir — beje — viena galingiausių valdymo priemonių.

Ir šiuo konkrečiu atveju, galime kalbėti ne tik apie realią, bet apie labai rimtą tendenciją mūsų visuomenėje, atvedusią tokias jėgas kaip TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, prie valdžios vairo (dėl jos esame šnekėję ankstesniuose straipsniuose) ir kuri jau leidžia kelti atitinkamus "vaivorykštinius" siekius Seime.

Tikroji problemos reikšmė

Pats Raškevičius pirmuoju savo veiklos Žmogaus teisių komitete prioritetu įvardija būtent teisėkūrą; ne paslaptis, kokią: pradžiai sieks vienalyčių partnerysčių, o kai tai bus pasiekta, imsis 38-ojo 1992 metų Konstitucijos straipsnio (apibrėžiančio santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters) keitimo, kad atsivertų kelias jau ir išsvajotosioms jų "santuokoms"...

Ir nors plačiojoje visuomenėje didesnio tokių dalykų palaikymo nėra, Seime šios idėjos turi nemenką palaikymo bazę (Laisvės partiją, Liberalų sąjūdį, didžiąją dalį TS-LKD bei LSDP deputatų). Tad čia visko gali būti, ypatingai tada, jei LŽVS vedamai opozicijai nepakaktų jėgų užkirsti šiems siekiams kelio.

Pagaliau, pripažinkime, kad prieš gerą dešimtmetį nei Raškevičiaus tipo politikai, nei jų keliamos tematikos įtraukimas į parlamentinę darbotvarkę, Lietuvoje būtų buvę sunkiai įsivaizduojamas dalykas. O dabar yra, kaip yra. Ir yra todėl, kad toji plačioji visuomenė, kuri — tiesą pasakius — vienintelė tegalėjo (ir tegali) užkirsti panašiems dalykams kelią, buvo ir, deja, lieka, visiškai pasyvi bei abejinga.

Todėl, kaip sakoma, tuščios vietos nebūna — ją kažkas užima. Šiuo atveju, kai dauguma tyli, mažumos jai primeta savo valią. Pavyzdžiui, Tomas Vytautas Raškevičius pateko į Seimą per Laisvės partijos sąrašą. O kaip kandidatas, jis ėjo (ir pralaimėjo) Naujamiesčio ir Naujininkų apygardoje, kurioje absoliuti dauguma rinkėjų apskritai nebalsavo ir kurioje laimėjo konservatorius. Tuo tarpu tai, kokios pakraipos žmonės visgi ten gyvena, tekalba faktas, kad 2016 metais Naujininkai masiškai balsavo už ne ką kita, kaip Algirdą Paleckį.

Taigi, į "profesionalųjį gėjų" Seime nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Taip, tai yra cirkas, bet šėtoniškas cirkas. Ir jam sveikieji visuomenės sluoksniai turės duoti atsaką. Priešingu atveju lauks atitinkamas "reformų" paketas: pradedant narkotikais ir vadinamųjų "gėjų" partnerystėmis, baigiant vakarietiško tipo juvenalinės justicijos absurdais. Ar šito mums reikia — pamąstykime patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Seimo žmogaus teisių komitetas, Seimas
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Liepsnojančiu koronaviruso židiniu virto ir Seimas. Ar pavyks seimūnams suvaldyti virusą?
Taikdarių misija Kalnų Karabache

Taikos palaikymo operacijos Kalnų Karabache įvertinimas

(atnaujinta 12:56 2020.11.23)
Rusijos karių buvimas Kalnų Karabache sumažina karinio konflikto sprendimo tikimybę beveik iki nulio, leidžia Azerbaidžano ir Armėnijos vadovams grįžti prie derybų stalo, o vietos gyventojams — į savo namus

Tai rodo Rusijos užsienio politikos veiksmingumą, nepriekaištingą organizavimą ir aukšto lygio RF ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą.

Taikos palaikymo pajėgos konflikto zonoje savo veiksmais užkerta kelią ginkluotai oponentų priešpriešai. Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos orlaiviai toliau perduoda 15-osios motorizuotų šautuvų brigados vienetus ir įrangą, kuri tampa nauju patikimu stabilumo garantu Pietų Kaukaze. Pradėjus operaciją, iš Armėnijos Respublikos teritorijos į Stepanakertą ir kitas Kalnų Karabacho gyvenvietes grįžo per keturis tūkstančius pabėgėlių. Vien lapkričio 19 dieną 27 autobusais atvyko daugiau nei 1200 žmonių, kuriuos saugojo taikdariai.

Siekiant išspręsti sudėtingiausius Kalnų Karabacho humanitarinių užduočių kompleksus, Tarpžinybiniame reagavimo centre veikia konsoliduotas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos būrys ir penkios specializuotos struktūros — humanitarinis išminavimas, medicinos, transporto ir prekybos bei namų ūkio palaikymas, kariaujančių šalių susitaikymas.

Stebėjimo postai, patruliai ir policijos funkcijos Šiaurės ir Pietų saugumo zonose matomi plika akimi. Rusijos taikdariai užtikrina civilių transporto priemonių saugumą palei Lachino koridorių, tikrina transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias ginklams gabenti. Daugelis Rusijos operacijos Karabache uždavinių, struktūrų, mechanizmų ir algoritmų nėra tokie akivaizdūs. Karabacho situacija neturi analogų istorijoje ir kelia griežtus reikalavimus 15-osios motorizuotų šautuvų brigados kariams.

Rusijos FSB stebės, kaip Armėnija užtikrina susisiekimą tarp vakarinių Azerbaidžano regionų ir Nachičevanės autonominės respublikos (netrukdomas piliečių, transporto priemonių ir krovinių judėjimas abiem kryptimis).

Rusijos vyriausybė padengs išlaidų, susijusių su taikdarių veikla, finansavimą. Tokios operacijos kaina yra šimtai milijonų dolerių per metus (personalo priežiūra, įrangos eksploatavimas, degalų sąnaudos), tačiau Pietų Kaukazo saugumo negalima įvertinti pinigais.

vertė yra didžiulė, reitingas yra aukščiausias. Tebūnie Rusijos misija Karabache nėra pati didžiausia (pagal JT standartus), bet nepaprastai svarbi palaikant stabilumą Pietų Kaukaze ir Kaspijos regione.

Artimasis užsienis

Rusijos taikdariai daug nuveikė stiprindami saugumą posovietinėje erdvėje: Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Tadžikistane, Padniestrėje. Nepaisant to, pastarieji tragiški Kalnų Karabacho įvykiai liudija ginkluotų konfliktų tarp NVS šalių buvimą. Pasaulio pažeidžiamumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Rusijos taikdarių siuntimas į Karabachą
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Šiandien naujai išrinkta Moldovos prezidentė Maia Sandu padarė programinį pareiškimą dėl būtinybės išvesti Rusijos karinį personalą iš Padniestrės. Galbūt ji pamiršo, kad tai yra vienintelis regionas Rytų Europoje, kur, įvedus taikos palaikymo kontingentą — 1992 metais, remiantis atitinkamu susitarimu, karo veiksmai buvo nutraukti ir neatsinaujino 28 metus.

Rusijos pajėgų operacinė grupė yra Padniestrėje. Viena iš pagrindinių jos užduočių yra saugoti didžiulį ir itin pavojingą senų šaudmenų arsenalą (virš 20 tūkstančių tonų) netoli Kolbasnos kaimo (1990-ųjų pradžioje sovietų kariuomenės šaudmenys čia buvo atvežti iš Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos). Arsenalo sunaikinti vietoje neįmanoma, taip pat problemiška jį išvežti — reikės apie 2500 vagonų, tačiau 57% šaudmenų nebegalima gabenti. Jei rusai išvyks, padėčiai Moldovoje grės sprogimų pavojus — tiesiogine prasme. Tikėkimės pragmatizmo.

Stepanakertas
© Sputnik / Валерий Мельников

Norėčiau pateikti taikdarių veiksmingumo Centrinės Azijos kryptimi pavyzdį. Leiskite jums priminti, kad Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Kirgizija 1993 metais pasirašė sprendimą dėl kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų, kurios tapo regioninio stabilumo pagrindu, sukūrimo. Tada jų sudėtyje buvo 201-asis Rusijos ginkluotųjų pajėgų motorizuotų šautuvų padalinys ir Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano daliniai. Tais pačiais metais taikdarių pastangomis pavyko užgesinti ginkluotą konfliktą Tadžikistane. Rusijos FSB pasienio tarnybos operatyvinė grupė liko respublikoje, o 2005 metais, 201-osios motorizuotos šaulių divizijos Tadžikistane pagrindu buvo sukurta 201-oji Rusijos karinė bazė, iš esmės taikos palaikymo bazė.

Rusijos Federacija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, kartu su kitomis tarptautinės bendruomenės narėmis yra atsakinga už taiką visoje planetoje. Užkerta kelią ir pašalina tarpetninius ir tarpusavio konfliktus posovietinėje erdvėje ir ne NVS šalyse — kaip atskirų (autonominių) misijų, JT pajėgų ir CSTO kontingento nuo Jugoslavijos iki Angolos Rusijos taikdariai turi nemažą patirtį, ir neatsitiktinai pagal karinių stebėtojų skaičių Jungtinėse Tautose Rusijos federacija patenka į dešimtuką.

Nuo Jugoslavijos iki Angolos

Tokios misijos paprastai skirstomos į dvi rūšis — taikos palaikymas ir priverstinis taikos užtikrinimas. Priklausomai nuo situacijos konflikto zonoje, prioritetinių taikos palaikymo pajėgų užduočių ir veiksmų, operacijos statusas gali būti koreguojamas. Taigi 2008 metų rugpjūčio mėnesį taikos palaikymo operacija Gruzijos ir Osetijos konflikto zonoje virto operacija priversti Gruziją laikytis taikos (po to, kai Gruzija pradėjo karo veiksmus ir užpuolė Rusijos taikdarių postą).

Rusijos karinis personalas pradėjo įgyti sunkios tarptautinės patirties nuo 1992 metų JT taikos palaikymo operacijose Jugoslavijoje (1992–2003 m.), Kur Rusijos kontingentas siekė 1600 žmonių. Vėliau panašios užduotys buvo sprendžiamos Angoloje, Liberijoje, Mozambike, Dramblio Kaulo Krante, Ruandoje, Burundyje, Etiopijoje, Sudane, Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

Kiekviena misija turi būdingų bruožų, kuriuos lemia konflikto sunkumas, karinės konfrontacijos pavojus saugumo zonoje, dalyvaujančių karių ir pajėgų skaičius, logistikos ir rotacijos ypatumai, vietos gyventojų mentalitetas ir gamtinės bei klimato sąlygos.

Kariai turi greitai prisitaikyti prie "nestabilios taikos" situacijos nepažįstamoje šalyje ir visą misijos laiką būti budrūs. Įprastas rotacijos ciklas yra kas šešis mėnesius, ir tai yra rimtas karinių taikdarių tvirtumo ir fizinės ištvermės išbandymas. Stebėtojų misijos yra beveik neginkluotos, o taikos palaikymo operacijos dažniausiai yra lengvai ginkluotos.

Rusijos taikdariai šiais metais tarnauja devyniose JT misijose: Vakarų Sacharoje (MINURSO), CAR (MINUSCA), Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO), Kipre (UNFICYP), Sudane (UNISFA), Kosove (UNMIK), Pietų Sudane (UNMISS), Viduriniuosiuose Rytuose (UNTSO), Kolumbijoje (UNVMC). Didžiausia yra JT ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo operacija, dislokuota Sudane (virš 20 000 karių). Nepaisant egzotiškos geografijos, tai sunkus darbas, nuolat keliantis pavojų gyvybei. Kasmet planetoje nužudoma apie 100 taikdarių, o dažniausiai — tikslinių užpuolimų metu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas