В Вильнюсе состоялось торжественное шествие поляков в честь первой письменной конституции Полонии

"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas neapykantos kurstymą?

(atnaujinta 15:18 2020.10.21)
Andrius Tapinas triumfuoja. Kartu su televizoriaus meistru. Kam Tapinui televizorius? Tapinui reikia viską sužiūrėti. Nes ponas Tapinas turi savo televiziją. Ir daug partnerių kitose televizijose. O dar tie lenkai...

Kitą dieną po I rinkimų turo savo džiaugsmą Tapinas liejo ir savo Facebook laiko juostoje. Įspėjo ir lenkus.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom" — sako man meistras, atėjęs pajungti televizoriaus".

Tapinas tęsia: "Mes tikrai laimėjom. Turėjom planą, kurio laikėmės. Darėm daug nematomo darbo, bendravom su žmonėm, su kuriais šiaip gal ir nebuvo labai smagu bendrauti. Išėjom iš mūsų burbulo, skatinom diskusiją apie tautines mažumas, visomis įmanomomis priemonėmis mėginom aktyvuoti žmones".

Tapinas aktyvavo nacionalinį klausimą ir Tapino mecenatai laimėjo.

Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom. Ir matant, koks skirtumas yra tarp kairės ir dešinės, 5 mandatai, išslydę iš Karbauskio rankų, 5 mandatai, dėl kurių Skvernelis paguldė savo savigarbą, yra aukso vertės ir pilietinės visuomenės pergalė".

Tapinas patikslino, kas iškovojo pergalę Lietuvos "pilietinei visuomenei".

Tapinas: "Taip pat noriu nuoširdžiai pasveikinti Aušrinę Armonaitę ir visus Laisvės partijos žmones. <...> Seimas bus daug įdomesnis ir atviresnis, kai ten dirbs tokie žmonės kaip Tomas Raskevičius, Evelina Dobrovolska, Vytautas Mitalas ir kiti".

Tapinas pasiuntė žinutę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.

Visuomenininkas Tapinas: "Waldemar Tomaszewski /Valdemar Tomaševski, ar sakiau, kad nelotumėt ant "Laisvės kelio"? Sakiau. Tai va ir nepykit tada".

Visuomenininkas A.Tapinas Mes laimėjom 1
Screenshot
Visuomenininkas Tapinas: "Mes laimėjom"

Per Seimo rinkimus Tapinas darė daug "nematomo darbo". Jo politinio verslo partneris daug atviresnis. Pramogų verslo patriarchas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kulką Valdemarui Tomaševskiui pasiūlė be įspėjamosios žinutės. Kai dabar bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, Valinskas teigia, kad pajuokavo.

Tačiau prokuratūra pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu delfi.lt, kur šis, komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo", — pareiškė Valinskas.

Šios ištraukos viešai prieinamame interviu nebėra, tačiau ją galima rasti perfilmuotą iš interviu internete.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į Lietuvos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šio pasisakymo kreipėsi Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski), jis teigė esąs nuliūdintas buvusio Seimo pirmininko Valinsko neapykantos kalbos.

"Nors aš visada palaikysiu teisę į kritiką kaip demokratijos laisvos valstybės pagrindą, manau, kad jos riba yra smurto skatinimas, net jeigu, o gal ypač, kai kalbama apie didžiausią politinį konkurentą", — rašoma kreipimesi.

Zgoželskis teigia norintis atkreipti Pranckiečio dėmesį į šį pasisakymą.

Į Valinsko pasisakymus sureagavo ir Lenkijos diplomatai.

Pasak Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršulės Doroševskos (Urszula Doroszewska), už tokius pasisakymus, kuriuose galima įžvelgti grasinimus ir neapykantos kurstymą, — baudžiama.

Anot Doroševskos, viešoje erdvėje negali būti vietos neapykantos kalbai.

"Reiškiu savo pasipiktinimą dėl Arūno Valinsko viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir šios partijos rinkėjus, kad "tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus". Norėčiau pabrėžti, kad niekam negalima grasinti mirtimi, o viešas kurstymas padaryti nusikaltimą yra baudžiamas. Viešoje erdvėje nėra vietos neapykantos kalbai. Tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė tinkamai sureaguos. Žodžio laisvė turi savo ribas tuo momentu, kai kitų teisės ar laisvės yra pažeidžiamos".

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje ir į Seimą nepateko. Per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai. Į antrąjį turą pateko dar du šios partijos kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse apygardose.

Partija teigia, kad dėl "Laisvės TV" kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Tapino kryptingas, gerai apgalvotas ir labai aktyvus veikimas prieš Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją prasidėjo prieš mėnesį iki Seimo rinkimų.

Kampanijai prieš "Voldemortą" buvo surastos ir paskirtos lėšos. Dėl kurių Tapinui tenka aiškintis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

"Iššovė" į LLRA-KŠS vadovą ir Valinskas. Kol kas tik žodžiu. Valinsko žodis gali būti mirtinas ginklas.

Tapiną ir Valinską sieja kūrybinė veikla. Abu dalyvauja bendruose komerciniuose žiniasklaidos projektuose. Turi šis duetas sąsajų ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

Tapinas niekada neslėpė simpatijų šiai politinei jėgai. Jo organizuojamose akcijose dažnai galima pastebėti pirmose gretose stovinčius konservatorių lyderius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nepatekimas į Seimą pirmiausia buvo naudingas konservatoriams.

Po I rinkimų turo politinė aritmetika tapo pakankamai aiški. Jeigu Valdemaro Tomaševskio partija būtų perkopusi 5 procentų barjerą — nežymiai, bet daugiau balsų turėtų centro kairės blokas su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priekyje.

Taip neįvyko. Todėl, neturėtų kilti abejonių, kam LLRA-KŠS pralaimėjimas buvo pirmiausia naudingas. Konservatoriai, kartu su naujai sukurta Laisvės partija, visada akcentavo, kad LLRA-KŠS yra su Kremliumi susijusi partija ir jos veikla prieštarauja valstybės nacionaliniams interesams.

Tai akivaizdi veidmainystė. Nes Lietuvos sostinėje, Vilniuje, būtent Laisvės partija ir konservatoriai valdžioje yra LLRA-KŠS dėka. Jie kartu yra vienoje koalicijoje. Tačiau sostinėje veikia kiti "vertybiniai" principai. Valdžios kėdžių principai.

Tapinas ir Valinskas pritilo. Tyli ir šio dueto "Ko".

Kur dingo kviestiniai ir nuolatiniai komentatoriai, kurie daugybę kartų per dieną "sąžiningai" kala į galvą visuomenei "teisingą" nuomonę? Kur LRT laidos ir pokalbių forumai, narstantys "neteisingą" pasisakymą? Kur didieji humoristai ir tautos sąžinė — žurnalistikos žvaigždės?

LRT atsakymas — mes "Valinsko šaudymui" nepritariam. To betrūko, kad pasakytumėte: pritariame ir palaikome. Valinskas net nemėgina aiškintis. Čia toks jo humoras. Jis gi pokštininkas. Jūsų bėdos, jeigu nesuprantat jo subtilaus humoro.

Valinskas „vaizdingai sušaudė“ Tomaševskį 2
Screenshot
Valinskas "vaizdingai sušaudė" Tomaševskį 2

Lietuvos visuomenė galvoja kitaip nei visuomeninis transliuotojas. Valinsko pasisakymas vis dėlto sukėlė didelį atgarsį. Lenkijoje. Lietuvos lenkams tai irgi nepanašu į pokštą.

Šiuose rinkimuose, pasitelkus vadinamuosius nepriklausomus visuomenininkus, už nedeklaruotas lėšas viena politinė jėga vykdė agitaciją prieš kitą politinę jėgą.

Bet kuri antiagitacija irgi yra agitacija ir turi būti deklaruota, kaip numato įstatymai. LRT "Auksinio proto" vedėjo Valinsko viešai išsakyti žodžiai yra įžūlus neapykantos kurstymas. Niekaip nederantis su demokratijos principais ir įstatymais. Peržengiantis elementaraus žmoniškumo ribas. Ir visokie Lietuvos pramogų verslo patriarcho pasiteisinimai ir išvedžiojimai atrodo silpnai ir neįtikinamai.

Lietuvos politinė kultūra, pakantumas kitai nuomonei ir pagarba žmogui šiuose rinkimuose žengė didelį žingsnį atgal.

Vis dėlto politikai reaguoja. Buvę.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: "Bando vaikinas išsukti savo s....ę. Ne kažkas išeina. Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi. Visai nesvarbu kokį patriotą, juokautoją ar laisvių gynėją bandysi vaizduoti. Tik gilyn skęsta ir mūsų valstybei gėdą daro".

Žodis ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi 3
Screenshot
Žodis — ne paukštis, išsprūdo ir nebepagausi

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius: "Aš noriu atsiprašyti visų savo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų lenkų už vieno Lietuvos eterio klouno ir per neįtikėtiną likimo pokštą politikos nevykelio, tapusio Seimo pirmininku pasisakymą Delfi TV laidoje, kuri, laikantis geriausių dvaro žurnalistikos tradicijų buvo nedelsiant "sutvarkyta” ir neapykantą bei smurtą kurstantis tekstas skubiai pašalintas".

Gintaras Furmanavičius prognozuoja: "Be jokios abejonės mano labai negerbiamam Arūnui Valinskui už šį pasisakymą nieko nebus. Prokuratūra ras pretekstą nutraukti pradėtą įkiteisminį tyrimą. Daugų daugiausiai kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu".

Valinskui kas nors pagrasins pirštuku ir pasakys nu-nu-nu“ 4
Screenshot
Valinskui kas nors pagrūmos pirštuku ir pasakys nu-nu-nu"

Nors ir buvę politikai, nors tik Facebook, bet sureagavo operatyviai.

Kilus skandalui sureagavo ir esami. Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis.

"Aš kreipiuosi į visus gerus žmones Lietuvoje. Žinote, sakoma, kad didžiausios niekšybės pasaulyje yra padaromos tuomet, kai žmonės yra abejingi. Nebūkite abejingi. Duokite atkirtį šitiems žmonėms, kurie prarado bet kokį saiką, prarado bet kokį padorumą ir žmogiškumą", — paklaustas sakė prezidentas Nausėda.

Lietuvos prezidentas klausė, kur mes nusirisime ir kur eisime, jei toleruosime tokius pasisakymus. "Šiandien mes kalbame galbūt apie konkretų užsipuolimo objektą, kažkas galbūt kikena į kumštį, kad ne mane čia liečia, tas žmogus kažkoks keistais ryšiais susijęs, galbūt ir gerai jam čia užvažiavo. Galbūt rytoj mes pradėsime kalbėti, kad reikia pagrasinti ir jo šeimai. Kur mes nusirisime ir kur mes einame?"

Į Valinsko pasisakymą sureagavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo Facebook'o laiko juostoje jis neįvardijo, kad kalba būtent apie Valinską. Valinskas apibūdinamas tik kaip "aktyvus visuomenės atstovas".

Iš tolesnio pateikiamo vertinimo matyti, kad kalbama būtent apie Valinsko pasisakymą, skirtą V. Tomaševskiui.

"Šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką. Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?" — svarsto Skvernelis.

"Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — išdėstė premjeras.

Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį 5
Screenshot
Valinskas sukrėtė ir šokiravo Skvernelį

O tuo tarpu trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus bandoma įrodyti, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimas pavadinti bevardę gatvę tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardu užgavo dalies mūsų bendrapiliečių tautinius, patriotinius jausmus, papiktino, įskaudino, pakurstė nesantaiką ir priešiškumą.

Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius 6
Screenshot
Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio vardas užgavo lietuvius

Taigi, "lenkų klausimas" Lietuvoje turi įvairių pavidalų. Ir iš politinės dienotvarkės nebus išbrauktas. Visuomenininkai Valinskas ir Tapinas primins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas, lenkai, Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
Irena Degutienė, archyvinė nuotrauka

Ypatinga pensija "ypatingus nuopelnus"? Kuo išgarsėjo buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė

(atnaujinta 16:00 2020.12.03)
Kadenciją baigusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė konformistinį sprendimą skirti valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei (2009–2012 metais) Irenai Degutienei. Kuo gi pagarsėjo ilgametė buvusi Seimo narė?

Per praėjusius Seimo rinkimus tarp partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pastebėta keistenybė. Konservatorių sąraše autorius nerado Irenos Degutienės pavardės. Tačiau prieš ketverius metus ji kartu su Landsbergiu Jaunesniuoju buvo partijos kandidatų sąrašo priekyje. Tiesa, finišo tiesiojoje vidiniame partijos reitinge buvo tik ketvirta. Tačiau galiausiai konservatoriai ją pasiuntė į atsakingą vicepirmininko postą nuo opozicijos valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Senąją gvardiją — į pensiją

Po šiltos Seimo pirmininko pavaduotojos kėdės atsėdėjusi dar vieną parlamentinių įgaliojimų kadenciją (2016–2020), ilgametė VIP konservatorė Irena Degutienė buvo... išsiųsta į pensiją. Bet ji dar ne tokia sena: 71 metai yra gražiausias politiko amžius. Pavyzdžiui, 78 metų Džo Baidenas netrukus gali tapti didžiųjų JAV prezidentu.

Taigi, kas nutiko, kad konservatoriai atsisakė tokios patyrusios politikės? Tai paprasta. Jaunosios atžalos, vadovaujamos vainikuoto anūko Gabrieliaus Landsbergio, nustūmė į užkampį senąją gvardiją, kuri anksčiau taip pat bandė patraukti nemirtingąjį Vytautą Landsbergį nuo didžiosios politikos.

Prisiminkime, kad tai įvyko 2000-ųjų pradžioje. Konservatorių partijos garbės pirmininkas, "pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis buvo išsiųstas į garbės tremtį pirmosiose naujai į Europos Parlamentą iš Lietuvos atvykusių Europos parlamentarų gretose. O prie partijos vairo stojo ambicingas Andrius Kubilius. Jo komandoje tada buvo jauni ir energingi to meto politikai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Ingrida Šimonytė ir kiti. Tada visi jie tapo ministrais pirmojoje Kubiliaus vyriausybėje 1999–2000 metais, kai atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas, o vėliau — 2008–2012 metų vyriausybėje.

Partijos auksas

Būtent Kubiliaus vyriausybės ministrai išgarsėjo didžiausiais sukčiavimais Lietuvos ekonomikoje. Visų pirma, 1999 metais didžiausia regione Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pusvelčiui atiduota "American Williams International". Būtent dėl ​​šio neskaidraus susitarimo premjero postą paliko "kylanti konservatorių žvaigždė" Rolandas Paksas, kuriam konservatoriai vis tiek neatleido tos išdavystės.

O "antrojo atėjimo" į Ministrų kabinetą metu Kubiliaus vyriausybė jau buvo įvykdžiusi keletą šimtmečio aferų. Iš pradžių buvo apkarpytas padirbto projekto biudžetas, skirtas naujos Visagino AE statybai vietoje uždarytos Ignalinos. Ant Pietų Korėjos platformos padėtas SGD terminalo "Independence" pagrindas. O vėliau po peiliu buvo pakištas vienas didžiausių tuo metu komercinių bankų Lietuvoje — "Snoras". Tokiu būdu, matyt, jie ženkliai papildė konservatorių "skrynias partijos auksu".

Ir visose šimtmečio aferose mirgėjo Irenos Degutienės vardas. Iš pradžių kaip darbo ir socialinės apsaugos ministrės (1996–2000), vėliau — Seimo pirmininkės 2009–2012 metais. Būtent vadovaujant Degutienei Seimas užfiksavo savotišką "Snoro" bankroto įstatymų peržiūros greičio rekordą. Vos per kelias valandas Finansų ministerijos, kuriai vadovavo dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paruošti įstatymai buvo apsvarstyti ir priimti per tris svarstymus. Jie nenuilstamai dirbo net naktimis. Konservatoriai labai mėgsta "naktines reformas".

Tylenė rekordininkė

Būtent tada Irena Degutienė išgarsėjo visoje šalyje. Jos sūnus verslininkas, neaišku kokio verslininkiško instinkto paskatintas, likus vos kelioms valandoms iki bankroto paskelbimo sugebėjo iš "Snoro" banko atsiimti savo įmonės pinigus. O Degutienės vyrui tą pačią akimirką pavyko sutvarkyti Santariškių klinikų, kuriose jis dirbo vieno filialo vadovu, pinigus. Prasidėjęs skandalas galėjo pasiųsti į teisiamųjų suolą Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, kaip spėjama, galėjo pasidalinti slapta informacija apie artėjantį "Snoro" bankrotą.

Valdantiesiems konservatoriams šiaip ne taip pavyko nutildyti skandalą. O Generalinėje prokuratūroje, kur atitinkamą prašymą pateikė partijos "Tvarka ir teisingumas" deputatas Petras Gražulis, byla, matyt, buvo "užraukta". Pats Gražulis iki šiol žagsi nuo prisiminimų apie tą politinės karjeros momentą. O dabar Lietuvos generalinė prokuratūra prašo jau dabartinio Seimo panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę.

Tai buvo konservatorių triukas atimti deputato Gražulio, kuris įtariamas prekyba poveikiu, imunitetą. Įdomu, ar jie atims iš jo neliečiamybę, ar ne?

Savų didvyrių nepalieka

Bet grįžkime prie Irenos Degutienės ir senosios konservatorių gvardijos. Į garbės tremtį Europos Parlamente konservatorių jaunimas išsiuntė buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir buvusią gynybos ministrę (2008–2012 m.) Rasą Juknevičienę. Atokiau nuo vidaus piniginių reikalų. O buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei senatvės pensijai buvo paskirta kukli 232 eurų valstybinė pensija. Matyt, už tylą dėl tų "ypatingų nuopelnų" papildant "partijos aukso" atsargas.

Pažymėtina, kad buvęs Seimo pirmininkas (2016–2020 m.) Viktoras Pranckietis taip pat prašė skirti Degutenei skirti valstybinę pensiją. Seimo narys Pranckietis — jau ne "valstietis", o valdantysis liberalas. Iš tiesų politikoje nėra žodžio "išduoti", yra žodis "numatyti". Žiūrėk, galbūt kada nors konservatoriai prisimins, kaip Pranckietis didvyriškai kišo pagalius į ratus tų, kurie jį delegavo į Seimo pirmininko postą. Gal ir jam senatvėje atskils valstybinė pensija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
valstybinė pensija, Irena Degutienė
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 4-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.12.03)
Nuo gruodžio 4 dienos iki metų galo lieka 27 dienos, dienos ilgis — 07 val. 36 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 339-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

2020 metų gruodžio 4 dieną saulė teka 08:20, leidžiasi 15:56, dienos ilgis — 07 val. 36min.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji — Šv. Barboros varduvės.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.

Ši diena istorijoje

1533 metais sulaukęs 3 metų amžiaus Ivanas IV, vėliau persivadinęs Ivanu Rūsčiuoju, tapo Rusijos caru.

1642 metais mirė kardinolas Rišeljė — faktinis Prancūzijos valdovas Liudviko XIII karaliavimo metais.

1679 metais sulaukęs garbingo 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filosofas Tomas Hobsas.

1791 metais Londone pradėtas leisti seniausias pasaulyje sekmadieninis laikraštis "Observer".

1892 metais gimė Ispanijos diktatorius (1936–1975) generolas Fransiskas Frankas.

1918 metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Vudrovas Vilsonas atvyko į Paryžiaus taikos konferenciją, kur buvo aptartos Versalio Taikos sutarties pasirašymo sąlygos.

1980 metais lėktuvo katastrofoje netoli Lisabonos žuvo Portugalijos premjeras Fransiskas Sa Karneiras.

1991 metais Libane paleistas laisvėn ilgiausiai įkaitu laikytas amerikietis: žurnalistas Teris Andersonas nelaisvėje išbuvo 2 454 dienas.

1994 metais teroristas viename Stokholmo naktinių klubų nužudė tris ir sužeidė 21 lankytoją.

1998 metais Turkijos vyriausybės daliniai per susirėmimus pietrytinėje šalies dalyje nukovė 22 kurdų sukilėlius.

2010 metais populiariausios, 29 metus rodytos Vokietijos televizijos laidos "Wetten, dass...?" ("Norite lažintis ... ?") buvo nuspręsta neberodyti, kai vienas varžybų dalyvis, milijonams žiūrovų stebint tiesioginę transliaciją, buvo sunkiai sužeistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai