Seimo narė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, archyvinė nuotrauka

Blogiau bolševikus "Laisvės partija" sugriaus tradicinę Lietuvą?

(atnaujinta 12:22 2020.10.22)
Baltijos regiono valstybėse LGBT teisių klausimas įsiveržė į politinę darbotvarkę. Ar tradicinių vertybių šalininkai Lietuvoje atsilaikys?

"Laisvės partijos" sėkmė Lietuvos Seimo rinkimuose aktualizavo šalyje LGBT teisių — pirmiausia į santuoką — klausimą (jau nekalbant apie prostitucijos ir narkotikų legalizavimą).

Pažymėtina, kad ši tema figūravo jau prezidento rinkimuose. Tuomet dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda stengėsi būti tolerantiškas (pasisakė už seksualinių mažumų partnerystės institutą), bet buvo matyti, jog jis labiau yra tradicinės šeimos šalininkas.

"Turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename, o ji katalikiška, konservatyvi, ir mes privalome gerbti šitą aplinkybę", — pabrėžė būsimas prezidentas, pasiūlydamas surengti referendumą dėl vienalyčių asmenų partnerystės (jau nekalbant apie jų santuokas) įteisinimo.

Tačiau tada šis klausimas netapo esminiu. Dabar jis gali paveikti — o tiksliau, komplikuoti — valdančiosios daugumos sudarymą, jeigu daugiau balsų gaus dešinieji.

Po gero "Laisvės partijos" rezultato, kuris leidžia jai tikėtis svarbios vietos konservatorių koalicijoje (kitaip pastaroji bus beveik neįmanoma), "Tėvynės sąjungos" pirmininko Gabrieliaus Landsbergio svainis parašė: "Nuostabios naujienos — TS-LKD laimėjo daugiamandatėje, liberalusis partijos flangas buvo sureitinguotas į viršų, kas rodo, kad ta kryptis buvo teisinga. <...> Abi liberalų partijos turės didelę ir itin įtakingą frakciją Seime, manau, kad pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo".

Konservatorių lyderių toks džiaugsmas nepradžiugino. Pavyzdžiui, tradicinių vertybių šalininkas jų tarpe Laurynas Kasčiūnas pažymėjo: "Gali būti visokių diskusijų, tam tikrų diskusijų yra dėl partnerystės instituto, dėl įteisinimo santuokų kalbos niekados nebuvo".

Šiame kontekste tikėtina, kad, formuojant koaliciją (jeigu ją tektų formuoti dešiniesiems), "Tėvynės sąjunga" (ypač jos krikščioniškasis sparnas) sieks nustumti LGBT klausimą į antrą planą. Tačiau "Laisvės partijos" lyderė Aušrinė Armonaitė yra labai ambicinga ir bent jau kol kas tvirtai teigia, kad dėl valdžios (postų) svarbių programinių nuostatų atsisakyti neketina.

Tokiu būdu, seksualinių mažumų klausimas gali sužlugdyti potencialią valdančiąją koaliciją Lietuvoje. Ir šioje vietoje pats laikas pereiti į regioninį kontekstą.

Estijoje kilo politinė (vyriausybės) krizė dėl to, kad savo aštriais ultradešiniais pareiškimais garsėjantis vidaus reikalų ministras pasakė, jog neigiamai žiūri į LGBT, ir patarė homoseksualams "bėgti į Švediją". Taip pat jis aiškiai pasisakė už referendumą dėl konstitucinės nuostatos, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.

Nenuostabu, kad ministrą iš karto užpuolė visa "progresyvi" bendruomenė su prezidente priešakyje. Niuansas tas, kad jo atsistatydinimas gali sugriauti dirbančią valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Kitaip tariant, Lietuvoje seksualinių mažumų problematika gali tapti, o Estijoje jau tapo nacionalinės svarbos klausimu.

Ir dar šiame kontekste norėtųsi prisiminti tai, kad neseniai vykusių prezidento rinkimų Lenkijoje metu postą išsaugojęs Andžejus Duda pareiškė, kad LGBT ideologija demoralizuoja vaikus ir yra blogesnė už bolševizmą.

Kai sudedi visus šiuos epizodus į vieną paveikslą, susidaro įspūdis, kad seksualinių mažumų klausimas Baltijos regione jau nėra tik nesvarbus politinės konjunktūros aspektas. Vakarų Europoje LGBT jau karaliauja, ir tokios konservatyvios valstybės kaip Lenkija ar Lietuva šios socialinės grupės teisių gynėjams yra paskutinė tvirtovė, kurią reikia sugriauti.

Todėl Lietuvos pilietis ir rinkėjas turi suprasti, kad "Laisvės partija" ir Aušrinė Armonaitė — tai ne atskiras lietuviškas reiškinys, o vakarietiška idėjinė sistema, kuri nori sutraiškyti moralės pagrindus ir tradicines vertybes, apie ką kalba ir Romos popiežius Pranciškus.

Galbūt, šiandien dar neatėjo lemiamas kovos dėl normalumo prieš kraštutinį liberalizmą momentas, bet jis jau ne už kalnų, ir, atrodo, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Jau rytoj referendume (jeigu jis dar bus surengtas) gali tekti spręsti, kiek kiekvienam iš mūsų reikšmingi šie Lietuvos Konstitucijos žodžiai: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu". Ir tai bus ne menkavertis, o egzistencinis pasirinkimas.

Žiema arti...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Aušrinė Armonaitė, Laisvės partija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Rinkis šūkį lietuvišką — prekę gausi lenkišką. Kaip taupo lėšas kandidatai į Seimą?
Aukštoji politikos aritmetika — arba į kairę, arba į dešinę. Ką renkatės Jūs?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prieš Putiną tobulins pilietinį ir patriotinį ugdymą

(atnaujinta 16:48 2021.05.10)
Mažėjantis neigiamas Vladimiro Putino vertinimas sukelia didelį susirūpinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetai trečiadienį rinkosi į posėdį aptarti "dezinformacijos ir propagandos poveikio Pietryčių Lietuvoje klausimą". Bendrame komitetų posėdyje buvo aptarta vakcinavimo laikotarpiu ypač išaugusi informacinės erdvės svarba. Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuvoje mažėja neigiamas Putino vertinimas.

Buvo net pristatyti tyrimų duomenys. "Spinter" tyrimų duomenis bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetų posėdyje pristatė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenka.

"Jeigu mes pasižiūrėtume į Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai V. Putino vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus. Jeigu vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra tik -28. Dabar jo vertinimas yra daug mažiau neigiamas nei prieš kelerius metus", – komitetų posėdžio metu teigė jis.

Tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui kelia didelį susirūpinimą. Todėl ponai parlamentarai siūlo Lietuvos mokyklose tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą. Kad sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Latvijos pavyzdžiu.

"Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė  Kasčiūnas. – Tai galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą".

Pono Kasčiūno teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.

"Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija", – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak konservatoriaus Kasčiūno, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.

"Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį", – sudėliojo pilietinio ir patriotinio ugdymo elementus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Ponas Kasčiūnas nepaminėjo taip jo mėgstamą dešifravimo elementą. Šioje srityje ponas Kasčiūnas turi daug patirties. Apie tai, kad visame pasaulyje vaikų pamėgtas animacinis filmukas "Maša ir lokys" yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių, Lietuvoje prieš keletą metų dešifravo Rytų Europos studijų centro analitikas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tąkart jis tvirtino, kad filmuko "Maša ir lokys" žinutės yra šifruotos ir, kad Lietuvos žiūrovams puikiai žinomas filmukas "Maša ir lokys" yra Vladimiro Putino propagandos įrankis.

Buvęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, o dabar tik eilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys taip pat turi pedagogikos patirties. Ponas Rakutis aktyviai reiškiasi Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.

Rakutis — humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Rakutis buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorius mokslui ir studijoms, net buvo išrinktas LKA senato pirmininku. Rakutis darbavosi Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, buvo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. patarėjas. Rakutis apdovanotas "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus ordinu.

Ponas Rakutis šių metų pradžioje išgarsėjo tuo, kad Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, žiniasklaidoje paskelbtame tekste pasisakė apie žydų kolaboravimą su naciais. Tuomet po skandalingo komentaro apie Holokaustą Rakutis vis dėlto buvo priverstas pasitraukti iš Seimo komisijos pirmininko pareigų. Tačiau ponas Rakutis nepasitraukė iš Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo mokymų programų kūrimo.

Dabar pilietinių pagrindų programa dėstoma privalomai 9-11 klasių mokiniams, šalia to yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo ministerijai pasiūlyta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti.

Ponas Kasčiūnas apgailestauja, kad pastarąją programą pasirinkti kol kas galima tik 38 bendrojo lavinimo mokyklose iš daugiau nei 1 tūkst.
Tačiau gerėjantys Vladimiro Putino vertinimai Lietuvoje ponams Kasčiūnui ir Rakučiui yra signalas bei svarus argumentas dar labiau tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Ir tokių būdu dar labiau sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Prieš ką? Aišku prieš ką. Prieš Putiną!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Lietuva
JAV

Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?

(atnaujinta 12:35 2021.05.10)
Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. "Norima padalinti mūsų tautą į dvi dalis perrašant istoriją" — neseniai šia tema buvo paskelbtas neblogas straipsnis. Apie rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Rusijai tema labai pažįstama, tiesa?

Žinoma pažįstama. Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo dažnai girdima, kad mūsų istorija yra tūkstantis vergovės metų, jog žodis "slavai" kilęs iš žodžio "vergas", kad kiekviena iš didžiųjų istorinių mūsų šalies epochų baigiasi šviesos reformistų jėgų nugalėjimu ir tamsiųjų teroru.

Bet dabar mes kalbame apie visiškai kitą šalį, kuri mums šiandien ir dabar rodo, kaip elgtis sąmoningai ir piktybiškai iškraipant savo istoriją. Ir ši šalis, kaip bebūtų keista, vadinama JAV.

Kalbama apie garsųjį "Projektą 1619", kuris paaiškina amerikiečiams, kad visa jų istorija susiveda į baltųjų priespaudą juodaodžiams be jokių šlovingų ir ryškių dėmių. Tai yra, pasak autorių, JAV istorija prasidėjo nuo pirmojo vergo, importuoto iš Afrikos nurodytais metais, o po to — keturių šimtų metų siaubo ir gėdos, už kuriuos kiekvienas turi atgailauti ir sumokėti.

Šis projektas dar kartą parodo šalies padalijimą ne tik į dvi skirtingai mąstančias tautos puses — šis padalijimas gilina esamas aiškias geografines ribas. Demokratai, tai yra dabartinė administracija, "Projektą 1619" paverčia oficialia šalies ideologija ir nurodo jiems visur — mokyklose, ginkluotosiose pajėgose — skaityti "kritinės rasės teorijos" paskaitas. Atsakydamos į tai, respublikonų valstybės tiesiog uždraudė šią kritinę teoriją, pasinaudodamos didele valstybių autonomija nuo federalinio centro. Naujausias atvejis yra Tenesyje.

Ten uždraudė dėstyti šią teoriją valstybinėse mokyklose (nieko negalima padaryti dėl privačių). Todėl dvi Amerikos yra apytiksliai vienodos, vieno iš jų teritorijoje reikia tikėti originaliu jo tautos nešvankumu ir be perstojo atgailauti, o kituose kraštuose galima ieškoti ir rasti daug šlovingų jo istorijos puslapių.

Žmonės yra išdėstyti keistai: paprastai jie labai gerai jaučia, kad vyksta koks nors bjaurus dalykas. Tačiau norint šiuos neaiškius pojūčius paversti veiksmais, reikia žodžių.

Ir čia yra labai neblogas straipsnis, su kuriuo pradėjome savo pokalbį — jame randama daugybė žodžių, apibrėžiančių, kas vyksta. Pavyzdžiui, taip: "jie" (tie, kurie sugalvojo "projektą 1619") nori vaizduoti Ameriką kaip iš pradžių tironišką režimą, norėdami pakeisti visą šalies sistemą ir sukurti naują sistemą, panašią į socializmą.

Apie tai pasakoja istorijos specialistė Meri Grabar (Mary Grabar). Ji parašė knygą "Refuting Project 1619: Exposing the Plan to Divide America". Apie knygą pradėta diskutuoti dar prieš išleidimą, nes joje analizuojamas pagrindinis įvykis JAV — nepriklausomos (iš Didžiosios Britanijos) šalies sukūrimas 1776 metais. Faktas yra tas, kad "projektas 1619" prasidėjo "The New York Times" publicistės Nicole Hanna-Jones straipsniu, kuriame teigė: 1776 metais Nepriklausomybės deklaracija ir po jos sekęs karas įvyko todėl, kad Didžioji Britanija norėjo panaikinti vergiją savo amerikiečių kolonijos, o vietiniai subjektai — JAV įkūrėjai — kovojo už vergovės išsaugojimą.

Meri Grabar — tik šio "britiško" požiūrio į savo šalies įkūrimą specialistė. Ji žino dokumentų originalus ir datas. Ir jis kalba apie akivaizdų dalyką: vergija visose Britanijos imperijos kolonijose (bet, žinoma, ne didmiesčio teritorijoje) buvo naudinga Londonui, jie buvo aktyviai skatinami, šia tema buvo tiek dokumentų, kiek jų buvo norėjo. Didžiosios Britanijos vergovės imperijoje panaikinimas prasidėjo tik 1787 metais, praėjus ketveriems metams po oficialaus karo su Amerikos kolonijomis dėl jų nepriklausomybės pabaigos. Ir tai tik prasidėjo. Ir jei pradėsite spręsti absoliučiai rasistinius Britanijos imperijos veikimo principus net 20 amžiuje, tada čia taip pat galite rasti daug įdomių dalykų.

JAV tėvai-įkūrėjai galėjo būti vergų savininkai (dešimt iš 12 pirmųjų prezidentų). Tačiau tikroji revoliucinio karo priežastis buvo mokesčiai Londonui, o ne vergovės institucija. Tada Amerika pradėjo pati spręsti šią įstaigą, ir tai užtruko daug laiko. Tai, kad dabar vergų palikuonys bando sunaikinti valstybę, pradedant gyvenimo reikalavimu ir nemažais mokėjimais vien už savo odos spalvą, gal egzistuoja kažkoks dieviškas teisingumas, bet tai jau ne istorikams.

Istorikai yra žmonės, dirbantys su faktais, o ne su karmos ir kitais panašiais dalykais. Atkreipkite dėmesį, kad "projektas 1619" buvo pradėtas priešingai nei vertino visos istorikų mokyklos ir gildijos, kurios apskritai puikiai žino viską apie JAV nepriklausomybę ir apie pilietinį karą, kuris prasidėjo po 1776 metų. Beje, pagrindinė to karo priežastis taip pat buvo ne vergovė, o kiti ekonominiai mechanizmai ir potvyniai.

Čia galima ir reikia padaryti šias išvadas: masiniai istorijos klastojimai naudojami toli gražu ne tik prieš Rusiją — akcentuojant jos vaidmenį II pasauliniame kare ar apskritai pasaulio istorijoje. Šį metodą kai kurios valstybės netgi nebūtinai taiko prieš kitas.

Jungtinių Valstijų atveju šie klastojimai tapo vidinės ideologinės kovos ginklu — kairieji prieš dešinę, demokratai prieš respublikonus.

Tai tik technologija — ir labai veiksminga — morališkai sunaikinti priešininkus. Todėl istoriko profesija vėl tapo nepaprastai svarbi, konfliktiška ir politizuota. Visame pasaulyje ir ne tik Rusijos ir Vakarų kovos už tiesą frontuose.

Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų. Atsakydami į tai, jų ideologai linksmai pristatė rusų mąstymui tas pačias žemę lenkiančias idėjas ir faktus apie mūsų istoriją. Galbūt laikas prisiminti, kad istorijos mokslas yra ne lazda priešui, o nuolatinis tiesos ieškojimas.

Tuo tarpu JAV respublikonai tvirtai pereina prie "rusų" pozicijų — tai yra pagarbos savo istorijai. Rasistinis "Projektas 1619", kartojame, yra uždraustas ne tik Tenesyje, bet ir visose kitose "Trampo" valstijose. Grupė respublikonų senatorių išleido dokumentą, kuriame sakoma: "Mūsų tautos jaunimui nereikia smegenų plovimo, kuris sutelktas tik į praeities nuodėmes ir skirsto mūsų tautą į dvi stovyklas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose programose turėtų būti pabrėžiamos bendros pilietinės vertybės, kurios jungia užuot propagavę radikalias idėjas, draskančias mūsų visuomenę". Na, gerai pasakyta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Rusija, JAV
gegužės 11

Kokia šiandien diena: gegužės 11-osios šventės

(atnaujinta 18:04 2021.05.10)
Gegužės 11 yra 131-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 234 dienos

2021 metų gegužės 11 dieną saulė teka 05:23, leidžiasi 21:09, dienos ilgumas 15.46.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena

Nuo 2017 metais gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas, Vaitnoras ir Vaitnorė-Dileta.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1931 metais gimė Algimantas Grigelis, profesorius, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras;

1969 metais gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas;

1989 metais gimė Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje;

2001 metais mirė Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.);

2020 metais mirė Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulio istorijoje

1981 metais gimė Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1897 m.);

1998 – Prancūzijoje nukaldinta pirmoji euro moneta;

2000 – Naujojo Delio ligoninėje gimė milijardasis Indijos gyventojas;

2014 – įvyko referendumas Donecke ir Luhanske.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai