Demonstracija Vašingtone

Paskutinis teismas "Amerikos sapnui"

(atnaujinta 14:05 2020.10.24)
Senato posėdžiai dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo nario postą sukėlė nepaprastą ažiotažą JAV

Pretendentė į šias pareigas — teisininkė Amy Coney Barrett, kurią iškėlė prezidentas Donaldas Trampas, — yra aptarinėjama visose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, aptariamos smulkiausios jos gyvenimo detalės, visaip komentuojami jos žodžiai, rašoma RIA Novosti autorės Viktorijos Nikiforovos medžiagoje.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kovos dėl vietos Aukščiausiajame teisme įkarštis iš esmės yra visiškai dėsningas. Jo priimti nutarimai dėl ieškinių negali būti atšaukti. Faktiškai būtent Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl visų svarbiausių gyvenimo JAV klausimų — čia buvo nuspręsta, pavyzdžiui, ar mirties bausmė atitinka Konstitucijos principus ir ar amerikietės turi teisę į abortą. Būtent Aukščiausiojo Teismo nutarimai lėmė Niksono atsistatydinimą 1974 metais ir Džordžo Bušo pergalę prieš Albertą Gorą 2000 metų rinkimuose.

Aukščiausiojo teismo narių pozicijos skirtos visam gyvenimui. Tiesą sakant, devyni jo sudėtyje esantys teisininkai lemia valstybės politiką ateinantiems dešimtmečiams. Jų galia atrodo daug tvirtesnė nei paties prezidento.

Pagal Amerikos gerontokratijos standartus, Amy Coney Barrett yra tikras vaikas: jai tik keturiasdešimt aštuoneri. Jos pirmtakė Ruth Bader Ginsburg praleido 27 metus savo poste. Barrett turi visus šansus dirbti Aukščiausiajame teisme daug ilgiau. Nenuostabu, kad jos galimu paskyrimu domisi milijonai amerikiečių.

Tai jau trečioji prezidento Trampo pasiūlyta kandidatūra Aukščiausiajam teismui. Prieš tai jis sėkmingai lobavo Breto Kavano (Brett Kavanaugh) ir Nilo Gorsačo (Neil Gorsuch) paskyrimą. Respublikonai dabar turi daugumą Aukščiausiajame teisme. Jei Senatas balsuos už Barrett kandidatūrą, ši dauguma — šeši prieš tris — bus įtvirtinta daugeliui metų į priekį. Nenuostabu, kad visos šalies demokratus apėmė bendra panika.

Amy Coney Barrett yra visų tradicinių konservatyvios Amerikos vertybių įkūnijimas. Pamaldi katalikė, septynių vaikų motina (du iš jų yra įvaikinti), ištekėjusi, sėkminga profesionalė ir turtinga ponia, savo gyvenime viską pasiekusi savo darbu.

Viso to būtų galima pavydėti, jei ne neapykantos banga, į kurią pateko Barrett, kai tik tapo žinoma apie jos kandidatūrą. Demokratų partijos remiama žiniasklaida vaizduoja šią moterį kaip religinę fundamentalistę, aršiausią feminisčių ir seksualinių mažumų priešę, ir įtaria ją tuo, kad vos patekusi į Aukščiausiąjį teismą, ji panaikins visoje šalyje abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ar net translyčių asmenų tualetus.

Be abejo, Barrett neturės tokių galių. Būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, ji nuolat kartoja, kad jos asmeninės pažiūros niekada neturėjo įtakos teismo sprendimams. Tačiau juodoji PR kampanija karštėja tiesiogine prasme su kiekviena nauja diena.

Demokratiškai susirūpinę socialinių tinklų aktyvistai priekaištauja Barrett dėl to, kad ji yra katalikų grupės "Šlovinimo žmonės" narė. Iš tikrųjų tai yra įprasta tikinčiųjų bendruomenė, visoje šalyje joje yra tik apie 1,8 tūkst. žmonių. Tačiau demokratų interpretacijoje ji virto kažkokiu siaubingu slaptu ordinu, panašiu į tuos, apie kurių žiaurumus mėgsta rašyti knygas Denas Braunas.

Barrett mokėsi, o po to ilgą laiką dėstė Notre Dame universitete. Šiandien jos ryšius su šiuo seniausiu ir prestižiškiausiu JAV universitetu, kurį beveik prieš 200 metų įkūrė Popiežiškoji akademija Romoje, oponentai interpretuoja kaip grėsmingas intrigas su Vatikanu.

Barrett oponentai netgi reikalauja patikrinti dviejų kūdikių iš neturtingo Haičio įvaikinimo tvarką. "Kas iš viso leido šiuos vaikus atiduoti į religinių fanatikų šeimą?" — Twitter klausia jos kritikai.

Tragiška likimo irinija Barrett pirmtakė Aukščiausiajame teisme Ruth Bader Ginsburg buvo užkietėjusi demokratė ir įtakinga savo laiko feministė. Jos iniciatyva šalyje buvo legalizuojamos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Портрет Рут Бейдер Гинзбург
© AP Photo / Andrew Harnik
Ruth Bader Ginsburg portretas

Dar rugsėjo mėnesį 87 metų Ginsburg savo šeimai pasakė: "Man svarbiausia — nugyventi iki inauguracijos". Ji nuoširdžiai tikėjo, kad Trampas pralaimės, o į jos vietą po jos mirties naujasis prezidentas Džo Baidenas pasiūlys kažkokią demokratinę kandidatūrą. Tačiau Ginsburg mirė rugsėjo 19 dieną, visoje šalyje jos gerbėjus apėmė gedulas.

Kad ir kaip stengėsi Barrett oponentai, jie nesugebėjo surinkti jokių realių kompromituojamų įrodymų jos atžvilgiu. Ankstesnį kandidatą į Aukščiausiojo teismo teisėjus — Bretą Kavaną — bandė nuversti naudojant seną gerą priekabiavimą. Neva prieš ketvirtį amžiaus Kavana kažkaip nesėkmingai pajuokavo pokalbyje telefonu su jauna moterimi. Tačiau kaltinimai atrodė taip išgalvoti, kad jie negalėjo rimtai pakenkti teisininkui. Senatas patvirtino jo kandidatūrą į Aukščiausiąjį teismą.

Tuo labiau su Barrett ši tema neveikia. Skirtingai nei daugelio demokratinės orientacijos politikų, jos reputacija atrodo tiesiog nepriekaištinga. Ji nerūkė marihuanos kaip Barakas Obama, nepažeidė santuokinės ištikimybės, kaip Bilas Klintonas, ir nenaudojo sekso su vedusiu vyru, kad liptų karjeros laiptais kaip Kamala Harris.

Netekusi vilties jai pareikšti rimtus kaltinimus, JAV demokratinė bendruomenė ėmė persekioti Barrett dėl ​​smulkmenų. Neseniai per Senato posėdį teisininkė pasakė, kad ji "niekada nieko nediskriminavo dėl seksualinių pirmenybių ir ateityje to neketina daryti". Beveik tą pačią akimirką demokratiniai žurnalistai pranešė pasauliui, kad žodžių junginį "seksualinės pirmenybės" nebeleidžiama vartoti — jis yra "įžeidžiamas, pasenęs ir paliečia LGBT žmonių jausmus". Naujienų antraštėse Barrett pasirodė esanti "LGBT priešė".

Iš išorės pažvelgus labai keista, kad demokratiniai aktyvistai, kurių kredo tarytum yra kova už lyčių lygybę, užsipuolė moterį. Jie neva pamiršo, kad Barrett yra mažumos, šimtmečius kentėjusios po patriarchato jungu, narė.

Эми Кони Баррет
© REUTERS / POOL
Amy Coney Barrett

Juk akivaizdu, kad, nepaisant savo religinių įsitikinimų, Barrett iš tikrųjų yra įkūnytas feminizmo idealas jo tradicine prasme. Ji gavo puikų išsilavinimą ir pati tapo mėgstama profesore tūkstančiams studentų. Jai pavyko pasiekti sėkmę tokioje kietoje ir tradiciškai vyriškoje srityje kaip jurisprudencija JAV. Be to, ji sukūrė tvirtą šeimą ir užtikrino sau geras pajamas: dirbdama Apeliaciniame teisme ji uždirba apie 220 tūkstančių dolerių per metus, vieta Aukščiausiajame teisme jai atneš apie 270 tūkstančių.

Prieš pusšimtį metų Barrett būtų tapusi feminizmo ikona — stipri, sėkminga moteris profesionalė. Šiandien aršiausią kritiką ji gauna būtent iš feminisčių.

Problema ta, kad šiuolaikiniai kovotojai dėl mažumų teisių, tokie kaip Barrett, yra visiškai nereikalingi. Jie yra per daug sėkmingi ir nepriklausomi, jiems sunku vadovauti ir manipuliuoti. Jie iš tikrųjų kovojo su patriarchaliniais prietarais, seksizmu ir kitomis nesąžiningos konkurencijos formomis, gerai žinomomis moterims ir vyrams visame pasaulyje. Tačiau jiems pavyko laimėti — o šiandien kairiųjų "trende" yra tik "lūzeriai".

Jei Barrett vietoje būtų gender-fluidinis padaras su nesuprantamomis seksualinėmis pirmenybėmis, sunkiais chroniškais girtavimais ir nepagydoma priklausomybe nuo narkotikų, jis tikrai būtų pelnęs demokratų simpatijas. Visa ši kova už mažumų teises iš tikrųjų skirta tik įtvirtinti prarają tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų, tarp sėkmingų ir marginalizuotų žmonių.

Протесты после выдвижения Эми Баррет на пост члена Верховного суда в Вашингтоне
© REUTERS / ERIN SCOTT
Protestai po Amy Barrett pasiūlymo į Vašingtono Aukščiausiojo teismo teisėjo postą

Deja, nenumaldomai skurstančios Amerikos gyventojų masės lengvai priima šią propagandą. Daugelis žmonių prisijungia prie Barrett persekiojimo tinklo vien dėl to, kad beveik neįmanoma pakartoti jos pasiekimų šiuolaikinėje Amerikoje.

Respublikonai turi daugumą Senate, ir greičiausiai Amy Coney Barrett vėl laimės, tapusi Aukščiausiojo teismo teisėja. Tačiau vykstant visos šalies kovai dėl šio posto, amerikiečiai savo rankomis griauna viską, ką statė šimtmečius: "Amerikos svajonę", lygias teises moterims, asmeninės sėkmės kultą, meritokratiją. Staiga paaiškėja ("MeToo" judėjimas jau užsiminė apie tai), kad šiandien būti sėkmingam Amerikoje gali būti pavojinga. Kad tai gali išprovokuoti tokį gyventojų pyktį, kuris sugriaus visą jūsų sėkmę.

Amerikos svajonės naikinimas vyksta būdingu šiai tautai nacionaliniu mastu ir viso pasaulio akyse. Tuo tarpu garsioji "švelnioji jėga", ant kurios taip ilgai laikėsi Jungtinių Valstijų prestižas, žlunga.

Tegai:
teismas, JAV
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (91)
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas

(atnaujinta 10:24 2020.11.27)
Artimiausiu metu Lietuva išgarsės visame pasaulyje. Šalies įstatymų leidžiamoji valdžia priims revoliucinį sprendimą — įteisins parlamento darbą nuotoliniu būdu. Tai taps dirbtinio intelekto valdžios iš žmogaus perėmimo pradžia

Šią savaitę pritrūko vieno posėdžių salėje sėdėjusių Seimo narių balso, kad būtų priimtos Lietuvos Seimo statuto straipsnių pataisos dėl galimybės Seimo nariams valdyti šalį iš savo namų biuro. Visa valdančiųjų liberalų frakcija buvo saviizoliacijoje. Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nenusimena. Diena anksčiau, diena vėliau, tačiau bus priimtas revoliucinis sprendimas.

Jau kitą savaitę, kai liberalai išeis iš saviizoliacijos, pagal karantino taisykles, Seime vėl bus balsuojama dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Ir jau tada, opozicionieriai-sukilėliai, laikykitės! Įstatymas bus priimtas, ir netvirta 73 valdančiosios koalicijos mandatų dauguma bus žymiai sustiprinta. Kol kas siūloma įteisinti, kad Seimo narys virtualiai galėtų dalyvauti Seimo posėdyje tik paskelbus ekstremalią situaciją ir iškilus grėsmei jo ir aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei. O jau kitame etape galima nurodyti kitas "balsavimo internetu" priežastis. Ir ten bus galima visą teisėkūros galią šalyje perkelti į virtualią erdvę. Ir netgi įteisinti balsavimą internetu rinkimuose visais valdžios lygmenimis.

"Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas", — cituoja žiniasklaida Čmilytę-Nielsen.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė susirūpinimą. Per vaizdo konferenciją su naujojo Seimo valdybos nariais jis sakė: "Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui. Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus".

Beje, ši darbo forma jau sėkmingai išbandyta vietos valdžios lygiu. Tos pačios sostinės tarybos posėdžiai sėkmingai vyksta interneto platformose. Apie ką čia kalbėti? Pasaulio viršūnių susitikimai ir kalbos JT virtualioje erdvėje jau seniai tapo norma. Taigi fizinio kūno buvimas parlamento rūmuose tampa anachronizmu.

O dabar pereikime nuo pliusų prie šios valstybės, o ateityje ir viso pasaulio, valdymo formos minusų ir trūkumų.

Anądien nutiko juokinga istorija. Nyderlandų žurnalistas Danielis Verlaanas "nulaužė" slaptą ES gynybos ministrų vaizdo konferenciją. Kol karinių departamentų vadovai internete diskutavo apie slaptus gynybos klausimus, ekrane pasirodė žurnalistas ir pasveikino apstulbusius ministrus. Jam pavyko prisijungti prie slaptos vaizdo konferencijos dėl paveikslėlio su slaptažodžiu, kurį netyčia "Twitter" paskelbė Nyderlandų gynybos ministras Ankhas Beyleveldas.

Taip, už šį įžūlų triuką žurnalistą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet kas gali garantuoti, kad koks nors programišius, nors ir vidutinio lygio, nemojuos ranka ministrams, o tiesiog ramiai pasidės už ekrano ir užrašys visas ES ir NATO gynybos paslaptis?

Štai ir nėra jokios garantijos, kad koks nors Rusijos ar Kinijos šnipas neprisijungs prie Lietuvos Seimo posėdžio vaizdo konferencijos.

Štai kodėl opozicijos "valstiečiai" šiandien ragina savo kolegas neskubėti, o rimtai apmąstyti šį klausimą. Ne skubėti svarstyti šių įstatymų projektų, bet pirmiausia sukurti specialią jų rengimo grupę. Juk tai nėra paprastas fizinio Seimo nario buvimo ar nebuvimo priimant sprendimą klausimas, o nacionalinio saugumo ir galimo valdžios uzurpavimo siauros grupės žmonių, kurie valdys tą pačią "virtualaus Seimo" sistemą, rankose klausimas. O ateityje — vyriausybės, teismų ir kitų valdžios šakos.

Pažiūrėkite, kas vyksta JAV, kurios lietuviams yra demokratijos etalonas. Garsus skandalas su balsų skaičiavimu, kai kompiuteriai suskaičiavo Baidenui už Trumpą atiduotus balsus. Tai yra, prezidento lenktynių nugalėtojas buvo nustatytas ne realioje, o virtualioje erdvėje.

Paklausite, ką Lietuva turi su tuo bendro? Priminsiu, kad pasibaigus socialdemokratų kadencijai (2012-2016 metais) Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinio kompiuterio modernizavimo klausimas buvo svarstomas visiems "nepastebimai". To nereklamavo net smalsi Lietuvos žiniasklaida. Na, kompiuteriai, na, programos. Ką tai domina? Tada konkurse dėl už teisę prikimšti VRK kompiuterį programomis už šimtus tūkstančių eurų susirėmė su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais (TS-LKD) susijusios įmonės. Laimėjo konservatoriai.

"Sputnik Lietuva" jau priminė, kad pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame 2016 metų rinkimų ture pasirodė puikiai. Jo darbas sutrikdavo beveik kiekvieną valandą, o po dar vienos pataisymo ekrane rodydavo "besąlygišką konservatorių pergalę" net tose apygardose, kur tankiai gyvena rusai ir lenkai — amžini dešiniųjų oponentai. Pirmasis turas baigėsi pergale su minimaliu TS-LKD pranašumu.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet antrajame ture "giluminė Lietuva", išsigandusi dar vieno konservatorių sugrįžimo, rankomis ir kojomis balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir pagrindinis VRK kompiuteris tada nepadėjo. Tikriausiai jos virtualūs čiuptuvai dar nepasiekė regionų. Tačiau per ketverius konservatorių buvimo opozicijoje metus, matyt, buvo padarytos išvados ir atlikta programinės įrangos korekcija. Ir jau šį rudenį viskas vyko laikrodžio tikslumu.

Klausantis skandalingų žinių ir balsų skaičiavimo JAV prezidento rinkimuose, autoriaus galvoje sukasi beprotiškos mintys. Bet ką daryti, jei Lietuvoje, kaip ir Pabradės poligone, Amerikos kariai tobulina savo įgūdžius prieš "žygį į Rytus", Amerikos programuotojai taip pat tobulina savo balsų skaičiavimo įgūdžius? Galų gale, kaip žinote, amerikiečiai yra meistrai, kurie vasalų rankomis traukia kaštonus iš ugnies ir naudoja tuos pačius vasalus kaip bandomuosius triušius.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Lietuva, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Seimo nariams nepavyko susitarti dėl nuotolinio darbo
Rusijos taikdariai Kalnų Karabache

Išminavimo perspektyvos Kalnų Karabache

(atnaujinta 14:57 2020.11.26)
Išminuojant neseniai įvykusių karo veiksmų zoną ir kitas Kalnų Karabacho sritis, reikia palaipsniui pašalinti sprogmenis iš šimtų kvadratinių kilometrų ploto, reikia milžiniškų išteklių ir ilgo kruopštaus darbo, kad pavojingos žemės grįžtų į ekonominę apyvartą

Minų laukai, nesprogę šaudmenys ir savadarbiai sprogstamieji įtaisai laikomi pagrindine problema bet kurioje po konflikto esančioje srityje. Naujausias nuolatinės mirtinos grėsmės pavyzdys — sprogimas lapkričio 23 dieną netoli Madagizo kaimo, kur buvo Azerbaidžano, Rusijos Federacijos karių ir nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojų. Konflikto zonoje tokie pavojai kiekvieną dieną tyko taikdarių, gelbėtojų ir gelbėtojų.

Į Jerevano aerodromus buvo dislokuota daugiau nei 100 Rusijos gynybos ministerijos Tarptautinio minų veiksmų centro karių, taip pat 13 karinės ir specialiosios technikos vienetų. Inžineriniai padaliniai  žygiuoja maršrutu Jerevanas - Gorisas - Stepanakertas. Išminuotojų padaliniai lapkričio 23 dieną pradėjo išminuoti Kalnų Karabacho teritorijas, kelius ir objektus. Prioritetinė užduotis yra greitai atlikti išminavimą dislokavimo vietose, taikdarių judėjimo keliuose tarp postų ir tam tikruose infrastruktūros objektuose.

Tik viename iš ruožų Rusijos specialistai nukenksmino apie 30 prieštankinių minų. Rasti šaudmenys paprastai sunaikinami detonuojant specialioje bandymų vietoje. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tarptautinio kovos su minomis centro specialistai yra pasirengę kompleksiniam ir intensyviam darbui pagal Jungtinių Tautų išminavimo veiksmų standartus, yra apsiginklavę naujausiomis technologijomis — minų detektoriais IMP-S2, robotinėmis sistemomis "Uran-6". Šiuolaikinės paieškos ir apsaugos priemonės sumažina, bet neatmeta, pavojų Rusijos karinio personalo Kalnų Karabache sveikatai ir gyvybei.

Misijos sudėtingumas

Šiuolaikiniai vietiniai ir regioniniai konfliktai išsiskiria nuolatiniu karo veiksmų pobūdžiu ir plačiu minų laukų naudojimu, gaudyklėmis, bombomis keliuose ir kitomis "staigmenomis" — tiesiogiai operacinėje zonoje ir gretimose teritorijose. Neturėdamos didelio skaičiaus karių ir išteklių taktiškai patikrintai, tankiai, daugiasluoksnei gynybai sukurti (pavyzdžiui, šimto kilometrų fronto linijoje), konflikto šalys sutelkia subvienetus ir karinę techniką į atskirus sektorius, o "skyles" uždengia minų laukais. Karabache daugiausia buvo naudojamos sovietų gamybos minos — prieštankinės TM-62, priešpėstinės PMN-2. Šiuo atveju jų buvimo vietos žemėlapiai-schemos sudaromos "tiesiog ant kelio", o po to jos dažnai pametamos. Dėl oro sąlygų poveikio, minos laikui bėgant išeina iš rikiuotės, ir minų laukai "atnaujinami".

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Tikriausiai konflikto šalys be problemų nukenksmins šviežius minų laukus. Tačiau niekas nežino tikslios visų minų laukų vietos per ilgus konfrontacijos metus regione. Atskira problema yra didelis nesprogusių artilerijos sviedinių skaičius arba tų, kurie liko šaudymų metu. Karabacho žemėje yra daugybė tūkstančių sprogstamųjų objektų. Todėl dešimtmečių kruopštus Rusijos išminuotojų darbas, aktyvus JT ir kitų humanitarinių organizacijų išteklių pritraukimas yra būtiniausios sąlygos teritorijai galutinai pasitraukti iš karo.

Anksčiau Nacionalinės kovos su minomis agentūros Azerbaidžane (ANAMA) vadovas Gazanfaras Ahmadovas sakė, kad visiškas Baku kontroliuojamų Karabacho teritorijų išvalymas užtruks daugiau nei dešimt metų. Sirijoje humanitarinė Armėnijos misija, kurią sudarė 83 žmonės, per šešis 2019 metų mėnesius išlaisvino apie 20 hektarų nuo minų, sviedinių, aviacinių bombų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų. Pokario ilgametė patirtis išminuoti Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas (kur išminuotojai dar turi daug dirbti) taip pat patvirtina pasaulinę Karabacho užduočių apimtį.

Bendros pastangos

Vien per praėjusius metus Jungtinių Tautų kovos su minomis tarnyba (UNMAS) 19 šalių (įskaitant Iraką, Afganistaną ir Siriją) išleido apie 495 milijonus JAV dolerių. Gali būti, kad dalis šių lėšų bus nukreipta į Kalnų Karabacho teritorijos išminavimą. UNMAS duomenimis, misija čia bus pradėta dislokuoti gruodžio pradžioje. Pirmiausia ekspertai įvertins darbų apimtį sunkiomis kalnuotų ir miškingų vietovių sąlygomis. Ko gero, bendros tarptautinės išminuotojų pastangos leis pagreitinti pabėgėlių grįžimą į pokonfliktinį regioną.

Taip pat džiugina JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo pozicija, kuris teigė, kad paliaubos leistų humanitarinėms organizacijoms pasiekti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konflikto, ir išreiškė norą bendradarbiauti ir bendrauti su Rusija Kalnų Karabache.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Rusijos žurnalistai uždavė Pašinianui nepatogius klausimus apie konfliktą Karabache
Armėnijos karinės klaidos Kalnų Karabache
Turkijos taikdariai Karabache: būti ar nebūti
Angela Merkel

Vokietijoje pastebėjo nereikšmingą Merkel susidomėjimą Navalno byla

(atnaujinta 13:04 2020.11.27)
Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Vokietijos vadovybės, ypač kanclerės Angelos Merkel, susidomėjimas Aleksejaus Navalno bylos tyrimu yra nereikšmingas, sakė Bundestago deputatas Antonas Frisenas. Jo žodžius cituoja RIA Novosti.

"Galiu padaryti tik vieną išvadą: Navalno byla buvo rimtai pabloginus Vokietijos ir Rusijos santykius. Tai nesukelia nepatogumų Jungtinėms Valstijoms, nes tokiu būdu ji yra daug arčiau savo tikslo užkirsti kelią "Nord Stream-2" statyboms", — aiškino jis, pažymėdamas, kad Vokietijos vyriausybės susidomėjimas tyrimu artėja prie nulio.

Lapkričio 25 dieną Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad Navalno byloje yra ne vienas, o keli dalykai susiję su "Novičiok" pėdsakais. Tuo tarpu jie atsisakė atskleisti tikslią medžiagos sudėtį dėl "didelės išplitimo rizikos".

Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus. Departamentas nurodė, kad visa iš Berlyno gauta medžiaga yra vien raidės, kuriose nėra jokios reikšmingos informacijos.

Navalnas rugpjūčio 20 dieną sunegalavo lėktuve. Jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Pasak Rusijos gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta. Vėliau jis lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to šios šalies vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga.

Vėliau Vokietijos Federacinės Respublikos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, OPCW, Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialią užklausą dėl šios situacijos. Iki šiol tiek Vokietija, tiek OPCW atsisakė pateikti Maskvai medžiagos, kuri, jų nuomone, tapo "apnuodijimo" priežastimi, formulę.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Vokietija, Angela Merkel
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu
Dar šia tema
Lavrovas: Vokietija tapo konfrontacijos su Rusija lydere Europoje
JAV Kongresas priėmė rezoliuciją dėl sankcijų Rusijos Federacijai dėl Navalno