Jūreivis JAV povandeniniame laive USS Hartford per pratybas Arktyje

"Sunaikinti bus sunku": amerikiečiai grįžta į bunkerį Šiaurėje

(atnaujinta 14:45 2020.10.24)
Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais — JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia patruliuos ir stebės Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Miestas uoloje

Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo įšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

Povandeninis laivas
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Trumsę, Norvegiją. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

"Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kuriuos visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahawk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Taigi, JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
© AFP 2021 / Bjornbakk, Jan-Morten
Olavsverno povandeninių laivų bazė Trumsėje

Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960 metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Tuo tarpu pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

Подводная лодка типа Seawolf
"Seawolf" klasės povandeninis laivas

Arčiau Arkties

Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

"Seawolf" yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame dėl atominių ledlaužių. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000 metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangus. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliaudavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šackij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karo vadų sukritikavo šalies vadovybę. Viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

"Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

Dvigubi standartai

Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšto rango Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

"Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresniųjų bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

Kita vertus, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

Požeminiai labirintai

Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visby" klasės korvetes.

Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos nuolat atnaujinamos.

Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo atvertas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
© Sputnik / Андрей Станавов
Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
Tegai:
ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prieš Putiną tobulins pilietinį ir patriotinį ugdymą

(atnaujinta 16:48 2021.05.10)
Mažėjantis neigiamas Vladimiro Putino vertinimas sukelia didelį susirūpinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetai trečiadienį rinkosi į posėdį aptarti "dezinformacijos ir propagandos poveikio Pietryčių Lietuvoje klausimą". Bendrame komitetų posėdyje buvo aptarta vakcinavimo laikotarpiu ypač išaugusi informacinės erdvės svarba. Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuvoje mažėja neigiamas Putino vertinimas.

Buvo net pristatyti tyrimų duomenys. "Spinter" tyrimų duomenis bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetų posėdyje pristatė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenka.

"Jeigu mes pasižiūrėtume į Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai V. Putino vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus. Jeigu vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra tik -28. Dabar jo vertinimas yra daug mažiau neigiamas nei prieš kelerius metus", – komitetų posėdžio metu teigė jis.

Tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui kelia didelį susirūpinimą. Todėl ponai parlamentarai siūlo Lietuvos mokyklose tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą. Kad sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Latvijos pavyzdžiu.

"Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė  Kasčiūnas. – Tai galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą".

Pono Kasčiūno teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.

"Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija", – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak konservatoriaus Kasčiūno, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.

"Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį", – sudėliojo pilietinio ir patriotinio ugdymo elementus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Ponas Kasčiūnas nepaminėjo taip jo mėgstamą dešifravimo elementą. Šioje srityje ponas Kasčiūnas turi daug patirties. Apie tai, kad visame pasaulyje vaikų pamėgtas animacinis filmukas "Maša ir lokys" yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių, Lietuvoje prieš keletą metų dešifravo Rytų Europos studijų centro analitikas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tąkart jis tvirtino, kad filmuko "Maša ir lokys" žinutės yra šifruotos ir, kad Lietuvos žiūrovams puikiai žinomas filmukas "Maša ir lokys" yra Vladimiro Putino propagandos įrankis.

Buvęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, o dabar tik eilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys taip pat turi pedagogikos patirties. Ponas Rakutis aktyviai reiškiasi Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.

Rakutis — humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Rakutis buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorius mokslui ir studijoms, net buvo išrinktas LKA senato pirmininku. Rakutis darbavosi Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, buvo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. patarėjas. Rakutis apdovanotas "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus ordinu.

Ponas Rakutis šių metų pradžioje išgarsėjo tuo, kad Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, žiniasklaidoje paskelbtame tekste pasisakė apie žydų kolaboravimą su naciais. Tuomet po skandalingo komentaro apie Holokaustą Rakutis vis dėlto buvo priverstas pasitraukti iš Seimo komisijos pirmininko pareigų. Tačiau ponas Rakutis nepasitraukė iš Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo mokymų programų kūrimo.

Dabar pilietinių pagrindų programa dėstoma privalomai 9-11 klasių mokiniams, šalia to yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo ministerijai pasiūlyta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti.

Ponas Kasčiūnas apgailestauja, kad pastarąją programą pasirinkti kol kas galima tik 38 bendrojo lavinimo mokyklose iš daugiau nei 1 tūkst.
Tačiau gerėjantys Vladimiro Putino vertinimai Lietuvoje ponams Kasčiūnui ir Rakučiui yra signalas bei svarus argumentas dar labiau tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Ir tokių būdu dar labiau sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Prieš ką? Aišku prieš ką. Prieš Putiną!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Lietuva
JAV

Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?

(atnaujinta 12:35 2021.05.10)
Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. "Norima padalinti mūsų tautą į dvi dalis perrašant istoriją" — neseniai šia tema buvo paskelbtas neblogas straipsnis. Apie rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Rusijai tema labai pažįstama, tiesa?

Žinoma pažįstama. Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo dažnai girdima, kad mūsų istorija yra tūkstantis vergovės metų, jog žodis "slavai" kilęs iš žodžio "vergas", kad kiekviena iš didžiųjų istorinių mūsų šalies epochų baigiasi šviesos reformistų jėgų nugalėjimu ir tamsiųjų teroru.

Bet dabar mes kalbame apie visiškai kitą šalį, kuri mums šiandien ir dabar rodo, kaip elgtis sąmoningai ir piktybiškai iškraipant savo istoriją. Ir ši šalis, kaip bebūtų keista, vadinama JAV.

Kalbama apie garsųjį "Projektą 1619", kuris paaiškina amerikiečiams, kad visa jų istorija susiveda į baltųjų priespaudą juodaodžiams be jokių šlovingų ir ryškių dėmių. Tai yra, pasak autorių, JAV istorija prasidėjo nuo pirmojo vergo, importuoto iš Afrikos nurodytais metais, o po to — keturių šimtų metų siaubo ir gėdos, už kuriuos kiekvienas turi atgailauti ir sumokėti.

Šis projektas dar kartą parodo šalies padalijimą ne tik į dvi skirtingai mąstančias tautos puses — šis padalijimas gilina esamas aiškias geografines ribas. Demokratai, tai yra dabartinė administracija, "Projektą 1619" paverčia oficialia šalies ideologija ir nurodo jiems visur — mokyklose, ginkluotosiose pajėgose — skaityti "kritinės rasės teorijos" paskaitas. Atsakydamos į tai, respublikonų valstybės tiesiog uždraudė šią kritinę teoriją, pasinaudodamos didele valstybių autonomija nuo federalinio centro. Naujausias atvejis yra Tenesyje.

Ten uždraudė dėstyti šią teoriją valstybinėse mokyklose (nieko negalima padaryti dėl privačių). Todėl dvi Amerikos yra apytiksliai vienodos, vieno iš jų teritorijoje reikia tikėti originaliu jo tautos nešvankumu ir be perstojo atgailauti, o kituose kraštuose galima ieškoti ir rasti daug šlovingų jo istorijos puslapių.

Žmonės yra išdėstyti keistai: paprastai jie labai gerai jaučia, kad vyksta koks nors bjaurus dalykas. Tačiau norint šiuos neaiškius pojūčius paversti veiksmais, reikia žodžių.

Ir čia yra labai neblogas straipsnis, su kuriuo pradėjome savo pokalbį — jame randama daugybė žodžių, apibrėžiančių, kas vyksta. Pavyzdžiui, taip: "jie" (tie, kurie sugalvojo "projektą 1619") nori vaizduoti Ameriką kaip iš pradžių tironišką režimą, norėdami pakeisti visą šalies sistemą ir sukurti naują sistemą, panašią į socializmą.

Apie tai pasakoja istorijos specialistė Meri Grabar (Mary Grabar). Ji parašė knygą "Refuting Project 1619: Exposing the Plan to Divide America". Apie knygą pradėta diskutuoti dar prieš išleidimą, nes joje analizuojamas pagrindinis įvykis JAV — nepriklausomos (iš Didžiosios Britanijos) šalies sukūrimas 1776 metais. Faktas yra tas, kad "projektas 1619" prasidėjo "The New York Times" publicistės Nicole Hanna-Jones straipsniu, kuriame teigė: 1776 metais Nepriklausomybės deklaracija ir po jos sekęs karas įvyko todėl, kad Didžioji Britanija norėjo panaikinti vergiją savo amerikiečių kolonijos, o vietiniai subjektai — JAV įkūrėjai — kovojo už vergovės išsaugojimą.

Meri Grabar — tik šio "britiško" požiūrio į savo šalies įkūrimą specialistė. Ji žino dokumentų originalus ir datas. Ir jis kalba apie akivaizdų dalyką: vergija visose Britanijos imperijos kolonijose (bet, žinoma, ne didmiesčio teritorijoje) buvo naudinga Londonui, jie buvo aktyviai skatinami, šia tema buvo tiek dokumentų, kiek jų buvo norėjo. Didžiosios Britanijos vergovės imperijoje panaikinimas prasidėjo tik 1787 metais, praėjus ketveriems metams po oficialaus karo su Amerikos kolonijomis dėl jų nepriklausomybės pabaigos. Ir tai tik prasidėjo. Ir jei pradėsite spręsti absoliučiai rasistinius Britanijos imperijos veikimo principus net 20 amžiuje, tada čia taip pat galite rasti daug įdomių dalykų.

JAV tėvai-įkūrėjai galėjo būti vergų savininkai (dešimt iš 12 pirmųjų prezidentų). Tačiau tikroji revoliucinio karo priežastis buvo mokesčiai Londonui, o ne vergovės institucija. Tada Amerika pradėjo pati spręsti šią įstaigą, ir tai užtruko daug laiko. Tai, kad dabar vergų palikuonys bando sunaikinti valstybę, pradedant gyvenimo reikalavimu ir nemažais mokėjimais vien už savo odos spalvą, gal egzistuoja kažkoks dieviškas teisingumas, bet tai jau ne istorikams.

Istorikai yra žmonės, dirbantys su faktais, o ne su karmos ir kitais panašiais dalykais. Atkreipkite dėmesį, kad "projektas 1619" buvo pradėtas priešingai nei vertino visos istorikų mokyklos ir gildijos, kurios apskritai puikiai žino viską apie JAV nepriklausomybę ir apie pilietinį karą, kuris prasidėjo po 1776 metų. Beje, pagrindinė to karo priežastis taip pat buvo ne vergovė, o kiti ekonominiai mechanizmai ir potvyniai.

Čia galima ir reikia padaryti šias išvadas: masiniai istorijos klastojimai naudojami toli gražu ne tik prieš Rusiją — akcentuojant jos vaidmenį II pasauliniame kare ar apskritai pasaulio istorijoje. Šį metodą kai kurios valstybės netgi nebūtinai taiko prieš kitas.

Jungtinių Valstijų atveju šie klastojimai tapo vidinės ideologinės kovos ginklu — kairieji prieš dešinę, demokratai prieš respublikonus.

Tai tik technologija — ir labai veiksminga — morališkai sunaikinti priešininkus. Todėl istoriko profesija vėl tapo nepaprastai svarbi, konfliktiška ir politizuota. Visame pasaulyje ir ne tik Rusijos ir Vakarų kovos už tiesą frontuose.

Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų. Atsakydami į tai, jų ideologai linksmai pristatė rusų mąstymui tas pačias žemę lenkiančias idėjas ir faktus apie mūsų istoriją. Galbūt laikas prisiminti, kad istorijos mokslas yra ne lazda priešui, o nuolatinis tiesos ieškojimas.

Tuo tarpu JAV respublikonai tvirtai pereina prie "rusų" pozicijų — tai yra pagarbos savo istorijai. Rasistinis "Projektas 1619", kartojame, yra uždraustas ne tik Tenesyje, bet ir visose kitose "Trampo" valstijose. Grupė respublikonų senatorių išleido dokumentą, kuriame sakoma: "Mūsų tautos jaunimui nereikia smegenų plovimo, kuris sutelktas tik į praeities nuodėmes ir skirsto mūsų tautą į dvi stovyklas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose programose turėtų būti pabrėžiamos bendros pilietinės vertybės, kurios jungia užuot propagavę radikalias idėjas, draskančias mūsų visuomenę". Na, gerai pasakyta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Rusija, JAV
gegužės 11

Kokia šiandien diena: gegužės 11-osios šventės

(atnaujinta 18:04 2021.05.10)
Gegužės 11 yra 131-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 234 dienos

2021 metų gegužės 11 dieną saulė teka 05:23, leidžiasi 21:09, dienos ilgumas 15.46.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena

Nuo 2017 metais gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas, Vaitnoras ir Vaitnorė-Dileta.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1931 metais gimė Algimantas Grigelis, profesorius, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras;

1969 metais gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas;

1989 metais gimė Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje;

2001 metais mirė Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.);

2020 metais mirė Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulio istorijoje

1981 metais gimė Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1897 m.);

1998 – Prancūzijoje nukaldinta pirmoji euro moneta;

2000 – Naujojo Delio ligoninėje gimė milijardasis Indijos gyventojas;

2014 – įvyko referendumas Donecke ir Luhanske.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai