Jūreivis JAV povandeniniame laive USS Hartford per pratybas Arktyje

"Sunaikinti bus sunku": amerikiečiai grįžta į bunkerį Šiaurėje

(atnaujinta 14:45 2020.10.24)
Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais — JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia patruliuos ir stebės Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Miestas uoloje

Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo įšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

Povandeninis laivas
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Trumsę, Norvegiją. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

"Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kuriuos visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahawk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Taigi, JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
© AFP 2020 / Bjornbakk, Jan-Morten
Olavsverno povandeninių laivų bazė Trumsėje

Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960 metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Tuo tarpu pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

Подводная лодка типа Seawolf
"Seawolf" klasės povandeninis laivas

Arčiau Arkties

Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

"Seawolf" yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame dėl atominių ledlaužių. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000 metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangus. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliaudavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šackij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karo vadų sukritikavo šalies vadovybę. Viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

"Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

Dvigubi standartai

Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšto rango Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

"Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresniųjų bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

Kita vertus, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

Požeminiai labirintai

Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visby" klasės korvetes.

Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos nuolat atnaujinamos.

Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo atvertas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
© Sputnik / Андрей Станавов
Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
Tegai:
ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV
Moteris eina pro Sičuano provincijos žemėlapį

Skurdo nebėra. Kinija nugalės toliau?

(atnaujinta 13:08 2020.11.28)
Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832, šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Jaučiama, kad Pekinas dar nespėjo iš tikrųjų atšvęsti šį pasiekimą ir paversti jį pasauliniu įvykiu: iki 2020 metų iškeltas tikslas buvo įvykdytas laiku, kad būtų visiškai panaikintas  absoliutus skurdas. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Tačiau jei agentūros praneša, kad šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios — tai  taip ir yra? Visiškas skurdas Kinijoje įveiktas?

Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832. Paskutinės devynios buvo įsikūrusios pietvakarinėje Guidžou provincijoje. Prieš tai, praėjusiais mėnesiais visiškas skurdas įveiktas Sindziange, Sičuane ir dar keliose kitose provincijose.

Taip, tai yra pasaulinės reikšmės įvykis, jis dar labiau sustiprins Kinijos statusą, pavyzdžiui, Afrikoje, kur ji ir be to sėkmingai eksportuoja vystymosi technologijas į regionus, kurie atrodo beviltiškiausi. Nors ir be šių metų rekordų, ekspertai, pavyzdžiui, daktaras Matthias Holvortas iš JT maisto programos, šiomis dienomis pasauliui primena, kad Kinijai atitenka 70 procentų panaikinto pasaulio skurdo (daugiau nei 700 milijonų žmonių). Taip, iš tikrųjų šie skaičiai buvo žinomi jau seniai, iš įvairių leidinių ir dokumentų, ir jei Pekinas būtų kovojęs su skurdu dar metus ar dvejus, padėtis nebūtų labai pasikeitusi.

Tačiau tokiems įvykiams visgi įvykus, jie sukelia įvairių minčių įvairiems žmonės visame pasaulyje. Štai bent jau leidinys "Foreign Affairs", JAV: tai tik pradžia, kinams vis dar teks daug nuveikti, kad pagerintų milijonų gyvenimą... O kas ginčytųsi: teks. Ir kaip nesuprasti liūdnų amerikiečio jausmų, juk ne JAV sumušė rekordą.

Pirmoji mintis čia akivaizdi: tai tik figūra, tai yra sąlyginis dalykas, kažkas sugalvojo šią skaitmeninę ribą, o dabar ji buvo įveikta. Kinijos ekonomistai apskaičiavo, kad kraštutinis skurdas prasideda nuo žemesnės nei 4000 juanių per metus ribos. Beje, tose pačiose paskutinėse Guidžou apskrityse vidutinės metinės pajamos padidėjo iki 11 487 juanių arba 1740 JAV dolerių. Bet kažkam atrodys, kad tokios pajamos yra siaubingos. Svarbiausia, kad dabar kova tikrai prasidės ne nuo kraštutinio, o tiesiog nuo skurdo. Nes tai yra pats atvejis, kai tikslas — niekis, o judėjimas — viskas.

Čia, be abejo, įdomiausia yra technologijos, kai kurios iš jų galėjo suveikti tik Kinijoje, o dalis — kitur. Visiškas skurdas šalyje priešinosi, kaip matyti iš žemėlapio, sunkiai prieinamose vietovėse ir toli nuo plėtros centrų (pavyzdžiui, kalnuose). O efektyviausias kovos metodas dažniausiai pasirodė ten kelių tiesimas.

Taip pat buvo importuojamos tokios technologijos kaip "ryžiai - žuvis", tai yra mailiaus auginimas vandenyje, kuris dalį metų turėtų užlieti ryžių pasėlius. Taip pat — ryšys, be kurio neįmanoma atspėti, kokius produktus ir už kiek galima parduoti kaimyniniame mieste, jei ten, pasikartosime, atsirado kelias. Galiausiai — iš daugybės kiniškų keistenybių — kai kur ant namų kabino lenteles "skurstantis ūkis", tačiau tai reiškė, kad ūkis pastatė būtent šį namą už beprocentę paskolą, kurią išleido vietos plėtros ir skurdo mažinimo tarnyba. Tai yra reklama dėl keitimosi patirtimi: ateina kaimynai ir aptaria, kaip veikia ši technologija... Nors kai kuriose šalyse labiau įprasta pakabinti kitas lenteles, pavyzdžiui, "pavyzdinio turinio namai", mokyti tik remiantis gerais pavyzdžiais ir ignoruoti blogus.

Kova su skurdu Kinijoje vyko ne tik per pastaruosius 40 metų (tai yra po maoizmo), bet ir šimtmečius. Kitose šalyse ir civilizacijose vyko tas pats. Ir žmonija per šį laiką susiprato, kad kalbama apie problemą, kurios pagrindas — filosofija, tai yra žmonių ir tautų požiūris į tai, kas apskritai yra skurdas ir kokia yra vieno žmogaus ir visos visuomenės pastangų prasmė.

Ir čia labai tinkamai atrodo straipsnis, kuris buvo paskelbtas beveik tą pačią dieną, kai Pekinas paskelbė apie savo pasiekimą. Jis buvo paskelbtas Indijos laikraštyje "Pioner", tačiau jo autorė — amerikiečių rašytoja Janet Dailey, kuri netaria nė žodžio apie Kiniją, ji iš tikrųjų rašo apie tai, kodėl trampizmas dabar gyvuos amžinai. Ir — taip, kalbama apie skurstančio žmogaus pastangų prasmę. JAV, nors ir ne tik ten.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Janet pradeda pokalbį su garsiąja Hilari Klinton citata apie tai, kad didelė JAV gyventojų dalis — basket of deplorables, beveik neišverčiamas įžeidimas, kaip "šiukšlių krūva". Tada įvyko keista istorija — šiuos žodžius, sau priskyrė tiek Donaldo Trampo rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, tai yra visokios valstybės pagalbos gavėjai; apskritai vargšai. Be to, buvo ir kitų Hilari pasisakymų. Šie žodžiai, visi kartu sugadino Hilari rinkimus ir privertė dabartinę Baideno kampaniją griebtis itin didelio sukčiavimo per rinkimus.

Taigi, negalima taip elgtis su vargšais, sako Janet, jie neturėtų jaustis pamiršti ir, be to, niekinami. Taip pat, kaip ir Anglijoje negalima buvo ignoruoti ištisų miestų, paremtų senomis pramonės šakomis, gyventojų likimo, o Didžiosios Britanijos demokratai (tai yra leiboristai) šiuos žmones paprasčiausiai nurašė ir pašalino iš savo galimų rinkėjų sąrašų.

Amerikos politinė kultūra, kurią atspindi trampizmas, sako ji, daro prielaidą, kad beveik visi karjerą pradeda būdami vargšai, o vėliau prisiima asmeninę atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę. Ten niekas neturi rūpintis vargšais — už tad ten skurdas ir kitos nesėkmės nėra suvokiamos su niekinančia atjauta, lydinčia valstybės dalijamą medžiagą. Ir todėl amerikiečiai ir toliau masiškai balsuos už trampizmą, o ne tik už Demokratų partijos socializmą, kuriame "žemesnieji" yra maitinami mainais už jų rinkimų paramą, slėpdami jiems panieką.

Bet tai yra klasikinės dešiniųjų ideologijos himnas, o Kinija — ką ji turi bendro su juo? Argi ne kairiųjų politika - "socializmas su kinų ypatybėmis" kovoja su skurdu ten? Bet reikalas yra tas, kad pagal amerikiečių kairiųjų ir dešiniųjų standartus tikras kairysis buvo Mao valdžioje, kai visa šalis turėjo tenkintis po lygiai padalintomis valstybės išmokomis su žinomu rezultatu (nuskurdimas). Šiandien su skurdu tolimuose rajonuose kovojama amerikietiškai: atveria žmonėms galimybes užsidirbti pinigų patiems, o ne dalijant pagalbą, kuriai pirmojo ar antrojo pasaulio ekonomikai kažkaip susikrapštytų pinigų. Na, o jei kalbėsime apie kinų ypatumus, tai vargšai ten nėra niekinami, jie laikomi gerbiama visuomenės dalimi, kuriai turi būti suteiktas impulsas tapti dar labiau gerbiamam — kai jie savo rankomis nugalėjo skurdą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, skurdas, Kinija
Dar šia tema
Žmonijai išpranašautas visuotinis skurdas
Lietuvos teisininkas: Vilniui "Baltarusijos avantiūros" sukels liūdnas pasekmes
Lietuva pateko į šalių su didžiausia skurdo rizika ES sąrašą
Raketa

"Abejotinas užmojis": išbando amerikiečių jūreiviai

(atnaujinta 11:10 2020.11.28)
Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Pridengti JAV rytinę pakrantę nuo tarpžemyninių balistinių raketų, apsieinant su "mažai kraujo", — Pentagonas pranešė apie sėkmingus priešraketinės "Standard Missile-3 Block IIA" bandymus. Įstaigos atstovų teigimu, ji gali būti bazuojama visuose "Aegis" sistemą turinčiuose naikintuvuose ir gali numušti bet kokią TBR. Apie tai, ar perėmėjas susitvarkys su Rusijos "Jars" ir "Avangards" — RIA Novosti medžiagoje rašė autorius Nikolajus Protopopovas.

Ramiojo vandenyno riba

Naujovė buvo išbandyta Ramiajame vandenyne į šiaurės rytus nuo Havajų salų. "Arleigh Burke" klasės naikintuvas USS John Finn apšaudė taikinį, imituojant tarpžemyninės balistinės raketos kovinę dalį.

Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Priminsime, kad "SM-3 Block IIA" integruotas į ginkluotę 2010-ųjų viduryje. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi. Tiesą sakant, perėmėjas buvo skirtas sunaikinti vidutinio nuotolio raketas, tačiau dabar jie nusprendė jį nukreipti ir į TBR.

"SM-3 Block IIA" priklauso "RIM-161 Standard Missile 3" zenitinių raketų klasei. Šiandien tai yra moderniausia modifikacija — skrenda toliau, aukščiau ir greičiau nei ankstesnės versijos. Kovinėje galvutėje nėra sprogstamojo užtaiso, taikinys sunaikinamas kinetiniu poveikiu, tai yra, sviedinys į jį tiesiog atsitrenkia. Pavyzdžiui, tokias raketas galima dislokuoti antžeminėje Amerikos priešraketinės gynybos sistemos bazėje Rumunijoje, kur amerikiečiai perkėlė universalius paleidimo įrenginius "Mk 41".

JAV priešraketinės gynybos agentūros viceadmirolas Džonas Hilas paskutinius bandymus pavadino "neįtikėtinu pasiekimu ir nauju visos "Aegis" sistemos vystymo etapu". Kartu jis pažymėjo, kad laivai su "SM-3 Block IIA", galės veikti kartu su antžeminėmis raketinės gynybos sistemomis, įsikūrusiomis Aliaskoje.

Pentagonas tikina, kad naujosios priešraketinės raketos yra skirtos perimti Šiaurės Korėjos TBR, kurios potencialiai gali pasiekti JAV rytinę pakrantę. Beje, SM-3 buvo išbandytas beveik iškart po to, kai neseniai buvo demonstruojama didžiausia tarpžemyninė raketa iš Pchenjano arsenalo.

Šaudymas tuščiai

Tačiau, nepaisant Amerikos kariuomenės optimizmo, perspektyvi raketa gali pasirodyti visiškai neveiksminga prieš naujas KLDR branduolinio arsenalo kovines galvutes, jau nekalbant apie strateginius Rusijos ir Kinijos viršgarsinius ginklus. Kaip iš visa Amerikos sistema "Aegis".

"Amerikiečiams nesiseka su Korėjos raketomis, — interviu RIA Novosti sakė karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. — Jas galima paleisti iš bet kur — iki šiol niekas nežino, kur yra paleidimo įrenginiai. Ir radarams aptikus TBR paleidimą, yra rizika, kad priešraketinės gynybos sistema paprasčiausiai nesuveiks. Štai kodėl japonai atsisakė "Aegio" pakrantės sistemos. Visi prisimename, kaip Šiaurės Korėjos balistinė raketa skrido virš Japonijos ir nukrito į Ramųjį vandenyną. Amerikos gynyba nepadėjo".

Pasak eksperto, pastaraisiais metais JAV priešraketinė gynybos sistema buvo pritaikyta pasaulinio momentinio smūgio koncepcijai. Jai buvo paskirta balistinių raketų, paleistų iš išlikusių šachtinių, mobiliųjų ar jūrinių paleidimo įrenginių, sulaikymo funkcija po pirmojo nuginklavimo reido.

Tačiau visos priešraketinės sistemos, kuriomis šiandien puikuojasi amerikiečiai, nesvarbu, ar tai jūrinis "Aegis", ar antžeminė THAAD, veikia tik su balistiniais taikiniais. Tuo tarpu šiuolaikinės Rusijos TBR ir viršgasinės raketos, sukurtos po 2002 metų, Kai JAV pasitraukė iš ABM sutarties, yra aprūpintos manevrinėmis kovinėmis galvutėmis. Perimti jas praktiškai neįmanoma — anot ekspertų, net pati pažangiausia priešraketinė gynybos sistema nesugeba numatyti tokios kovos galvutės skrydžio trajektorijos.

"Kai tik objektas pradeda manevruoti, jis tampa itin sunkiu taikiniu, — paaiškina Leonkovas. — Priešraketinės sistemos turi tiksliai apskaičiuoti tašką, kur "kinetinis" sviedinys susitiks su raketa. Ir jei kovinė galvutė keičia savo trajektoriją, tai yra labai sunku. Ženkliai padidėja ir raketų sąnaudos. Remiantis skaičiavimais, pavyzdžiui, norint perimti vieną Rusijos viršgarsinę raketą, reikės apie dvidešimt SM-3 vienetų".

Amžina priešprieša

Buvęs Strateginių raketų pajėgų pagrindinės būstinės generolas-pulkininkas Viktoras Jesinas pažymėjo, kad apie Amerikos bandymus buvo žinoma iš anksto. Pentagonas juos anonsavo prieš kelerius metus.

"Žinoma, JAV raketinės gynybos galimybės išsiplės — laivai, stovintys netoli pakrančių, turės tam tikrą potencialą sulaikyti TBR kovines galvutes besileidžiančiomis trajektorijomis", — pabrėžė generolas. — Tačiau viduriniame skrydžių segmente, 1500-1700 kilometrų aukštyje, sistema SM-3 negali jų perimti. Tai gali padaryti tik GBI (Ground-Based Interceptor), dislokuoti Aliaskoje ir Kalifornijoje. O amerikiečiai turi tik 44 tokius paleidimo įrenginius".

Jesinas taip pat pridūrė, kad amerikiečių jūreiviai šaudė ne į tikrą kovinę galvutę, o į gana primityvų taikinį be priešraketinės gynybos priemonių. "Visi mūsų TBR turi apgaulingus taikinius nuimamose galvutėse, — patikslino jis. — Tokiame "debesyje" labai sunku atskirti tikrąją kovinę galvutę".

Pavyzdžiui, raketų komplekso "Jars" galvutės dalyje — nuo trijų iki šešių kovinių galvučių po 300 kilotonų. Jos yra padengtos specialia medžiaga, sugeriančia radaro spinduliuotę, todėl jie jau tampa praktiškai nematomi radarams. Be to, po atskyrimo kovinės galvutės lydi daugybę netikrų kovinių galvučių, kurios veikia kaip priešraketinių raketų masalas.

Kalbant apie naujos sistemos kryptį, akivaizdu, kad amerikiečiai gudrauja, sutelkdami dėmesį į KLDR kylančią grėsmę. Paleidimo įrenginiams ir nukreipimo sistemoms nesvarbu, kokios raketos atakos — Šiaurės Korėjos ar, pavyzdžiui, Rusijos.

Jesinas pabrėžė, kad dabartinė JAV priešraketinės gynybos sistema nėra pajėgi atremti didžiulį raketų smūgį, o amerikiečiai negalės padidinti savo galimybių bent iki 2020-ųjų pabaigos.

Ekspertai sutinka, kad tik priešraketinės gynybos kosminio ešelono — 1600 palydovų su smūgio sistemomis — dislokavimas iš tikrųjų pakeis jėgų pusiausvyrą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
balistinė raketa, raketos, JAV
Dar šia tema
Kremlius paaiškino, kodėl priėmė Baku atsiprašymą dėl numušto sraigtasparnio Mi-24
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Nufilmuotas smogiamųjų lėktuvų Su-25SM mūšis su "priešu"
Kelias

Lietuvos keliuose bus įdiegta vientisa IT ir infrastruktūros sistema

(atnaujinta 16:07 2020.11.28)
Susisiekimo ministerijos teigimu, eismo informacinės sistemos modernizacija leis užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas šalies valstybinės reikšmės keliuose

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos taps efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas.

Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevič pažymėjo, jog numatoma modernizuoti šiuo metu susidėvėjusias ir pasenusias kelių oro sąlygų stoteles.

"Modernesnė įranga leis tiksliai įvertinti klimatines oras sąlygas bei laiku į jas reaguoti. Taip pat bus įdiegta moderni Eismo informacinė sistema, išskaidyta ir prie didelių duomenų srautų bei skirtingų duomenų šaltinių tipų pritaikyta sistemos architektūra, kuri užtikrins patogią, intuityvią vartotojo aplinką, tinkamą greitaveiką bei duomenų mainų procesų su kitomis sistemomis ar duomenų šaltiniais valdymą", — pasakė Narkevič.

Be to, ketinama diegti greičio matavimo sistemas. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtas momentinio ir vidutinio greičio kontrolės įrenginių vietų parinkimo metodikas ir pagal jas sudarytas prioritetines eiles yra nustatytos greičio kontrolės įrenginių įrengimo vietos, kuriose siekiant pagerinti eismo sąlygas būtina diegti greičio kontrolės įrenginius.

Projekto metu, atrinktuose valstybinės reikšmės tinklo kelių ruožuose bus įrengtos momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonės, kurios ne tik užtikrins leistino greičio kontrolę, bet ir tikrins ar eisme dalyvauja techninę apžiūrą bei civilinės atsakomybės draudimą turinčios transporto priemonės.

Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 4,7 mln. eurų,  3,8 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšos.

Projektą planuojama užbaigti iki 2022 metų birželį.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Lietuva