Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai tęsia puolimą prieš Nausėdą. Kuo gali atsakyti prezidentas?

(atnaujinta 07:23 2021.05.08)
Lietuvoje tęsiasi prezidento ir konservatorių priešprieša. Pusės pradėjo naudoti "sociologinę artileriją"

Iš pradžių atrodė, kad konservatorių bandymai kvestionuoti prezidento teisę atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje (EVT) yra tik simbolinis jo spaudimo instrumentas. Bet vėliau pradėjo aiškėti, kad jie nejuokauja. 

Gitanas Nausėda pabandė pasakyti, kad jis neketina užleisti savo vietos šiuo atveju, nes konservatorių iniciatyvos yra antikonstitucinės, bet jų pozicijos tai nepakeitė. Priešingai — jie pradėjo dar aktyviau ieškoti teisinių būdų apriboti prezidento galias (pavyzdžiui, nusprendė įtraukti į žaidimą Seimo Europos reikalų komitetą).

Tada pasidarė galutinai aišku, kad Nausėda nėra konservatorių žmogus ir kad jie bando jį politiškai sulaužyti. Kaip tiksliai pažymėjo "Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis: "Kada prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo valstybei, kada konservatoriai buvo valdžioje, net minčių nebuvo, kad kažkas ne taip. Mes galime konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai Nausėda neatitinka konservatorių vertybių ir neatstovauja jų interesams".

Tokiu būdu, tarp prezidento ir konservatorių vyksta politinis karas. O kare, kaip sakoma, visos priemonės tinka. Kol konfliktas nepersikėlė į Konstitucinį teismą, Nausėda turi keletą variantų, kaip pasipriešinti. 

Pirmas — pasinaudoti kitų politinių jėgų pagalba. Opozicijos parama nelabai aktuali, nes nuo jos šiandien mažai kas priklauso. Todėl lieka liberalai valdančiojoje koalicijoje, be kurių konservatoriams būtų sunku prastumti bet kokį svarbų sprendimą. Tačiau ir šiuo atveju Nausėdai sunku tikėtis paramos.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo Viktorija Čmilytė—Nielsen: "Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerui, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai". Anot jos, pagal valstybės sąrangą, formaliai atstovauti šaliai EVT turėtų prezidentas, tačiau daugumai kitų ES šalių ten atstovaujama premjerų lygiu. "Natūralu, kad tas lyderis, tas vadovas, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, turbūt būtų logiška, kad jis ar ji vyktų į tokius susitikimus", — reziumavo Čmilytė—Nielsen, ir akivaizdu, kad tokia pozicija Nausėdai netinka. 

Todėl lieka visuomeninės paramos resursas. Šiuo atveju prezidentas irgi negali pasigirti dideliais pasiekimais. Jeigu remtis "Vilmorus" atliktomis apklausomis, praeitų metų rugsėjį jį palankiai vertino 64,7 proc. respondentų, nepalankiai — 13 proc., o 2021 metų balandį šie skaičiai buvo — 53,8 ir 26,1 atitinkamai. Tai, žinoma, ne katastrofa, bet tendencija ne optimistinė.

Tačiau, kai "Vilmorus" paklausė, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, 56,1 apklaustųjų vis tik pareiškė, kad tai turi daryti prezidentas, ir tik 18,6 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti premjerė Ingrida Šimonytė. Tokie rezultatai įkvėpė Nausėdą, kuris pareiškė: "Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus".

Tačiau konservatoriai greitai kontratakavo. Vienas aktyviausiai iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT tvarką palaikantis jų frakcijos narys Matas Maldeikis išsiuntė Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų nariams, kaip jis teigia, jo iniciatyva atsiradusios sociologinės apklausos dėl atstovavimo EVT rezultatus.

ES vėliavos
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kovo 29-balandžio 1 dienomis žiniasklaidos planavimo agentūros "Open Agency" atliktos apklausos duomenimis, 39,8 proc. respondentų mano, kad prezidentas ir premjerė į EVT vyktų pakaitomis; trečdalis (32,3 proc.) apklaustųjų pasakė, kad į EVT ir toliau turėtų keliauti tik prezidentas, o 15,9 proc. apklausos dalyvių — kad vyriausybės vadovas.

Šiame kontekste akivaizdu, kad didelę įtaką turėjo apklausų forma: pirmoje buvo du variantai (prezidentas ar premjeras), antroje — trys (prezidentas, premjeras, pakaitomis), — ir pažymėtina, kad tas pats žmogus, jeigu rinktis iš dviejų variantų, gali paremti prezidentą, bet jeigu rinktis iš trijų, gali pasirinkti važiavimą pakaitomis. Kitaip tariant, apklausos yra dalykas, kuriuo galima manipuliuoti savo naudai. 

Gerai apie tai pasakė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė, komentuodama prezidento kanceliarijos užsakymu atliktą apklausą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: "Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka "Stambulo konvencija" moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti".

EVT atveju viskas labai panašiai — didelė dalis žmonių žino ginčo klausimą, bet negali profesionaliai įvertinti situacijos ir todėl sprendžia, remdamiesi simpatijomis Nausėdai ir Šimonytei/konservatoriams arba žmogiškuoju konstruktyvumu (tegul pakaitomis važiuoja, kad niekas neliktų nuskriaustas). Kitaip tariant, šiandien piliečių nuomonė dėl EVT iš esmės yra plaukiojanti, nes konservatoriai lygtais nori padaryti geriau valstybei, prezidentas kaip ir pagrįstai gina savo konstitucines teises, o ekspertai ir už vienus, ir už kitus. 

Atitinkamai, tam, kad visuomeninis resursas konsoliduotųsi ir įgautų formą, jam reikalingi ne protingi samprotavimai apie EVT darbo specifiką, o aiškus orientyras, konkrečiai sudėlioti vidinio politinio konflikto akcentai (pirmiausiai, iš prezidento pusės).

Jie galėtų būti tokie: prezidentas (ir ypač dabartinis, kuris yra ekonomistas) gali efektyviai atstovauti Lietuvai EVT, o konservatoriai vienareikšmiškai paaštrino šį klausimą ne dėl valstybės, o dėl savo interesų, siekdami politiškai palaužti konkrečiai Nausėdą, kuris nenori vykdyti jų nurodymų.

Norint laimėti šią kovą, prezidentui reikia pasakyti tai, ką sako Karbauskis (kad konservatoriai nori atimti iš jo valdžią), agresyviau kritikuoti Šimonytės ir "konservatorių vyriausybės" klaidas, o galbūt, net pareikalauti užsienio reikalų ministro atsistatydinimo, nes jis vadovauja partijai, kuri savanaudiškai siekia apriboti prezidento galias.

Jeigu viskas baigsis Konstituciniame teisme, prisiminus Rolando Pakso istoriją, nėra garantijos, kad Nausėda sulauks sprendimo, kurio tikisi. Todėl jam reikia jau dabar pradėti veikti kiečiau, bandant emociškai patraukti savo pusėn visuomenę. Jeigu gi, metęs iššūkį konservatoriams, prezidentas ir toliau elgsis politine prasme inteligentiškai, anksčiau ar vėliau jis tiesiog bus vienaip ar kitaip (per Seimą, vyriausybę ar Konstitucinį teismą) "suvalgytas", nes oponentai raudonų linijų neturi.

Nugalėtojai neteisiami. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, konservatoriai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
Vilnius

Geopolitikos labui: Lietuvos lenkams užsiminta, kam reikia paklusti

(atnaujinta 12:05 2021.05.07)
Valdantieji konservatoriai vėl atkreipė dėmesį į regionus, kuriuose kompaktiškai gyvena Lenkijos gyventojai. Jie siūlo įsteigti fondą ir specialų televizijos kanalą, kurie "padės" informaciniame kare su "Kremliaus propaganda"

Varšuvoje ir Vilniuje buvo surengti bendri renginiai Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-ųjų metinių proga. Renginių metu Lenkijos ir Lietuvos vadovybės nesigailėjo viena kitai komplimentų ir reveransų. Jie prisiminė šimtmečius skaičiuojančios istorijos bendrus puslapius ir tai, kaip kartu kovojo prieš maskvėnus. Jie stengėsi neprisiminti rimtų nesutarimų, tokių kaip Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausymas.

Bet būtent lenkų tautinės mažumos, kuri kompaktiškai gyvena Šalčininkų ir Vilniaus regionuose, problemos visada buvo kliuviniu tarp Varšuvos ir Vilniaus. Ypač naujausios nepriklausomybės istorijos aušroje po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto. Per pastaruosius 30 metų šūkis "Vilnius yra mūsų!" buvo ir lieka baisiausias vietos elitui. Ir tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderių protingumas neleido 1990-aisiais įsiplieskti konfliktui tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl ginčijamų teritorijų.

Kieno Vilnius?

Tačiau "lenkų klausimo" nepavyko galutinai išspręsti nei tada, nei šiandien. Vietiniai lenkai iki šiol sveikina vienas kitą šiais baisiais žodžiais "Vilnius yra mūsų!". O XXI amžiaus pradžioje, o Dieve, lenkai netgi sukūrė savo frakciją Seime (Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga, LLRA-KŠS). Tiesa, ne be Lietuvos rusų pagalbos. Patys lenkų tautinės mažumos atstovai negalėjo įveikti 5% barjero parlamento rinkimuose. Jiems visada trūko dviejų ar trijų dešimtadalių procentų. Priminsime, kad lenkai (5,8 proc.) ir rusai (4,9 proc.) yra didžiausios tautinės diasporos Lietuvoje. Atskirai jie nekelia grėsmės vietos elitui, tačiau "kartu — jie yra jėga!". Būtent su šiuo šūkiu Lietuvos rusai ir lenkai susivienijo, kad kartu ginti savo teises, kurias garantuoja Europos tautinių mažumų teisių konvencija. Ir kaip rezultatas — 2012 ir 2016 metais LLRA-KŠS turėjo ne tik savo frakciją Seime, bet ir buvo valdančiosios koalicijos sudėtyje ir turėjo savo ministrus.

Aišku, kad reikėjo baigti su tokiu bjaurumu. Ir būtent į Lietuvos rusų ir lenkų suskaldymą buvo nukreiptas pagrindinis dešiniųjų smūgis per praėjusių metų parlamento rinkimus. Apie tai, kokius nešvarius metodus, įskaitant raginimą fiziškai sunaikinti LLRA-KŠS lyderius, naudojo konservatoriai kartu su liberalais, Sputnik Lietuv“ jau rašė. Nuleidę užkardą prieš LLRA-KŠS, konservatoriai ir liberalai įgijo minimalią persvarą, kuri suteikė jiems teisę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę.

Lenkų frontas

Ir štai dabar — eilinis puolimas vidiniame "lenkų fronte". Pirmiausia buvo vykdoma informacinė kampanija, siekiant pateisinti būsimus veiksmus prieš oficialią Varšuvą. Apklausa, atlikta valdančiojo elito užsakymu, parodė baisius rezultatus. Daugumą Lietuvos lenkų, gyvenančių "separatistiniuose regionuose" (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose), paveikė "Kremliaus propagandos" virusas. Jie žiūri Rusijos televizijos kanalus ir kenksmingas interneto svetaines. Ir net daugiau, nei Lenkijos televizija. O reiškia, atėjo laikas "pjauti nelaukiant peritonito".

Akivaizdu, kad šių dienų Lenkijos ir Lietuvos elitui "Kremliaus propaganda" yra tarsi raudonas skuduras jaučiui. Tai reiškia, kad visas kitas — smulkmena. Jei tam, kad susidorotų su Rusija, būtina paaukoti tautinių mažumų teises, tebūnie taip. Būtent oficiali Varšuva pirmoji, dar prieš parlamento rinkimus, vietiniams lenkams nurodė, kad atėjo laikas nutraukti politinę draugystę su Lietuvos rusais. Tai reiškia, reikia paklusti Lietuvos patriotams ir... tyliai asimiliuotis. Už paklusnumą jums net duos pinigų iš Pietryčių Lietuvos plėtros fondo. O specialiai sukurtas televizijos kanalas parodys, kaip konservatoriai ir liberalai myli vietinius lenkus ir jaudinasi dėl jų moralinės bei patriotinės išvaizdos. O žurnalistai "iš asimiliuotųjų" papasakos lenkų kalba apie "teisingas" šeimos LGBT vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, lenkai, Lenkija, politika
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti