Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Petras Gražulis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį

(atnaujinta 12:16 2020.12.04)
Seimo narys Petras Gražulis ir nežinomas ponaitis susilaukė didžiulio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. Nublanko vyriausybės formavimo peripetijos, net pandemija

Lietuviškoje veidaknygėje žaibiškai išplito ekrano nuotraukos iš nuotoliniu būdu vykusio Seimo Kultūros komiteto posėdžio. Jame užfiksuota, kaip šalia parlamentaro Petro Gražulio pasirodo pusnuogis vyras ir padeda jam spręsti kilusius techninius nesklandumus.

Anot komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, situacija, kai posėdį stebi pašaliniai asmenys, nėra normali, kadangi taip gali būti paveikiami priimami sprendimai.

Pirmasis apie posėdžio įrašą savo Facebook laiko juostoje paskelbė žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Ponas Tapinas net susitapatino su Petru Gražuliu — atnaujino savo veidaknygės viršelio nuotrauką. Pono Tapino Facebook'o viršelyje dabar puikuojasi trys veidai. Pono Tapino, pono Gražulio ir nežinomo ponaičio.

Tapinas susitapatino su Gražuliu 1
Screenshot
Tapinas susitapatino su Gražuliu

Nežinomą ponaitį savo veidaknygėje identifikavo ponas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Buvęs Petro Gražulio partinis bendražygis Remigijus Žemaitaitis: "Naujasis ar senasis Petro Gražulio draugas Dobilas Sinkevičius".

„Nežinomas“ ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje 2
Screenshot
"Nežinomas" ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje

Remigijus Žemaitaitis: "Jei prisipažinti, kad myli! Tai daryk tik viešai ! Sveikinam Petrą pagaliau žengus šį svarbų ir reikšmingą žingsnį. Tikiuosi sekantis žingsnis bus šeimos kūrimas gal Ispanijoje..."

Seimo narys R.Žemaitaitis sveikina Seimo narį P.Gražulį 3
Screenshot
Seimo narys R. Žemaitaitis sveikina Seimo narį Gražulį

Gražulis pasipiktino, kad žiniasklaida neteisingai nušvietė įvykį ir neslėpė pagiežos žodžių Tapino pusėn.

Žiniasklaidai Gražulis teigia, kad nuotoliniu būdu vykdant posėdį jis gali dalyvauti jame iš kur panorėjęs.

"Nuotolinis posėdis vyko ne kabinete, o tai buvo mano Seimo bendrabučio kambaryje. Anksti ryte atvažiavo sūnus. O aš dariau posėdį. Ir taip išėjo, kad ėmė striginėti, tai man sūnus padėjo", — savo versiją išdėstė Gražulis.

Pasak Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, praeitos kadencijos komitetas nuotolinius posėdžius rengė nuo kovo mėnesio ir didesnių problemų niekada nekildavo, nebent įbėgdavo mažametis vaikas. Tačiau jei ekrane pasirodo pusnuogiai vyrai, tai yra jau kitas klausimas, žiniasklaidai sakė Juozapaitis.

"Klausimas, kodėl jie pusnuogiai darbo metu. Aišku, galima sakyti, kad tai žmogaus privatus gyvenimas, bet čia jis jungiasi į Seimo posėdį. O mes priėmėme tokią nutartį, kad privalomai Seimo nariai turi įsijungti vaizdą. Šiandien Gražulis pirmą kartą dalyvavo (...) ir gana aktyviai, pasiūlymų, komentarų teikė, bet buvo sudėtinga su jo prisijungimu, nes rodant vaizdą garso nebuvo", — tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.

Lietuviškoje veidaknygėje "sensaciją" aptarinėjo žurnalistai, politikai, politologai. Nepraleido progos ir komikai.

Progos aptarti situaciją, į kurią įsipainiojo Gražulis, nepraleido ir komikas Olegas Šurajevas.

Olegas Šurajevas: "Šiandien yra diena, kai pasaulis truputį apsivertė: Gražulis, pasirodo, nėra toks homofobas, kaip nori atrodyti. Karbauskis irgi namuose slapta pasikabinęs LGBT vėliavą, Širinskienė netiki Dievu, Veryga žostkai geria ir šnioja, Skvernelis Counter Strike niekada nežaidė už mentus, Kepenis yra pasidaręs visus įmanomus skiepus, Paksas gyvas, Zuokas slapta prideda žmonėms pinigų į pašto dėžutes, o Skardžius nėra korumpuotas gaidys", — šmaikštavo savo Facebook laiko juostoje komikas Šurajevas.

Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį 4
Screenshot
Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį

Komiškiausioje padėtyje visoje šioje istorijoje atsidūrė Seimo Kultūros komitetas. Ir visa Lietuvos kultūra.

Jeigu ne Petras Gražulis ir jo "nežinomas" draugas, Seimo Kultūros komiteto posėdis per 24 valandas nebūtų sulaukęs beveik 200 000 peržiūrų. Tuo pat metu vykęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis per 24 valandas sulaukė vos 201 peržiūrą.

Vien ekonomika sotūs nebūsi. Kas galėtų paneigti, kad Lietuvos žmonėms reikia ir lengvai suvokiamo kultūrinio turinio.

Už Lietuvos kultūrą, Petrai! 5
Screenshot
Už Lietuvos kultūrą, Petrai!

Už Petrą Gražulį ir Lietuvos kultūrą, vyrai!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Nuotolinio posėdžio metu už Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis
Gražulis atskleidė, kas buvo tas pusnuogis vyras, pasirodęs per nuotolinį posėdį
Irena Degutienė, archyvinė nuotrauka

Ypatinga pensija "ypatingus nuopelnus"? Kuo išgarsėjo buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė

(atnaujinta 16:00 2020.12.03)
Kadenciją baigusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė konformistinį sprendimą skirti valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei (2009–2012 metais) Irenai Degutienei. Kuo gi pagarsėjo ilgametė buvusi Seimo narė?

Per praėjusius Seimo rinkimus tarp partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pastebėta keistenybė. Konservatorių sąraše autorius nerado Irenos Degutienės pavardės. Tačiau prieš ketverius metus ji kartu su Landsbergiu Jaunesniuoju buvo partijos kandidatų sąrašo priekyje. Tiesa, finišo tiesiojoje vidiniame partijos reitinge buvo tik ketvirta. Tačiau galiausiai konservatoriai ją pasiuntė į atsakingą vicepirmininko postą nuo opozicijos valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Senąją gvardiją — į pensiją

Po šiltos Seimo pirmininko pavaduotojos kėdės atsėdėjusi dar vieną parlamentinių įgaliojimų kadenciją (2016–2020), ilgametė VIP konservatorė Irena Degutienė buvo... išsiųsta į pensiją. Bet ji dar ne tokia sena: 71 metai yra gražiausias politiko amžius. Pavyzdžiui, 78 metų Džo Baidenas netrukus gali tapti didžiųjų JAV prezidentu.

Taigi, kas nutiko, kad konservatoriai atsisakė tokios patyrusios politikės? Tai paprasta. Jaunosios atžalos, vadovaujamos vainikuoto anūko Gabrieliaus Landsbergio, nustūmė į užkampį senąją gvardiją, kuri anksčiau taip pat bandė patraukti nemirtingąjį Vytautą Landsbergį nuo didžiosios politikos.

Prisiminkime, kad tai įvyko 2000-ųjų pradžioje. Konservatorių partijos garbės pirmininkas, "pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis buvo išsiųstas į garbės tremtį pirmosiose naujai į Europos Parlamentą iš Lietuvos atvykusių Europos parlamentarų gretose. O prie partijos vairo stojo ambicingas Andrius Kubilius. Jo komandoje tada buvo jauni ir energingi to meto politikai, tokie kaip Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Ingrida Šimonytė ir kiti. Tada visi jie tapo ministrais pirmojoje Kubiliaus vyriausybėje 1999–2000 metais, kai atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas, o vėliau — 2008–2012 metų vyriausybėje.

Partijos auksas

Būtent Kubiliaus vyriausybės ministrai išgarsėjo didžiausiais sukčiavimais Lietuvos ekonomikoje. Visų pirma, 1999 metais didžiausia regione Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pusvelčiui atiduota "American Williams International". Būtent dėl ​​šio neskaidraus susitarimo premjero postą paliko "kylanti konservatorių žvaigždė" Rolandas Paksas, kuriam konservatoriai vis tiek neatleido tos išdavystės.

O "antrojo atėjimo" į Ministrų kabinetą metu Kubiliaus vyriausybė jau buvo įvykdžiusi keletą šimtmečio aferų. Iš pradžių buvo apkarpytas padirbto projekto biudžetas, skirtas naujos Visagino AE statybai vietoje uždarytos Ignalinos. Ant Pietų Korėjos platformos padėtas SGD terminalo "Independence" pagrindas. O vėliau po peiliu buvo pakištas vienas didžiausių tuo metu komercinių bankų Lietuvoje — "Snoras". Tokiu būdu, matyt, jie ženkliai papildė konservatorių "skrynias partijos auksu".

Ir visose šimtmečio aferose mirgėjo Irenos Degutienės vardas. Iš pradžių kaip darbo ir socialinės apsaugos ministrės (1996–2000), vėliau — Seimo pirmininkės 2009–2012 metais. Būtent vadovaujant Degutienei Seimas užfiksavo savotišką "Snoro" bankroto įstatymų peržiūros greičio rekordą. Vos per kelias valandas Finansų ministerijos, kuriai vadovavo dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paruošti įstatymai buvo apsvarstyti ir priimti per tris svarstymus. Jie nenuilstamai dirbo net naktimis. Konservatoriai labai mėgsta "naktines reformas".

Tylenė rekordininkė

Būtent tada Irena Degutienė išgarsėjo visoje šalyje. Jos sūnus verslininkas, neaišku kokio verslininkiško instinkto paskatintas, likus vos kelioms valandoms iki bankroto paskelbimo sugebėjo iš "Snoro" banko atsiimti savo įmonės pinigus. O Degutienės vyrui tą pačią akimirką pavyko sutvarkyti Santariškių klinikų, kuriose jis dirbo vieno filialo vadovu, pinigus. Prasidėjęs skandalas galėjo pasiųsti į teisiamųjų suolą Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, kaip spėjama, galėjo pasidalinti slapta informacija apie artėjantį "Snoro" bankrotą.

Valdantiesiems konservatoriams šiaip ne taip pavyko nutildyti skandalą. O Generalinėje prokuratūroje, kur atitinkamą prašymą pateikė partijos "Tvarka ir teisingumas" deputatas Petras Gražulis, byla, matyt, buvo "užraukta". Pats Gražulis iki šiol žagsi nuo prisiminimų apie tą politinės karjeros momentą. O dabar Lietuvos generalinė prokuratūra prašo jau dabartinio Seimo panaikinti Seimo nario Gražulio teisinę neliečiamybę.

Tai buvo konservatorių triukas atimti deputato Gražulio, kuris įtariamas prekyba poveikiu, imunitetą. Įdomu, ar jie atims iš jo neliečiamybę, ar ne?

Savų didvyrių nepalieka

Bet grįžkime prie Irenos Degutienės ir senosios konservatorių gvardijos. Į garbės tremtį Europos Parlamente konservatorių jaunimas išsiuntė buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir buvusią gynybos ministrę (2008–2012 m.) Rasą Juknevičienę. Atokiau nuo vidaus piniginių reikalų. O buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei senatvės pensijai buvo paskirta kukli 232 eurų valstybinė pensija. Matyt, už tylą dėl tų "ypatingų nuopelnų" papildant "partijos aukso" atsargas.

Pažymėtina, kad buvęs Seimo pirmininkas (2016–2020 m.) Viktoras Pranckietis taip pat prašė skirti Degutenei skirti valstybinę pensiją. Seimo narys Pranckietis — jau ne "valstietis", o valdantysis liberalas. Iš tiesų politikoje nėra žodžio "išduoti", yra žodis "numatyti". Žiūrėk, galbūt kada nors konservatoriai prisimins, kaip Pranckietis didvyriškai kišo pagalius į ratus tų, kurie jį delegavo į Seimo pirmininko postą. Gal ir jam senatvėje atskils valstybinė pensija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
valstybinė pensija, Irena Degutienė
Koronaviruso testai

Mokslininkai įvardijo medžiagą, veiksmingą prieš COVID-19

(atnaujinta 20:30 2020.12.04)
Tyrėjai taip pat pažymi, kad sunkesnę COVID-19 eigą vyresnio amžiaus pacientams, be kita ko, gali lemti ir mažesnis melatonino kiekis jų organizme

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Mokslininkai iš Kanados ir Argentinos nustatė, kad melatoninas kai kuriais atvejais apsaugo nuo infekcijos SARS-CoV-2, sunkios COVID-19 formos išsivystymo, taip pat gali tapti vaistu, palaikančiu vakciną. Rezultatai paskelbti žurnale "Diseases".

Žinoma, kad hormonas melatoninas turi priešuždegiminių, imunoreguliuojančių ir antioksidacinių savybių, neutralizuoja lėtinius miego sutrikimus ir padeda sergant cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Tyrėjai iš Toronto universiteto Kanadoje ir Popiežiškojo katalikų universiteto Argentinoje parengė apžvalgą, kurioje surinkti įrodymai, kad melatoninas gali sumažinti COVID-19 sunkumą ir galbūt slopinti koronaviruso infekciją.

SARS-CoV-2 virusas plinta organizme per angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) receptorius. Viruso paviršiuje esantis smaigalinis glikoproteinas prisijungia prie ACE2, patenka į ląstelę-šeimininkę ir pradeda joje daugintis.

Autoriai pažymi, kad melatoninas efektyviai suriša ir slopina kalmodulino — baltymo, reguliuojančio ACE2 paviršiaus išraišką, susidarymą. Be to, melatoninas sumažina uždegimą skatinančių citokinų, susijusių su sunkia COVID-19 liga, skaičių, taip pat veikia priešuždegimiškai per sirtuiną-1, baltymą, kuris slopina makrofagų poliarizaciją.

Be uždegimo mažinimo ir citokinų kiekio mažinimo, melatoninas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, nes dalyvauja pašalinant laisvuosius radikalus — jis metabolizuojamas į didelio aktyvumo junginius ir sukelia antioksidacinių fermentų sintezę.

Melatoninas turi ir kitų savybių, naudingų kovojant su infekcija. Tai chronobiotinis ir citoprotekcinis poveikis.

Kaip chronobiotinis agentas, jis veikia fiziologinį biologinio laikrodžio reguliavimą, padėdamas ištaisyti desinchronizuotą paros ritmą. Tai svarbu norint padidinti kūno energiją ir sustiprinti imuninę sistemą. Kaip citoprotektorius, melatoninas apsaugo nuo gretutinių, komplikuojančių COVID-19 ligas.

Galiausiai, melatoninas užtikrina neuroprotektą. Yra žinoma, kad kai kuriems COVID-19 pacientams pasireiškia simptomai, susiję su virusine veikla smegenyse, pavyzdžiui, uoslės praradimu, paralyžiumi, insultu, kliedesiais, meningitu, traukuliais ir encefalopatija. Kaip neuroprotekcinis agentas, melatoninas padeda išvengti daugelio COVID-19 neurologinių poveikių.

Autoriai mano, kad melatoninas gali tapti universalia priemone kovojant su COVID-19. Jie siūlo šį vaistą laikyti palaikomuoju arba atskiru antivirusiniu vaistu ir kaip pagalbinį vaistą, siekiant pagerinti SARS-CoV-2 vakcinų veiksmingumą, nes tai padeda išvengti pakartotinės infekcijos.

"Saugaus vaisto melatonino vartojimas tinkamomis dozėmis gali užkirsti kelią sunkių ligos simptomų atsiradimui pacientams, sergantiems koronavirusu, sumažinti koronaviruso infekcijos imunopatologiją", — rašo straipsnio autoriai.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad sunkesnę COVID-19 eigą vyresnio amžiaus pacientams, be kita ko, gali lemti ir mažesnis melatonino kiekis jų organizme.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Turkijoje rasti paslaptingos karalystės, išgyvenusios bronzinį Sičuano žlugimą, pėdsakai
Sudarytas maisto produktų, kurie paspartina atsigavimą po COVID-19, sąrašą