Niujorkas, archyvinė nuotrauka

JAV ruošiasi Europos pasipriešinimui

(atnaujinta 12:20 2020.11.02)
Net Vašingtono optimistai ir svajojantieji apie pasaulio hegemonijos sugrįžimą ima įtarti, kad dabar Europoje niekas nelaukia "riterio ant balto Abrams'o", o Amerika kažkaip turės gyventi šioje nesvetingoje ir visai ne pasakiškoje tikrovėje

Dėl pergalės, kurią Jungtinės Valstijos iškovojo šaltajame kare, praktiškai visas pasaulis kelis dešimtmečius buvo priverstas "gyventi Amerikoje".

Planetoje — nuo atokių Vietnamo kaimų iki Andų papėdės, nuo Berlyno iki Honkongo — dominavo kultūriniai įvaizdžiai, sukurti Holivude ar Amerikos pramogų verslo žvaigždžių muzikiniuose vaizdo kliupuose. Ekonomine prasme padėtis buvo dar blogesnė, nors ir ne tokia akivaizdi pasauliečiams — didžioji pasaulio prekybos dalis buvo susijusi su mokėjimais doleriais, kurie galiausiai vyko per Amerikos bankus, net jei nė viena iš sandorio šalių nebuvo susijusi su JAV.

Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Politine prasme dominavimas paprastai buvo visiškas — ir tai buvo ekonominio ir kultūrinio dominavimo suma, paremta noru fiziškai sunaikinti tuos, kurie nenorėjo pakreipti nacionalinių ar asmeninių interesų prieš kurio nors JAV Valstybės departamento pareigūno užmojus.

Amerikai tai buvo aukso amžius, o būtent karštas noras prie jo grįžti yra pagrindinė varomoji jėga, lemianti dabartinį Amerikos vidaus elito konfliktą. Tradicinė konfliktuojančių šalių klasifikacija, kuri paprastai skirstoma į "giluminės valstybės" globalistus ir antiglobalistus (ekonominius nacionalistus), atstovaujamus Trampo ir jo aplinkos, yra gana tiksli, tačiau perteikia ne visą konflikto esmę. Giliausiu lygmeniu susiduriame su ambicingų realistų-trampistų ir isteriškų revanšistų-vizionierių konfliktu.

Trampo ir jo šalininkų realizmas, nepaisant tokių egzotiškų idėjų kaip "Grenlandijos pirkimas" ir sienos statymas pasienyje su Meksika, slypi ūmiame ir savaip tragiškame suvokime, kad aukso amžius baigėsi. Tai reiškia, jų nuomone, JAV turėtų sutelkti dėmesį į tų "Pax Americana" elementų, kuriuos dar galima išgelbėti, išsaugojimą, taip pat į žalą Kinijai, kuri visiškai nesuderinama su jos ambicijomis pasaulio lyderystės atžvilgiu.

Revanšistai, vizionieriai, esantys Vašingtone, Valstybės departamente ir Baideno būstinėje, žvelgia į pasaulį amžinai įsižeidusių ankstesnės administracijos karo šalininkų akimis. Jiems atrodo, kad jei būtų pakeistas vėlyvosios Obamos epochos "nedovanotinas švelnumas" ir "Trampo epochos "vadovavimo stygius", tada viskas būtų ne tik gerai, bet ir labai gerai: pasaulis grįžtų į 2012 ar 2013 metų būklę, kai Amerika buvo (jų požiūriu) besąlyginė pasaulio bamba, planetos valdovė ir "šviečiantis miestas ant kalvos" — savotiškas šiuolaikinis Romos analogas su babilonišku prieskoniu.

Dabar, dabartinio konflikto ir galutinės tiesiosios rinkimų kampanijos kontekste, šie revanšistai ir svajotojai taip pat išgyvena asmeninę tragediją. Atsižvelgdami į Baideno administracijos perspektyvas atkurti Amerikos didybę ir visagalybę, jie staiga susidūrė su juos įžeidžiančia tikrove: paaiškėjo, kad likęs pasaulis nenori grįžti į sąlyginius 2012 ar 2006 metus. Be to, kalbame ne tik apie Kiniją ar Rusiją, bet ir apie Europos Sąjungą, kuri "baidenistams" atrodė tarsi savotiška našlaičių kolonija, kurios vadovybė su džiaugsmo ašaromis laukia dabartinio — griežto, bet stipraus — Vašingtono pono sugrįžimo.

Įtarimai, kad pasaulis niekada nebus toks, kaip anksčiau, ima kirbėti net ten, kur negali kilti abejonių dėl Amerikos "giluminės valstybės" visagalybės — pagrindinės Amerikos žiniasklaidos redakcijose. Susidūrę su oficialias JAV nemaloniomis Europos ekspertų ir pareigūnų pozicijomis, užjūrio žurnalistai vis tiek mieliau dėl visko kaltina su Trampu susijusį nusivylimą. Bet jie nebėra pasirengę neigti paties fakto, kad Europos Sąjunga sieks stiprinti savo nepriklausomybę nuo Valstijų, nepaisant rinkimų rezultatų.

"Tačiau Trampo pralaimėjimo atveju, nedaugelis politikų Europoje tikisi, kad pasaulis sugrįš į būseną, kurioje jis buvo prieš jam [Trampui] iš Ovaliojo kabineto pradėjus kalbėti prieš NATO ir Europos Sąjungą. Europiečiai nenori tikėti, kad gali priklausyti nuo JAV, kaip tai buvo anksčiau. Jie nori būti pasirengę veikti tiek su Vašingtonu, tiek be jo. <...> Taigi, Europos šalys planuoja stiprinti savo karines pajėgas. Jos kalba apie didesnę atsakomybę už saugumą Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, regionuose, kurie yra daug arčiau jų nei JAV ir kur JAV palaiko kolonijinius ryšius. 2015 metų Irano branduolinio susitarimo šalininkai nori jį išlaikyti. 

Kai kurie politikai mato Europą kaip trečią pasaulinę galią kartu su JAV ir Kinija, visiškai nepalaikydami nė vienos iš jų.

"Vis žiauresniame pasaulyje Europa turi pagaliau visiškai išbristi iš nekaltumo ir naivumo laikų, kad galėtų susikurti savo likimą", — neseniai Prancūzijos ambasadoriams sakė Prancūzijos ambasadorius Europos valstybėse Jeanas-Yvesas Le Drianas. "Priešingu atveju kiti spręs jos likimą", — praneša "The Washington Post".

Žinoma, visa tai gali būti siejama su Emanuelio Makrono ir jo komandos ambicijomis. Jie pastaruoju metu bando iš gana amorfiškos Europos Sąjungos suformuoti savotišką federaciją, kurios galva yra ji pati. Tačiau esmė ne konkrečiuose vienos iš pirmaujančių Europos šalių vadovybės planuose. Kaip pažymi "The Washington Post" autoriai, kursas link tam tikro geopolitinio ir karinio savarankiškumo dabar madingas ir Paryžiuje, ir Berlyne.

Verta paminėti, kad esant šioms sąlygoms "Brexit" tapo tiesiogine dangaus mana Europos lyderiams, kurie iš tikrųjų nenori vėl priklausyti nuo Vašingtono, nes nesant Londono (kuris įpratęs veikti kaip amerikiečių prižiūrėtojas Europos geopolitinėje koncentracijos stovykloje), Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika gali tempti visą likusią Europą link didesnio suvereniteto.

Šią tendenciją, žinoma, europiečiai jau formuoja tipišku "cukriniu-cinišku stiliumi", tai yra, demonstratyvus nepaklusnumas pateikiamas kaip aukščiausio laipsnio lojalumas. 

"Pati Europa turi imtis ryžtingų veiksmų, kad JAV galėtų matyti Europą kaip stiprią partnerę vienodomis sąlygomis, o ne į bėdą patekusią merginą", — pirmadienį Berlyne sakė Vokietijos gynybos ministrė ir centro dešinioji Annegret Kramp-Karrenbauer, atkartodama savo partnerio, Centro kairiųjų koalicijos užsienio reikalų ministro Heiko Maso keliomis dienomis anksčiau išsakytas mintis. "Tam, kad būtų užtikrintas mūsų saugumas, būtina, kad prireikus patys galėtume susitvarkyti su krizėmis prie mūsų slenksčio, — sekmadienį Vokietijos laikraštyje "Welt am Sonntag" rašė Masas. — Tai dar aktualiau po [Amerikos] rinkimų — nepaisant to, kas laimės".

Nereikia nė sakyti, kad JAV niekada nenori matyti nieko lygiaverčio partnerio vaidmenyje. Oficialiam Vašingtonui visada ir neatsižvelgiant į konkretaus prezidento vardą reikia tik vergų, arba, kaip mandagiai pasakė Vokietijos gynybos ministras, "į bėdą patekusių merginų", kurias gelbėdamas Vašingtonas gali politiškai, kultūriškai, ekonomiškai išprievartauti.

Net Vašingtono optimistai ir svajojantieji apie pasaulio hegemonijos sugrįžimą ima įtarti, kad dabar Europoje (jau nekalbant apie kitas pasaulio vietas) niekas nelaukia "riterio ant balto Abrams'o", o Amerika kažkaip turės gyventi šioje nesvetingoje ir visai ne pasakiškoje tikrovėje. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, JAV
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Džiovinti vaisiai

Mokslininkai papasakojo apie džiovintų vaisių pranašumą prieš šviežius

(atnaujinta 18:41 2020.11.25)
Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Amerikos mokslininkai retrospektyvinio tyrimo metu nustatė, kad džiovinti vaisiai yra ne mažiau naudingi sveikatai nei švieži, o žiemą juos galima sėkmingai pakeisti. Rezultatai yra paskelbti "Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics".

Žinoma, kad vaisiuose yra daug maistinių medžiagų, įskaitant skaidulų, kalio ir širdžiai naudingų bioaktyvių medžiagų. Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką.

Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar šviežius vaisius, kurių nėra visada, galite pakeisti džiovintais vaisiais. Jie išanalizavo 2007–2016 metų Jungtinėse Valstijose atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo tyrimo (NHANES) duomenis.

Apklausos metu dalyviai pateikė informaciją apie visus per dieną vartojamus maisto produktus. Jie taip pat rinko sveikatos duomenis, įskaitant kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir kraujospūdį.

Tarp vyresnių nei 20 metų respondentų autoriai nustatė 25 590 žmonių, kurie kasdien suvalgė ketvirtadalį stiklinės ar daugiau džiovintų vaisių. Mokslininkai naudodamiesi 2015 metų sveikos mitybos indeksu įvertino savo mitybos kokybę, maistinių medžiagų kiekį ir kardiometabolinius rizikos veiksnius ir palygino su panašiais parametrais kontrolinėje žmonių grupėje, nevartojusių džiovintų vaisių.

Išanalizavę duomenis, mokslininkai nustatė, kad vidutiniškai žmonės, pranešę apie džiovintų vaisių vartojimą, turėjo geresnius sveikatos parametrus nei kontrolinė grupė. Jie taip pat turėjo mažesnį kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir sistolinį kraujospūdį.

Kur įmanoma, mokslininkai palygino maistinių medžiagų kiekį, kurį tie patys žmonės turėjo skirtingomis dienomis. Paaiškėjo, kad tomis dienomis, kai jie valgė džiovintus vaisius, jų rezultatai paprastai buvo geresni. Tuo pat metu šiomis dienomis jie pastebėjo daugiau angliavandenių, maistinių skaidulų, kalio, polinesočiųjų riebalų ir apskritai kalorijų, todėl mokslininkai perspėja dėl per didelio džiovintų vaisių, kuriuose yra cukraus, vartojimo.

"Džiovinti vaisiai gali būti puikus pasirinkimas kaip maisto papildas, tačiau vartotojai turi būti tikri, kad pasirenka nesaldžius variantus be pridėtinio cukraus", — universiteto pranešime spaudai sakė pirmoji visuomenės sveikatos mokyklos tyrėja Valerie Sullivan. Reikia atsižvelgti ir į patiekalo dydį, nes džiovintų vaisių dalis yra mažesnė nei šviežių vaisių dalis, nes iš jų buvo pašalintas vanduo.

Tyrėjai pažymi, kad palyginti su šviežiais, sausi vaisiai yra kompaktiškesni — juos galite pasiimti su savimi į darbą ir keliones.

"Visos minimaliai apdorotos vaisių formos — šaldyti, konservuoti ir džiovinti — turi tam tikrų pranašumų prieš šviežius", — teigė tyrimo autorė Kristina Petersen, Teksaso technikos universiteto mitybos mokslo daktarė ir Pensilvanijos valstijos universiteto mitybos mokslų daktarė. Jie yra prieinami ištisus metus, yra gana stabilios kokybės ir gali trukti daug ilgiau nei švieži. Daugelis jų taip pat yra pigesni už porciją nei švieži kolegos".

Tegai:
vaisiai, mokslininkai
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Rastas paprastas, nebrangus būdas sustabdyti senėjimą
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją