Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Gerovės valstybės" miražas. Nausėda bando išpildyti savo svajonę kartu su naująja valdžia

(atnaujinta 12:25 2020.11.04)
Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus — jokių esminių pažeidimų rinkimuose nebuvo

Sprendimas dėl 2020 metų spalio 11 dienos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo buvo priimtas spalio 31 dieną vykusio VRK posėdžio metu. Demokratijos šventė įvyko!

Spalio 31 dieną Lietuvoje buvo švenčiamas Helovinas. Heloviną į Lietuvą atpūtė "modernūs" europietiški ir amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems vis dar kelia pasipiktinimą.

Viena nesiliaujančių diskusijų sritis — šventės. Reikia mums užjūrių tradicijų ar ne? Spręsti Jums. Bet nusprendžia ir už Jus.

Helovinas iš miražų pasaulio. Miražai parodo mums labai ryškų iliuzijų pasaulio žaismą. Gali parodyti. Tačiau galime ir nepamatyti.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Valdas Adamkus teigia esąs įsitikinęs, kad su dešiniųjų suformuota valdžia dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus kur kas paprasčiau dirbti. Pasak Adamkaus, prezidentas G. Nausėda gali tik džiaugtis, kad turės progą įgyvendinti savo idėjas ir pažiūras.

"Nemanau, kad prieš tai buvusi kairioji pusė buvo labai palanki prezidento išreikštoms mintims", — žiniasklaidai teigė Adamkus.

Prezidentas Adamkus neslepia pasitenkinimo, kad dešiniosios partijos į valdžią ateina tuomet, kai, pasak jo, Lietuva jau kuris laikas neišlipa iš politinės duobės. Ypač, pabrėžia Adamkus, džiugina ir optimistiškai nuteikia liberalų pasiekti rezultatai.

Prezidentui Adamkui atrodo, kad prezidentas Nausėda gali tikrai džiaugtis, jog jis turi progą įgyvendinti savo "Gerovės valstybės" idėjas ir savo pažiūras Lietuvos gyvenime.

Pats Valdas Adamkus 1997-aisiais buvo susidūręs su kliūtimis, kai panoro siekti šalies vadovo posto. Konstitucijoje nurodyta, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas "Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje". Adamkus tuos "pastaruosius trejus metus" negyveno Lietuvoje. Todėl jam buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose.

Kilus ginčui, leisti ar neleisti Adamkui dalyvauti rinkimuose, buvo kreiptasi į teismą. Bylą išnagrinėjusi teisėja priėmė tuometiniam JAV aplinkosaugininkui palankų sprendimą — Adamkus gali kandidatuoti į prezidentus. Mat jis buvo priregistruotas Šiauliuose.

Tačiau čia "gyveno" tik jo šlepetės. Todėl ši garsioji istorija ir buvo praminta Adamkaus šlepečių byla.

Toks tada buvo Valdo Adamkaus gyvenimo Lietuvoje miražas.

Sakoma, kad iš netiesos teisingumas neatsiranda. Iliuzija. Dar ir kaip atsiranda. Demokratijos šventę Valdas Adamkus iš Amerikos Lietuvoje šventė du kartus. Du kartus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Netikit? Pagooglinkit!

"Šie rinkimai — tai geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai tokiu sudėtingu laikotarpiu", — tarė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Balsavome už ateitį, o kiršinimo, melo, kerštavimo, draudimų politika paliekama praeityje", — Grybauskaitė pareiškė savo Facebook'o draugams ir sekėjams.

Prezidentė sako besitikinti naujos politinės kultūros, bendradarbiavimo ir kitos nuomonės girdėjimo. "Ir, be abejo, daugiau padorumo", — savo gerbėjams akcentavo Dalia Grybauskaitė.

Balsavimas Seimo rinkimuose yra slaptas. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, už ką slaptai balsavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vieša paslaptis ir jos pačios biografija. Kuri per visa dviejų kadencijų laikotarpį buvo kaip miražas.

Grybauskaitė savo politinę karjerą pradėjo Leningrado Ždanovo universitete. Po to gilino savo studijas Maskvos visuomenės mokslų akademijoje prie TSKP CK, kuri rengė "aukščiausios prabos" komunistinius ideologus. Nuo 1983 metų septyneris metus iki 1990 metų birželio mėnesio būsimoji Lietuvos prezidentė dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje prie LKP CK.

Nežinia kodėl, bet oficialioje prezidentės biografijoje nėra nurodyta, kada D. Grybauskaitė įstojo į TSKP ir kada iš jos išstojo. Grybauskaitė į SSKP įstojo 1979 ir išbuvo komunistų partijoje iki 1991 metų.

Kodėl Grybauskaitė Lietuvai paskelbus nepriklausomybę liko dėstytojauti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje iki 1990-ųjų birželio? O gal tai tik miražas...  

Ponia Grybauskaitė niekada nebuvo už progresinius mokesčius. Ponia Grybauskaitė niekada nebuvo už socialiai atsakingą ekonominę politiką. Iš jos lūpų negirdėjome, kaip mažinti skurdą Lietuvoje ir ką daryti, kad socialiniai skirtumai, esantys didžiausi Europos Sąjungoje, būtų sumažinti.

Prezidentei Grybauskaitei buvo artimesnė šoko terapija: "Kas sugebės, tas praturtės, kam lemta nuskęsti skurde, tas tegul skęsta". Lietuva jai valdant pagarsėjo didžiule emigracija ir socialine nelygybe. O gal mums tik vaidenosi?

Buvusius prezidentus nudžiugino Seimo rinkimų rezultatai. Buvusiųjų prezidentų džiugesys padrąsino esamą prezidentą Gitaną Nausėdą. Jo Ekscelencija vėl prabilo apie "Gerovės valstybę". Facebook'e.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: "Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės, — ir šio pažado laikausi. Brandi gerovės valstybė man yra svarbiausias neužbaigtas Nepriklausomybės laikotarpio darbas.

Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi šalis. O joje svarbiausi žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria.

Tikiu, kad tik stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurią gali užtikrinti stipri valstybė, geriausiai atsiskleis visų Lietuvos žmonių gebėjimai. Įvairias visuomenės gyvenimo sritis persmelkiantis teisingumo jausmas turi auginti piliečių pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe. Nuo švarios aplinkos ir išsaugotos biologinės įvairovės priklauso ne tik mūsų, bet ir ateinančių kartų gerovė. Proveržis inovacijų srityse būtinas, siekiant, kad Lietuvoje sparčiau augtų gyvenimo lygis.

Nespręsdami socialinės ir regioninės atskirties problemų, nesuteikę visiems Lietuvos žmonėms vienodų galimybių naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, negalėsime kalbėti apie gerovę. Todėl ypatingą dėmesį turime skirti skurdo mažinimui, švietimo ir sveikatos sritims.

Gerovę galime sukurti tik visi kartu, tad pilietiškumo, aktyvaus Lietuvos žmonių dalyvavimo valstybės gyvenime skatinimą laikau vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų.

Kuo nuoširdžiau vieningomis pastangomis rūpinsimės vieni kitais, tuo greičiau pasieksime valstybės brandą. Kviečiu saugoti tai, kas jau sukurta, ir kartu kantriai auginti Gerovės Lietuvą!"

Gerovės Lietuva – virtualiai
Screenshot
Gerovės Lietuva — virtualiai

Šis Jo Ekscelencijos pranešimas spaudai labiausiai ir tinka pranešti virtualioje erdvėje. Tokioje ne visai tikroje. Gerovės Lietuva — virtualioje tikrovėje. Gerovės Lietuva vis labiau tampa miražu — besimptome gerovės valstybe.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis priminė, ką pavyko pasiekti per ketverius metus
Pranckietis siūlo, kad Seimas posėdžiautų nuotoliniu būdu
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Vašingtonas, archyvinė nuotraukos

Amerikiečiai suprato, kad juos apiplėšinėja

(atnaujinta 12:31 2020.12.02)
Prezidento Donaldo Trampo mokesčių skandalas privertė amerikiečius susimąstyti, kad sistemoje kažkas negerai

Prisiminkime, kad 2017 metais milijardierius į federalinį iždą sumokėjo komišką 750 USD sumą. Tuo tarpu valytoja, kurios metinis atlyginimas siekia 30 000 USD, JAV moka federalinį mokestį, kuris siekia apie 1900 USD. Tai neįskaitant valstybės mokesčių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, iš viso dar maždaug trijų tūkstančių.

Ekonominės krizės, užmaskuotos kaip pandemija, fone Amerikos visuomenė susidomėjo šiuo keistu disbalansu. Socialiniuose tinkluose buvo raginimų kaip nors susitvarkyti situaciją. Kairiųjų pažiūrų pagal vietos standartus politikas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) savo Twitter paskyroje išdrįso paviešinti pretenzijas visagaliam Džefui Bezosui (Jeff Bezos). "Amazon" būtų verta sumokėti daugiau nei nulį dolerių federalinio pajamų mokesčio", — nedrąsiai pareiškė JAV senatorius.

Net kai kurios žiniasklaidos priemonės išdrįso paliesti tabu temą. Amerikos žiniasklaida atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą tarptautinės viešosios organizacijos "Tax Justice Network" pranešimą.

"TJN" ekspertai apskaičiavo, kad pasaulio šalys kasmet praranda mažiausiai 467 mlrd. USD mokesčių įplaukų. Didžiausios pasaulio korporacijos reguliariai užsiima aktyvų išvedimu per ofšorines bendroves į užsienį ir nepakankamu pelno įvertinimu. Dauguma šių bendrovių priklauso amerikiečiams.

"Dar 90-ųjų pabaigoje "Big Pharma", kompiuterinių technologijų ir interneto korporacijos atstovai tapo mokesčių slėpimo ir pelno grąžinimo per ofšorus lyderiais", — interviu Salon.com sakė Niujorko ekonomistas Džeimsas Henris (James Henry).

Tarp farmacijos kompanijų, kurios vengia mokesčių, Henris įvardijo garsiąją "Pfizer". Ji ką tik baigė kurti koronaviruso vakciną. Įdomu tai, kad šie tyrimai buvo finansuojami iš federalinio biudžeto, kurį "Pfizer" vengia papildyti, tačiau visos teisės į vakciną yra privati savininkų nuosavybė.

Henrio paminėtos IT milžinės rado būdą nuslėpti savo pelną amžių sandūroje. Tada didžiausių kompiuterių korporacijų būstinė buvo įregistruota Dubline. Teoriškai tuo metu pelno mokestis Airijoje buvo dešimt procentų. Tačiau "Google", "Microsoft", "Facebook", "Apple" su šalies vyriausybėmis sudarė sutartis specialiomis sąlygomis. Jų esmė ir mokesčių tarifų dydis nebuvo atskleisti. JAV IT gigantai tik uždirbo ir nieko nemokėjo.

Daugelį metų spauda skatino nepaprastą kompiuterių genijų naujovę ir kūrybiškumą, tačiau, tiesą sakant, jie savo sėkmę turėjo įsiskolinti nepastebimiems buhalteriams, kurie mokėjo savo pelną nukreipti ramiems ofšorinių kompanijų užutekiams.

2018 metais 91 didžiausia korporacija iš "Fortune 500" sąrašo JAV visiškai nemokėjo federalinio pajamų mokesčio. Tarp "Dodgers" buvo žinomi visame pasaulyje "General Electric" ir "Chevron", "Starbucks" ir "Netflix", "Delta Air Lines" ir "Invidia".

2019 metais turtingiausias žmogus pasaulyje p. Bezosas pagaliau sumokėjo JAV pajamų mokestį. Tačiau jo kritikai iškart pastebėjo, kad, atsižvelgiant į milijardinį "Amazon" pelną, 2018 metų mokestis buvo apskaičiuotas neįtikėtino dydžio — 1,2 proc.

Dešimtmečius pažangi mūsų visuomenė mus įtikino, kad JAV ekonomika yra aukso standartas visam pasauliui, "rinka viską nuspręs" ir valstybė neturėtų kištis į jos gyvenimą.

Amerikos ekonomika grafiškai ir vaizdžiai parodo, kaip iš tikrųjų sprendžia rinkos. Silpnos valstybės apleidžia priežiūros ir bausmės vykdymo funkcijas, o šiomis sąlygomis tarptautinės korporacijos ir pavieniai piliečiai daro ką nori. Nepalankiausioje padėtyje esantys gyventojų sluoksniai tempia visą šalį, o jų turtingi tautiečiai šią šalį naudoja tik savo reikmėms, kartas nuo karto lipdami į valstybės biudžetą kaip į savo kišenę.

"Apple" trijose ofšorinėse kompanijose turi 181 milijardą dolerių, "General Electric" turi 118 milijardų dolerių 118 įmonių, "Microsoft" — 108 milijardus dolerių, teigiama ne pelno organizacijos "Oxfam" ataskaitoje.

Tai nereiškia, kad Amerika nemėgino susidoroti su šia siaubinga nelygybe. Pavyzdžiui, ten ilgą laiką galiojo progresinis mokestis, kurio įvedimo iš mūsų nuolat reikalauja patriotiškai nusiteikę ekonomistai. Tačiau tai nepadeda: aukšti tarifai verčia turtinguosius dar greičiau atsiimti pinigus.

Prezidentas Trampas gerokai sumažino įmonių pajamų mokesčius, kad paskatintų korporacijų mokėjimus. Bet ne, ir tai nesuveikė. Jei į valdžią atėjusi demokratų partija bandys kelti mokesčius, pinigų pervedimas į ofšorus tik pagreitės.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Demokratų partijos atstovai nesiruošia rimtai kovoti su šia problema. Faktas yra tas, kad visoje šalyje mokesčių slėpimo sportas nežino ribų. Pinigus slepia visi: fiziniai ir juridiniai asmenys, demokratai ir respublikonai — nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir politinės orientacijos.

Turtingiausią respublikoną Mičą Makonelį (Mitch McConnell) politiniai oponentai kaltina nuslėpus pelną iš savo žmonos verslo Maršalo salose. Turtingiausias demokratas Džonas Keris (John Kerry), vedęs legendinės Heinzo šeimos narę, daro tą patį, tik Kaimanų salose.

Panašu, kad aktyvistams ir žurnalistams tai nerūpi. Politikų mokesčių deklaracijos tiriamos po padidinamuoju stiklu visose normaliose demokratinėse šalyse — ar tai būtų Rusija, ar Prancūzija, Argentina ar Pietų Korėja. Tačiau JAV ši tema yra tabu visoms gerbiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Struktūros, kurios teoriškai turėtų kontroliuoti ir užgniaužti visą šią gėdą, pačios aktyviai dalyvauja šiame procese. 2013 metais buvo pagauta viena garsiausių audito firmų pasaulyje "Ernst and Young", padedanti savo klientams amerikiečiams per metus išvesti daugiau nei 2 mlrd. Pripažindama savo kaltę, bendrovė sudarė sutartį su teismu ir sumokėjo 123 milijonų dolerių baudą.

Tačiau tai niekaip nepaveikė įmonės reputacijos. Britų "Ernst and Young" vis dar yra viena iš keturių pirmaujančių audito įmonių pasaulyje. O tokios Didžiosios Britanijos ofšorai kaip Kaimanų salos išlieka geidžiamiausia pajamų slėpimo vieta.

JAV mokesčių sistema garsėja savo griežtumu. Asmuo tikrai rizikuoja atsisėsti ant gulto vien dėl to, kad nepateikia deklaracijos. Tačiau "teisingi" žmonės egzistuoja lygiagrečių įstatymų pasaulyje. Federalinės struktūros yra per silpnos, kad galėtų susidoroti su tarptautinėmis korporacijomis ir jų lyderiais.

Jų milijardieriai kalinami už ekonominius nusikaltimus Italijoje ir Rusijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Valstybė šiose šalyse bando kontroliuoti rinką, kol ji neprarijo visuomenės. Tačiau šiandien neįmanoma įsivaizduoti Amerikos oligarcho už grotų — kad ir kiek milijardų jis ten paslėpė nuo mokesčių tarnybos.

Džefas Bezosas kalėjime? Tai neįsivaizduojama. Paprasčiausiai amerikiečiams tai net į galvą neateitų. Lygiai taip pat kaip 1780 metais paprastiems prancūzams buvo neįsivaizduojama mintis imti ir nukirsti karaliui galvą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apgaulė, Amerika
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 09:06 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybė didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinė" rezidentai tai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad departamentas gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiais šalies CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalyje valdžia mano, kad Rusijos Federacija turi nuostatą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus