JAV Aukščiausiojo teismo pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Trampas prieš Baideną demokratijos mirtis Amerikoje?

(atnaujinta 12:32 2020.11.05)
Jungtinėse Valstijose pagaliau įvyko prezidento rinkimai. Tačiau, atrodo, tai dar ne pabaiga

Amerikoje praėjo rinkimų diena, tačiau klausimų vis dar daugiau negu atsakymų. Kita vertus, jau galima padaryti keletą fundamentalių išvadų, susijusių su amerikietiško politinio proceso ypatumais.

Pirma, kaip ir 2016 m., reitingai neparodė realios situacijos. Pagal juos "mieguistas Džo" galėjo ramiai eiti miegoti, nes visos apklausos garantavo jam pergalę. Tačiau realybė kitokia — pretendentai į Baltuosius rūmus žengia koja kojon, ir viską gali nulemti net ne šimtai, o dešimtys tūkstančių balsų. Klausimas — kodėl ir vėl tas pats? Variantai keli.

Pirmas — amerikiečiai nemoka daryti sociologinių apklausų. Tai nesąmonė, nes jie daro jas labai profesionaliai. Antras galimas paaiškinimas — sociologai buvo Baideno pusėje ir sąmoningai arba tiesiog melavo, arba rengė apklausas taip, kad gautų norimą rezultatą, kas techniškai tikrai įmanoma. Trečias variantas — atsakinėdami į klausimus melavo respondentai, nenorėdami atskleisti savo tikrosios nuomonės.

Jeigu rinktumės tarp šių variantų, tai tiesa bus kažkur per vidurį tarp antro ir trečio. Tikrai neatmestinas dalies sociologų šališkumas, o tai, kad amerikiečiai šiandien bijo kalbėti apie savo politines preferencijas, yra faktas — jeigu esi Trampo rėmėjas ir nepalaikai BLM ("Juodųjų gyvybės svarbios"), gali ne tik susipykti su draugais bei giminaičiais, bet ir prarasti darbą. Tai, kad tokie dalykai vyksta šalyje, kuri visada buvo vadinama žodžio laisvės bastionu, yra tiesiog apgailėtina.

Antra svarbi išvada — Trampas susidūrė su, švelniai tariant, didžiuliu vadinamosios "giluminės valstybės" pasipriešinimu. Tai ir apkalta tuščioje vietoje, ir sprendimų nevykdymas (pavyzdžiui, dėl karių išvedimo iš Sirijos), ir didesnės dalies žiniasklaidos kritika, ir cenzūra socialiniuose tinkluose (pastarieji du momentai taip pat patvirtino, kad su žodžio laisve Amerikoje didelė bėda). O BLM — iš viso žaidimas be taisyklių.

Tačiau Trampas vis tiek sugebėjo nepralaimėti (bent jau kol kas), ir čia norisi prisiminti Lietuvos "valstiečių" pavyzdį. Jų lyderis Ramūnas Karbauskis be perstojo skundėsi, kad Sistema veikia prieš jį, ir todėl dabar jau buvusiems valdantiesiems nepavyko laimėti Seimo rinkimų. Tačiau, kaip parodė Trampo, kuriam spaudimas buvo žymiai didesnis, pavyzdys — dirbti su žmonėmis reikia (ką darė "Laisvės partija"), o ne skųstis.

Trečia išvada — Baideno "nešvarūs skalbiniai" (pavyzdžiui, jo ir jo sūnaus "nuotykiai" Ukrainoje) parodė, kokia gili ir smirdanti yra "Vašingtono bala". Ir šiame kontekste kyla klausimas — demokratija Amerikoje daugiau negyvena (tik demokratai)?

Galutinius taškus ant "i" šiuo atveju turėtų sustatyti tolimesnė įvykių eiga, ir Amerikos insticijoms — tokioms kaip atskirų valstijų valdžia, nacionalinis parlamentas, teismai, rinkikų kolegija — bus sunku išlipti iš labai neskaidrios išankstinio balsavimo paštu pelkės. Šį kartą viskas tikrai nepasibaigs taip ramiai, kaip pasibaigė Bušo-Goro atveju — pernelyg aukštas antagonizmo lygis ir pernelyg stiprus ginkluotos ir agresyvios "gatvės" faktorius.

Kaip teisingai pažymėjo žinomas Rusijos ekspertas Viačeslavas Nikonovas, gerai išmanantis JAV specifiką: "Rinkimų rezultatas — blogiausias Amerikai. Abu kandidatai paskelbė apie savo pergalę, o Trampas — dar ir apie daugybę falsifikacijų. Rinkimai jau tikrai neduos teisėto rezultato. Kas benugalėtų po teisminių ginčų, pusė amerikiečių nelaikys jo teisėtu prezidentu. Skilimas vertybinis, tai yra bekompromisis, ir pas visus krūva ginklų. Pasirūpinkite spragėsiais — jų reikės labai daug".

Kaip visa tai atsilieps JAV užsienio ir saugumo politikai? Blogai atsilieps — jai kurį laiką teks plaukti pasroviui be ypatingos kontrolės iš viršaus. O kadangi šiame segmente daug Trampo oponentų, jie, siekdami dar labiau komplikuoti jo padėtį, gali surengti kokią nors provokaciją.

Kitas klausimas — kaip reaguoti į tai, kas vyks Amerikoje po rinkimų, išoriniam pasauliui? Pasirinkimas paprastas — paremti vieną iš kandidatų arba laukti. Pirmas variantas (jeigu teisingai atspėtume nugalėtoją) gali atnešti papildomų dividendų ateityje, antras — logiškesnis. Nepaisant to, kad Lietuvos valdžiai labiau patinka Baidenas, skubėti pripažinti jį JAV prezidentu nereikia — demokratai bet kuriuo atveju rems Baltijos regioną jo kovoje su Rusija, o štai Trampas "išdavikų" nemėgsta.

Baigiant, norisi pasakyti, kad šiandien susidaro įspūdis, jog dabartinė valdžios krizė Amerikoje, kurią iki maksimumo paaštrino balsavimo rezultatai, nėra paprastas politinis-institucinis iššūkis. Viskas panašu į TSRS kracho situaciją. Tarybų Sąjungai išgyventi nepavyko. Ar pavyks Amerikai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (91)
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba paaiškino, kodėl rinkimai JAV svarbūs Rusijai
Merkel "atidžiai stebi" JAV prezidento rinkimus
Didžioji Britanija pasvarstė, kokia būtų antroji Trampo kadencija  
Moteris eina pro Sičuano provincijos žemėlapį

Skurdo nebėra. Kinija nugalės toliau?

(atnaujinta 13:08 2020.11.28)
Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832, šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Jaučiama, kad Pekinas dar nespėjo iš tikrųjų atšvęsti šį pasiekimą ir paversti jį pasauliniu įvykiu: iki 2020 metų iškeltas tikslas buvo įvykdytas laiku, kad būtų visiškai panaikintas  absoliutus skurdas. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Tačiau jei agentūros praneša, kad šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios — tai  taip ir yra? Visiškas skurdas Kinijoje įveiktas?

Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832. Paskutinės devynios buvo įsikūrusios pietvakarinėje Guidžou provincijoje. Prieš tai, praėjusiais mėnesiais visiškas skurdas įveiktas Sindziange, Sičuane ir dar keliose kitose provincijose.

Taip, tai yra pasaulinės reikšmės įvykis, jis dar labiau sustiprins Kinijos statusą, pavyzdžiui, Afrikoje, kur ji ir be to sėkmingai eksportuoja vystymosi technologijas į regionus, kurie atrodo beviltiškiausi. Nors ir be šių metų rekordų, ekspertai, pavyzdžiui, daktaras Matthias Holvortas iš JT maisto programos, šiomis dienomis pasauliui primena, kad Kinijai atitenka 70 procentų panaikinto pasaulio skurdo (daugiau nei 700 milijonų žmonių). Taip, iš tikrųjų šie skaičiai buvo žinomi jau seniai, iš įvairių leidinių ir dokumentų, ir jei Pekinas būtų kovojęs su skurdu dar metus ar dvejus, padėtis nebūtų labai pasikeitusi.

Tačiau tokiems įvykiams visgi įvykus, jie sukelia įvairių minčių įvairiems žmonės visame pasaulyje. Štai bent jau leidinys "Foreign Affairs", JAV: tai tik pradžia, kinams vis dar teks daug nuveikti, kad pagerintų milijonų gyvenimą... O kas ginčytųsi: teks. Ir kaip nesuprasti liūdnų amerikiečio jausmų, juk ne JAV sumušė rekordą.

Pirmoji mintis čia akivaizdi: tai tik figūra, tai yra sąlyginis dalykas, kažkas sugalvojo šią skaitmeninę ribą, o dabar ji buvo įveikta. Kinijos ekonomistai apskaičiavo, kad kraštutinis skurdas prasideda nuo žemesnės nei 4000 juanių per metus ribos. Beje, tose pačiose paskutinėse Guidžou apskrityse vidutinės metinės pajamos padidėjo iki 11 487 juanių arba 1740 JAV dolerių. Bet kažkam atrodys, kad tokios pajamos yra siaubingos. Svarbiausia, kad dabar kova tikrai prasidės ne nuo kraštutinio, o tiesiog nuo skurdo. Nes tai yra pats atvejis, kai tikslas — niekis, o judėjimas — viskas.

Čia, be abejo, įdomiausia yra technologijos, kai kurios iš jų galėjo suveikti tik Kinijoje, o dalis — kitur. Visiškas skurdas šalyje priešinosi, kaip matyti iš žemėlapio, sunkiai prieinamose vietovėse ir toli nuo plėtros centrų (pavyzdžiui, kalnuose). O efektyviausias kovos metodas dažniausiai pasirodė ten kelių tiesimas.

Taip pat buvo importuojamos tokios technologijos kaip "ryžiai - žuvis", tai yra mailiaus auginimas vandenyje, kuris dalį metų turėtų užlieti ryžių pasėlius. Taip pat — ryšys, be kurio neįmanoma atspėti, kokius produktus ir už kiek galima parduoti kaimyniniame mieste, jei ten, pasikartosime, atsirado kelias. Galiausiai — iš daugybės kiniškų keistenybių — kai kur ant namų kabino lenteles "skurstantis ūkis", tačiau tai reiškė, kad ūkis pastatė būtent šį namą už beprocentę paskolą, kurią išleido vietos plėtros ir skurdo mažinimo tarnyba. Tai yra reklama dėl keitimosi patirtimi: ateina kaimynai ir aptaria, kaip veikia ši technologija... Nors kai kuriose šalyse labiau įprasta pakabinti kitas lenteles, pavyzdžiui, "pavyzdinio turinio namai", mokyti tik remiantis gerais pavyzdžiais ir ignoruoti blogus.

Kova su skurdu Kinijoje vyko ne tik per pastaruosius 40 metų (tai yra po maoizmo), bet ir šimtmečius. Kitose šalyse ir civilizacijose vyko tas pats. Ir žmonija per šį laiką susiprato, kad kalbama apie problemą, kurios pagrindas — filosofija, tai yra žmonių ir tautų požiūris į tai, kas apskritai yra skurdas ir kokia yra vieno žmogaus ir visos visuomenės pastangų prasmė.

Ir čia labai tinkamai atrodo straipsnis, kuris buvo paskelbtas beveik tą pačią dieną, kai Pekinas paskelbė apie savo pasiekimą. Jis buvo paskelbtas Indijos laikraštyje "Pioner", tačiau jo autorė — amerikiečių rašytoja Janet Dailey, kuri netaria nė žodžio apie Kiniją, ji iš tikrųjų rašo apie tai, kodėl trampizmas dabar gyvuos amžinai. Ir — taip, kalbama apie skurstančio žmogaus pastangų prasmę. JAV, nors ir ne tik ten.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Janet pradeda pokalbį su garsiąja Hilari Klinton citata apie tai, kad didelė JAV gyventojų dalis — basket of deplorables, beveik neišverčiamas įžeidimas, kaip "šiukšlių krūva". Tada įvyko keista istorija — šiuos žodžius, sau priskyrė tiek Donaldo Trampo rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, tai yra visokios valstybės pagalbos gavėjai; apskritai vargšai. Be to, buvo ir kitų Hilari pasisakymų. Šie žodžiai, visi kartu sugadino Hilari rinkimus ir privertė dabartinę Baideno kampaniją griebtis itin didelio sukčiavimo per rinkimus.

Taigi, negalima taip elgtis su vargšais, sako Janet, jie neturėtų jaustis pamiršti ir, be to, niekinami. Taip pat, kaip ir Anglijoje negalima buvo ignoruoti ištisų miestų, paremtų senomis pramonės šakomis, gyventojų likimo, o Didžiosios Britanijos demokratai (tai yra leiboristai) šiuos žmones paprasčiausiai nurašė ir pašalino iš savo galimų rinkėjų sąrašų.

Amerikos politinė kultūra, kurią atspindi trampizmas, sako ji, daro prielaidą, kad beveik visi karjerą pradeda būdami vargšai, o vėliau prisiima asmeninę atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę. Ten niekas neturi rūpintis vargšais — už tad ten skurdas ir kitos nesėkmės nėra suvokiamos su niekinančia atjauta, lydinčia valstybės dalijamą medžiagą. Ir todėl amerikiečiai ir toliau masiškai balsuos už trampizmą, o ne tik už Demokratų partijos socializmą, kuriame "žemesnieji" yra maitinami mainais už jų rinkimų paramą, slėpdami jiems panieką.

Bet tai yra klasikinės dešiniųjų ideologijos himnas, o Kinija — ką ji turi bendro su juo? Argi ne kairiųjų politika - "socializmas su kinų ypatybėmis" kovoja su skurdu ten? Bet reikalas yra tas, kad pagal amerikiečių kairiųjų ir dešiniųjų standartus tikras kairysis buvo Mao valdžioje, kai visa šalis turėjo tenkintis po lygiai padalintomis valstybės išmokomis su žinomu rezultatu (nuskurdimas). Šiandien su skurdu tolimuose rajonuose kovojama amerikietiškai: atveria žmonėms galimybes užsidirbti pinigų patiems, o ne dalijant pagalbą, kuriai pirmojo ar antrojo pasaulio ekonomikai kažkaip susikrapštytų pinigų. Na, o jei kalbėsime apie kinų ypatumus, tai vargšai ten nėra niekinami, jie laikomi gerbiama visuomenės dalimi, kuriai turi būti suteiktas impulsas tapti dar labiau gerbiamam — kai jie savo rankomis nugalėjo skurdą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, skurdas, Kinija
Dar šia tema
Žmonijai išpranašautas visuotinis skurdas
Lietuvos teisininkas: Vilniui "Baltarusijos avantiūros" sukels liūdnas pasekmes
Lietuva pateko į šalių su didžiausia skurdo rizika ES sąrašą
Raketa

"Abejotinas užmojis": išbando amerikiečių jūreiviai

(atnaujinta 11:10 2020.11.28)
Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Pridengti JAV rytinę pakrantę nuo tarpžemyninių balistinių raketų, apsieinant su "mažai kraujo", — Pentagonas pranešė apie sėkmingus priešraketinės "Standard Missile-3 Block IIA" bandymus. Įstaigos atstovų teigimu, ji gali būti bazuojama visuose "Aegis" sistemą turinčiuose naikintuvuose ir gali numušti bet kokią TBR. Apie tai, ar perėmėjas susitvarkys su Rusijos "Jars" ir "Avangards" — RIA Novosti medžiagoje rašė autorius Nikolajus Protopopovas.

Ramiojo vandenyno riba

Naujovė buvo išbandyta Ramiajame vandenyne į šiaurės rytus nuo Havajų salų. "Arleigh Burke" klasės naikintuvas USS John Finn apšaudė taikinį, imituojant tarpžemyninės balistinės raketos kovinę dalį.

Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Priminsime, kad "SM-3 Block IIA" integruotas į ginkluotę 2010-ųjų viduryje. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi. Tiesą sakant, perėmėjas buvo skirtas sunaikinti vidutinio nuotolio raketas, tačiau dabar jie nusprendė jį nukreipti ir į TBR.

"SM-3 Block IIA" priklauso "RIM-161 Standard Missile 3" zenitinių raketų klasei. Šiandien tai yra moderniausia modifikacija — skrenda toliau, aukščiau ir greičiau nei ankstesnės versijos. Kovinėje galvutėje nėra sprogstamojo užtaiso, taikinys sunaikinamas kinetiniu poveikiu, tai yra, sviedinys į jį tiesiog atsitrenkia. Pavyzdžiui, tokias raketas galima dislokuoti antžeminėje Amerikos priešraketinės gynybos sistemos bazėje Rumunijoje, kur amerikiečiai perkėlė universalius paleidimo įrenginius "Mk 41".

JAV priešraketinės gynybos agentūros viceadmirolas Džonas Hilas paskutinius bandymus pavadino "neįtikėtinu pasiekimu ir nauju visos "Aegis" sistemos vystymo etapu". Kartu jis pažymėjo, kad laivai su "SM-3 Block IIA", galės veikti kartu su antžeminėmis raketinės gynybos sistemomis, įsikūrusiomis Aliaskoje.

Pentagonas tikina, kad naujosios priešraketinės raketos yra skirtos perimti Šiaurės Korėjos TBR, kurios potencialiai gali pasiekti JAV rytinę pakrantę. Beje, SM-3 buvo išbandytas beveik iškart po to, kai neseniai buvo demonstruojama didžiausia tarpžemyninė raketa iš Pchenjano arsenalo.

Šaudymas tuščiai

Tačiau, nepaisant Amerikos kariuomenės optimizmo, perspektyvi raketa gali pasirodyti visiškai neveiksminga prieš naujas KLDR branduolinio arsenalo kovines galvutes, jau nekalbant apie strateginius Rusijos ir Kinijos viršgarsinius ginklus. Kaip iš visa Amerikos sistema "Aegis".

"Amerikiečiams nesiseka su Korėjos raketomis, — interviu RIA Novosti sakė karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. — Jas galima paleisti iš bet kur — iki šiol niekas nežino, kur yra paleidimo įrenginiai. Ir radarams aptikus TBR paleidimą, yra rizika, kad priešraketinės gynybos sistema paprasčiausiai nesuveiks. Štai kodėl japonai atsisakė "Aegio" pakrantės sistemos. Visi prisimename, kaip Šiaurės Korėjos balistinė raketa skrido virš Japonijos ir nukrito į Ramųjį vandenyną. Amerikos gynyba nepadėjo".

Pasak eksperto, pastaraisiais metais JAV priešraketinė gynybos sistema buvo pritaikyta pasaulinio momentinio smūgio koncepcijai. Jai buvo paskirta balistinių raketų, paleistų iš išlikusių šachtinių, mobiliųjų ar jūrinių paleidimo įrenginių, sulaikymo funkcija po pirmojo nuginklavimo reido.

Tačiau visos priešraketinės sistemos, kuriomis šiandien puikuojasi amerikiečiai, nesvarbu, ar tai jūrinis "Aegis", ar antžeminė THAAD, veikia tik su balistiniais taikiniais. Tuo tarpu šiuolaikinės Rusijos TBR ir viršgasinės raketos, sukurtos po 2002 metų, Kai JAV pasitraukė iš ABM sutarties, yra aprūpintos manevrinėmis kovinėmis galvutėmis. Perimti jas praktiškai neįmanoma — anot ekspertų, net pati pažangiausia priešraketinė gynybos sistema nesugeba numatyti tokios kovos galvutės skrydžio trajektorijos.

"Kai tik objektas pradeda manevruoti, jis tampa itin sunkiu taikiniu, — paaiškina Leonkovas. — Priešraketinės sistemos turi tiksliai apskaičiuoti tašką, kur "kinetinis" sviedinys susitiks su raketa. Ir jei kovinė galvutė keičia savo trajektoriją, tai yra labai sunku. Ženkliai padidėja ir raketų sąnaudos. Remiantis skaičiavimais, pavyzdžiui, norint perimti vieną Rusijos viršgarsinę raketą, reikės apie dvidešimt SM-3 vienetų".

Amžina priešprieša

Buvęs Strateginių raketų pajėgų pagrindinės būstinės generolas-pulkininkas Viktoras Jesinas pažymėjo, kad apie Amerikos bandymus buvo žinoma iš anksto. Pentagonas juos anonsavo prieš kelerius metus.

"Žinoma, JAV raketinės gynybos galimybės išsiplės — laivai, stovintys netoli pakrančių, turės tam tikrą potencialą sulaikyti TBR kovines galvutes besileidžiančiomis trajektorijomis", — pabrėžė generolas. — Tačiau viduriniame skrydžių segmente, 1500-1700 kilometrų aukštyje, sistema SM-3 negali jų perimti. Tai gali padaryti tik GBI (Ground-Based Interceptor), dislokuoti Aliaskoje ir Kalifornijoje. O amerikiečiai turi tik 44 tokius paleidimo įrenginius".

Jesinas taip pat pridūrė, kad amerikiečių jūreiviai šaudė ne į tikrą kovinę galvutę, o į gana primityvų taikinį be priešraketinės gynybos priemonių. "Visi mūsų TBR turi apgaulingus taikinius nuimamose galvutėse, — patikslino jis. — Tokiame "debesyje" labai sunku atskirti tikrąją kovinę galvutę".

Pavyzdžiui, raketų komplekso "Jars" galvutės dalyje — nuo trijų iki šešių kovinių galvučių po 300 kilotonų. Jos yra padengtos specialia medžiaga, sugeriančia radaro spinduliuotę, todėl jie jau tampa praktiškai nematomi radarams. Be to, po atskyrimo kovinės galvutės lydi daugybę netikrų kovinių galvučių, kurios veikia kaip priešraketinių raketų masalas.

Kalbant apie naujos sistemos kryptį, akivaizdu, kad amerikiečiai gudrauja, sutelkdami dėmesį į KLDR kylančią grėsmę. Paleidimo įrenginiams ir nukreipimo sistemoms nesvarbu, kokios raketos atakos — Šiaurės Korėjos ar, pavyzdžiui, Rusijos.

Jesinas pabrėžė, kad dabartinė JAV priešraketinės gynybos sistema nėra pajėgi atremti didžiulį raketų smūgį, o amerikiečiai negalės padidinti savo galimybių bent iki 2020-ųjų pabaigos.

Ekspertai sutinka, kad tik priešraketinės gynybos kosminio ešelono — 1600 palydovų su smūgio sistemomis — dislokavimas iš tikrųjų pakeis jėgų pusiausvyrą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
balistinė raketa, raketos, JAV
Dar šia tema
Kremlius paaiškino, kodėl priėmė Baku atsiprašymą dėl numušto sraigtasparnio Mi-24
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Nufilmuotas smogiamųjų lėktuvų Su-25SM mūšis su "priešu"
Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija