Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Ekonomika lyg ir yra, bet jos nėra. Lietuvos pasiekimai pasirodė esą prieštaringi

(atnaujinta 14:59 2020.11.05)
"Eurostatas" paskelbė duomenis, rodančius, kad Lietuvos ekonomika geriausiai susidoroja su pandemijos padariniais ES. Tačiau skeptikai kalba apie kitą medalio pusę. Mažas "kritimo" procentas rodo, kad paprasčiausiai nėra kam kristi

Per pastaruosius šešis mėnesius nuo pirmosios koronaviruso pandemijos bangos pradžios ir po to įvykusio sunkaus karantino daugelis ekonomistų prognozavo, kad Lietuvos ekonomika kone žlugs. Jie kalbėjo apie katastrofišką kritimą iki dešimties procentų BVP. Bet tada, kai pradėjo rodytis pirmoji mėnesio ir pusmečio statistika, pesimizmas užleido vietą lengvam optimizmui.

Taigi, "Eurostatas" patvirtina, kad 2020 metų trečiąjį ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos nuosmukis siekė tik 1,7 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių iš dešimties Europos Sąjungos šalių, pateikusių savo duomenis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, BVP žlugo 4,2 proc. O pramoniniu požiūriu išsivysčiusiose Čekijoje ir Portugalijoje — 5,8 proc. Ispanijoje dar daugiau — 8,7 proc.

Pažangiausi ekonomistai ploja rankomis ir kaip pavyzdį ES milžinėms pateikia Lietuvą. Tik pažiūrėkite, kokie išmintingi ir darbštūs mes esame. Imkite pavyzdį iš Lietuvos!

"Lietuvos sėkmės istorija tęsiasi Europos Sąjungos kontekste, nes tikriausiai vis tiek būsime geriausiųjų trejetuke pagal mažiausią nuosmukį šiais metais, o ketvirtasis ketvirtis šio rezultato nepakeis", — Lietuvos žiniasklaida cituoja optimistines "Luminor" ekonomisto Žygimanto Maurico prognozes.

Tačiau atidžiau pažiūrėjus viskas atrodo liūdna, o ne smagu. Be to, Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra dar miglotesnės dėl to, kad visus naujausios istorijos metus ekonomika buvo aukojama politikai, daugiausia užsienio.

Bet sudėliokime viską iš eilės. Pirmiausia pažvelkime į Vilniaus "Nasdaq" biržą. Joje kiekvieną dieną prekiaujama didžiausių Lietuvos bendrovių akcijomis. Sprendžiant iš sąrašo, jų yra tik 27. Dauguma jų yra maisto perdirbimo ir energijos perdirbimo įmonės. Tai yra įmonės, užtikrinančios valstybės gyvenimą ir neatnešančios didžiulio pelno.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Sąraše nė su žiburiu nerasi sunkiosios ir vidutinės mechaninės inžinerijos, metalurgijos, automobilių pramonės ar chemijos pramonės įmonių. Būtent šios pramonės šakos sudaro pagrindinių Europos ir pasaulio galių ekonomikos pagrindą.

Lietuvoje yra tik dvi tokio lygio įmonės — "Achemos grupė" (azoto trąšų gamyba) ir vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos regione Mažeikiuose — "PKN Orlen Lietuva". Jų akcijomis prekiaujama ne Lietuvoje, o didžiausiose pasaulio biržose. Šios įmonės kartu su Klaipėdos uostu yra tarp didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Tačiau jos nuolat dirbo net paskelbus pirmosios pandemijos bangos visuotinį karantiną.

Negalima užgesinti koncerno "Achema" krosnių, o kuro iš Mažeikių reikia visiems net ir pačių rimčiausių krizių metu. O Klaipėdos uostas, pagrindiniai Lietuvos jūrų vartai, karantino metu toliau priėmė ir siuntė krovinius. Matyt, todėl bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai nėra tokie slegiantys kaip Vokietijoje, kur sustojo automobilių koncernų konvejeriai ir kitos stambios įmonės.

Dabar pažvelkime į dar vieną svarbų bet kurios valstybės ekonomikos rodiklį — nedarbo lygį. Ir štai Lietuva yra tarp antilyderių — nedarbas viršija vidurkį ES šalyse. "Eurostato" duomenimis, rugsėjo mėnesį bedarbiai Lietuvoje sudarė 9,8 proc. Kur dirbti?

Na, o trečias pagrindinis ekonomikos raidos rodiklis yra vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje jis nesiekia tūkstančio eurų (apie 920 eurų neatskaičius mokesčių), o artimiausios ES kaimynės — Latvija ir Estija — jau seniai viršija tūkstančio eurų psichologinį barjerą. Vidutinis atlyginimas mažesnis nei Lietuvoje tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Atėjus antrajai pandemijos bangai, metų pabaigoje ekonominiai rodikliai sumažės. Negana to, gali žlugti vienas iš biudžeto stulpų — Klaipėdos uostas. Ir viskas dėl agresyvios Lietuvos valdžios politikos kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Būtent per Baltarusijos teritoriją į Lietuvą patenka pagrindiniai prekių tranzito keliai iš Rytų į Vakarus. Bet, kaip žinote, Lietuva ir Lenkija yra pagrindinės "spalvotosios revoliucijos prieš Lukašenką" kurstytojos. 

Būtent dėl šios priežasties Baltarusijos vyriausybė jau aktyviai derasi su Rusija dėl prekių nukreipimo iš Klaipėdos į Ust Lugą.

Lietuvos biudžeto nuostolių dydį po to dabar net sunku apskaičiuoti. Bet jie tikrai bus didžiuliai. Prisiminkime ir agresyvią Lietuvos politiką prieš statomą Baltarusijos atominę elektrinę. Užuot pasinaudojusios galimybe pirkti pigią elektros energiją iš Astravo, Lietuvos valdžios institucijos paskelbė BelAE pasaulinį boikotą ir ruošiasi pirkti elektrą iš Lenkijos ir Švedijos, atsijungusios nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva).

O antras pagal dydį mokesčių mokėtojas, koncernas "Achema", neturi ryškių perspektyvų. Po to, kai jam ant kaklo buvo pakabintas SGD terminalas "Independence", azoto trąšų savikaina smarkiai išaugo ir tapo sunkiau konkuruoti rinkoje. Šiandien "Achemos grupė" vos suduria galą su galu. Trečiajam Lietuvos biudžeto ramsčiui — naftos koncernui "PKN Orlen Lietuva" — taip pat nesiseka dėl nuolatinių pasaulio naftos kainų sukrėtimų.

Ir jei šie trys Lietuvos biudžeto ramsčiai subyrės, tai vargu ar mokesčių pajamos iš maisto ir lengvosios pramonės įmonių išgelbės Lietuvos ekonomiką, kurios iš tikrųjų nėra.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
"Lietuvos ekonomikos stebuklai": ekonomistas po staigaus kritimo pastebi staigų atsigavimą
BVP kritimas Lietuvoje tapo vienu mažiausių Europos Sąjungoje
Ekspertas: bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti naftos kainų kritimą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Ligoninės palata

SAM: į ligoninių COVID-19 skyrius bus kviečiamas pastiprinimas kitų gydymo įstaigų

(atnaujinta 18:18 2020.11.25)
Pažymima, kad darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose, teigiama SAM pranešime.

Pabrėžiama, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių — Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Pažymima, kad gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM bei kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. 

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.).

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybei siūloma pratesti karantiną iki gruodžio 17 dienos
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą