Donaldo Trampo šalininkai

Pasiduok arba numirk: Trampo šalininkų laukia rusiškas likimas

(atnaujinta 12:10 2020.11.06)
Nepriklausomai nuo to, ar rinkimų Jungtinėse Valstijose rezultatai, kaip ir dera "bananų respublikai" (arba jau "bananų imperijai"), bus nustatyti teismo procese ar gatvių susirėmimuose, jau galima numatyti, kokia bus Amerikos ateitis

Pakanka paklausyti, ką vienas kitam sako net ne politikai, o tie patys visuomenės nuomonės lyderiai, kurie lemia moralinį klimatą ir viešos diskusijos kokybę konkrečioje šalyje.

Tipišką Demokratų partijos šalininkų (tai yra maždaug pusės gyventojų) ir kairiųjų įtakininkų įtakos Donaldo Trampo rinkėjams (kitai pusei gyventojų) požiūrio pavyzdį rodo Amerikos televizijos žvaigždė, dainininkė, nuomonės lyderė ir LGBT aktyvistė Monét X Change:

"Visiems: nustokite kalbėti apie Trampo šalininkus kaip žmones, kurie turi bent kokį supratimą ir nuovoką. Jie yra (nepadorus žodis — Sputnik) monstrai."

Šiuolaikinėse Jungtinėse Valstijose ši pozicija tapo beveik standartine ir apskritai emocionalesne forma išreiškia garsiąją Hilari Klinton tezę, kad Trampo rinkėjai yra "apgailėtinų žmonių grupelė".

Šiuolaikiniame amerikiečių diskurse neįmanoma kritikuoti pačios Monét X Change, nes ši televizijos žvaigždė turi net dvi savybes, kurios suteikia teisę žeminti kitus savo nuožiūra ir be jokių pasekmių. Pirma, ji yra juodaodė moteris, antra, vadinamoji "drag queen", tai yra, biologinis vyras, dėvintis moteriškus drabužius ir reikalaujantis, kad su juo elgtųsi kaip su moterimi ir gerbtų jos teisę į saviraišką.

Šiame kontekste kiekvienas, kuris, pavyzdžiui, Monét X Change (kuris iš tikrųjų yra Kevinas Bertinas) pavadins "monstru" dėl jos/jo politinių pareiškimų ir politinių oponentų dehumanizacijos, gali likti mažiausiai be pragyvenimo šaltinio dėl to, kad politiniai aktyvistai "dresiruos" visus darbdavius, norinčius pasamdyti tokį "homofobą ir rasistą".

Rinkimai JAV praėjo, o padėtis yra prastesnė nei bet kada. Amerikos žurnalistai numato sunkmetį šaliai, kuri nebetiki savo demokratija.

Už neapykantos ir dehumanizvimo apraiškas dauguma Trampo šalininkų, krikščionių, konservatorių, darbinių profesijų atstovų (pagrindiniai Trampo rinkėjai), taip pat respublikonų ar "kaimo" valstijų (balsuojančių už Trampą) gyventojų netenka pareigų, darbo, pinigų, prieigos prie televizijos ar bent jau  socialinių tinklų — tai iš principo neįmanoma. Tai kalba apie tai, kas turi tikrąją galią JAV, daug didesniu mastu nei bet kuri politikos analitika dėl vietų skaičiaus Senate ir Kongrese.

Apskritai maždaug pusei JAV gyventojų leista viskas. O kita pusė privalo mokėti, atgailauti ir visiškai bejėgiškai stebėti, kaip naktį į svarbiausių miestų rinkimų apylinkes atvežami keisti konteineriai su nesuprantamu turiniu, šie konteineriai įvežami į skaičiavimo zoną, o tada Baidenas staiga gauna dešimtis tūkstančių naujų balsų...

Jie taip pat bejėgiškai priversti stebėti, kaip skaidrios sienos, suprojektuotos taip, kad stebėtojai (ir rinkėjai) matytų balsų skaičiavimą, Detroite priešais juos yra uždengiamos faneros lakštais. Ir čia jie taip pat nieko negali padaryti, tik apgailestauti, kad Baidenui prisidėjo dešimtys tūkstančių neaiškios kilmės balsų.

Dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo būstinė neatmetė ieškinių dėl balsų skaičiavimo dar dviejose valstijose. Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių reikalų fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas komentavo situaciją Sputnik radijo eteryje.

Akivaizdžių ir begėdiškų rinkimų pažeidimų vykdytojai yra visiškai ramūs, nes yra įsitikinę, kad už tai jiems niekas negresia, nes pagrindinė žiniasklaida ir reikšminga visuomenės nuomonės dalis (jau nekalbant apie politikus ir įtakingus asmenis) bus visiškai jų pusėje. Galbūt juos palaikys ir Amerikos teismų sistema.

O geriausia, kad šį reiškinį paaiškina būtent požiūris į bendrapiliečius, kurį demonstruoja "drag queen" televizijos asmenybė, vadinanti juos monstrais, o ne žmonėmis. 

Monstrus galima ir reikia apgaudinėti, iš monstrų turi ir gali būti atimta balsavimo teisė, monstrų atžvilgiu netaikomos žmonėms parašytos moralės, orumo, gailestingumo normos ir įstatymai. Jei Trampas ir jo komanda nepasieks mažo stebuklo Amerikos teismuose (arba Amerikos gatvėse), tai maždaug pusei JAV gyventojų teks gyventi (arba išgyventi) tokiu režimu neribotą laiką.

Viena vertus, elementari empatija priverčia mus užjausti tokio akivaizdaus pilietinio pažeminimo aukas, tačiau, kita vertus, čia yra tam tikro istorinio teisingumo elementų. Milijonai respublikonų rinkėjų turi galimybę savo kailiu pajusti kažką (vis dar nuotoliniu būdu), kas primena tai, ką etniniai rusai turi patirti daugelyje buvusios TSRS šalių. Faktinis politinių teisių atėmimas, pašalinimas už ekonominio gyvenimo ribų, nuolatinis orumo žeminimas ir visiškas, beviltiškas nužmoginimas, kurį lydi CNN žurnalistų čiulbėjimas, kad viskas yra gerai ir apskritai tai turėtų būti daroma.

Atvirai rusofobiški posovietinės erdvės politikai (ir čia pakanka iš naujausių pavyzdžių priminti Ukrainos prezidentą Zelenskį ir Moldovos kandidatę į prezidentus Maia Sandu) turi tradiciją. Prieš rinkimus ar iškart po jų jie kreipiasi į pažemintą, nuskriaustą, neturinčią teisės rinkti rusų mažumą, pranešdami apie tautinę vienybę ir meilę. Kartais jie tai daro net rusų kalba.

Trampo šalininkai, kurių balsai vagiami tiesiogine prasme jų akyse, turėjo galimybę patirti (dar ne iki galo, bet tai tik pradžia) kažką panašaus į artimajame užsienyje "įstrigusių" rusų emocijas per Džo Baideną, kuris taip pat staiga perėjo į susitaikymo kalbą su tais pačiais "monstrais" ir pareiškė, kad reikia amerikiečių "vienybės".

Baideno būstinės ir amerikiečių marionečių stiliaus panašumas posovietinėje erdvėje visai neatsitiktinis, nes Amerikos "spalvotąją revoliuciją" suplanavo ir įvykdė tie patys žmonės, kurie sėkmingai išbandė šias technologijas Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose šalyse, kuriose laimėjo "perspektyvi jaunoji demokratija" kruvinomis rankomis ir kupina meilės vietos nacių bendrininkams.

Bet ne viskas taip blogai. Galų gale, net jei Trampas pralaimės, o jo šalininkų gyvenimas taps visišku pragaru, jie visada turės galimybę persikelti į Oregoną — valstiją, kuri dekriminalizavo sunkiųjų narkotikų laikymą populiariame referendume. Ir tai taip pat rodo Amerikos ateitį — kai didinga valstybė nekenčia pusės savo piliečių, sugriauna savo civilizacijos institucijas, o tiems, kuriems sunku gyventi šioje visiško nuosmukio atmosferoje, iš tikrųjų siūloma "išeitis pro adatos skylutę". Amerika tikrai turi ateitį, tačiau dėl to, ar ji bus šviesi, kyla rimtų abejonių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (93)
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Vašingtonas, archyvinė nuotraukos

Amerikiečiai suprato, kad juos apiplėšinėja

(atnaujinta 12:31 2020.12.02)
Prezidento Donaldo Trampo mokesčių skandalas privertė amerikiečius susimąstyti, kad sistemoje kažkas negerai

Prisiminkime, kad 2017 metais milijardierius į federalinį iždą sumokėjo komišką 750 USD sumą. Tuo tarpu valytoja, kurios metinis atlyginimas siekia 30 000 USD, JAV moka federalinį mokestį, kuris siekia apie 1900 USD. Tai neįskaitant valstybės mokesčių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, iš viso dar maždaug trijų tūkstančių.

Ekonominės krizės, užmaskuotos kaip pandemija, fone Amerikos visuomenė susidomėjo šiuo keistu disbalansu. Socialiniuose tinkluose buvo raginimų kaip nors susitvarkyti situaciją. Kairiųjų pažiūrų pagal vietos standartus politikas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) savo Twitter paskyroje išdrįso paviešinti pretenzijas visagaliam Džefui Bezosui (Jeff Bezos). "Amazon" būtų verta sumokėti daugiau nei nulį dolerių federalinio pajamų mokesčio", — nedrąsiai pareiškė JAV senatorius.

Net kai kurios žiniasklaidos priemonės išdrįso paliesti tabu temą. Amerikos žiniasklaida atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą tarptautinės viešosios organizacijos "Tax Justice Network" pranešimą.

"TJN" ekspertai apskaičiavo, kad pasaulio šalys kasmet praranda mažiausiai 467 mlrd. USD mokesčių įplaukų. Didžiausios pasaulio korporacijos reguliariai užsiima aktyvų išvedimu per ofšorines bendroves į užsienį ir nepakankamu pelno įvertinimu. Dauguma šių bendrovių priklauso amerikiečiams.

"Dar 90-ųjų pabaigoje "Big Pharma", kompiuterinių technologijų ir interneto korporacijos atstovai tapo mokesčių slėpimo ir pelno grąžinimo per ofšorus lyderiais", — interviu Salon.com sakė Niujorko ekonomistas Džeimsas Henris (James Henry).

Tarp farmacijos kompanijų, kurios vengia mokesčių, Henris įvardijo garsiąją "Pfizer". Ji ką tik baigė kurti koronaviruso vakciną. Įdomu tai, kad šie tyrimai buvo finansuojami iš federalinio biudžeto, kurį "Pfizer" vengia papildyti, tačiau visos teisės į vakciną yra privati savininkų nuosavybė.

Henrio paminėtos IT milžinės rado būdą nuslėpti savo pelną amžių sandūroje. Tada didžiausių kompiuterių korporacijų būstinė buvo įregistruota Dubline. Teoriškai tuo metu pelno mokestis Airijoje buvo dešimt procentų. Tačiau "Google", "Microsoft", "Facebook", "Apple" su šalies vyriausybėmis sudarė sutartis specialiomis sąlygomis. Jų esmė ir mokesčių tarifų dydis nebuvo atskleisti. JAV IT gigantai tik uždirbo ir nieko nemokėjo.

Daugelį metų spauda skatino nepaprastą kompiuterių genijų naujovę ir kūrybiškumą, tačiau, tiesą sakant, jie savo sėkmę turėjo įsiskolinti nepastebimiems buhalteriams, kurie mokėjo savo pelną nukreipti ramiems ofšorinių kompanijų užutekiams.

2018 metais 91 didžiausia korporacija iš "Fortune 500" sąrašo JAV visiškai nemokėjo federalinio pajamų mokesčio. Tarp "Dodgers" buvo žinomi visame pasaulyje "General Electric" ir "Chevron", "Starbucks" ir "Netflix", "Delta Air Lines" ir "Invidia".

2019 metais turtingiausias žmogus pasaulyje p. Bezosas pagaliau sumokėjo JAV pajamų mokestį. Tačiau jo kritikai iškart pastebėjo, kad, atsižvelgiant į milijardinį "Amazon" pelną, 2018 metų mokestis buvo apskaičiuotas neįtikėtino dydžio — 1,2 proc.

Dešimtmečius pažangi mūsų visuomenė mus įtikino, kad JAV ekonomika yra aukso standartas visam pasauliui, "rinka viską nuspręs" ir valstybė neturėtų kištis į jos gyvenimą.

Amerikos ekonomika grafiškai ir vaizdžiai parodo, kaip iš tikrųjų sprendžia rinkos. Silpnos valstybės apleidžia priežiūros ir bausmės vykdymo funkcijas, o šiomis sąlygomis tarptautinės korporacijos ir pavieniai piliečiai daro ką nori. Nepalankiausioje padėtyje esantys gyventojų sluoksniai tempia visą šalį, o jų turtingi tautiečiai šią šalį naudoja tik savo reikmėms, kartas nuo karto lipdami į valstybės biudžetą kaip į savo kišenę.

"Apple" trijose ofšorinėse kompanijose turi 181 milijardą dolerių, "General Electric" turi 118 milijardų dolerių 118 įmonių, "Microsoft" — 108 milijardus dolerių, teigiama ne pelno organizacijos "Oxfam" ataskaitoje.

Tai nereiškia, kad Amerika nemėgino susidoroti su šia siaubinga nelygybe. Pavyzdžiui, ten ilgą laiką galiojo progresinis mokestis, kurio įvedimo iš mūsų nuolat reikalauja patriotiškai nusiteikę ekonomistai. Tačiau tai nepadeda: aukšti tarifai verčia turtinguosius dar greičiau atsiimti pinigus.

Prezidentas Trampas gerokai sumažino įmonių pajamų mokesčius, kad paskatintų korporacijų mokėjimus. Bet ne, ir tai nesuveikė. Jei į valdžią atėjusi demokratų partija bandys kelti mokesčius, pinigų pervedimas į ofšorus tik pagreitės.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Demokratų partijos atstovai nesiruošia rimtai kovoti su šia problema. Faktas yra tas, kad visoje šalyje mokesčių slėpimo sportas nežino ribų. Pinigus slepia visi: fiziniai ir juridiniai asmenys, demokratai ir respublikonai — nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir politinės orientacijos.

Turtingiausią respublikoną Mičą Makonelį (Mitch McConnell) politiniai oponentai kaltina nuslėpus pelną iš savo žmonos verslo Maršalo salose. Turtingiausias demokratas Džonas Keris (John Kerry), vedęs legendinės Heinzo šeimos narę, daro tą patį, tik Kaimanų salose.

Panašu, kad aktyvistams ir žurnalistams tai nerūpi. Politikų mokesčių deklaracijos tiriamos po padidinamuoju stiklu visose normaliose demokratinėse šalyse — ar tai būtų Rusija, ar Prancūzija, Argentina ar Pietų Korėja. Tačiau JAV ši tema yra tabu visoms gerbiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Struktūros, kurios teoriškai turėtų kontroliuoti ir užgniaužti visą šią gėdą, pačios aktyviai dalyvauja šiame procese. 2013 metais buvo pagauta viena garsiausių audito firmų pasaulyje "Ernst and Young", padedanti savo klientams amerikiečiams per metus išvesti daugiau nei 2 mlrd. Pripažindama savo kaltę, bendrovė sudarė sutartį su teismu ir sumokėjo 123 milijonų dolerių baudą.

Tačiau tai niekaip nepaveikė įmonės reputacijos. Britų "Ernst and Young" vis dar yra viena iš keturių pirmaujančių audito įmonių pasaulyje. O tokios Didžiosios Britanijos ofšorai kaip Kaimanų salos išlieka geidžiamiausia pajamų slėpimo vieta.

JAV mokesčių sistema garsėja savo griežtumu. Asmuo tikrai rizikuoja atsisėsti ant gulto vien dėl to, kad nepateikia deklaracijos. Tačiau "teisingi" žmonės egzistuoja lygiagrečių įstatymų pasaulyje. Federalinės struktūros yra per silpnos, kad galėtų susidoroti su tarptautinėmis korporacijomis ir jų lyderiais.

Jų milijardieriai kalinami už ekonominius nusikaltimus Italijoje ir Rusijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Valstybė šiose šalyse bando kontroliuoti rinką, kol ji neprarijo visuomenės. Tačiau šiandien neįmanoma įsivaizduoti Amerikos oligarcho už grotų — kad ir kiek milijardų jis ten paslėpė nuo mokesčių tarnybos.

Džefas Bezosas kalėjime? Tai neįsivaizduojama. Paprasčiausiai amerikiečiams tai net į galvą neateitų. Lygiai taip pat kaip 1780 metais paprastiems prancūzams buvo neįsivaizduojama mintis imti ir nukirsti karaliui galvą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apgaulė, Amerika
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Dėl gedimo nustojo veikti "NordBalt" elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos

0
(atnaujinta 19:44 2020.12.02)
Šių metų sausį–rugsėjį per "NordBalt" į Lietuvą importuota 3,6 TWh elektros energijos, tai sudarė daugiau kaip 40 % viso elektros importo

VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" praneša, kad gruodžio 2 d. naktį dėl gedimo nustojo veikti "NordBalt" elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos.

Gedimas įvyko apie 1 val. nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus "Svenska kraftnät" ir gamintojo atstovų "Hitachi ABB Power Grids" komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atstatyta.

Litgrid duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "NordBalt" pastarąjį kartą gedimą patyrė birželio mėnesį, tai buvo pirmas toks atvejis nuo 2018 metų.

Šių metų sausį–rugsėjį per "NordBalt" į Lietuvą importuota 3,6 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43 % viso elektros importo.

Lietuva gauna elektros energiją per "NordBalt" jungtį, kuri pradėjo veikti 2016 metais. Tačiau jungtis veikia su sutrikimais, todėl elektros energijos kainos regione nuolat keičiasi.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

0
Tegai:
NordBalt, Švedija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pranešimus apie "incidentą" Astravo AE
Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais