Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

O Amerikos prezidento rinkimų išloš eiliniai Lietuvos gyventojai?

(atnaujinta 16:43 2020.11.10)
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai supriešino amerikiečius. Taip pat ir Lietuvos visuomenę

Amerikos prezidento rinkimus aktyviai aptarinėja Lietuvos politikai, politologai, ekspertai. Amerikos prezidento rinkimams išskirtinį dėmesį rodo Lietuvos žiniasklaida. Diskusijos, reportažai, TV forumai. Socialiniame tinkle Facebook savo nuomone dalinasi ir paprasti Lietuvos žmonės, ir visuomenės autoritetai.

Taip pat savo nuomones iliustruoja. Savais ir pasiskolintais paveiksliukais.

Donaldas Trampas ar Džo Baidenas 1
Screenshot
Donaldas Trampas ar Džo Baidenas?
Ekspertas A.Bačiulis „iliustruoja“ 2
Screenshot
Ekspertas Bačiulis "iliustruoja"
JAV piliečiai apsisprendė.O rinkikai 3
Screenshot
JAV piliečiai apsisprendė. O rinkikai?
Pavogė rinkimus 4
Screenshot
Pavogė rinkimus?

Raimondas Navickas (Blogeris Zeppelinus) prieš kelias dienas savo Facebook laiko juostoje klausė: "Pavogė rinkimus?".

Dabar Navickas teigia, kad rinkimai — suklastoti, Prezidento postas — pavogtas, Baidenų šeimynėlė — korumpuota iki ausų.

Navickas taip pat džiaugiasi, kad konservatyvūs Estijos politikai savo nuomonės neslepia — ką mato, tą ir sako.  

Raimondas Navickas: "Netikėtai drąsūs šiems "teisingo žodžio laisvės"  laikams pareiškimai. Skaitau Estijos spaudos naujienas ir žandikaulis pats iki krūtinės atvimpa. Rūstūs žmonės tie estų konservatoriai, špyga taukuota. Į mūsiškius mažai panašūs".

Estijos politikai savo nuomonės neslepia 5
Screenshot
Estijos politikai savo nuomonės neslepia

Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė, jo sūnus finansų ministras Martinas ir europarlamentaras Jakas Madisonas kalbėdami estų radijui pareiškė, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai yra suklastoti, o Džo Baideno tapimas JAV vadovu reikštų Amerikos nuosmukį.

Šiuos teiginius jau pasmerkė Estijos premjeras Juris Ratas, užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad ministrų pasisakymas yra "išpuolis prieš Estijos saugumą", todėl ji žada šaukti Valstybės gynimo tarybą ir aptarti šį incidentą.

Blogeris Zeppelinus ne visai tikslus — neslepia savo nuomonės ir Lietuvos politikai. Lietuvos politikai ją keičia. Pagal poreikius. Toks jų politinis lošimas. Neloši — nelaimėsi.

Dabar jau Darbo partijos narys, ir dabar jau Seimo narys bei profesionalus pokerio lošėjas visus savo gerbėjus nuramino.

Antanas Guoga: "Atsipalaiduokite, viskas gerai. Aš už Baideną". O prieš porą savaičių Guoga taip džiaugėsi "Trampu ant Gedimino kalno"...

Atsipalaiduokite, viskas gerai. A.Guoga už J.Bideną 6
Screnshot
Atsipalaiduokite, viskas gerai. A. Guoga už Dž. Baideną

Ponas Guoga moka lošti, moka džiaugtis gyvenimu. O ką išloš iš Amerikos prezidento rinkimų eiliniai Lietuvos gyventojai? Baidenas mums padės? O gal vis dėlto Trumpas? Stot, teismas eina! Amerikos.

Guoga moka lošti 7
Screenshot
Guoga moka lošti ir atsipalaiduoti

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (88)
Vienos lyties pora, archyvinė nuotrauka

"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?

(atnaujinta 12:15 2020.11.24)
Paaiškėjo, kad Laisvės partijai atstovaujantis, "profesionaliu gėjumi" save vadinantis Tomas Vytautas Raškevičius pradėjo vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui

Su naujuoju 2020-2024 m. kadencijos Seimu ir jau formuojamu koaliciniu ministrų kabinetu, eina visa puokštė keistų naujovių: ir abejotinos biografijos teisininkės, ir pseudoistorikai, ir visokie kitokie... Bet neabejotinai keisčiausia — Laisvės partijai atstovaujančio, "profesionaliu gėjumi" save vadinančio Tomo Vytauto Raškevičiaus atėjimas vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Kas čia yra — tik nevykęs cirkas ar vis dėlto kažkas tamsesnio?

Kas tasai "profesionalusis gėjus"?

Nežinantiems šio veikėjo, štai keletas biografinių faktų: 2012 metais Centrinės Europos Universitete jis baigė Žmogaus teisių teisės magistro studijas; grįžęs į Lietuvą, 2012-2013 metais buvo Vladimiro Simonko vadovaujamos LGL projektų vadovas; 2015-2018 metais, LGL teisininkas (2014 metais intarpą praleido JAV, dirbdamas vietiniame "gėjų" centre). Na, tuo tarpu praėjusiais 2019 metais, jisai dalyvavo nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės partijos steigime, su kuria pateko į Vilniaus miesto savivaldybę, o šiais, 2020 metais, minėtosios partijos sąraše, į Seimą.

Taigi, "profesionaliu gėjumi" Vytautas Raškevičius save vadina ne be reikalo: visa jo karjera, pradedant studijomis ir diplomu Vengrijoje įsikūrusioje sorošinių propagandistų kalvėje, baigiant jo politine veikla, yra neatsiejama nuo vadinamosios LGBT ideologijos ir jos sklaidos.

Štai toks asmuo pradeda vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Beje, neatsitiktinai: savo pretenzijas perimti minėto komiteto kontrolę Raškevičius deklaravo nuo pat pradžių; atrodytų, apie tai netgi svajojo. Taipogi, jo atstovaujamoji Laisvės partija čia turi aiškiai išreikštus politinius siekius: tiek lengvųjų narkotikų legalizavimą, tiek vienalytes santuokas jie laiko "žmogaus teisėmis". Tad pasirinktas atitinkamas Seimo komitetas.

Tik cirkas?

Ir tam tikru požiūriu, atrodytų — na ir kas? Tegul jis sau turisi tą Žmogaus teisių komitetą (iš kurio 7-erių narių: Tomo Bičiūno, Eugenijaus Gentvilo, Sergejaus Jovaišos, Dainiaus Kepenio ir Jurgio Razmos — neminint paties Raškevičiaus — bent pusė yra galimi "profesionaliojo gėjaus" šalininkai). Vis tiek Seime jie absoliučios daugumos nepaims ir blogiau nebus, o visuomenė į tokius, girdi, cirkininkus, ir taip rimtai nežiūrės: tasai pats Raškevičius vaikštinėja po Vilnių trumpais sijonais, aukštakulniais batais, vaizduodamas neaiškų vienaragį sutvėrimą... Kas gi tai, jei ne paprasčiausia klounada, ne eilinis cirkas, kuris kaip atėjo, taip išeis?

Yra ir taip manančių. Ir, deja, manančių klaidingai — nes tokie "cirkai" ne ateina ir išeina, bet ateina su tikslu pasilikti: tai aiškiai rodo Vakarų pasaulio patyrimas. Ir tai nėra klaida ar nekaltas sutapimas — tai yra nuoseklūs žingsniai sistemingame konkrečios politinės, ideologinės darbotvarkės įgyvendinime. Ir čia "cirkas" arba, sakykime, visuomenės kaip tam tikro "karnavalo", formavimas, tai yra viena pagrindinių ir — beje — viena galingiausių valdymo priemonių.

Ir šiuo konkrečiu atveju, galime kalbėti ne tik apie realią, bet apie labai rimtą tendenciją mūsų visuomenėje, atvedusią tokias jėgas kaip TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, prie valdžios vairo (dėl jos esame šnekėję ankstesniuose straipsniuose) ir kuri jau leidžia kelti atitinkamus "vaivorykštinius" siekius Seime.

Tikroji problemos reikšmė

Pats Raškevičius pirmuoju savo veiklos Žmogaus teisių komitete prioritetu įvardija būtent teisėkūrą; ne paslaptis, kokią: pradžiai sieks vienalyčių partnerysčių, o kai tai bus pasiekta, imsis 38-ojo 1992 metų Konstitucijos straipsnio (apibrėžiančio santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters) keitimo, kad atsivertų kelias jau ir išsvajotosioms jų "santuokoms"...

Ir nors plačiojoje visuomenėje didesnio tokių dalykų palaikymo nėra, Seime šios idėjos turi nemenką palaikymo bazę (Laisvės partiją, Liberalų sąjūdį, didžiąją dalį TS-LKD bei LSDP deputatų). Tad čia visko gali būti, ypatingai tada, jei LŽVS vedamai opozicijai nepakaktų jėgų užkirsti šiems siekiams kelio.

Pagaliau, pripažinkime, kad prieš gerą dešimtmetį nei Raškevičiaus tipo politikai, nei jų keliamos tematikos įtraukimas į parlamentinę darbotvarkę, Lietuvoje būtų buvę sunkiai įsivaizduojamas dalykas. O dabar yra, kaip yra. Ir yra todėl, kad toji plačioji visuomenė, kuri — tiesą pasakius — vienintelė tegalėjo (ir tegali) užkirsti panašiems dalykams kelią, buvo ir, deja, lieka, visiškai pasyvi bei abejinga.

Todėl, kaip sakoma, tuščios vietos nebūna — ją kažkas užima. Šiuo atveju, kai dauguma tyli, mažumos jai primeta savo valią. Pavyzdžiui, Tomas Vytautas Raškevičius pateko į Seimą per Laisvės partijos sąrašą. O kaip kandidatas, jis ėjo (ir pralaimėjo) Naujamiesčio ir Naujininkų apygardoje, kurioje absoliuti dauguma rinkėjų apskritai nebalsavo ir kurioje laimėjo konservatorius. Tuo tarpu tai, kokios pakraipos žmonės visgi ten gyvena, tekalba faktas, kad 2016 metais Naujininkai masiškai balsavo už ne ką kita, kaip Algirdą Paleckį.

Taigi, į "profesionalųjį gėjų" Seime nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Taip, tai yra cirkas, bet šėtoniškas cirkas. Ir jam sveikieji visuomenės sluoksniai turės duoti atsaką. Priešingu atveju lauks atitinkamas "reformų" paketas: pradedant narkotikais ir vadinamųjų "gėjų" partnerystėmis, baigiant vakarietiško tipo juvenalinės justicijos absurdais. Ar šito mums reikia — pamąstykime patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Seimo žmogaus teisių komitetas, Seimas
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Liepsnojančiu koronaviruso židiniu virto ir Seimas. Ar pavyks seimūnams suvaldyti virusą?
Taikdarių misija Kalnų Karabache

Taikos palaikymo operacijos Kalnų Karabache įvertinimas

(atnaujinta 12:56 2020.11.23)
Rusijos karių buvimas Kalnų Karabache sumažina karinio konflikto sprendimo tikimybę beveik iki nulio, leidžia Azerbaidžano ir Armėnijos vadovams grįžti prie derybų stalo, o vietos gyventojams — į savo namus

Tai rodo Rusijos užsienio politikos veiksmingumą, nepriekaištingą organizavimą ir aukšto lygio RF ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą.

Taikos palaikymo pajėgos konflikto zonoje savo veiksmais užkerta kelią ginkluotai oponentų priešpriešai. Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos orlaiviai toliau perduoda 15-osios motorizuotų šautuvų brigados vienetus ir įrangą, kuri tampa nauju patikimu stabilumo garantu Pietų Kaukaze. Pradėjus operaciją, iš Armėnijos Respublikos teritorijos į Stepanakertą ir kitas Kalnų Karabacho gyvenvietes grįžo per keturis tūkstančius pabėgėlių. Vien lapkričio 19 dieną 27 autobusais atvyko daugiau nei 1200 žmonių, kuriuos saugojo taikdariai.

Siekiant išspręsti sudėtingiausius Kalnų Karabacho humanitarinių užduočių kompleksus, Tarpžinybiniame reagavimo centre veikia konsoliduotas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos būrys ir penkios specializuotos struktūros — humanitarinis išminavimas, medicinos, transporto ir prekybos bei namų ūkio palaikymas, kariaujančių šalių susitaikymas.

Stebėjimo postai, patruliai ir policijos funkcijos Šiaurės ir Pietų saugumo zonose matomi plika akimi. Rusijos taikdariai užtikrina civilių transporto priemonių saugumą palei Lachino koridorių, tikrina transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias ginklams gabenti. Daugelis Rusijos operacijos Karabache uždavinių, struktūrų, mechanizmų ir algoritmų nėra tokie akivaizdūs. Karabacho situacija neturi analogų istorijoje ir kelia griežtus reikalavimus 15-osios motorizuotų šautuvų brigados kariams.

Rusijos FSB stebės, kaip Armėnija užtikrina susisiekimą tarp vakarinių Azerbaidžano regionų ir Nachičevanės autonominės respublikos (netrukdomas piliečių, transporto priemonių ir krovinių judėjimas abiem kryptimis).

Rusijos vyriausybė padengs išlaidų, susijusių su taikdarių veikla, finansavimą. Tokios operacijos kaina yra šimtai milijonų dolerių per metus (personalo priežiūra, įrangos eksploatavimas, degalų sąnaudos), tačiau Pietų Kaukazo saugumo negalima įvertinti pinigais.

vertė yra didžiulė, reitingas yra aukščiausias. Tebūnie Rusijos misija Karabache nėra pati didžiausia (pagal JT standartus), bet nepaprastai svarbi palaikant stabilumą Pietų Kaukaze ir Kaspijos regione.

Artimasis užsienis

Rusijos taikdariai daug nuveikė stiprindami saugumą posovietinėje erdvėje: Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Tadžikistane, Padniestrėje. Nepaisant to, pastarieji tragiški Kalnų Karabacho įvykiai liudija ginkluotų konfliktų tarp NVS šalių buvimą. Pasaulio pažeidžiamumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Rusijos taikdarių siuntimas į Karabachą
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Šiandien naujai išrinkta Moldovos prezidentė Maia Sandu padarė programinį pareiškimą dėl būtinybės išvesti Rusijos karinį personalą iš Padniestrės. Galbūt ji pamiršo, kad tai yra vienintelis regionas Rytų Europoje, kur, įvedus taikos palaikymo kontingentą — 1992 metais, remiantis atitinkamu susitarimu, karo veiksmai buvo nutraukti ir neatsinaujino 28 metus.

Rusijos pajėgų operacinė grupė yra Padniestrėje. Viena iš pagrindinių jos užduočių yra saugoti didžiulį ir itin pavojingą senų šaudmenų arsenalą (virš 20 tūkstančių tonų) netoli Kolbasnos kaimo (1990-ųjų pradžioje sovietų kariuomenės šaudmenys čia buvo atvežti iš Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos). Arsenalo sunaikinti vietoje neįmanoma, taip pat problemiška jį išvežti — reikės apie 2500 vagonų, tačiau 57% šaudmenų nebegalima gabenti. Jei rusai išvyks, padėčiai Moldovoje grės sprogimų pavojus — tiesiogine prasme. Tikėkimės pragmatizmo.

Stepanakertas
© Sputnik / Валерий Мельников

Norėčiau pateikti taikdarių veiksmingumo Centrinės Azijos kryptimi pavyzdį. Leiskite jums priminti, kad Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Kirgizija 1993 metais pasirašė sprendimą dėl kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų, kurios tapo regioninio stabilumo pagrindu, sukūrimo. Tada jų sudėtyje buvo 201-asis Rusijos ginkluotųjų pajėgų motorizuotų šautuvų padalinys ir Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano daliniai. Tais pačiais metais taikdarių pastangomis pavyko užgesinti ginkluotą konfliktą Tadžikistane. Rusijos FSB pasienio tarnybos operatyvinė grupė liko respublikoje, o 2005 metais, 201-osios motorizuotos šaulių divizijos Tadžikistane pagrindu buvo sukurta 201-oji Rusijos karinė bazė, iš esmės taikos palaikymo bazė.

Rusijos Federacija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, kartu su kitomis tarptautinės bendruomenės narėmis yra atsakinga už taiką visoje planetoje. Užkerta kelią ir pašalina tarpetninius ir tarpusavio konfliktus posovietinėje erdvėje ir ne NVS šalyse — kaip atskirų (autonominių) misijų, JT pajėgų ir CSTO kontingento nuo Jugoslavijos iki Angolos Rusijos taikdariai turi nemažą patirtį, ir neatsitiktinai pagal karinių stebėtojų skaičių Jungtinėse Tautose Rusijos federacija patenka į dešimtuką.

Nuo Jugoslavijos iki Angolos

Tokios misijos paprastai skirstomos į dvi rūšis — taikos palaikymas ir priverstinis taikos užtikrinimas. Priklausomai nuo situacijos konflikto zonoje, prioritetinių taikos palaikymo pajėgų užduočių ir veiksmų, operacijos statusas gali būti koreguojamas. Taigi 2008 metų rugpjūčio mėnesį taikos palaikymo operacija Gruzijos ir Osetijos konflikto zonoje virto operacija priversti Gruziją laikytis taikos (po to, kai Gruzija pradėjo karo veiksmus ir užpuolė Rusijos taikdarių postą).

Rusijos karinis personalas pradėjo įgyti sunkios tarptautinės patirties nuo 1992 metų JT taikos palaikymo operacijose Jugoslavijoje (1992–2003 m.), Kur Rusijos kontingentas siekė 1600 žmonių. Vėliau panašios užduotys buvo sprendžiamos Angoloje, Liberijoje, Mozambike, Dramblio Kaulo Krante, Ruandoje, Burundyje, Etiopijoje, Sudane, Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

Kiekviena misija turi būdingų bruožų, kuriuos lemia konflikto sunkumas, karinės konfrontacijos pavojus saugumo zonoje, dalyvaujančių karių ir pajėgų skaičius, logistikos ir rotacijos ypatumai, vietos gyventojų mentalitetas ir gamtinės bei klimato sąlygos.

Kariai turi greitai prisitaikyti prie "nestabilios taikos" situacijos nepažįstamoje šalyje ir visą misijos laiką būti budrūs. Įprastas rotacijos ciklas yra kas šešis mėnesius, ir tai yra rimtas karinių taikdarių tvirtumo ir fizinės ištvermės išbandymas. Stebėtojų misijos yra beveik neginkluotos, o taikos palaikymo operacijos dažniausiai yra lengvai ginkluotos.

Rusijos taikdariai šiais metais tarnauja devyniose JT misijose: Vakarų Sacharoje (MINURSO), CAR (MINUSCA), Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO), Kipre (UNFICYP), Sudane (UNISFA), Kosove (UNMIK), Pietų Sudane (UNMISS), Viduriniuosiuose Rytuose (UNTSO), Kolumbijoje (UNVMC). Didžiausia yra JT ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo operacija, dislokuota Sudane (virš 20 000 karių). Nepaisant egzotiškos geografijos, tai sunkus darbas, nuolat keliantis pavojų gyvybei. Kasmet planetoje nužudoma apie 100 taikdarių, o dažniausiai — tikslinių užpuolimų metu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas