Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Ar nepadarys istorinės klaidos savo politinėje karjeroje Anūkas?

(atnaujinta 10:58 2020.11.11)
TS-LKD turi du pirmininkus. Senelį Vytautą Landsbergį kaip garbės pirmininką. Ir anūką Gabrielių Landsbergį — tiesiog pirmininką. Gabrieliui jau nebe šešiolika

"Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuosi, o šimtai liūdės." Taip 1997 metais viename vaizdo klipe uždainavo kandidatavęs į prezidentus Vytautas Landsbergis. Daina nepadėjo — prezidentu netapo ir šį kartą. Tuo metu anūkui Gabrieliui sukako 16.

Gabrieliui 33 ir 2015 metais tuometinis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Ir tada, ir dabar konservatorių partijos pirmininku tebėra ir Vytautas Landsbergis. Garbės pirmininku. Nors kažkada ir uždainavo "kas man iš tos garbės...", bet jos, tos garbės niekada neatsisakydavo.

TS-LKD turi du pirmininkus. Senelį Vytautą Landsbergį kaip garbės pirmininką. Ir anūką Gabrielių Landsbergį — tiesiog pirmininką. Gabrieliui jau nebe 16. Ar taps Gabrielius Landsbergis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku? Ar nepadarys istorinės klaidos savo politinėje karjeroje Anūkas?

1990 metų kovo 11 dieną Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Tą pačią dieną atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Kovo 15 dienos dienraštis "Lietuvos rytas" išspausdino filosofo, rašytojo, vieno iš Sąjūdžio kūrėjų ir lyderių Arvydo Juozaičio jau legenda tapusį straipsnį "Istorinė klaida". Tądien jį perskaitė didžioji tautos dauguma, jo įtaka Sąjūdžiui ir visos Lietuvos istorinei raidai neginčijama.

Prieš 30 metų Arvydas Juozaitis rašė: "Padaryta neatitaisoma klaida. Didžiojoje politikoje, kai istorijos vyksmą įsitraukia visa tauta ir absoliuti gyventojų dauguma, negalima nepaisyti paprastų žmonių valios".

Arvydas Juozaitis: "Nerimo objektas akivaizdus — Aukščiausiosios Tarybos pirmininko figūra. Jau prieš rinkimus buvo aišku, kad Landsbergis teturi galbūt tik pusę to populiarumo tarp Lietuvos gyventojų, kokio yra sulaukęs Algirdas Brazauskas".

Arvydas Juozaitis įsivaizdavo, kad galėjo būti taip: "Likus dviem kandidatūroms į Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą, V. Landsbergis padėkoja deputatams už pasitikėjimą ir korektiškai atsisako savosios, siūlydamas (o gal net prašydamas) balsuoti už konkurentą, sau paprašydamas pavaduotojo vietos".

Arvydo Juozaičio manymu, būtų laimėta labai daug.

Arvydas Juozaitis: "Pirma, moralinis autoritetas, nes juk visiems buvo aišku, kad V. Landsbergio laukia lengva pergalė (ar ne tai bylojo tie dešimtys tūkstančių nevilties laiškų ir parašų, desperatiškai užgriuvusių Vilnių iškart po rinkimų ir nujaučiančių Sąjūdžio vienpusiškumą). Antra, būtų laimėta tautos vienybė — reali, o ne šiandieninė — agitacinė. Trečia, būtų išlaikyti daug stipresni ginklai išorės kovose. Ketvirta, išsaugoti pereinamojo laikotarpio ūkio valdymo svertai. Ir penkta — padaryta tas pats, kas ir turėjo būti padaryta. Juk buvo neįmanoma nepriimti Nepriklausomybės atkūrimo akto ir kitų dokumentų".

Arvydo Juozaičio idealistinis įsivaizdavimas ir jo "Istorinė klaida" tapo tik istorija.

Likimo ironija, bet istorija lėmė, kad Vytautas Landsbergis tapo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, t. y. aukščiausiu paskutiniosios Tarybų Lietuvos valdžios pareigūnu. Tai patvirtina 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Nutarimas Nr.I-4: Išrinkti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininku Vytautą Landsbergį — Kniaudiškių 54-osios rinkiminės apygardos deputatą, Lietuvos konservatorijos profesorių.

Ir tik vieno žmogaus — Vytauto Landsbergio — siūlymu 1996 metų lapkričio 28 dieną LR Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria Lietuvos Respublikos "Aukščiausiosios Tarybos" pavadinimas pakeistas į "Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas".

Taip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininku, t. y. "faktiniu" Lietuvos vadovu. Ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir esamas prezidentas Gitanas Nausėda į patriarchą kreipiasi "prezidente".

Tai ne vienintelė transformacija.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, atvedęs konservatorijos profesorių į Lietuvos valdžios Olimpą, buvo transformuotas į konservatorių partiją. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 metų gegužės 1 dieną, kaip Sąjūdžio politinės veiklos tesėja.

Steigiant Lietuvos konservatorių partiją pirmininku išrenkamas Vytautas Landsbergis. 1995, 1998 ir 2000 metais išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 metų.

Dabar Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) jau penktus metus vadovauja Gabrielius Landsbergis. Dabar Gabrielius Landsbergis turi istorinę galimybę užimti ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko postą.

Tačiau gali ir atsisakyti. Dėl ilgalaikės perspektyvos. Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto.

Tapęs šiandieną Seimo pirmininku Anūkas pamalonintų Senelį. Seneliui būtų garbė. Bet ar būtų laimė pačiam Anūkui? Juk Seime balsavimas dėl Seimo pirmininko slaptas. Ar rizikuos Gabrielius Landsbergis dėl trumpalaikės garbės? Kai ambicijos kur kas didesnės. 2024 metais Gabrieliui bus dar tik 42 metai. 2024 metais vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Vienos lyties pora, archyvinė nuotrauka

"Profesionalūs gėjai" Seime: ar sugebės sveikieji visuomenės sluoksniai duoti atsaką?

(atnaujinta 12:15 2020.11.24)
Paaiškėjo, kad Laisvės partijai atstovaujantis, "profesionaliu gėjumi" save vadinantis Tomas Vytautas Raškevičius pradėjo vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui

Su naujuoju 2020-2024 m. kadencijos Seimu ir jau formuojamu koaliciniu ministrų kabinetu, eina visa puokštė keistų naujovių: ir abejotinos biografijos teisininkės, ir pseudoistorikai, ir visokie kitokie... Bet neabejotinai keisčiausia — Laisvės partijai atstovaujančio, "profesionaliu gėjumi" save vadinančio Tomo Vytauto Raškevičiaus atėjimas vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Kas čia yra — tik nevykęs cirkas ar vis dėlto kažkas tamsesnio?

Kas tasai "profesionalusis gėjus"?

Nežinantiems šio veikėjo, štai keletas biografinių faktų: 2012 metais Centrinės Europos Universitete jis baigė Žmogaus teisių teisės magistro studijas; grįžęs į Lietuvą, 2012-2013 metais buvo Vladimiro Simonko vadovaujamos LGL projektų vadovas; 2015-2018 metais, LGL teisininkas (2014 metais intarpą praleido JAV, dirbdamas vietiniame "gėjų" centre). Na, tuo tarpu praėjusiais 2019 metais, jisai dalyvavo nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės partijos steigime, su kuria pateko į Vilniaus miesto savivaldybę, o šiais, 2020 metais, minėtosios partijos sąraše, į Seimą.

Taigi, "profesionaliu gėjumi" Vytautas Raškevičius save vadina ne be reikalo: visa jo karjera, pradedant studijomis ir diplomu Vengrijoje įsikūrusioje sorošinių propagandistų kalvėje, baigiant jo politine veikla, yra neatsiejama nuo vadinamosios LGBT ideologijos ir jos sklaidos.

Štai toks asmuo pradeda vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui. Beje, neatsitiktinai: savo pretenzijas perimti minėto komiteto kontrolę Raškevičius deklaravo nuo pat pradžių; atrodytų, apie tai netgi svajojo. Taipogi, jo atstovaujamoji Laisvės partija čia turi aiškiai išreikštus politinius siekius: tiek lengvųjų narkotikų legalizavimą, tiek vienalytes santuokas jie laiko "žmogaus teisėmis". Tad pasirinktas atitinkamas Seimo komitetas.

Tik cirkas?

Ir tam tikru požiūriu, atrodytų — na ir kas? Tegul jis sau turisi tą Žmogaus teisių komitetą (iš kurio 7-erių narių: Tomo Bičiūno, Eugenijaus Gentvilo, Sergejaus Jovaišos, Dainiaus Kepenio ir Jurgio Razmos — neminint paties Raškevičiaus — bent pusė yra galimi "profesionaliojo gėjaus" šalininkai). Vis tiek Seime jie absoliučios daugumos nepaims ir blogiau nebus, o visuomenė į tokius, girdi, cirkininkus, ir taip rimtai nežiūrės: tasai pats Raškevičius vaikštinėja po Vilnių trumpais sijonais, aukštakulniais batais, vaizduodamas neaiškų vienaragį sutvėrimą... Kas gi tai, jei ne paprasčiausia klounada, ne eilinis cirkas, kuris kaip atėjo, taip išeis?

Yra ir taip manančių. Ir, deja, manančių klaidingai — nes tokie "cirkai" ne ateina ir išeina, bet ateina su tikslu pasilikti: tai aiškiai rodo Vakarų pasaulio patyrimas. Ir tai nėra klaida ar nekaltas sutapimas — tai yra nuoseklūs žingsniai sistemingame konkrečios politinės, ideologinės darbotvarkės įgyvendinime. Ir čia "cirkas" arba, sakykime, visuomenės kaip tam tikro "karnavalo", formavimas, tai yra viena pagrindinių ir — beje — viena galingiausių valdymo priemonių.

Ir šiuo konkrečiu atveju, galime kalbėti ne tik apie realią, bet apie labai rimtą tendenciją mūsų visuomenėje, atvedusią tokias jėgas kaip TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, prie valdžios vairo (dėl jos esame šnekėję ankstesniuose straipsniuose) ir kuri jau leidžia kelti atitinkamus "vaivorykštinius" siekius Seime.

Tikroji problemos reikšmė

Pats Raškevičius pirmuoju savo veiklos Žmogaus teisių komitete prioritetu įvardija būtent teisėkūrą; ne paslaptis, kokią: pradžiai sieks vienalyčių partnerysčių, o kai tai bus pasiekta, imsis 38-ojo 1992 metų Konstitucijos straipsnio (apibrėžiančio santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters) keitimo, kad atsivertų kelias jau ir išsvajotosioms jų "santuokoms"...

Ir nors plačiojoje visuomenėje didesnio tokių dalykų palaikymo nėra, Seime šios idėjos turi nemenką palaikymo bazę (Laisvės partiją, Liberalų sąjūdį, didžiąją dalį TS-LKD bei LSDP deputatų). Tad čia visko gali būti, ypatingai tada, jei LŽVS vedamai opozicijai nepakaktų jėgų užkirsti šiems siekiams kelio.

Pagaliau, pripažinkime, kad prieš gerą dešimtmetį nei Raškevičiaus tipo politikai, nei jų keliamos tematikos įtraukimas į parlamentinę darbotvarkę, Lietuvoje būtų buvę sunkiai įsivaizduojamas dalykas. O dabar yra, kaip yra. Ir yra todėl, kad toji plačioji visuomenė, kuri — tiesą pasakius — vienintelė tegalėjo (ir tegali) užkirsti panašiems dalykams kelią, buvo ir, deja, lieka, visiškai pasyvi bei abejinga.

Todėl, kaip sakoma, tuščios vietos nebūna — ją kažkas užima. Šiuo atveju, kai dauguma tyli, mažumos jai primeta savo valią. Pavyzdžiui, Tomas Vytautas Raškevičius pateko į Seimą per Laisvės partijos sąrašą. O kaip kandidatas, jis ėjo (ir pralaimėjo) Naujamiesčio ir Naujininkų apygardoje, kurioje absoliuti dauguma rinkėjų apskritai nebalsavo ir kurioje laimėjo konservatorius. Tuo tarpu tai, kokios pakraipos žmonės visgi ten gyvena, tekalba faktas, kad 2016 metais Naujininkai masiškai balsavo už ne ką kita, kaip Algirdą Paleckį.

Taigi, į "profesionalųjį gėjų" Seime nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Taip, tai yra cirkas, bet šėtoniškas cirkas. Ir jam sveikieji visuomenės sluoksniai turės duoti atsaką. Priešingu atveju lauks atitinkamas "reformų" paketas: pradedant narkotikais ir vadinamųjų "gėjų" partnerystėmis, baigiant vakarietiško tipo juvenalinės justicijos absurdais. Ar šito mums reikia — pamąstykime patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Seimo žmogaus teisių komitetas, Seimas
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Liepsnojančiu koronaviruso židiniu virto ir Seimas. Ar pavyks seimūnams suvaldyti virusą?
Taikdarių misija Kalnų Karabache

Taikos palaikymo operacijos Kalnų Karabache įvertinimas

(atnaujinta 12:56 2020.11.23)
Rusijos karių buvimas Kalnų Karabache sumažina karinio konflikto sprendimo tikimybę beveik iki nulio, leidžia Azerbaidžano ir Armėnijos vadovams grįžti prie derybų stalo, o vietos gyventojams — į savo namus

Tai rodo Rusijos užsienio politikos veiksmingumą, nepriekaištingą organizavimą ir aukšto lygio RF ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą.

Taikos palaikymo pajėgos konflikto zonoje savo veiksmais užkerta kelią ginkluotai oponentų priešpriešai. Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinės transporto aviacijos orlaiviai toliau perduoda 15-osios motorizuotų šautuvų brigados vienetus ir įrangą, kuri tampa nauju patikimu stabilumo garantu Pietų Kaukaze. Pradėjus operaciją, iš Armėnijos Respublikos teritorijos į Stepanakertą ir kitas Kalnų Karabacho gyvenvietes grįžo per keturis tūkstančius pabėgėlių. Vien lapkričio 19 dieną 27 autobusais atvyko daugiau nei 1200 žmonių, kuriuos saugojo taikdariai.

Siekiant išspręsti sudėtingiausius Kalnų Karabacho humanitarinių užduočių kompleksus, Tarpžinybiniame reagavimo centre veikia konsoliduotas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos būrys ir penkios specializuotos struktūros — humanitarinis išminavimas, medicinos, transporto ir prekybos bei namų ūkio palaikymas, kariaujančių šalių susitaikymas.

Stebėjimo postai, patruliai ir policijos funkcijos Šiaurės ir Pietų saugumo zonose matomi plika akimi. Rusijos taikdariai užtikrina civilių transporto priemonių saugumą palei Lachino koridorių, tikrina transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias ginklams gabenti. Daugelis Rusijos operacijos Karabache uždavinių, struktūrų, mechanizmų ir algoritmų nėra tokie akivaizdūs. Karabacho situacija neturi analogų istorijoje ir kelia griežtus reikalavimus 15-osios motorizuotų šautuvų brigados kariams.

Rusijos FSB stebės, kaip Armėnija užtikrina susisiekimą tarp vakarinių Azerbaidžano regionų ir Nachičevanės autonominės respublikos (netrukdomas piliečių, transporto priemonių ir krovinių judėjimas abiem kryptimis).

Rusijos vyriausybė padengs išlaidų, susijusių su taikdarių veikla, finansavimą. Tokios operacijos kaina yra šimtai milijonų dolerių per metus (personalo priežiūra, įrangos eksploatavimas, degalų sąnaudos), tačiau Pietų Kaukazo saugumo negalima įvertinti pinigais.

vertė yra didžiulė, reitingas yra aukščiausias. Tebūnie Rusijos misija Karabache nėra pati didžiausia (pagal JT standartus), bet nepaprastai svarbi palaikant stabilumą Pietų Kaukaze ir Kaspijos regione.

Artimasis užsienis

Rusijos taikdariai daug nuveikė stiprindami saugumą posovietinėje erdvėje: Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Tadžikistane, Padniestrėje. Nepaisant to, pastarieji tragiški Kalnų Karabacho įvykiai liudija ginkluotų konfliktų tarp NVS šalių buvimą. Pasaulio pažeidžiamumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Rusijos taikdarių siuntimas į Karabachą
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Šiandien naujai išrinkta Moldovos prezidentė Maia Sandu padarė programinį pareiškimą dėl būtinybės išvesti Rusijos karinį personalą iš Padniestrės. Galbūt ji pamiršo, kad tai yra vienintelis regionas Rytų Europoje, kur, įvedus taikos palaikymo kontingentą — 1992 metais, remiantis atitinkamu susitarimu, karo veiksmai buvo nutraukti ir neatsinaujino 28 metus.

Rusijos pajėgų operacinė grupė yra Padniestrėje. Viena iš pagrindinių jos užduočių yra saugoti didžiulį ir itin pavojingą senų šaudmenų arsenalą (virš 20 tūkstančių tonų) netoli Kolbasnos kaimo (1990-ųjų pradžioje sovietų kariuomenės šaudmenys čia buvo atvežti iš Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos). Arsenalo sunaikinti vietoje neįmanoma, taip pat problemiška jį išvežti — reikės apie 2500 vagonų, tačiau 57% šaudmenų nebegalima gabenti. Jei rusai išvyks, padėčiai Moldovoje grės sprogimų pavojus — tiesiogine prasme. Tikėkimės pragmatizmo.

Stepanakertas
© Sputnik / Валерий Мельников

Norėčiau pateikti taikdarių veiksmingumo Centrinės Azijos kryptimi pavyzdį. Leiskite jums priminti, kad Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Kirgizija 1993 metais pasirašė sprendimą dėl kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų, kurios tapo regioninio stabilumo pagrindu, sukūrimo. Tada jų sudėtyje buvo 201-asis Rusijos ginkluotųjų pajėgų motorizuotų šautuvų padalinys ir Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano daliniai. Tais pačiais metais taikdarių pastangomis pavyko užgesinti ginkluotą konfliktą Tadžikistane. Rusijos FSB pasienio tarnybos operatyvinė grupė liko respublikoje, o 2005 metais, 201-osios motorizuotos šaulių divizijos Tadžikistane pagrindu buvo sukurta 201-oji Rusijos karinė bazė, iš esmės taikos palaikymo bazė.

Rusijos Federacija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, kartu su kitomis tarptautinės bendruomenės narėmis yra atsakinga už taiką visoje planetoje. Užkerta kelią ir pašalina tarpetninius ir tarpusavio konfliktus posovietinėje erdvėje ir ne NVS šalyse — kaip atskirų (autonominių) misijų, JT pajėgų ir CSTO kontingento nuo Jugoslavijos iki Angolos Rusijos taikdariai turi nemažą patirtį, ir neatsitiktinai pagal karinių stebėtojų skaičių Jungtinėse Tautose Rusijos federacija patenka į dešimtuką.

Nuo Jugoslavijos iki Angolos

Tokios misijos paprastai skirstomos į dvi rūšis — taikos palaikymas ir priverstinis taikos užtikrinimas. Priklausomai nuo situacijos konflikto zonoje, prioritetinių taikos palaikymo pajėgų užduočių ir veiksmų, operacijos statusas gali būti koreguojamas. Taigi 2008 metų rugpjūčio mėnesį taikos palaikymo operacija Gruzijos ir Osetijos konflikto zonoje virto operacija priversti Gruziją laikytis taikos (po to, kai Gruzija pradėjo karo veiksmus ir užpuolė Rusijos taikdarių postą).

Rusijos karinis personalas pradėjo įgyti sunkios tarptautinės patirties nuo 1992 metų JT taikos palaikymo operacijose Jugoslavijoje (1992–2003 m.), Kur Rusijos kontingentas siekė 1600 žmonių. Vėliau panašios užduotys buvo sprendžiamos Angoloje, Liberijoje, Mozambike, Dramblio Kaulo Krante, Ruandoje, Burundyje, Etiopijoje, Sudane, Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

Kiekviena misija turi būdingų bruožų, kuriuos lemia konflikto sunkumas, karinės konfrontacijos pavojus saugumo zonoje, dalyvaujančių karių ir pajėgų skaičius, logistikos ir rotacijos ypatumai, vietos gyventojų mentalitetas ir gamtinės bei klimato sąlygos.

Kariai turi greitai prisitaikyti prie "nestabilios taikos" situacijos nepažįstamoje šalyje ir visą misijos laiką būti budrūs. Įprastas rotacijos ciklas yra kas šešis mėnesius, ir tai yra rimtas karinių taikdarių tvirtumo ir fizinės ištvermės išbandymas. Stebėtojų misijos yra beveik neginkluotos, o taikos palaikymo operacijos dažniausiai yra lengvai ginkluotos.

Rusijos taikdariai šiais metais tarnauja devyniose JT misijose: Vakarų Sacharoje (MINURSO), CAR (MINUSCA), Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO), Kipre (UNFICYP), Sudane (UNISFA), Kosove (UNMIK), Pietų Sudane (UNMISS), Viduriniuosiuose Rytuose (UNTSO), Kolumbijoje (UNVMC). Didžiausia yra JT ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo operacija, dislokuota Sudane (virš 20 000 karių). Nepaisant egzotiškos geografijos, tai sunkus darbas, nuolat keliantis pavojų gyvybei. Kasmet planetoje nužudoma apie 100 taikdarių, o dažniausiai — tikslinių užpuolimų metu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas

Virtualios Kalėdos: Kaunas aprašė, kaip vyks šventės COVID-19 fone

(atnaujinta 13:44 2020.11.23)
Šiais metais buvo nuspręsta miesto eglę papuošti saldaus itališko deserto stiliumi, ja pasigrožėti miestiečiai galės asmeniškai. Tačiau svarbiausius įvykius teks stebėti monitoriuose

Šventiškas koncertas ir eglutės įžiebimas Kaune dėl COVID-19 bus pirmą kartą surengtas "virtualioje realybėje", praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. Transliacija vyks lapkričio 28 dieną.

Šiais metais pagrindinį Kalėdų simbolį Kaune vėl kuria unikalių eglučių autorė — menininkė Jolanta Šmidtienė. Pernai Rotušės aikštėje dominavo ryškiaspalvės "kosmines" dekoracijos. Šiemes jas pakeis kalėdinės pasakos motyvai — kauniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti "Saldžias saldžias Kalėdas Kaune".

Šmidtienė papasakojo, kad įkvėpimo ji sėmėsi, kai namuose smaližiavo morengais, ir ji panorėjo sukūrti ką nors tokį pat lengvą, saldų ir kvepiantį Kaunui papuošti.

Tik televizoriaus ekranuose

Atsižvelgiant į šalyje galiojančius saugumo reikalavimus bei rekomendacijas, šįkart tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę.

Eglutės įžiebimas ir koncerto transliacija su garsiausiomis šalies scenos žvaigždėmis prasidės lapkričio 28 d. 18:00.

Edukacijos, dirbtuvėlės ir kitos veiklos drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete: artimiausiu metu startuos interneto svetainė kaledos.kaunas.lt.

Tūkstančiai švieselių

Šviesi, šventiška bei saldžią pasaką menanti pagrindinė miesto eglė kauniečių lauks iki pat Trijų karalių. Pasigrožėti ja ir pasimėgauti išpuoštu miestu saugiai, be didelių žmonių susibūrimų spės visi.

Kalėdinę dvasią visame Kaune jau žadina įsibėgėję miesto puošimo darbai. "Lietučio" girliandos sužibės virš pagrindinių miesto gatvių, o žiemiškai "apšerkšnijusiomis" dekoracijomis pasipuoš Kauno tiltai. Tradiciškai švieselėmis pasidabins ir senamiesčio gatvės, Santakos parkas bei Smetonos alėja.

Rotušės aikštė kauniečius taip pat pasitiks gerokai šviesesnė nei anksčiau. Šiemet kur kas daugiau lempučių ir girliandų sužibs medžiuose, o aikštę supančių pastatų fasadus išryškins prožektorių šviesos.

Situacija su koronavirusu

Šiemet dėl ​​epidemiologinių sąlygų Kalėdų šventės Lietuvos miestuose pereina į neįprastą formatą. Tradicines muges ir koncertus, pritraukiančius daug žmonių, teko atšaukti. Tačiau savivaldybės stengiasi suteikti miestams naujųjų metų nuotaiką intensyviai juos puošdamos.

Parduotuvės Lidl logotipas,  archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nuo pandemijos pradžios respublikoje užregistruoti 47047 infekcijos atvejai, 10945 žmonės pasveiko, 386 mirė.

Nuo lapkričio 7 dienos galioja karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia neatmeta, kad jis gali būti pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 55,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,3 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Kalėdos, Kaunas
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Be Kalėdų miestelių ir traukinuko: Vilniaus valdžia papasakojo, kokios Kalėdos bus šiemet
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau