Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Bet kas, tik ne Rusija kodėl Lietuvai nepatinka taika Karabache?

(atnaujinta 14:36 2020.11.15)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakomentavo taikos susitarimą Kalnų Karabache. Vėl kaltino Rusiją. O gal vertėtų pažiūrėti į save?

Kariniame konflikte tarp Azerbaidžano (ir iš esmės Turkijos), Kalnų Karabacho bei Armėnijos pasiektas taikos susitarimas. Į regioną įvesti Rusijos taikdariai. Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius irgi nusprendė pakomentuoti situaciją ir vėl rado, dėl ko apkaltinti Rusiją.

Pirmas klausimas šiuo atveju — kaip su visu tuo susijusi Lietuva? Kur ji, o kur Kalnų Karabachas. Tiesa, Vilnius juk "pasaulio centras", globalios politikos galia, be kurios nuomonės (su veiksmais sunkiau) niekas negali įvykti. Todėl pažiūrėkime, ką pasakė Linkevičius.

Apie viską ir apie nieką

Iš pradžių jis pažymėjo: "Niekas iš tikrųjų neužsibaigia. Gilesni įvertinimai, matyt, bus kiek vėliau. Tai labai šviežias susitarimas. Todėl kažkaip sudėtinga būtų sveikinti. Juo labiau, kaip ir anksčiau esame sakę, galimai yra siekiama susilpninti Pašinianą. Jis, kaip žmonių iškeltas lyderis, (elgėsi), sakykime taip, ne pagal taisykles, prie kurių yra pripratęs Kremlius. Matėsi, kad jis yra neparankus ir nepatogus, nepaisant to, kad Armėnija savo veiksmuose ir retorikoje nebuvo antirusiška. Juo labiau kad Rusija turi ir didelių įsipareigojimų Armėnijos saugumui. Tačiau visa tyla iš Maskvos pusės, kai konfliktas prasidėjo, kėlė labai daug klausimų apie galimus susitarimus. Matyt, ne tik dėl Kalnų Karabacho, bet, ko gero, ir dėl Sirijos. Įvairias tokias prielaidas daryti galime".

Kariai kelyje netoli Kelbečero miesto, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Na, ir ministro išvada — nepaisant to, kad Azerbaidžanui pavyko perimti dalį ginčytinų teritorijų, "visko tikrai neatsiims, nes užšaldytas konfliktas — tai yra būdas Rusijai veikti visus regionus, taip pat ir šį — Pietų Kaukazo regioną". Vėliau Linkevičius patikslino savo "įvairias tokias prielaidas", teigdamas: "Džiūgauti priežasčių tikrai nėra. Pažiūrėkime, kas įvyko. Rusija įvedė savo taikos palaikymo pajėgas į Kalnų Karabachą, ką jau seniai žadėjo daryti. Konfliktas tikrai nebus pilnai išspręstas, nes Rusija negalėtų realizuoti savo įtakos regione. Tuos konfliktus Rusija pati ir eskaluoja".

"Iki galo konfliktas nėra išspręstas. Viena pusė švenčia, kita pusė jaučiasi pažeminta. Gėris tame yra, kad baigėsi kariniai veiksmai, bet, ar ilgam, sunku pasakyti. Kaip žinome, trejos paliaubos jau buvo paskelbtos. 30 proc. teritorijos praradimas Armėnijai ir Pašiniano Vyriausybei yra didžiulis smūgis. Galbūt tai dar vienas Rusijos momentas, kuomet pamokoma, kad liaudies iškelti lyderiai kaip Pašinianas, kuris retorika ir veiksmais prieš Rusiją nieko neveikė, bet vis tiek Rusijai buvo neparankus", — apibendrino Linkevičius.

Ilgos citatos pateiktos tam, kad skaitytojai patys galėtų įvertinti Lietuvos užsienio reikalų ministro minčių srauto logiką. Po tokių žodžių net nežinai, nuo ko pradėti. Aišku viena — "džiūgauti priežasčių tikrai nėra", nes situacijos centre Rusija. Tačiau tuomet kyla klausimas — o ką reikėjo daryti?

Ką žinau — nenoriu, ko noriu — nežinau?

Jeigu bandytume suprasti Linkevičių, Rusijos neveiksnumas — blogai, nes tai ciniškas bandymas susilpninti tariamą demokratą ir liaudies lyderį (kurį tą liaudis dabar nori nuversti, bet negali rasti) Pašinianą. Vadinasi, Maskvai reikėjo kariauti Armėnijos pusėje, nes "Rusija turi ir didelių įsipareigojimų Armėnijos saugumui"? Bet net Jerevanas nepripažino Kalnų Karabacho nepriklausomybės, ir formaliai Azerbaidžanas kariavo ne su Armėnija. Atitinkamai, jeigu Kremlius įsikištų ir būtų pastarosios bei Karabacho pusėje, Lietuva viena iš pirmųjų pradėtų rėkti, kad jis elgiasi netinkamai, ir iš karto prisimintų, kad JTO rezoliucijos — Baku pusėje.

Dabar Rusija ne vienašališkai (kaip mėgsta daryti amerikiečiai), o su abiejų konflikto pusių pritarimu įvedė taikdarius, bet ir vėl blogai — Maskva "užšaldo" konfliktą, kurį naudos kaip įtakos svertą Kaukaze. Tada išeina, kad reikėjo leisti Azerbaidžanui galutinai išspręsti problemą. Bet tokiu atveju Stepanakerte galėtų įvykti skerdynės, o Pašiniano valdžia gautų dar didesnį smūgį, kas Linkevičiui netinka. Vadinasi, Rusija turėjo įsikišti, arba Armėnija turi tęsti karą, bet... Užburtas iškreiptos logikos ratas.

Tačiau, turbūt, negalima pasakyti, kad Lietuva visai nežino, ko norėtų šiuo atveju. Ji, matyt, būtų patenkinta, jeigu į regioną žengtų ne Rusijos, o, pavyzdžiui, Prancūzijos, taikdariai. Kitaip tariant, situaciją valdyti turėtų Vakarai, ir nesvarbu kaip — Vilniui būtų geras bet koks jų sprendimas. Bet bėda ta, kad net Amerika nesugebėjo nieko padaryti — Donaldas Trampas žadėjo viską sutvarkyti, tačiau nieko nepadarė. O Rusija nežadėjo, bet padarė. Ir vėl Putinas laimėjo. Todėl nenuostabu, kad Lietuva neturi priežasčių džiūgauti. O kaipgi taika? Na — tai bloga taika, nes tai rusiška taika.

Tai gal Vilniui pačiam reikėjo aktyviau įsitraukti į procesą?

Lietuviškas pavyzdys

Klausimas ne visai ironiškas, nes Lietuva atlieka tam tikrą vaidmenį Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje, o visos šios valstybės susiduria su teritorinio vientisumo iššūkiu. Problema ta, kad šis vaidmuo tipiškai vakarietiškas — tai yra, destruktyvus.

Gruzijoje buvo remiamas Michailas Saakašvilis, o kai jis pradėjo karą su Pietų Osetija, Lietuva ilgai bandė įrodyti, kad čia Rusija kalta. Kai net Europa pripažino, kad tai netiesa, — tyla. Dabar toliau kalbama apie "rusišką okupaciją".

Ukrainoje Vilnius remia korumpuotą režimą, kuris samoningai ir kryptingai žlugdo "Minsko susitarimus", o jo nacionalistai toliau šaudo Donbase į taikius gyventojus. Bet, žinoma, dėl visko kalta tik Rusija.

Moldovoje Lietuva pritaria idėjai išvesti rusiškus taikdarius iš Padniestrės. Kas bus tokiu atveju? Gali atsinaujinti konfliktas ir įvykti kažkas panašaus į tai, kas atsitiktų Donbase, jeigu jį užimtų Ukraina. Bet Vilniui tai, turbūt, "normalūs" variantai.

Apibendrinant, galima teigti, kad paranojiškai antirusiška Lietuvos politika dažnai prasilenkia su sveiku protu (jau nekalbant apie pragmatiškus šalies interesus) ir remiasi kraštutiniais dvigubais standartais. Bet tuo pat metu ji gerai įsipaišo į JAV globalistų strategiją, kurioje dominuoja "valdomo chaoso" koncepcija ir siekis maksimaliai komplikuoti Maskvos gyvenimą posovietinėje erdvėje. Atitinkamai, Rusijos taikdariai Karabache — liūdna žinia Linui Linkevičiui. "Geriau bloga taika nei geras karas", matyt, ne jo atvejis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Lietuva, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
"Lengvas atvejis". Kodėl JAV nesugebėjo sutaikyti Baku su Jerevanu
Naryškinas: Vakarai Baltarusijoje tobulina Rusijos "nusmukdymo" metodus
Erdoganas pasiūlė Putinui sukurti darbo grupę Karabacho klausimu
Armėnijoje numuštas Rusijos sraigtasparnis Mi-24
Sutuoktiniai

Kaip santuokos metai atsispindi sutuoktinių veiduose

(atnaujinta 00:48 2020.12.06)
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai iškėlė hipotezę, kad po daugelio santuokos metų vyras ir žmona gali išoriškai supanašėti lyg brolis ir sesuo

Anksčiau versija buvo patvirtinta, tačiau mokslininkai iš Stanfordo universiteto ja suabejojo: jų duomenimis, sutuoktinių panašumą lemia visiškai kiti veiksniai. Kokie būtent, aiškinosi RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Vienas veidas dviem

1987 m. Mičigano universiteto (JAV) specialistai paprašė savanorių poromis išdėlioti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Nuotraukos buvo pasirinktos atsižvelgiant į išorinį panašumą. Pirmoji dalyvių grupė gavo jaunų žmonių ir merginų nuotraukas vestuvių metais, antroji — kuriose jie nufotografuoti po 25 santuokinio gyvenimo metų.

Tie, kurie žiūrėjo jaunavedžių nuotraukas, dažniau klydo ir pateikė tiek mažai teisingų atsakymų, kad tyrėjai juos laikė atsitiktinumu. Tačiau savanoriai teisingai sudarė pagyvenusias poras. Kita vertus, jie pažymėjo: veido bruožų panašumas nėra toks ryškus — greičiau tos pačios išraiškos ir raukšlės.

Mokslininkai nusprendė: tai yra pakankamas pagrindas hipotezei, kad bėgant metams vyras ir žmona išvaizda tampa panašūs. Praleisdami daug laiko kartu, sutuoktiniai nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas. Kaip įrodymą tyrėjai pateikė švedų psichologo Olafo Dimbergo darbą: jo eksperimente savanoriai automatiškai šypsojosi ar raukėsi, žiūrėdami į žmonių, turinčių tokią išraišką, nuotraukas. Amerikos ekspertai padarė išvadą, kad tos pačios emocijos, patirtos per ilgą gyvenimą kartu, paveikia kraujagysles ir veido raumenis. Todėl nepažįstamas žmogus, žiūrėdamas į sutuoktinius "su stažu", randa daug bendro.

Mylėti save

2006 metais Liverpulio universiteto (Britanija) mokslininkai patvirtino savo kolegų amerikiečių išvadas apie išorinį sutuoktinių panašumą. Tiesa, jie reiškinį paaiškino kitaip: jų nuomone, žmogus tiesiog pasirenka sau partnerį panašų į save.

Savanoriams buvo parodytos 320 vyrų ir moterų — susituokusių porų nuotraukos. Tyrimo dalyviai apie tai nežinojo. Jų buvo paprašyta įvardyti apytikslį žmonių nuotraukose amžių, įvertinti jų patrauklumą ir rasti bendrų bruožų.

Savanoriai laikė panašiais tuos vyrus ir moteris, kurie buvo susituokę kelerius metus — ir kuo santuoka ilgesnė, tuo labiau tai buvo pastebima. Tyrėjai padarė prielaidą, kad veido bruožai, panašūs į mūsų pačius, mums atrodo patrauklesni. Todėl išoriškai panašūs žmonės dažniau susituokia, o laikui bėgant panašumas tik stiprėja.

Po ketverių metų šią prielaidą įrodė Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai. Savanoriai tyrinėjo priešingos lyties nepažįstamų žmonių nuotraukas, tarp kurių buvo ir jų pačių nuotrauka — tik pakeista: kompiuterinė programa mergaites pavertė jaunais vyrais, o vyrus — moterimis. Bet apskritai veido bruožai liko tie patys. Beveik visi dalyviai laikė save patraukliausiais, ir jei tarp nuotraukų vietoj jų atvaizdo atsidūrė (taip pat perdaryta) jų motinos ar tėvo nuotrauka, tada jie pasirinko ją.

Pašalinti žmogiškąjį faktorių

Visai neseniai šias išvadas iš dalies patvirtino Stanfordo universiteto specialistai. Anot jų, žmonės tikrai teikia pirmenybę kuo panašesniems į save partneriams. Tiesa, laikui bėgant panašumas nedidėja, o kai kuriais atvejais, priešingai, mažėja.

Tyrėjai pašalino žmogiškąjį faktorių ir, be savanorių, įtraukė dirbtinį intelektą — VGGFace2 veido atpažinimo algoritmą — analizuoti nuotraukas. Tai, jų nuomone, turėjo garantuoti objektyvesnius rezultatus.

Dalyviai ir kompiuterinė programa ištyrė beveik tūkstančio vedusių vyrų ir moterų vaizdus. Kaip ir 1983 m. tyrime, jie pirmiausia įvertino jaunų žmonių nuotraukas, o po to jų gi nuotraukas po 20–69 metų vedybinio gyvenimo.

Eksperimentas parodė, kad nuotaka ir jaunikis dažniausiai iš tiesų yra panašūs išvaizda — savanoriai ir veido atpažinimo algoritmas padarė tokias išvadas. Tačiau hipotezę, kad vyras ir žmona bėgant metams įgyja daugiau bendrų bruožų, paneigė ir žmonės, ir dirbtinis intelektas. Kai kurie savanoriai netgi pažymėjo, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai nebėra tokie panašūs vienas į kitą, kaip šeimos gyvenimo pradžioje.

Darbo autoriai pabrėžia: jų išvados negali būti pritaikytos visiems žmonėms planetoje. Pirma, imtis yra nedidelė — tik 517 susituokusių porų. Antra, jie paėmė tik baltų heteroseksualių vyrų ir moterų nuotraukas. Be to, jie neatsižvelgė į tyrinėjusių savanorių amžiųs ir tautybę. O šie veiksniai, pasak mokslininkų, gali turėti įtakos nuotraukų vertinimui.

Tegai:
mokslas, šeima, sutuoktiniai
Tanklaivis naftos terminale Kinijoje

Kinija išstūmė JAV naftos perdirbimo srityje: ar Rusijai tai bus naudinga

(atnaujinta 00:29 2020.12.06)
Pekinas deda viltis į benziną ir dyzeliną, padidindamas jo perdirbimo pajėgumus. Jau kitais metais Kinija pagal šį rodiklį aplenks Jungtines Valstijas

Didelė tikimybė, kad amerikiečiai nusileis ir BVP atžvilgiu. Tačiau, kaip pažymi analitikai, kinams gali kliudyti antroji pandemijos banga, rašoma RIA Novosti autorės Irinos Badmajevos medžiagoje.

Lyderio kaita

KLR valstybinio statistikos biuro duomenimis, spalio mėnesį naftos perdirbimas šalyje padidėjo pustrečio procento ir pasiekė istorinį rekordą — 14,09 milijono barelių per dieną. JAV rugsėjį buvo tik 13,5 mln.

Ir kinai neketina sustoti. Kitų metų pabaigoje darbą pradės dvi naujos naftos perdirbimo įmonės, teigiama Tarptautinės energetikos agentūros lapkričio mėnesio ataskaitoje. Buvo planuojama, kad tai įvyks tik 2023 metais.

Statomos dar keturios — jų bendras pajėgumas sieks 1,2 milijono barelių per dieną. Tiek daug yra perdirbama, pavyzdžiui, visoje Britanijoje.

Kinija jau kelis dešimtmečius stengiasi patenkinti augančią benzino ir dyzelino paklausą. Pastangos nenuėjo veltui.

"Nuo 2000 metų šalis trigubai padidino naftos produktų gamybą. Iki 2025 metų naftos perdirbimas pasieks 20 milijonų barelių per dieną", — pažymi informacijos ir analitikos centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas Markas Goichmanas.

Jungtinės Valstijos praras savo lyderystę, kurią išlaikė nuo pereito šimtmečio, jau 2021 metais, mano agentūros pašnekovas.

Amerikiečiai uždaro naftos perdirbimo gamyklas dėl mažų maržų, kurios krito po naftos kainų kritimo. Praėjusiais metais juodasis auksas ne kartą atnaujino savo minimumus. Pavyzdžiui, kovo 18 dieną "Brent" naftos kaina sumažėjo 15 proc. ir pirmą kartą nuo 2003 metų jos kaina siekė 24,52 dolerio už barelį.

Pasaulinė degalų paklausa taip pat sumažėjo. Todėl naftos perdirbimas sumažėjo rekordiškais 1,7 milijono barelių. Be to, liūto dalis atiteko būtent Amerikos naftos perdirbimo gamykloms. "Vienos gamyklos uždaromos, o kitoms reikia investicijų į modernizavimą ir atsigavimą po uraganų, kurie kasmet vyksta Meksikos įlankos pakrantėje, kur ir yra didelė JAV perdirbimo pajėgumų dalis", — patikslina Markas Goichmanas.

Рабочий на нефтеперерабатывающем заводе в Гирине, Китай
© AP Photo / Ng Han Guan
Darbininkas naftos perdirbimo gamykloje Kinijoje

Žalioji energija: kas laimės, o kas pralaimės?

Dar viena Kinijos sėkmės priežastis — veiksminga kova su koronavirusu, mano "Alor Broker" analitikas Aleksejus Antonovas. KLR ekonomika atsigauna ir demonstruoja atsparumą, o Europoje ir Jungtinėse Valstijose ji toliau krenta.

Neatsitiktinai kinai pirmauja ne tik naftos perdirbimo, bet ir metalurgijos srityse. "Faktinis pirminių išteklių vartojimo centras — Kinija — dabar plėtoja aukštesnio perdalijimo perdirbimo pramonę",— sako Markas Goichmanas.

Tos pačios tendencijos pastebimos ir Indijoje, ir Artimuosiuose Rytuose, pažymi ekonomistas. Dėl to net ir Azijos regione, pavyzdžiui, Singapūre, uždaromi kai kurie pasenę Vakarų kompanijų objektai.

Be to, JAV ir Senasis pasaulis palaipsniui atsisako angliavandenilių, naudodami alternatyvius energijos šaltinius. Kinija gi nėra suvaržyta griežtais aplinkosaugos įsipareigojimais.

"JAV deda viltis į žaliąją energetiką, suteikdamos Kinijai nešvarios gamybos aikštelės vaidmenį. Ekonomiškai išsivysčiusios šalys finansuos perėjimą prie atsinaujinančių išteklių likusių sąskaita ir dar privers jas mokėti "ekologinius mokesčius". Baltųjų rūmų administracijoje tuo užsiims politinis sunkiasvoris Džonas Keris, kuris taps specialiuoju atstovu klimato klausimais prie naujo prezidento", — sako investicijų bendrovės "Hamilton" ekspertas Antonas Grinšteinas.
Солнечные батареи на фоне Нью-Йорка
© AP Photo / Mark Lennihan
Saulės baterijos Niujorko fone

Priklausančiai nuo naftos Rusijai žalias scenarijus yra susijęs su didėjančiomis įmonių sąnaudomis ir biudžeto pajamų sumažėjimu. "Išlaikant žaliavų struktūrą, Rusijai vidaus ekonomikai naudingiau, kad JAV išlaikytų lyderio pozicijas naftos perdirbimo srityje", — mano pašnekovas.

Rusija turėtų rimtai susimąstyti apie kitus iždo papildymo šaltinius, kad po 15–20 metų būtų galima pakeisti naftos pajamų trūkumą, priduria Markas Goichmanas.

Artimiausioje perspektyvoje, atsižvelgiant į padidėjusį naftos produktų vartojimą Kinijoje, būtina persiorientuoti į žaliavų eksportą šia kryptimi.

Pandemija: Azijos scenarijus  

Tačiau viskas kada nors baigiasi. Yra didelė tikimybė, kad jau 2025 m. KLR gamybos pajėgumų padidėjimas viršys paklausą. Kinijos naftos ir dujų korporacijos "CNPC" duomenimis, po penkerių metų šalyje gali būti naftos produktų perteklius 1,4 mln. barelių per parą dydžio.

"Dabar, esant įtemptiems santykiams su JAV, Kinijos naftininkus skatina noras atsirevanšuoti už užsienio prekybos apribojimus. Ir tokiu būdu pakelti valstybės prestižą", — mano Aleksejus Antonovas.

Todėl, ekstrapoliuojant dabartines tendencijas trejiems ar penkeriems metams į priekį, galima tikėtis lyderystės pokyčių ne tik naftos perdirbimo pramonėje, bet ir pagal pagrindinį ekonominį rodiklį — BVP dydį.

Женщина проходит мимо НПЗ в районе Тхоукуавань в Гонконге
© AFP 2020 / Isaac Lawrence
Moteris eina pro naftos perdirbimo gamyklą Honkonge

"Prieš pandemiją Kinijai truko penkerių metų, kad aplenktų Amerikos ekonomiką. Dabar, dėl efektyvesnės kovos su koronaviruso plitimu, kinai gali prasiveržti į priekį anksčiau", — sako Antonas Grinšteinas.

Kitas klausimas, ar JAV yra pasirengusios atiduoti savo pozicijas. Amerikos valdantieji bandė išspręsti problemą ekonomiškai ir diplomatiškai, pažymi analitikas. Bet tai nesuveikė. Ir dabar prezidentą-verslininką keičia prezidentas-politikas.

Be to, staigus naftos perdirbimo produktų paklausos padidėjimas Kinijoje yra susijęs su epidemiologinės padėties pagerėjimu. Tačiau Azijoje neatmetama antroji banga. Susirgimo protrūkiai jau užfiksuoti Indonezijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Tai gali radikaliai pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp JAV ir Kinijos.

Tegai:
Rusija, naftos produktai, Kinija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva mano, kad gali pagerinti ekonomiką su Kinijos pagalba
Skurdo nebėra. Ką Kinija nugalės toliau?
Amerikos ekspertas: neišvengiama konkurencija tarp JAV ir Kinijos ieškant mėnulio
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 15:22 2020.12.05)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metasi pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metš naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienius šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai