Армонайте,  Ингрида Шимоните, Габриэлис Ландсбергис, Виктория Чмилите на подписании коалиционного соглашения

Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė ko ji sieks Lietuvai?

(atnaujinta 15:43 2020.11.14)
Praėjus Seimo rinkimams ir 2016–2020 metų kadencijos Seimui baigiant savo darbą, perimti valdžios vairą jau pasiruošusi nauja dešinioji TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos vyriausybė

Aišku, kad Lietuvos laukia 4 metai tiesioginio Landsbergių klano valdymo. Tačiau ką tai reiškia konkrečiai? Į šį klausimą didžiąja dalimi atsako pati naujosios koalicijos sutartis — tad apie ją ir pakalbėkime...

Taigi, persiskaičius praėjusį ketvirtadienį (lapkričio 5 dieną) paskelbtos ir šį pirmadienį (lapkričio 9 dieną) pasirašytos koalicijos sutarties tekstą, jau nesunku apčiuopti pagrindinius būsimus naujosios vyriausybės veiklos akcentus...

Kokie jie yra?

1. Už abstrakčių frazių — konkretus rusofobijos ir amerikanofilijos intensyvinimas. Koalicijos sutartyje po I skirsnio apie "Bendruosius principus" (kurie apibrėžia koalicijos dalyvių tarpusavio santykius ir įsipareigojimus) eina II, pavadinimu "Koalicijos vertybiniai įsipareigojimai". Jame vyrauja abstrakčios frazės apie "laisvę ir atsakomybę", "žmogaus teises" ir pan., kuriais neoliberaliam kursui siekiama suteikti "patrauklų", atseit, "už viską, kas gera, prieš viską, kas bloga", veidą. Bet jau čia nesunku įžvelgti tikrąją naujosios vyriausybės esmę, antai štai, kas rašoma dėl užsienio politikos:

"2. 6. Vertybinė užsienio politika. Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje — nuo Baltarusijos iki Taivano. Užtikrinsime užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumą ir įgyvendinsime Nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Gilinsime Lietuvos įsitraukimą ir aktyvesnį dalyvavimą formuojant ES politiką."

Taigi, iš esmės pasisakoma už tolimesnį "spalvotųjų revoliucijų" rėmimą (pridurkime, kad cituojamosios sutarties 4.3. punkte žadama "absoliuti" Baltarusijos Astravo AE blokada) ir apskritai visapusišką dėjimąsi prie JAV-NATO-ES imperijos vykdomų neokolonijinės agresijos aktų. Be abejo — ir apie kuo didesnį integravimąsi į tą pačią imperiją.

Tiesa, tokia linija buvo ir prie LVŽS, ir apskritai visos "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo laikotarpiu. Bet galime neabejoti, kad prie tiesioginio Landsbergių klano valdymo, visa tai bus vykdoma su dar didesniu uolumu...

2. Neoliberalizmas ekonomikoje ir socialinėje sferoje. Nors III koalicijos sutarties skirsnyje, "Svarbiausi koalicijos prioritetai", kur skelbiami ekonominės ir socialinės politikos tikslai, netrūksta gražbylysčių, bendra tendencija visgi turėtų būti aiški (žvelgiant tiek į TS-LKD, tiek į Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos programas bei istoriją): valstybinės išlaidos, kurias LVŽS kreipdavo labiau pašalpoms ir šiaip socialinei sferai palaikyti, naujoji vyriausybė perves stambaus kapitalo, ir taip pat privačių mokyklų (taigi, Landsbergių šeimos verslo...) rėmimui; yra užuominų ir į sveikatos apsaugos privatizavimą.

Žodžiu, pirmenybė bus teikiama maksimaliam kapitalo pelnui. O darbo žmogus palauks. Pridėkime prie to dar besiartinančią krizę — ir gausime tikrai "neblogą" kokteilį...

3. Antitarybinės, antikomunistinės politikos stiprinimas. Nors visas 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos respublikos identitetas faktiškai formuojamas antitarybiškumo, antikomunizmo ir rusofobijos pagrindu, vis dėlto, įstatymu kovoti prieš tarybinę istoriją ir "komunizmo šmėklą", kaip įprasta, tesiima konservatoriai (pavyzdžiui, 170-2 BK str. — konservatorių "kūdikis"). Ir tai aiškiai patvirtinama V koalicijos sutarties skirsnyje — "Atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašas":

"5.2.1. Įstatymų pakeitimai, leidžiantys užtikrinti viešųjų erdvių dekomunizavimą."

Nesunku numanyti, kad čia pirmiausia taikomasi į rašytojo-komunisto, lietuvių literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą Vilniaus miesto centre. Tačiau tikėtina yra ir tai, kad už tokių "įstatymų pakeitimų" siekių slypi ir siekis suintensyvinti kovą su tarybinių karių kapinėmis ir apskritai su Lietuvoje likusiais 1941–1945 metų Didžiojo Tėvynės karo atminimo ženklais.

Taigi, bus einama link dar griežtesnės "istorijos politikos", o paprasčiau šnekant — valstybinio lygio istorijos klastojimo ir, atitinkamai, Lietuvos ir lietuvių tautos mankurtizavimo politikos.

4. Vaivorykštinis fašizmas: lengvieji narkotikai, LGBT ir juvenalinė justicija. Aukščiau cituotame V koalicijos sutarties skirsnyje, be kita ko, randame ir punktus dėl lengvųjų narkotikų legalizavimo, vienalyčių partnerysčių įvedimo ir liūdnai pagarsėjusios Stambulo sutarties ratifikavimo.

Cituoju paeiliui:

"5.2.5. Įstatymų pakeitimai, panaikinantys baudžiamąją atsakomybę už psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti."

Toliau:

"5.2.6. Įstatymų pakeitimai, leidžiantys įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, grindžiamą tarpusavio atsakomybe bei savanorišku apsisprendimu prisiimti teises ir pareigas."

Ir galiausiai:

"5.2.7. Stambulo konvencijos ratifikavimas Seime."

Pirmieji du iš trijų čia pacituotų punktų — tai Laisvės partijos pagrindiniai programiniai akcentai, sakykime, toji politinė "vizitinė kortelė", kuria jie kreipiasi į vakarietiško ultraliberalizmo, vartotojiškos pseudokultūros ir šiaip miesčioniškumo dvasios nuodais apsikrėtusius Vilniaus bei kitų didmiesčių jaunimo sluoksnius.

O vienalytės partnerystės, be to, tėra startinė pozicija arba, sakykime, "Trojos arklys", atitinkamoms jėgoms siekiant homoseksualių "santuokų" įvedimo. Ir Laisvės partija to net neslepia — bėda tik ta, kad Lietuvoje šiam siekiui įgyvendinti reikėtų pakeisti galiojančios 1992 metų Konstitucijos 38-ąjį straipsnį.

Tuo tarpu Stambulo konvencija — tai tarptautinio LGBT judėjimo, kraštutinio feminizmo ir puolimo prieš tradicinės šeimos instituciją dalis, kurią ratifikuodamos, valstybės faktiškai įsipareigoja vykdyti vakarietiško stiliaus juvenalinę justiciją.

Taigi, štai kokie yra naujosios TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicijos siekiai: papildomai jų komentuoti tikriausiai nereikia. Pridurčiau nebent tai, kad ("Delfių" ir pan. propagandos kanalų kurstomi) visokie politiniai nesubrendėliai verkšlendavo, kad 2016–2020 metų LVŽS vyriausybės būta "draudimų vyriausybės" ir štai, tikriausiai dabar galvoja galų gale išsirinkę "laisvės", žodžiu, nebe draudimų, o leidimų vyriausybę...

Ir tikriausiai taip: ši, 2020–2024 metų vyriausybė, kurią formuoja konservatoriai ir liberalai, bus visiškos laisvės vyriausybė, visiško leidimo veikti vyriausybė... Tiktai kokios laisvės ir kokio leidimo? Na, tai jau matyti iš jų skelbiamų siekių — taigi, jei turėjome draudimų vyriausybę, be savo gausių ydų, vis dėlto varžiusią kai kurių klanų grobuoniškus instinktus, dabar turėsime vyriausybę, kurios tikslai sueina į vieną pagrindinį momentą — laisvę niekšams daryti niekšybes.

Štai kas mūsų ir laukia ateinančius 4 metus. Tokia, atseit, laisvė, tokia perspektyva. Kiek ji kainuos ir taip smarkiai nukraujavusiai šaliai ir tautai — pamatysime su laiku.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vyriausybė, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Vašingtonas, archyvinė nuotraukos

Amerikiečiai suprato, kad juos apiplėšinėja

(atnaujinta 12:31 2020.12.02)
Prezidento Donaldo Trampo mokesčių skandalas privertė amerikiečius susimąstyti, kad sistemoje kažkas negerai

Prisiminkime, kad 2017 metais milijardierius į federalinį iždą sumokėjo komišką 750 USD sumą. Tuo tarpu valytoja, kurios metinis atlyginimas siekia 30 000 USD, JAV moka federalinį mokestį, kuris siekia apie 1900 USD. Tai neįskaitant valstybės mokesčių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, iš viso dar maždaug trijų tūkstančių.

Ekonominės krizės, užmaskuotos kaip pandemija, fone Amerikos visuomenė susidomėjo šiuo keistu disbalansu. Socialiniuose tinkluose buvo raginimų kaip nors susitvarkyti situaciją. Kairiųjų pažiūrų pagal vietos standartus politikas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) savo Twitter paskyroje išdrįso paviešinti pretenzijas visagaliam Džefui Bezosui (Jeff Bezos). "Amazon" būtų verta sumokėti daugiau nei nulį dolerių federalinio pajamų mokesčio", — nedrąsiai pareiškė JAV senatorius.

Net kai kurios žiniasklaidos priemonės išdrįso paliesti tabu temą. Amerikos žiniasklaida atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą tarptautinės viešosios organizacijos "Tax Justice Network" pranešimą.

"TJN" ekspertai apskaičiavo, kad pasaulio šalys kasmet praranda mažiausiai 467 mlrd. USD mokesčių įplaukų. Didžiausios pasaulio korporacijos reguliariai užsiima aktyvų išvedimu per ofšorines bendroves į užsienį ir nepakankamu pelno įvertinimu. Dauguma šių bendrovių priklauso amerikiečiams.

"Dar 90-ųjų pabaigoje "Big Pharma", kompiuterinių technologijų ir interneto korporacijos atstovai tapo mokesčių slėpimo ir pelno grąžinimo per ofšorus lyderiais", — interviu Salon.com sakė Niujorko ekonomistas Džeimsas Henris (James Henry).

Tarp farmacijos kompanijų, kurios vengia mokesčių, Henris įvardijo garsiąją "Pfizer". Ji ką tik baigė kurti koronaviruso vakciną. Įdomu tai, kad šie tyrimai buvo finansuojami iš federalinio biudžeto, kurį "Pfizer" vengia papildyti, tačiau visos teisės į vakciną yra privati savininkų nuosavybė.

Henrio paminėtos IT milžinės rado būdą nuslėpti savo pelną amžių sandūroje. Tada didžiausių kompiuterių korporacijų būstinė buvo įregistruota Dubline. Teoriškai tuo metu pelno mokestis Airijoje buvo dešimt procentų. Tačiau "Google", "Microsoft", "Facebook", "Apple" su šalies vyriausybėmis sudarė sutartis specialiomis sąlygomis. Jų esmė ir mokesčių tarifų dydis nebuvo atskleisti. JAV IT gigantai tik uždirbo ir nieko nemokėjo.

Daugelį metų spauda skatino nepaprastą kompiuterių genijų naujovę ir kūrybiškumą, tačiau, tiesą sakant, jie savo sėkmę turėjo įsiskolinti nepastebimiems buhalteriams, kurie mokėjo savo pelną nukreipti ramiems ofšorinių kompanijų užutekiams.

2018 metais 91 didžiausia korporacija iš "Fortune 500" sąrašo JAV visiškai nemokėjo federalinio pajamų mokesčio. Tarp "Dodgers" buvo žinomi visame pasaulyje "General Electric" ir "Chevron", "Starbucks" ir "Netflix", "Delta Air Lines" ir "Invidia".

2019 metais turtingiausias žmogus pasaulyje p. Bezosas pagaliau sumokėjo JAV pajamų mokestį. Tačiau jo kritikai iškart pastebėjo, kad, atsižvelgiant į milijardinį "Amazon" pelną, 2018 metų mokestis buvo apskaičiuotas neįtikėtino dydžio — 1,2 proc.

Dešimtmečius pažangi mūsų visuomenė mus įtikino, kad JAV ekonomika yra aukso standartas visam pasauliui, "rinka viską nuspręs" ir valstybė neturėtų kištis į jos gyvenimą.

Amerikos ekonomika grafiškai ir vaizdžiai parodo, kaip iš tikrųjų sprendžia rinkos. Silpnos valstybės apleidžia priežiūros ir bausmės vykdymo funkcijas, o šiomis sąlygomis tarptautinės korporacijos ir pavieniai piliečiai daro ką nori. Nepalankiausioje padėtyje esantys gyventojų sluoksniai tempia visą šalį, o jų turtingi tautiečiai šią šalį naudoja tik savo reikmėms, kartas nuo karto lipdami į valstybės biudžetą kaip į savo kišenę.

"Apple" trijose ofšorinėse kompanijose turi 181 milijardą dolerių, "General Electric" turi 118 milijardų dolerių 118 įmonių, "Microsoft" — 108 milijardus dolerių, teigiama ne pelno organizacijos "Oxfam" ataskaitoje.

Tai nereiškia, kad Amerika nemėgino susidoroti su šia siaubinga nelygybe. Pavyzdžiui, ten ilgą laiką galiojo progresinis mokestis, kurio įvedimo iš mūsų nuolat reikalauja patriotiškai nusiteikę ekonomistai. Tačiau tai nepadeda: aukšti tarifai verčia turtinguosius dar greičiau atsiimti pinigus.

Prezidentas Trampas gerokai sumažino įmonių pajamų mokesčius, kad paskatintų korporacijų mokėjimus. Bet ne, ir tai nesuveikė. Jei į valdžią atėjusi demokratų partija bandys kelti mokesčius, pinigų pervedimas į ofšorus tik pagreitės.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Demokratų partijos atstovai nesiruošia rimtai kovoti su šia problema. Faktas yra tas, kad visoje šalyje mokesčių slėpimo sportas nežino ribų. Pinigus slepia visi: fiziniai ir juridiniai asmenys, demokratai ir respublikonai — nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir politinės orientacijos.

Turtingiausią respublikoną Mičą Makonelį (Mitch McConnell) politiniai oponentai kaltina nuslėpus pelną iš savo žmonos verslo Maršalo salose. Turtingiausias demokratas Džonas Keris (John Kerry), vedęs legendinės Heinzo šeimos narę, daro tą patį, tik Kaimanų salose.

Panašu, kad aktyvistams ir žurnalistams tai nerūpi. Politikų mokesčių deklaracijos tiriamos po padidinamuoju stiklu visose normaliose demokratinėse šalyse — ar tai būtų Rusija, ar Prancūzija, Argentina ar Pietų Korėja. Tačiau JAV ši tema yra tabu visoms gerbiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Struktūros, kurios teoriškai turėtų kontroliuoti ir užgniaužti visą šią gėdą, pačios aktyviai dalyvauja šiame procese. 2013 metais buvo pagauta viena garsiausių audito firmų pasaulyje "Ernst and Young", padedanti savo klientams amerikiečiams per metus išvesti daugiau nei 2 mlrd. Pripažindama savo kaltę, bendrovė sudarė sutartį su teismu ir sumokėjo 123 milijonų dolerių baudą.

Tačiau tai niekaip nepaveikė įmonės reputacijos. Britų "Ernst and Young" vis dar yra viena iš keturių pirmaujančių audito įmonių pasaulyje. O tokios Didžiosios Britanijos ofšorai kaip Kaimanų salos išlieka geidžiamiausia pajamų slėpimo vieta.

JAV mokesčių sistema garsėja savo griežtumu. Asmuo tikrai rizikuoja atsisėsti ant gulto vien dėl to, kad nepateikia deklaracijos. Tačiau "teisingi" žmonės egzistuoja lygiagrečių įstatymų pasaulyje. Federalinės struktūros yra per silpnos, kad galėtų susidoroti su tarptautinėmis korporacijomis ir jų lyderiais.

Jų milijardieriai kalinami už ekonominius nusikaltimus Italijoje ir Rusijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Valstybė šiose šalyse bando kontroliuoti rinką, kol ji neprarijo visuomenės. Tačiau šiandien neįmanoma įsivaizduoti Amerikos oligarcho už grotų — kad ir kiek milijardų jis ten paslėpė nuo mokesčių tarnybos.

Džefas Bezosas kalėjime? Tai neįsivaizduojama. Paprasčiausiai amerikiečiams tai net į galvą neateitų. Lygiai taip pat kaip 1780 metais paprastiems prancūzams buvo neįsivaizduojama mintis imti ir nukirsti karaliui galvą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apgaulė, Amerika
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 3-iosios šventės

(atnaujinta 22:56 2020.12.02)
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 338-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 28 dienos

Šiandien minima Tarptautinė žmonių su negalia diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1951 — gimė Vytautas Rumšas, lietuvių teatro aktorius.

1991 — Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada;

1993 — atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

2001 — pirmą kartą Santarvės premijos laureatu tapo užsienio pilietis — Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Ši diena pasaulio istorijoje

1586 — iš Amerikos į Angliją atvežtos bulvės;
1621 — Galilėjus išrado teleskopą;
1818 — prisijungusi prie JAV Ilinojaus valstija tapo 21-aja valstija;
1967 — atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija žmogui: Keiptaune chirurgas Kristianas Bernaras persodino širdį žydų išeiviui iš Lietuvos Luisui Vaškanskiui. Pacientas po operacijos išgyveno aštuoniolika dienų;
1973 — JAV kosminis palydovas "Pioneer 10" atsiuntė pirmąsias Jupiterio nuotraukas;
1976 — roko grupė Sex Pistols pradėjo kontraversiškąjį turą po Jungtinę Karalystę;
1990 — susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.

1948 — gimė John Michael Osbourne, roko muzikantas, iki 1978 grupės "Black Sabbath" vokalistas, vėliau pradėjęs solo karjerą, o pastaruoju metu tapęs realybės televizijos žvaigžde (realybės šou "The Osbournes").

Vardadienį švenčia Atalija, Audinga, Audingas, Gailintas, Ksavera, Ksaveras, Ksaverija, Linvyda, Linvydas, Linvydė.

Krikščionių minimas Šv. Pranciškus Ksaveras (1506–1552), gimęs Ispanijoje. Mokėsi Paryžiuje, kur sutiko šv. Ignacą Lojolą ir tapo jo bendražygiu, vienu pirmųjų naujos Jėzuitų Draugijos nariu. 1537 m. buvo įšventintas kunigu, o 1541 m. popiežiaus prašymu buvo pasiųstas misijų darbui į Indiją. Ligos ir vargų išsekintas mirė 1552 m. Kinijos pakrantėje, Sanciano saloje. 1929 m. pop. Pijus XI jį drauge su šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese paskyrė misijų pagonių kraštuose globėju.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai