Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijos rusofobai pasirodė esą Kremliaus agentai

(atnaujinta 20:16 2020.11.15)
Šalies rinkimų komisijos duomenimis, balandžio 25 dieną Estijoje planuotas surengti referendumas dėl šeimos koncepcijos per šį laikotarpį negali įvykti

Oficiali priežastis yra grynai techninė. Remiantis teisės aktų naujovėmis, iki to laiko respublikoje turėtų būti įvestas elektroninis rinkėjų sąrašas, kad pilietis galėtų balsuoti bet kurioje jam patogioje rinkimų apylinkėje, tačiau neturėtų galimybės to padaryti pakartotinai.

Iki šios dienos naujos sistemos darbai dar nėra baigti, dėl to gali kilti abejonių dėl referendumo teisėtumo. Kaip alternatyvą atsakingos struktūros siūlo balsavimą perkelti mėnesiu — gegužės pabaigai.

Tačiau yra įtarimas, kad už formalių techninių sunkumų slepiasi kur kas reikšmingesni politiniai motyvai, nes artėjant plebiscitui šalies valdžia pateko į labai nemalonią jai situaciją.

Tarptautinėje arenoje trys Baltijos valstybės nepriekaištingai vykdo savo iš anksto nustatytą vaidmenį kaip pirmoji gynybos linija prieš baisiąją Rusiją ir pažangiausių idėjų pluoštas tamsioje savo rytinės kaimynės sumanaus konservatyvumo karalystėje. Už tai jiems atleidžiamos mažos silpnybės nacionalizmo, kaip valstybės politikos, forma.

Bet staiga paaiškėjo, kad pačioje Estijos valstybės širdyje išaugo ir sustiprėjo tiesiog nepriimtinos idėjos, o ypač homofobija.

Atradimas pasirodė dar sukrečiamesnis, nes prieš kelis mėnesius respublika galėjo išdidžiai vadintis regiono LGBT avangardu.

Dar 2014 metais šalis priėmė Bendro gyvenimo įstatymą, leidusį vienos lyties asmenų poroms užmegzti vadinamąją civilinę partnerystę. Po poros metų įvyko pirmasis homoseksualų įvaikinimas. Šiemet prezidentė Kersti Kaljulaid gavo vietos LGBT bendruomenės apdovanojimą "Vaivorykštės herojus". O rugpjūtį rašytojui Mikkui Pärnitsui buvo įteikta valstybinė premija už smurto prevenciją. Paskutinis renginys sulaukė nemažo atgarsio net Rusijoje, nes laureatas į ceremoniją atvyko žaviai rausva suknele, kulnais ir grakščiais apvaliais auskarais. Ir savo kalboje jis liberalų sluoksniuose išsakė moderniausią mintį, kad "tradicinė šeima yra pati pavojingiausia vieta vaikui".

Tačiau staiga retrogradai, kurių aukštosios valdžios struktūrose buvo nemažai, pradėjo kontrpuolimą.

Pagrindinė varomoji jėga buvo Konservatyvioji liaudies partija (EKRE). Organizacija garsėja savo skandalingu populizmu, radikaliu nacionalizmu ir rusofobija. Visų pirma, ji siekia susigrąžinti Rusijos "aneksuotą" Ivangorodą ir Pečorą. Kad ir kaip bebūtų, partija yra valdančiosios koalicijos dalis — ir būtent ji inicijavo referendumą, kuriame respublikos piliečiai turi nuspręsti, ar santuoka yra tik vyro ir moters sąjunga, ar platesnė sąvoka.

Be to, partijos įkūrėjas ir dar neseniai Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė pateikė keletą komentarų, dėl kurių liberali visuomenės dalis labai supyko. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie būsimo plebiscito temą, jis pasakė: tegul "nepatenkinti gėjai bėga į Švediją".

Beje, nepaisant šurmulio, jis tada išsaugojo ministro postą. Jis paliko jį tik prieš keletą dienų dėl kito skandalo, kai tiesiai šviesiai pareiškė, kad "visiškai nėra abejonių, jog rinkimai JAV buvo suklastoti", o Džo Baideną jis taip pat pavadino korumpuotu pareigūnu. Jam nebebuvo atleista už tokį užjūrio sąjungininko įžeidimą.

Tačiau tai nesumažina Estijos valdžios institucijų referendumo problemų.

Sociologija nedviprasmiškai liudija apie nepakenčiamų retrogradų įžūlų dominavimą Estijos visuomenėje, dėl kurio "griaunamas (nuo 90-ųjų pradžios kruopščiai kuriamos šalies — Sputnik) įvaizdis".

Šiandien respublika organizavo visų liberalių jėgų — politikų ir visuomenės veikėjų, mokslininkų ir tiesiog vietinių įžymybių, kurie bendromis pastangomis vykdydami išplėstinę kampaniją turi įtikinti "atsilikusius" gyventojus pereiti į "šviesos pusę", mobilizavimą.

Neatmetama galimybė, kad jiems padės papildomas agresyvios propagandos mėnuo.

Kalbant apie Koservatyviąją liaudies partiją ir asmeniškai Martą Helmę, jiems jau pareikšti įtarimai, kad užpatentuoti rusofobai iš tikrųjų išreiškia rusakalbių gyventojų interesus, kurie garsėja ypač homofobiškomis nuotaikomis. Na, iš čia jau netoli iki tiesioginių kaltinimų dirbant Maskvos naudai. Taip pat, buvęs Vidaus reikalų ministerijos vadovas, be to, kad įžeidė gėjus, sugebėjo dar "pagirti" Vladimirą Putiną, pavadindamas jį, baisu sakyti, "pragmatiku".

Nors tiems, kurie ieško kaltų dėl to, kas vyksta, ir dėl politiškai neteisingos EKRE apostazijos turėtų žvelgti ne į rytus, o į kitą pusę: ten, kur Lenkijos ir Vengrijos valdžia nuosekliai lenkia savo liniją — itin nutolusią nuo liberalių standartų. Daug labiau tikėtina, kad Martas Helmė ir jo draugai yra jų įkvėpti.

Tuo pat metu Europai ir JAV tai galbūt net blogesnis variantas nei bandymai viską nurašyti Kremliaus rankai. Nes jei net Baltijos šalyse kyla nuotaikos, "jei tai gali padaryti Varšuva ir Budapeštas, galime ir mes", tai reiškia, kad kolektyvinių Vakarų perspektyvos net iš ten atrodo niūrios.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, LGBT, Estija
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Vašingtonas, archyvinė nuotraukos

Amerikiečiai suprato, kad juos apiplėšinėja

(atnaujinta 12:31 2020.12.02)
Prezidento Donaldo Trampo mokesčių skandalas privertė amerikiečius susimąstyti, kad sistemoje kažkas negerai

Prisiminkime, kad 2017 metais milijardierius į federalinį iždą sumokėjo komišką 750 USD sumą. Tuo tarpu valytoja, kurios metinis atlyginimas siekia 30 000 USD, JAV moka federalinį mokestį, kuris siekia apie 1900 USD. Tai neįskaitant valstybės mokesčių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, iš viso dar maždaug trijų tūkstančių.

Ekonominės krizės, užmaskuotos kaip pandemija, fone Amerikos visuomenė susidomėjo šiuo keistu disbalansu. Socialiniuose tinkluose buvo raginimų kaip nors susitvarkyti situaciją. Kairiųjų pažiūrų pagal vietos standartus politikas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) savo Twitter paskyroje išdrįso paviešinti pretenzijas visagaliam Džefui Bezosui (Jeff Bezos). "Amazon" būtų verta sumokėti daugiau nei nulį dolerių federalinio pajamų mokesčio", — nedrąsiai pareiškė JAV senatorius.

Net kai kurios žiniasklaidos priemonės išdrįso paliesti tabu temą. Amerikos žiniasklaida atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą tarptautinės viešosios organizacijos "Tax Justice Network" pranešimą.

"TJN" ekspertai apskaičiavo, kad pasaulio šalys kasmet praranda mažiausiai 467 mlrd. USD mokesčių įplaukų. Didžiausios pasaulio korporacijos reguliariai užsiima aktyvų išvedimu per ofšorines bendroves į užsienį ir nepakankamu pelno įvertinimu. Dauguma šių bendrovių priklauso amerikiečiams.

"Dar 90-ųjų pabaigoje "Big Pharma", kompiuterinių technologijų ir interneto korporacijos atstovai tapo mokesčių slėpimo ir pelno grąžinimo per ofšorus lyderiais", — interviu Salon.com sakė Niujorko ekonomistas Džeimsas Henris (James Henry).

Tarp farmacijos kompanijų, kurios vengia mokesčių, Henris įvardijo garsiąją "Pfizer". Ji ką tik baigė kurti koronaviruso vakciną. Įdomu tai, kad šie tyrimai buvo finansuojami iš federalinio biudžeto, kurį "Pfizer" vengia papildyti, tačiau visos teisės į vakciną yra privati savininkų nuosavybė.

Henrio paminėtos IT milžinės rado būdą nuslėpti savo pelną amžių sandūroje. Tada didžiausių kompiuterių korporacijų būstinė buvo įregistruota Dubline. Teoriškai tuo metu pelno mokestis Airijoje buvo dešimt procentų. Tačiau "Google", "Microsoft", "Facebook", "Apple" su šalies vyriausybėmis sudarė sutartis specialiomis sąlygomis. Jų esmė ir mokesčių tarifų dydis nebuvo atskleisti. JAV IT gigantai tik uždirbo ir nieko nemokėjo.

Daugelį metų spauda skatino nepaprastą kompiuterių genijų naujovę ir kūrybiškumą, tačiau, tiesą sakant, jie savo sėkmę turėjo įsiskolinti nepastebimiems buhalteriams, kurie mokėjo savo pelną nukreipti ramiems ofšorinių kompanijų užutekiams.

2018 metais 91 didžiausia korporacija iš "Fortune 500" sąrašo JAV visiškai nemokėjo federalinio pajamų mokesčio. Tarp "Dodgers" buvo žinomi visame pasaulyje "General Electric" ir "Chevron", "Starbucks" ir "Netflix", "Delta Air Lines" ir "Invidia".

2019 metais turtingiausias žmogus pasaulyje p. Bezosas pagaliau sumokėjo JAV pajamų mokestį. Tačiau jo kritikai iškart pastebėjo, kad, atsižvelgiant į milijardinį "Amazon" pelną, 2018 metų mokestis buvo apskaičiuotas neįtikėtino dydžio — 1,2 proc.

Dešimtmečius pažangi mūsų visuomenė mus įtikino, kad JAV ekonomika yra aukso standartas visam pasauliui, "rinka viską nuspręs" ir valstybė neturėtų kištis į jos gyvenimą.

Amerikos ekonomika grafiškai ir vaizdžiai parodo, kaip iš tikrųjų sprendžia rinkos. Silpnos valstybės apleidžia priežiūros ir bausmės vykdymo funkcijas, o šiomis sąlygomis tarptautinės korporacijos ir pavieniai piliečiai daro ką nori. Nepalankiausioje padėtyje esantys gyventojų sluoksniai tempia visą šalį, o jų turtingi tautiečiai šią šalį naudoja tik savo reikmėms, kartas nuo karto lipdami į valstybės biudžetą kaip į savo kišenę.

"Apple" trijose ofšorinėse kompanijose turi 181 milijardą dolerių, "General Electric" turi 118 milijardų dolerių 118 įmonių, "Microsoft" — 108 milijardus dolerių, teigiama ne pelno organizacijos "Oxfam" ataskaitoje.

Tai nereiškia, kad Amerika nemėgino susidoroti su šia siaubinga nelygybe. Pavyzdžiui, ten ilgą laiką galiojo progresinis mokestis, kurio įvedimo iš mūsų nuolat reikalauja patriotiškai nusiteikę ekonomistai. Tačiau tai nepadeda: aukšti tarifai verčia turtinguosius dar greičiau atsiimti pinigus.

Prezidentas Trampas gerokai sumažino įmonių pajamų mokesčius, kad paskatintų korporacijų mokėjimus. Bet ne, ir tai nesuveikė. Jei į valdžią atėjusi demokratų partija bandys kelti mokesčius, pinigų pervedimas į ofšorus tik pagreitės.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Demokratų partijos atstovai nesiruošia rimtai kovoti su šia problema. Faktas yra tas, kad visoje šalyje mokesčių slėpimo sportas nežino ribų. Pinigus slepia visi: fiziniai ir juridiniai asmenys, demokratai ir respublikonai — nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir politinės orientacijos.

Turtingiausią respublikoną Mičą Makonelį (Mitch McConnell) politiniai oponentai kaltina nuslėpus pelną iš savo žmonos verslo Maršalo salose. Turtingiausias demokratas Džonas Keris (John Kerry), vedęs legendinės Heinzo šeimos narę, daro tą patį, tik Kaimanų salose.

Panašu, kad aktyvistams ir žurnalistams tai nerūpi. Politikų mokesčių deklaracijos tiriamos po padidinamuoju stiklu visose normaliose demokratinėse šalyse — ar tai būtų Rusija, ar Prancūzija, Argentina ar Pietų Korėja. Tačiau JAV ši tema yra tabu visoms gerbiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Struktūros, kurios teoriškai turėtų kontroliuoti ir užgniaužti visą šią gėdą, pačios aktyviai dalyvauja šiame procese. 2013 metais buvo pagauta viena garsiausių audito firmų pasaulyje "Ernst and Young", padedanti savo klientams amerikiečiams per metus išvesti daugiau nei 2 mlrd. Pripažindama savo kaltę, bendrovė sudarė sutartį su teismu ir sumokėjo 123 milijonų dolerių baudą.

Tačiau tai niekaip nepaveikė įmonės reputacijos. Britų "Ernst and Young" vis dar yra viena iš keturių pirmaujančių audito įmonių pasaulyje. O tokios Didžiosios Britanijos ofšorai kaip Kaimanų salos išlieka geidžiamiausia pajamų slėpimo vieta.

JAV mokesčių sistema garsėja savo griežtumu. Asmuo tikrai rizikuoja atsisėsti ant gulto vien dėl to, kad nepateikia deklaracijos. Tačiau "teisingi" žmonės egzistuoja lygiagrečių įstatymų pasaulyje. Federalinės struktūros yra per silpnos, kad galėtų susidoroti su tarptautinėmis korporacijomis ir jų lyderiais.

Jų milijardieriai kalinami už ekonominius nusikaltimus Italijoje ir Rusijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Valstybė šiose šalyse bando kontroliuoti rinką, kol ji neprarijo visuomenės. Tačiau šiandien neįmanoma įsivaizduoti Amerikos oligarcho už grotų — kad ir kiek milijardų jis ten paslėpė nuo mokesčių tarnybos.

Džefas Bezosas kalėjime? Tai neįsivaizduojama. Paprasčiausiai amerikiečiams tai net į galvą neateitų. Lygiai taip pat kaip 1780 metais paprastiems prancūzams buvo neįsivaizduojama mintis imti ir nukirsti karaliui galvą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apgaulė, Amerika

Ačiū Rusijai: Kalnų Karabache atidaromos mokyklos ir ligoninės

(atnaujinta 16:40 2020.12.02)
Rusijos taikdariai aktyviai padeda atkurti taikų gyvenimą Kalnų Karabacho regione, anksčiau buvo paskelbta, kad rusai įrengė lauko ligoninę

Stepanakerto mokyklose atnaujinamas ugdymo procesas, o vietiniai gimdimo namai taip pat atnaujina savo veiklą, čia po karo jau buvo priimtos pirmosios gimdyvės. Nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos sostinėje jau verda ramus gyvenimas.

Žmonės grįžta į savo namus, parduotuvės dirba, važinėja viešasis transportas, jau galima ramiai vaikščioti miesto gatvėmis, nesijaudinant dėl savo saugumo. Kitose gyvenvietėse taip pat vyksta civilinės infrastruktūros atkūrimo darbai. Tai daugiausia lemia Rusijos taikdariai, kurie daro viską, kas jų galioje, kad vietos gyventojai kuo greičiau galėtų grįžti į taikų gyvenimą.

Tegai:
parama, Rusija, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Kodėl Vakarai nepatenkinti konflikto valdymu Kalnų Karabache
Išminavimo perspektyvos Kalnų Karabache
Rusijos taikdariai stebi saugumą Lačino koridoriuje
Rusijos kariuomenė Stepanakerte įrengė ligoninę