Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Andrzejus Duda ir Gitanas Nauseėda, archyvinė nuotrauka

Lenkija ruošiasi didelei kovai su Europos Sąjunga. Lietuva pasitraukė

(atnaujinta 10:10 2020.11.20)
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda atvyko į Lietuvą moralinės ir politinės paramos iškart po to, kai Varšuva kartu su Budapeštu vetavo ES biudžeto projektą. Tačiau Vilniuje Lenkijos prezidentas sulaukė šalto priėmimo

Kartu su Vengrija vetavusi ES biudžeto projektą, Varšuva perėjo į atvirą konfrontaciją su Briuseliu. Ir kaip žinia, didelėje kovoje reikalingi sąjungininkai. Taigi Andžejus Duda atvyko jų ieškoti Baltijos pakrantėje. Kas, jei ne lietuviai, turėtų padėti lenkams jų sunkioje kovoje? Juk dviejų didžiųjų tautų draugystė siekia šimtmečius. Prisiminkite, lietuviai, apie Liublino uniją, apie bendrą operaciją "Lžedmitrijus", apie bendrą kovą su "sovietiniu palikimu".

"Liublino unija nėra muziejinis eksponatas, tai yra veidrodis, į kurį gali pažiūrėti šių laikų Europos integracijos atstovai. Tai yra puikus pavyzdys, kai sėkmingai kuriama laisvų ir lygių tautų bendra politinė bendrija, tautų, kurios susidraugavo, norėjo kartu gyventi draugiškai, kartu kurti savo ateitį", —  kalbėjo Lenkijos vadovas.

Tačiau ugningas Lenkijos prezidento kalbas Vilniuje Europos Komisijos vadovybė nutraukė šimtmečių senumo trisdešimties sidabrinių manevru. Kol Duda važiavo į Vilnių, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen asmeniškai atsiuntė Lietuvai gerą žinią.

"Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų. Europa — su jumis", — savo Twitter paskyroje parašė von der Leyen.

Bet kodėl Varšuva ir Budapeštas susidūrė su Briuseliu? Dėl Europos LGBT vertybių paneigimo ir vidaus teisės viršenybės prieš Europos teisę. Lenkai neigia moters teisę į abortą, o vengrai Konstitucijoje ketina nustatyti vyrų ir moterų lytinius skirtumus. Ir tai tuo metu, kai visa pažengusi žmonija atsisako skirstyti žmones pagal lytį.

Vilniuje buvo išgirsta Ursulos von der Leyen žinutė. Ir dar prieš pasirodant Dudai ant Lietuvos prezidento rūmų slenksčio, naujosios Lietuvos vyriausybės atstovai jau spėjo išsakyti nemalonius Lenkijos prezidentui žodžius.

Neseniai Seimo pirmininke paskirta Viktorija Čmilytė-Nielsen iškart paskelbė, kad susitikdama su Andžejumi Duda pasakys viską, ką galvoja apie lenkų moterų diskriminaciją.

"Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi. Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje", —  žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pritarė Seimo vadovei. Pasakęs įprastus žodžius apie sandraugą su lenkais NATO ir Europos saugumo rėmuose, Nausėda vis dėlto palietė skausmingą Lenkijos prezidento vietą — tūkstantinius protestus Varšuvoje.

"Mano nuostata yra aiški — visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos laikausi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje", — teigė Lietuvos prezidentas iki susitikimo su Duda. 

Šios mintys, matyt, aptemdė dviejų prezidentų susitikimą.

Be to, žibalo į ugnį įpylė didžiausios valdančiosios jėgos — konservatorių — lyderis Gabrielius Landsbergis.

"Manau, kad šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja. Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus esantiems kaimynams, — turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, — turėtų tokius taikyti ir sau", — sakė Landsbergis.

Galima tik įsivaizduoti, apie ką galvojo Andžejus Duda, kai jo padėjėjai išvertė šią partijos, kuri valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus, vadovo frazę. Pasirodo, kad visa naujosios Lietuvos vyriausybės viršūnė įžūliai "spjovė į veidą" Lenkijos prezidentui.

Nusiminė kadenciją baigęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris pastaraisiais metais dėjo visas pastangas gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius.

"Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip Pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame. <…>Tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau kad taip ir būdavo esant dešiniųjų valdžiai Lietuvoje", — apibendrino Skvernelis.

Kokios nuotaikos Andžejus Duda paliko Lietuvos kraštą, galima tik spėlioti. Priminsime, kad prieš dešimt metų Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis taip pat išvyko iš Vilniaus, apspjaudytas konservatorių. Jis neturėjo laiko "atkeršyti". Po dviejų dienų jis žuvo lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko.

Ar Andžejus Duda turės laiko atsakyti už įžeidimus? Taip pat reikėtų priminti, kad visi pagrindiniai pastarųjų metų projektai energetinio saugumo srityje yra susiję būtent su Lenkija. Kaip žinia, kerštas — tai patiekalas, kurį reikia patiekti atšaldytą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Andrzejus Duda, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Lietuvos prezidentas surengė nuotolinį susitikimą su naujosios Seimo tarybos nariais, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

(atnaujinta 15:55 2020.12.02)
Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Vėliavos su Europos Sąjungos simboliais Briuselyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Maksimas Sokolovas
Dar šia tema
Prieš apribojimus ir lokdauną. Europą apėmė protestų banga
Gamintojas įvardijo Amerikoje kuriamos vakcinos kainą
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
EK paskelbė Rusijos vakcinos naudojimo Europoje apribojimus
Vašingtonas, archyvinė nuotraukos

Amerikiečiai suprato, kad juos apiplėšinėja

(atnaujinta 12:31 2020.12.02)
Prezidento Donaldo Trampo mokesčių skandalas privertė amerikiečius susimąstyti, kad sistemoje kažkas negerai

Prisiminkime, kad 2017 metais milijardierius į federalinį iždą sumokėjo komišką 750 USD sumą. Tuo tarpu valytoja, kurios metinis atlyginimas siekia 30 000 USD, JAV moka federalinį mokestį, kuris siekia apie 1900 USD. Tai neįskaitant valstybės mokesčių, socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo, iš viso dar maždaug trijų tūkstančių.

Ekonominės krizės, užmaskuotos kaip pandemija, fone Amerikos visuomenė susidomėjo šiuo keistu disbalansu. Socialiniuose tinkluose buvo raginimų kaip nors susitvarkyti situaciją. Kairiųjų pažiūrų pagal vietos standartus politikas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) savo Twitter paskyroje išdrįso paviešinti pretenzijas visagaliam Džefui Bezosui (Jeff Bezos). "Amazon" būtų verta sumokėti daugiau nei nulį dolerių federalinio pajamų mokesčio", — nedrąsiai pareiškė JAV senatorius.

Net kai kurios žiniasklaidos priemonės išdrįso paliesti tabu temą. Amerikos žiniasklaida atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą tarptautinės viešosios organizacijos "Tax Justice Network" pranešimą.

"TJN" ekspertai apskaičiavo, kad pasaulio šalys kasmet praranda mažiausiai 467 mlrd. USD mokesčių įplaukų. Didžiausios pasaulio korporacijos reguliariai užsiima aktyvų išvedimu per ofšorines bendroves į užsienį ir nepakankamu pelno įvertinimu. Dauguma šių bendrovių priklauso amerikiečiams.

"Dar 90-ųjų pabaigoje "Big Pharma", kompiuterinių technologijų ir interneto korporacijos atstovai tapo mokesčių slėpimo ir pelno grąžinimo per ofšorus lyderiais", — interviu Salon.com sakė Niujorko ekonomistas Džeimsas Henris (James Henry).

Tarp farmacijos kompanijų, kurios vengia mokesčių, Henris įvardijo garsiąją "Pfizer". Ji ką tik baigė kurti koronaviruso vakciną. Įdomu tai, kad šie tyrimai buvo finansuojami iš federalinio biudžeto, kurį "Pfizer" vengia papildyti, tačiau visos teisės į vakciną yra privati savininkų nuosavybė.

Henrio paminėtos IT milžinės rado būdą nuslėpti savo pelną amžių sandūroje. Tada didžiausių kompiuterių korporacijų būstinė buvo įregistruota Dubline. Teoriškai tuo metu pelno mokestis Airijoje buvo dešimt procentų. Tačiau "Google", "Microsoft", "Facebook", "Apple" su šalies vyriausybėmis sudarė sutartis specialiomis sąlygomis. Jų esmė ir mokesčių tarifų dydis nebuvo atskleisti. JAV IT gigantai tik uždirbo ir nieko nemokėjo.

Daugelį metų spauda skatino nepaprastą kompiuterių genijų naujovę ir kūrybiškumą, tačiau, tiesą sakant, jie savo sėkmę turėjo įsiskolinti nepastebimiems buhalteriams, kurie mokėjo savo pelną nukreipti ramiems ofšorinių kompanijų užutekiams.

2018 metais 91 didžiausia korporacija iš "Fortune 500" sąrašo JAV visiškai nemokėjo federalinio pajamų mokesčio. Tarp "Dodgers" buvo žinomi visame pasaulyje "General Electric" ir "Chevron", "Starbucks" ir "Netflix", "Delta Air Lines" ir "Invidia".

2019 metais turtingiausias žmogus pasaulyje p. Bezosas pagaliau sumokėjo JAV pajamų mokestį. Tačiau jo kritikai iškart pastebėjo, kad, atsižvelgiant į milijardinį "Amazon" pelną, 2018 metų mokestis buvo apskaičiuotas neįtikėtino dydžio — 1,2 proc.

Dešimtmečius pažangi mūsų visuomenė mus įtikino, kad JAV ekonomika yra aukso standartas visam pasauliui, "rinka viską nuspręs" ir valstybė neturėtų kištis į jos gyvenimą.

Amerikos ekonomika grafiškai ir vaizdžiai parodo, kaip iš tikrųjų sprendžia rinkos. Silpnos valstybės apleidžia priežiūros ir bausmės vykdymo funkcijas, o šiomis sąlygomis tarptautinės korporacijos ir pavieniai piliečiai daro ką nori. Nepalankiausioje padėtyje esantys gyventojų sluoksniai tempia visą šalį, o jų turtingi tautiečiai šią šalį naudoja tik savo reikmėms, kartas nuo karto lipdami į valstybės biudžetą kaip į savo kišenę.

"Apple" trijose ofšorinėse kompanijose turi 181 milijardą dolerių, "General Electric" turi 118 milijardų dolerių 118 įmonių, "Microsoft" — 108 milijardus dolerių, teigiama ne pelno organizacijos "Oxfam" ataskaitoje.

Tai nereiškia, kad Amerika nemėgino susidoroti su šia siaubinga nelygybe. Pavyzdžiui, ten ilgą laiką galiojo progresinis mokestis, kurio įvedimo iš mūsų nuolat reikalauja patriotiškai nusiteikę ekonomistai. Tačiau tai nepadeda: aukšti tarifai verčia turtinguosius dar greičiau atsiimti pinigus.

Prezidentas Trampas gerokai sumažino įmonių pajamų mokesčius, kad paskatintų korporacijų mokėjimus. Bet ne, ir tai nesuveikė. Jei į valdžią atėjusi demokratų partija bandys kelti mokesčius, pinigų pervedimas į ofšorus tik pagreitės.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Demokratų partijos atstovai nesiruošia rimtai kovoti su šia problema. Faktas yra tas, kad visoje šalyje mokesčių slėpimo sportas nežino ribų. Pinigus slepia visi: fiziniai ir juridiniai asmenys, demokratai ir respublikonai — nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir politinės orientacijos.

Turtingiausią respublikoną Mičą Makonelį (Mitch McConnell) politiniai oponentai kaltina nuslėpus pelną iš savo žmonos verslo Maršalo salose. Turtingiausias demokratas Džonas Keris (John Kerry), vedęs legendinės Heinzo šeimos narę, daro tą patį, tik Kaimanų salose.

Panašu, kad aktyvistams ir žurnalistams tai nerūpi. Politikų mokesčių deklaracijos tiriamos po padidinamuoju stiklu visose normaliose demokratinėse šalyse — ar tai būtų Rusija, ar Prancūzija, Argentina ar Pietų Korėja. Tačiau JAV ši tema yra tabu visoms gerbiamoms žiniasklaidos priemonėms.

Struktūros, kurios teoriškai turėtų kontroliuoti ir užgniaužti visą šią gėdą, pačios aktyviai dalyvauja šiame procese. 2013 metais buvo pagauta viena garsiausių audito firmų pasaulyje "Ernst and Young", padedanti savo klientams amerikiečiams per metus išvesti daugiau nei 2 mlrd. Pripažindama savo kaltę, bendrovė sudarė sutartį su teismu ir sumokėjo 123 milijonų dolerių baudą.

Tačiau tai niekaip nepaveikė įmonės reputacijos. Britų "Ernst and Young" vis dar yra viena iš keturių pirmaujančių audito įmonių pasaulyje. O tokios Didžiosios Britanijos ofšorai kaip Kaimanų salos išlieka geidžiamiausia pajamų slėpimo vieta.

JAV mokesčių sistema garsėja savo griežtumu. Asmuo tikrai rizikuoja atsisėsti ant gulto vien dėl to, kad nepateikia deklaracijos. Tačiau "teisingi" žmonės egzistuoja lygiagrečių įstatymų pasaulyje. Federalinės struktūros yra per silpnos, kad galėtų susidoroti su tarptautinėmis korporacijomis ir jų lyderiais.

Jų milijardieriai kalinami už ekonominius nusikaltimus Italijoje ir Rusijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Valstybė šiose šalyse bando kontroliuoti rinką, kol ji neprarijo visuomenės. Tačiau šiandien neįmanoma įsivaizduoti Amerikos oligarcho už grotų — kad ir kiek milijardų jis ten paslėpė nuo mokesčių tarnybos.

Džefas Bezosas kalėjime? Tai neįsivaizduojama. Paprasčiausiai amerikiečiams tai net į galvą neateitų. Lygiai taip pat kaip 1780 metais paprastiems prancūzams buvo neįsivaizduojama mintis imti ir nukirsti karaliui galvą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apgaulė, Amerika
Mergina su telefonu rankuose, archyvinė nuotrauka

Paaiškėko, kiek žmonių naudojosi rogramėle KoronaStopLT

(atnaujinta 08:29 2020.12.03)
Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė daugiau nei 200 programėlės KoronaStopLT vartotojų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Mobiliąją programėlę KoronaStopLT, sukurtą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai, Lietuvoje jau atsisiuntė beveik 130 tūkst. žmonių, t. y. daugiau nei 4 proc. Lietuvos gyventojų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.  

Specialistų teigimu, apčiuopiamą teigiamą rezultatą programėlė galėtų duoti tuomet, jei ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. 

Skatindamas gyventojus naudotis programėle Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizuoja programėlės pristatymus savivaldybėms, mokykloms ir skirtingų organizacijų atstovams. 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir galimą riziką. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. 

Žmogus gali savanoriškai pranešti apie užsikrėtimą koronavirusu, naudojantis KoronaStopLT programėle. Pranešus apie užsikrėtimą, buvę arti užsikrėtusio žmogaus programėlės vartotojai gauna pranešimą apie riziką ir apskaičiuotą jos lygį, o taip pat informaciją, kokių veiksmų imtis toliau. 

Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė daugiau nei 200 programėlės vartotojų.

Naujausiais duomenimis, bendras per visą epidemijos laikotarpį patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius siekia 64 tūkst., infekcija yra pasiglemžusi 547 gyvybes. 

Dar šia tema
Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pacientas, kuriam buvo iki 40 metų
Jonavos rajone dėl audinių įvesta ekstremali situacija
Nauji apribojimai: kalėdinės mugės nevyks, sumažės prekybos centrų akcijų
Paaiškėjo, kiek COVID-19 sergančių pacientų gydomi LSMU Kauno ligoninėje