Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, archyvinė nuotrauka

Landsbergistai ir Lietuvos prezidentas nesutaria dėl Lenkijos

(atnaujinta 10:11 2020.11.23)
Pasibaigė Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos vizitas Vilniuje. Susitikęs su juo, prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė palaikymą Lenkijai jos konflikte su ES, tačiau į URM vadovo postą nusitaikęs Gabrielius Landsbergis (su kompanija) galvoja kitaip...

Abu prezidentai pabrėžė tarpusavio konsensusą tiek vadinamosios "Rytų partnerystės" (t. y. JAV-NATO-ES imperinės ekspansijos į Ukrainą, Baltarusiją, Moldaviją ir t. t.), tiek "euroatlantinės integracijos" (t. y. NATO, JAV karių dislokavimo regione) klausimais. Lietuvos ir Lenkijos ekonominius, infrastruktūrinius ryšius, taipogi.

Ir šiuo požiūriu, konsensusas neabejotinas: tiek Lietuva, tiek Lenkija (nors toli gražu ne lygiaverčiais pagrindais...) yra vienos ir tos pačios Rytų Europoje formuojamos antirusiškos buferinės zonos sudedamosios dalys, vieningai remiančios "spalvotas revoliucijas" (pavyzdžiui, 2014 metais Ukrainoje, 2020 metais — Baltarusijoje), taipogi vieningai aptarnaujančios NATO, taigi, Jungtinių Valstijų, interesus regione.

Lenkija prieš ES, Lietuva — tarp judviejų

Tačiau šiai, atrodytų, vieningai Lietuvos ir Lenkijos laikysenai, šešėlį meta paskutiniu laiku Lenkijoje įsižiebę neramumai ir ES — kuriai Lietuva paprastai liokajiškai paklūsta — reakcija į juos...

Apie ką kalba?

Lenkijos valdančioji "Teisės ir teisingumo" partija (kurios kandidatu tiek 2015 m., tiek 2020 m. rinkimuose buvo ir pats Duda) — panašiai kaip Vengrijoje šeimininkaujanti Viktoro Orbano komanda — vykdo ES nepatinkančią konservatyvią politiką, kurios naujausiu ir, galbūt, neatleistinu, akibrokštu liberalų požiūriu tapo ypatingai griežtai moterų teisę į abortą apribojęs įstatymas.

ES vadovybė į tai atsakė, pristatydama 2021-2027 metų ES biudžetą ir valstybių-narių ekonominiam atsigavimui nuo vadinamosios COVID-19 pandemijos skirtus 750 mlrd. eurų, paskirstant lėšas pagal tai, kaip konkrečios valstybės laikosi, būk tai, "teisinės valstybės" ir "demokratijos" principų: su aiškia potekste, kad šių principų (arba, sakykime, "europietiškos" jų interpretacijos...) nesilaiko būtent Lenkija ir Vengrija.

Todėl Lenkija su Vengrija, žodžiu — vadinamosios Vyšegrado šalys — pirmadienį (lapkričio 16 dieną) kartu blokavo naująjį ES biudžetą. Tokiu būdu Lenkijos ir ES konfliktas, dar anksčiau besireiškęs sankcijomis prieš Lenkiją, pereina į aukštesnį lygį.

Ir taip "nepriklausoma" Lietuva patenka į gana nepatogią situaciją: viena vertus, reikalinga Lenkija (nes reikalingi tiek ekonominiai, tiek kariniai ryšiai), kita vertus — kaipgi su ES, kurios viršūnės juk reikalauja Lenkiją bausti dėl, atseit, nedemokratiškos vidaus politikos?

Nausėda — už Lenkiją, landsbergistai — už ES

Ir ties šiuo momentu atsiskleidžia prieštaravimai pačios Lietuvos valdančiųjų sluoksnių viduje...

Štai, Dudos vizito metu Nausėda iš esmės pareiškė palaikantis Lenkiją ir taip vadinamų "žmogaus teisių" klausimų — kuriuos labiausiai akcentuoja ES — per daug nekėlė; įsidėmėtina, kad analogiškos, sakykime (Lenkijos ir ES nesutarimų kontekste), prolenkiškos pozicijos laikėsi ir LŽVS vyriausybės premjeras, Saulius Skvernelis, dar šį rudenį pasisakęs prieš bet kokias sankcijas kaimyninei valstybei.

Tačiau LŽVS keičia kita, TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicinė vyriausybė; ir nors susitikime su pastarajai atstovaujančia Ingrida Šimonyte Duda neatsisakė diplomatinių reveransų, aiškus reikalas, kad su šia kompanija tokio konsensuso (dėl nesutarimų su ES ir vidaus reikalų), koksai galėjo būti anksčiau, Lenkijos valdantieji neras.

Ir Šimonytė, ir į URM vadovo postą keliamas Gabrielius Landsbergis gi pabrėžia ne tik Lenkijos strateginę reikšmę dabartiniam Lietuvos kursui, bet ir minėtąsias "žmogaus teisių" problemas, žodžiu — išreiškia savo pasirengimą vykdyti ES viršūnių siunčiamą "fas" komandą...

Jei Lietuvos pozicija Lenkijos atžvilgiu ir keistųsi, nereikia turėti iliuzijų, kad tai kažką keistų kaimyninio krašto viduje (šios ES provincijos geopolitinis svoris akivaizdžiai per menkas). Ir nors TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos simpatijos aiškiai yra ne Lenkijoje valdančiosios "Teisės ir teisingumo" partijos, bet visokių gatvėse protestuojančių feminisčių ir "vaivorykštinių" aktyvistų pusėje, vis dėlto nereikia manyti, kad čia bus kažkoks dramatiškas susidūrimas: abipusis (tiek ekonominis, tiek karinis) interesas čia pernelyg svarbus. Ir todėl šių prieštaravimų paaštrėjimą reikėtų palikti po didžiuliu klaustuku.

Bet nereikėtų jų ignoruoti: čia juk atsiskleidžia tie Vakarų (ir jiems tiesiogiai pavaldžių kraštų) vidiniai politiniai, ideologiniai prieštaravimai, kurie dabar ant akių atsiskleidžia Jungtinėse Valstijose: konservatyvioji Lenkija šiame kontekste atstovauja tai linijai, kaip Donaldas Trampas (taigi: pramoninio, nacionalinio kapitalo interesams), tuo tarpu Lietuvos landsbergiečiai — kaip ir ES viršūnės — linijai, analogiškai Džo Baideno idėjoms (taigi: finansinio, globalistinio kapitalo interesams puoselėti).

Ir šiuos prieštaravimus, šiuos kontrastus, kuriuos parodė reakcijos į Lenkijos lyderio vizitą, privalu turėti omenyje: jie tikrai turi reikšmę ir, galų gale, sunku net pasakyti, kokių bus posūkių bei pokyčių būsimoje jų tarpusavio dinamikoje. Tiek Lenkijoje, Lietuvoje ir Rytų Europoje, tiek visame pasaulyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Nausėda paragino Lenkijos prezidentą ieškoti dialogo su visuomene
Seime kalbėjęs Duda dvišalius santykius įvertino per istorijos prizmę
Demokratija naikina Europą. Ar Europa pirma užmuš demokratiją?
Rusijos taikdariai Kalnų Karabache

Išminavimo perspektyvos Kalnų Karabache

(atnaujinta 14:57 2020.11.26)
Išminuojant neseniai įvykusių karo veiksmų zoną ir kitas Kalnų Karabacho sritis, reikia palaipsniui pašalinti sprogmenis iš šimtų kvadratinių kilometrų ploto, reikia milžiniškų išteklių ir ilgo kruopštaus darbo, kad pavojingos žemės grįžtų į ekonominę apyvartą

Minų laukai, nesprogę šaudmenys ir savadarbiai sprogstamieji įtaisai laikomi pagrindine problema bet kurioje po konflikto esančioje srityje. Naujausias nuolatinės mirtinos grėsmės pavyzdys — sprogimas lapkričio 23 dieną netoli Madagizo kaimo, kur buvo Azerbaidžano, Rusijos Federacijos karių ir nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojų. Konflikto zonoje tokie pavojai kiekvieną dieną tyko taikdarių, gelbėtojų ir gelbėtojų.

Į Jerevano aerodromus buvo dislokuota daugiau nei 100 Rusijos gynybos ministerijos Tarptautinio minų veiksmų centro karių, taip pat 13 karinės ir specialiosios technikos vienetų. Inžineriniai padaliniai  žygiuoja maršrutu Jerevanas - Gorisas - Stepanakertas. Išminuotojų padaliniai lapkričio 23 dieną pradėjo išminuoti Kalnų Karabacho teritorijas, kelius ir objektus. Prioritetinė užduotis yra greitai atlikti išminavimą dislokavimo vietose, taikdarių judėjimo keliuose tarp postų ir tam tikruose infrastruktūros objektuose.

Tik viename iš ruožų Rusijos specialistai nukenksmino apie 30 prieštankinių minų. Rasti šaudmenys paprastai sunaikinami detonuojant specialioje bandymų vietoje. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tarptautinio kovos su minomis centro specialistai yra pasirengę kompleksiniam ir intensyviam darbui pagal Jungtinių Tautų išminavimo veiksmų standartus, yra apsiginklavę naujausiomis technologijomis — minų detektoriais IMP-S2, robotinėmis sistemomis "Uran-6". Šiuolaikinės paieškos ir apsaugos priemonės sumažina, bet neatmeta, pavojų Rusijos karinio personalo Kalnų Karabache sveikatai ir gyvybei.

Misijos sudėtingumas

Šiuolaikiniai vietiniai ir regioniniai konfliktai išsiskiria nuolatiniu karo veiksmų pobūdžiu ir plačiu minų laukų naudojimu, gaudyklėmis, bombomis keliuose ir kitomis "staigmenomis" — tiesiogiai operacinėje zonoje ir gretimose teritorijose. Neturėdamos didelio skaičiaus karių ir išteklių taktiškai patikrintai, tankiai, daugiasluoksnei gynybai sukurti (pavyzdžiui, šimto kilometrų fronto linijoje), konflikto šalys sutelkia subvienetus ir karinę techniką į atskirus sektorius, o "skyles" uždengia minų laukais. Karabache daugiausia buvo naudojamos sovietų gamybos minos — prieštankinės TM-62, priešpėstinės PMN-2. Šiuo atveju jų buvimo vietos žemėlapiai-schemos sudaromos "tiesiog ant kelio", o po to jos dažnai pametamos. Dėl oro sąlygų poveikio, minos laikui bėgant išeina iš rikiuotės, ir minų laukai "atnaujinami".

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Tikriausiai konflikto šalys be problemų nukenksmins šviežius minų laukus. Tačiau niekas nežino tikslios visų minų laukų vietos per ilgus konfrontacijos metus regione. Atskira problema yra didelis nesprogusių artilerijos sviedinių skaičius arba tų, kurie liko šaudymų metu. Karabacho žemėje yra daugybė tūkstančių sprogstamųjų objektų. Todėl dešimtmečių kruopštus Rusijos išminuotojų darbas, aktyvus JT ir kitų humanitarinių organizacijų išteklių pritraukimas yra būtiniausios sąlygos teritorijai galutinai pasitraukti iš karo.

Anksčiau Nacionalinės kovos su minomis agentūros Azerbaidžane (ANAMA) vadovas Gazanfaras Ahmadovas sakė, kad visiškas Baku kontroliuojamų Karabacho teritorijų išvalymas užtruks daugiau nei dešimt metų. Sirijoje humanitarinė Armėnijos misija, kurią sudarė 83 žmonės, per šešis 2019 metų mėnesius išlaisvino apie 20 hektarų nuo minų, sviedinių, aviacinių bombų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų. Pokario ilgametė patirtis išminuoti Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas (kur išminuotojai dar turi daug dirbti) taip pat patvirtina pasaulinę Karabacho užduočių apimtį.

Bendros pastangos

Vien per praėjusius metus Jungtinių Tautų kovos su minomis tarnyba (UNMAS) 19 šalių (įskaitant Iraką, Afganistaną ir Siriją) išleido apie 495 milijonus JAV dolerių. Gali būti, kad dalis šių lėšų bus nukreipta į Kalnų Karabacho teritorijos išminavimą. UNMAS duomenimis, misija čia bus pradėta dislokuoti gruodžio pradžioje. Pirmiausia ekspertai įvertins darbų apimtį sunkiomis kalnuotų ir miškingų vietovių sąlygomis. Ko gero, bendros tarptautinės išminuotojų pastangos leis pagreitinti pabėgėlių grįžimą į pokonfliktinį regioną.

Taip pat džiugina JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo pozicija, kuris teigė, kad paliaubos leistų humanitarinėms organizacijoms pasiekti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konflikto, ir išreiškė norą bendradarbiauti ir bendrauti su Rusija Kalnų Karabache.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Rusijos žurnalistai uždavė Pašinianui nepatogius klausimus apie konfliktą Karabache
Armėnijos karinės klaidos Kalnų Karabache
Turkijos taikdariai Karabache: būti ar nebūti
Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys Lietuvos žlugus BRELL

(atnaujinta 15:19 2020.11.25)
Jei Lietuvos energetikos įmonės sugebės visiškai laikytis savo įstatymų, susijusių su Baltarusijos AE, tada elektros tiekimas iš Baltarusijos į Lietuvą visiškai nutrūks. Tada Baltijos šalys turės ne per daugiausia galimybių gauti elektrą

Didžiausios investicijos iš ES biudžeto į Baltijos šalių energetikos sektorių netrukus bus skiriamos "Harmony Link" projektui (jūros kabeliui, kuris sujungs Lenkijos ir Lietuvos energetines sistemas) ir kažkokiam "vietinių tinklų modernizavimui ir stiprinimui, reikalingam integracijai su "Harmony Link", — taip sakoma oficialiame Europos Komisijos sprendimo tekste.

Chronologiškai šis EK sprendimas buvo priimtas beveik iškart po to, kai Latvija ir Estija prisijungė prie Baltarusijos atominės elektrinės boikoto, sekdamos Lietuvą ir Lenkiją. Žinoma, dažnai "po" yra toli gražu ne tas pats, kas "dėl to, kad", todėl siūlome išsiaiškinti, ar taip yra šiuo atveju.

Jei Lietuvos energetikos įmonės sugebės visiškai laikytis savo įstatymų, susijusių su BelAE, tai elektros tiekimas iš Baltarusijos į Lietuvą visiškai nutrūks — mokslas nežino, kaip atskirti "atominę" elektrą nuo, pavyzdžiui, dujų. Nuo 2009 metų Lietuva 70 procentų buvo priklausoma nuo elektros energijos importo, atsisakant tiekimo iš Baltarusijos reikia kompensacijos, kuri įmanoma dviem būdais: arba padidinti importą kitomis kryptimis, arba sukurti savo naujus gamybos šaltinius.

Galima pasikliauti tuo, kad eksportas iš Latvijos ar Švedijos padidės tik situacijos, susiklosčiusios dėl COVID-19 pandemijos, dėka: šiose šalyse, kaip ir visoje Europoje, elektros energijos paklausa mažėja, todėl pelninga pasinaudoti galimybe padidinti pardavimus.

Bet tai yra teorija, o praktika pasirodė kur kas primityvesnė: atsakant į oficialų agentūros "Sputnik" kreipimąsi į "Inter RAO" kompaniją, gautas lakoniškas atsakymas: "Nuo 2020 metų lapkričio 5 dienos "Inter RAO" pradėjo tiekimus į Latviją".

Tas pats, bet kitaip tariant: situacijoje, kurią sau susikūrė Lietuva, Rusijos valstybinė įmonė sureagavo greičiausiai. Nieko asmeniško, tik verslas — Baltijos politikai bent dešimt kartų per dieną gali pasakyti, kokia "pavojinga" yra BelAE, tačiau jie ir toliau importuos jos pagamintą elektrą. Šie veikėjai jau padarė pareiškimus, kad pareikalaus iš Rusijos tam tikrų "elektros kilmės sertifikatų", be kurių nepirks elektros iš Rusijos.

Bet kokių prekių kilmės sertifikatus Rusijoje išduoda Prekybos ir pramonės rūmai, tačiau kol kas jokia informacija apie elektros energijos sertifikatus nebuvo pateikta jų oficialioje svetainėje. Vargu ar tai lemia greito reagavimo nebuvimas, daug labiau tikėtina, kad ne viena Baltijos šalių energetikos kompanija nė nemanė kreiptis dėl šių sertifikatų.

Energetikos inžinieriai – ne politikai, jiems nereikia rūpintis rinkėjų reitingais, jie yra profesionalai. Jei jie paprašys pažymėjimo, jie jį gaus, nes "Inter RAO" ir "Belenergo" bendradarbiavo ilgą laiką ir glaudžiai, derinys yra visiškai akivaizdus: "Inter RAO" tieks elektrą Latvijai iš savo jėgainių Rusijoje, o BelAE užtikrintai kompensuos "Inter RAO" klientams viską, ko jie gaus mažiau. Dėl to Rusijos vartotojai visiškai nepastebės jokių pokyčių, o Baltijos energetikos kompanijos savo nerimaujantiems politikams pademonstruos sertifikatus, kurie juos visiškai ir visiškai patenkins, ir toliau garsiai giedos mantras apie "griežtą BelAE blokavimą".

Avys saugios, vilkai sotūs, šunys loja, karavanas eina: energetikai dirba savo darbą, politikai kartoja savo žodžius, visi laimingi. Tuo tarpu, remiantis oficialia "Inter RAO" informacija, elektros tiekimas iš Kaliningrado srities į Lietuvą tęsiasi kaip įprasta — atsižvelgiant į ekonominį tikslingumą. Būtent taip, nes neturėtume pamiršti, kad jūra iš "NordBalt" į Lietuvą iš Švedijos tiekiama elektra yra gaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse su minimaliomis sąnaudomis, o Kaliningrado srityje — dujomis kūrenamose elektrinėse, todėl konkurencija yra labai rimta.

Aplinkai kenksminga, tačiau energetiškai reikalinga

Bet Lietuvos energetikai nebūtų profesionalai, jei su didžiausiu kruopštumu neskaičiuotų karštligiškos savo politikų veiklos pasekmių. 2020 metų lapkričio 1 dieną gauta informacija, kad prasidėjo bandymai pirmame Vilniaus ŠE-3 bloke, kurios veikla buvo užšaldyta 2015 metais, neva dėl to, kad Vilniaus ŠE-3 — "aplinkos atžvilgiu taršiausia energijos gamintoja".

2015 metais ŠE-3 buvo aplinkos atžvilgiu tarši, o 2020 metais, regis, jau nelabai. Tai atrodo labai juokingai, nes Lietuvos politikai ir Lietuvos laisva demokratinė žiniasklaida naudojasi puikiu būdu išeiti iš padėties — jie tiesiog nerašo ir nekalba apie Vilniaus ŠE-3 atkūrimą. Žinoma, anksčiau ar vėliau tai turės būti pasakyta — pavyzdžiui, kodėl didvyriškos kovos dėl "energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos" dėka padidės gamtinių dujų eksporto apimtis, tačiau tai įvyks vėliau. Lietuvos energetikams svarbu kaip nors kompensuoti elektros energijos tiekimo iš Baltarusijos nuostolius, ir jie tai daro: derasi su kolegomis iš Latvijos, kad padidintų importą iš Rusijos, stengiasi kuo greičiau paleisti tuščiąja eiga veikiančią jėgainę, o politikai kaip nors sugalvos ką kalbėti ar nekalbėti.

Nuolatinė ir kintama srovė

Variantas "nekalbėti" yra visiškai įmanomas — tam tiesiog reikia nukreipti dėmesį į "Harmony Link" — didelio masto projektą, kurį sukūrė ir finansavo Europos Sąjunga. Šiam jūros kabeliui tarp Lietuvos ir Lenkijos bus naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės perdavimo linija HDVC. Būtent taip yra — savotiškas "grįžimas" prie XIX amžiaus technologijų, kai inžinieriai per atstumą galėjo perduoti tik nuolatinę srovę.

Šiuo metu didžioji dauguma tarpmiestinių perdavimo sistemų pasaulyje veikia kintamąja srove, tačiau nuo praėjusio amžiaus antrosios pusės vis labiau plėtojamos elektros perdavimo per nuolatinę srovę technologijos. Faktas yra tai, kad šiuo atveju bangų elektromagnetiniai procesai neatsiranda, elektra neprarandama dėl reaktyviosios galios, daugiau galios gali būti perduodama dėl mažesnio laidininkų skaičiaus naudojimo.

Fiziniai dėsniai duoda labai specifinių ekonominių pasekmių: nuolatinės srovės perdavimo linijoms reikia mažiau laidų ir kabelių, jų atramos yra lengvesnės, linijos trasa siauresnė, todėl statybos sąnaudos yra mažesnės. Tačiau naudojant nuolatinę srovę pastotėms reikalinga brangesnė įranga: keitiklių įrenginiai, valdymo sistemos, apsauga, aušinimas, kompensatoriai, kondensatoriai, filtrai ir kt. Bet nėra taip sunku apskaičiuoti kritinę vertę — perdavimo linijos ilgį, kai nuolatinės srovės naudojimas tampa pelningesnis nei kintamosios srovės naudojimas. Kritinis elektros perdavimo oro linijos ilgis yra apie 700 kilometrų, kabelių linija – apie 40 metrų, planuojamas "Harmony Link" kabelių linijos ilgis — daugiau nei 300 kilometrų. Europos energetikos inžinierių išvada, kaip matote, yra visiškai vienareikšmė: reikia naudoti HVDC technologiją.

Lietuvos Seimas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prisiminkime įgyvendintus nuolatinės srovės perdavimo linijų projektus ir kodėl jie buvo sukurti. 2015 metais, AL-Link, Suomija — Švedija: galios gavimas iš vėjo jėgainių. 2017 metais – Maritime Link, Kanada – elektros energijos perdavimas iš vėjo jėgainių. 2017 metais — "DolWin3", Vokietija — elektros energijos surinkimas iš vėjo jėgainių parko. 2018 metais — Caithness — Moray Link, Škotija — galios iš vėjo jėgainių rinkimas. 2019 metais — Kriegers Flak, Vokietija — elektros energijos generavimas iš vėjo jėgainių. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, tačiau išvada akivaizdi — skirtingų šalių nuolatinės srovės linijos naudojamos vėjo jėgainėse pagamintai elektrai rinkti ir perduoti.

Viskas paprasta: vėjo jėgainės generatoriui tiekia nuolatinę srovę, kurią keitiklis paverčia kintamąja. Mes "išmetame" inverterius iš vėjo jėgainių schemos – schema tampa pigesnė, o keitiklyje nebus jokių elektros energijos nuostolių, jis liks tik tokios perdavimo linijos galiniame taške, kad nuolatinė srovė būtų konvertuojama į kintamąją ir paskirstyta vartotojams. Šios technologijos lyderė yra Švedijos įmonė ABB, kuriai malonu mokėti pinigus iš ES biudžeto — bet kuriuo atveju maloniau nei Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybėms.

Būtent taip turėtumėte suprasti 2020 metų spalio 20 dienos Europos Komisijos pranešimą: ES investuos 493 milijonus eurų ABB, kad pastatytų "Harmony Link" iš Lenkijos į Lietuvą, ES investuos dar 266,5 milijono eurų, kuriuos ABB pastatys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamos pastotės, kuriose nuolatinė srovė bus paversta kintamąja.

Vėjo energija jūroje Lenkijoje ir Baltijos šalių perspektyvos

Lieka paskutinis klausimas: kur Lenkijoje rasti jėgainių, kurios tiektų energiją "Harmony Link"? Bet ir čia nėra jokios paslapties: 2020 metų sausio 16 dieną Lenkijos vyriausybė paskelbė vėjo energijos gamybos jūroje plėtros įstatymo projektą, pagal kurį bus atrinkti projektai, kurių bendras pajėgumas yra didesnis nei dešimt gigavatų. Planuojamos statyti jūros vėjo jėgainės (WPP) gaus pardavimo garantijas 25 metų laikotarpiui.

Tačiau Lenkijoje nėra privalomų reikalavimų lokalizuoti šiuos projektus. Ir jau šių metų liepą Lenkijos vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo memorandumus su įmonėmis, kurios ketina investuoti į jūrinių vėjo jėgainių statybą, įskaitant Norvegijos "Equinor" (buv. "Statoil"), Vokietijos RWE ir šalies "Polenergia", PGE, PKN "Orlen".

Tai naudinga pačioms įmonėms — jos galės 25 metus parduoti elektrą iš jūros vėjo jėgainių už garantuotą kainą. Tai naudinga Lenkijai kaip valstybei — ji garantuos visą šios elektros pertekliaus pardavimą Baltijos šalims per "armony Link". Ko gi nepardavus — juk Baltijos šalys 2025 metais paliks BRELL, kas turėtų būti suprantama kaip "atsijungimas nuo pigesnės elektros energijos iš Rusijos ir Baltarusijos".

Ar tai pelninga Baltijos šalims? Taigi niekas jų neklausia, joms liepiama tęsti isteriją aplink "išsivadavimą nuo priklausomybės nuo Rusijos". Ar nuo sveiko proto? Tačiau tai jau retorinis klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
BRELL, Lietuva, Lenkija
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 27-osios šventės

(atnaujinta 19:31 2020.11.26)
Šią dieną 1995 metais prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Vardadienį švenčia Almanta, Almantas, Girvydė, Maksas, Maksima, Maksimas, Maksimilijonas, Skomantas, Skomantė, Skomina, Skominas, Vergilija,Vergilijus, Virgas, Virgilija, Virgilijus.

1590 metais Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. 

1881 — gimė Konstantinas Šakenis, kultūros istorikas, vertėjas, IV Seimo pirmininkas. 

1926 — gimė aktorius Laimonas Noreika.

1944 — gimė žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.

1995 — prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui.

1997 — Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas patvirtino Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų ratifikuotas Baltijos ir Europos Sąjungos Asociacijos (Europos) sutartis.

1701 — Švedijoje gimė termometro išradėjas Andersas Celsijus

1895 — mirė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma.

1895 — Alfredas Bernardas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė Nobelio apdovanojimus.

1910 — Niujorke atsidarė didžiausia pasaulyje Penn traukinių stotis.

1943 — įvyko Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas.

1971 — į Marsą nuskrido pirmasis Žemės pasiuntinys – sovietinis kosminis aparatas "Mars–2".

 1942 — gimė JAV roko žvaigždė Džimis Hendriksas.

Tegai:
kalendorius
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai