Rusijos taikdariai Kalnų Karabache, archyvinė nuotrauka

Kodėl Vakarai nepatenkinti konflikto valdymu Kalnų Karabache

(atnaujinta 11:09 2020.11.24)
Vakarai labai mažai prisidėjo prie Kalnų Karabacho konflikto suvaldymo, taikdariai atvyko iš Rusijos, tačiau JAV ir Europa liko ne itin patenkinti tokia padėtimi

Prancūzijos užsienio reikalų ministras pasidalino humanitarinės misijos, kurią jo šalis organizavo Kalnų Karabacho žmonėms, detalėmis. Kalbama apie chirurgų ir medicininės bei chirurginės įrangos siuntimą į regioną.

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Savo ruožtu JAV visiškai apsiribojo penkių milijonų dolerių skyrimu Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo neseniai paūmėjusio konflikto.

Akivaizdus Paryžiaus ir Vašingtono entuziazmo dėl Karabacho sureguliavimo trūkumas — tiek retorikoje, tiek veiksmuose — patvirtina Sergejaus Lavrovo, kuris paminėjo jų "įžeisto pasididžiavimo" demonstravimą, teisingumą.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sakė tą patį, ironiškai pažymėdamas, kad JAV ir Prancūzija, "nors ir pavėluotai, vis dėlto taip pat išreiškė teigiamą požiūrį į pasiektą susitarimą".

Ir pagal nusistovėjusią tradiciją, Ankara nesivaržė parinkdama žodžius. Turkijos prezidento atstovas spaudai sakė, kad Vakarai, kuriems atstovauja NATO ir ES, trisdešimt metų nesugeba pateikti "konkrečių ir realių pasiūlymų" dėl Karabacho konfrontacijos, o Rusija ir Turkija sugebėjo "pasiekti tarpusavio supratimą".

Iš karto pradėjo rašyti, kad susitarimai dėl Kalnų Karabacho pasirodė esąs Vakarų skaudus pralaimėjimas — ypač JAV ir Prancūzijai, kurios kartu su Rusija yra ESBO Minsko grupės pirmininkės ieškant būdų taikiai išspręsti šį konfliktą.

Anot "The National Interest" žurnalistų, Vakarai šį kartą sugebėjo viską pramiegoti. Jie nesitikėjo ir karo veiksmų atnaujinimo, ir pasirašytos sutarties, pagal kurią Rusijos taikdariai pateko į regioną. Leidinys apkaltino Amerikos žvalgybą, kuri, jo žiniomis, net negalėjo gauti informacijos apie Putino ir Erdogano derybas, o rezultatas buvo jautrus JAV pozicijos susilpnėjimas regione.

Stepanakertas
© Sputnik / Валерий Мельников

Tačiau iš tikrųjų padėtis yra dar blogesnė, nes pozicija "žvalgyba blogai atliko darbą" leidžia pridengti daug didesnio masto JAV nesėkmės pobūdį šioje istorijoje.

Nepaisant palyginti lokalaus konflikto pobūdžio, Karabacho sureguliavimas žymi iš esmės naują pokyčių, kuriuos išgyvena pasaulinė politinė sistema, etapą. Tai buvo pirmas kartas, kai Jungtinės Valstijos ir Europa buvo iš karto nereikalingos ir nepageidaujamos partnerės visoms susijusioms šalims.

Svarbiausias Vakarų hegemonijos žymuo per pastaruosius tris dešimtmečius buvo jų visur ir plačiai paplitusi paklausa. Bet kokioje situacijoje, bet kokiame konflikte — net ir reikšmingoje vidaus politikos dalyje įvairiose šalyse — visada buvo jėgų, kurios kreipėsi į Vakarus, kreipėsi į juos paramos, tikėjosi pagalbos ir dažnai ją vienaip ar kitaip gaudavo.

Kaip išraiškingą šio požiūrio pavyzdį galime prisiminti 2014 metų pavasarį Kryme vykusį epizodą, kai Ukrainos kariškiai bandė "šturmuoti" Rusijos karinį objektą šaukdami "Amerika su mumis". Tai, žinoma, atrodo juokingai, bet kartu labai tiksliai atspindi nemažos dalies žmonių, įskaitant aukšto rango, mąstymo būdus visoje planetoje — nuo Baltarusijos iki Venesuelos, nuo Sirijos iki Honkongo.

Be to, šią padėtį tikslingai palaiko Vakarai, kurie, žinoma, yra suinteresuoti išlikti galutine tiesa ir turėti, jei ne kontrolinį akcijų paketą, tai bent veto teisę kiekvienai pasaulio problemai ir konfliktui. Iš tikrųjų tai yra vienas iš pagrindinių jų geopolitinio dominavimo komponentų.

Dabartinis padėties Karabache sureguliavimas pasirodė unikalus tuo, kad Vakarus nuo jo iškart atkirto visos dalyvaujančios šalys. Tai dar įspūdingiau, nes derybų procesas akivaizdžiai nebuvo lengvas, o tai atsispindėjo oficialiuose dalyvaujančių sostinių pareiškimuose, kurie abipusiai buvo gana atšiaurūs.

Tačiau vietoj to, kad pagal nusistovėjusią pasaulinę tradiciją prašytų dalyvauti JAV ar Europą, kad sustiprintų savo pozicijas, visi vieningai laikėsi įsitikinimo "mes tai išsiaiškinsime tarpusavyje".

Ir jie tikrai išsiaiškino — jau vėliau, pateikdami Vakarams su likusiu pasauliu pasiektų susitarimų faktą ir net jau juos įgyvendinę.

Taigi buvo padarytas labai galingas smūgis kitam JAV įtakos ir pretenzijų į ypatingą statusą pasaulio sistemoje kertiniam akmeniui. Kaip rodo praktika, po pirmojo bandymo — tuo labiau sėkmingo — tikrai bus kiti.

Nenuostabu, kad amerikiečiai mieliau vertina įvykį kaip atsitiktinę savo žvalgybos nesėkmę. Tai yra paprasčiau ir patogiau, nei suvokti ir juo labiau viešai pripažinti, kad iš tikrųjų konflikto suvaldymas Kalnų Karabache reiškia dar vieną tektoninį poslinkį pasaulio politinėje sistemoje, kuris palaipsniui atima iš JAV ir visų Vakarų išskirtinį statusą joje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Europa, JAV, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Taikdariai Karabache — sunkią naštą vėl prisiėmė Rusija
Simonian ir Babajanas uždavė nepatogius klausimus Pašinianui — video
Linkevičius pasveikino naująjį Armėnijos užsienio reikalų ministrą
Dar 18 Rusijos karinių lėktuvų į Armėniją pristatė taikdarius ir įrangą — video
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai