Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai