Moteris eina pro Sičuano provincijos žemėlapį

Skurdo nebėra. Kinija nugalės toliau?

(atnaujinta 13:08 2020.11.28)
Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832, šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Jaučiama, kad Pekinas dar nespėjo iš tikrųjų atšvęsti šį pasiekimą ir paversti jį pasauliniu įvykiu: iki 2020 metų iškeltas tikslas buvo įvykdytas laiku, kad būtų visiškai panaikintas  absoliutus skurdas. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Tačiau jei agentūros praneša, kad šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios — tai  taip ir yra? Visiškas skurdas Kinijoje įveiktas?

Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832. Paskutinės devynios buvo įsikūrusios pietvakarinėje Guidžou provincijoje. Prieš tai, praėjusiais mėnesiais visiškas skurdas įveiktas Sindziange, Sičuane ir dar keliose kitose provincijose.

Taip, tai yra pasaulinės reikšmės įvykis, jis dar labiau sustiprins Kinijos statusą, pavyzdžiui, Afrikoje, kur ji ir be to sėkmingai eksportuoja vystymosi technologijas į regionus, kurie atrodo beviltiškiausi. Nors ir be šių metų rekordų, ekspertai, pavyzdžiui, daktaras Matthias Holvortas iš JT maisto programos, šiomis dienomis pasauliui primena, kad Kinijai atitenka 70 procentų panaikinto pasaulio skurdo (daugiau nei 700 milijonų žmonių). Taip, iš tikrųjų šie skaičiai buvo žinomi jau seniai, iš įvairių leidinių ir dokumentų, ir jei Pekinas būtų kovojęs su skurdu dar metus ar dvejus, padėtis nebūtų labai pasikeitusi.

Tačiau tokiems įvykiams visgi įvykus, jie sukelia įvairių minčių įvairiems žmonės visame pasaulyje. Štai bent jau leidinys "Foreign Affairs", JAV: tai tik pradžia, kinams vis dar teks daug nuveikti, kad pagerintų milijonų gyvenimą... O kas ginčytųsi: teks. Ir kaip nesuprasti liūdnų amerikiečio jausmų, juk ne JAV sumušė rekordą.

Pirmoji mintis čia akivaizdi: tai tik figūra, tai yra sąlyginis dalykas, kažkas sugalvojo šią skaitmeninę ribą, o dabar ji buvo įveikta. Kinijos ekonomistai apskaičiavo, kad kraštutinis skurdas prasideda nuo žemesnės nei 4000 juanių per metus ribos. Beje, tose pačiose paskutinėse Guidžou apskrityse vidutinės metinės pajamos padidėjo iki 11 487 juanių arba 1740 JAV dolerių. Bet kažkam atrodys, kad tokios pajamos yra siaubingos. Svarbiausia, kad dabar kova tikrai prasidės ne nuo kraštutinio, o tiesiog nuo skurdo. Nes tai yra pats atvejis, kai tikslas — niekis, o judėjimas — viskas.

Čia, be abejo, įdomiausia yra technologijos, kai kurios iš jų galėjo suveikti tik Kinijoje, o dalis — kitur. Visiškas skurdas šalyje priešinosi, kaip matyti iš žemėlapio, sunkiai prieinamose vietovėse ir toli nuo plėtros centrų (pavyzdžiui, kalnuose). O efektyviausias kovos metodas dažniausiai pasirodė ten kelių tiesimas.

Taip pat buvo importuojamos tokios technologijos kaip "ryžiai - žuvis", tai yra mailiaus auginimas vandenyje, kuris dalį metų turėtų užlieti ryžių pasėlius. Taip pat — ryšys, be kurio neįmanoma atspėti, kokius produktus ir už kiek galima parduoti kaimyniniame mieste, jei ten, pasikartosime, atsirado kelias. Galiausiai — iš daugybės kiniškų keistenybių — kai kur ant namų kabino lenteles "skurstantis ūkis", tačiau tai reiškė, kad ūkis pastatė būtent šį namą už beprocentę paskolą, kurią išleido vietos plėtros ir skurdo mažinimo tarnyba. Tai yra reklama dėl keitimosi patirtimi: ateina kaimynai ir aptaria, kaip veikia ši technologija... Nors kai kuriose šalyse labiau įprasta pakabinti kitas lenteles, pavyzdžiui, "pavyzdinio turinio namai", mokyti tik remiantis gerais pavyzdžiais ir ignoruoti blogus.

Kova su skurdu Kinijoje vyko ne tik per pastaruosius 40 metų (tai yra po maoizmo), bet ir šimtmečius. Kitose šalyse ir civilizacijose vyko tas pats. Ir žmonija per šį laiką susiprato, kad kalbama apie problemą, kurios pagrindas — filosofija, tai yra žmonių ir tautų požiūris į tai, kas apskritai yra skurdas ir kokia yra vieno žmogaus ir visos visuomenės pastangų prasmė.

Ir čia labai tinkamai atrodo straipsnis, kuris buvo paskelbtas beveik tą pačią dieną, kai Pekinas paskelbė apie savo pasiekimą. Jis buvo paskelbtas Indijos laikraštyje "Pioner", tačiau jo autorė — amerikiečių rašytoja Janet Dailey, kuri netaria nė žodžio apie Kiniją, ji iš tikrųjų rašo apie tai, kodėl trampizmas dabar gyvuos amžinai. Ir — taip, kalbama apie skurstančio žmogaus pastangų prasmę. JAV, nors ir ne tik ten.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Janet pradeda pokalbį su garsiąja Hilari Klinton citata apie tai, kad didelė JAV gyventojų dalis — basket of deplorables, beveik neišverčiamas įžeidimas, kaip "šiukšlių krūva". Tada įvyko keista istorija — šiuos žodžius, sau priskyrė tiek Donaldo Trampo rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, tai yra visokios valstybės pagalbos gavėjai; apskritai vargšai. Be to, buvo ir kitų Hilari pasisakymų. Šie žodžiai, visi kartu sugadino Hilari rinkimus ir privertė dabartinę Baideno kampaniją griebtis itin didelio sukčiavimo per rinkimus.

Taigi, negalima taip elgtis su vargšais, sako Janet, jie neturėtų jaustis pamiršti ir, be to, niekinami. Taip pat, kaip ir Anglijoje negalima buvo ignoruoti ištisų miestų, paremtų senomis pramonės šakomis, gyventojų likimo, o Didžiosios Britanijos demokratai (tai yra leiboristai) šiuos žmones paprasčiausiai nurašė ir pašalino iš savo galimų rinkėjų sąrašų.

Amerikos politinė kultūra, kurią atspindi trampizmas, sako ji, daro prielaidą, kad beveik visi karjerą pradeda būdami vargšai, o vėliau prisiima asmeninę atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę. Ten niekas neturi rūpintis vargšais — už tad ten skurdas ir kitos nesėkmės nėra suvokiamos su niekinančia atjauta, lydinčia valstybės dalijamą medžiagą. Ir todėl amerikiečiai ir toliau masiškai balsuos už trampizmą, o ne tik už Demokratų partijos socializmą, kuriame "žemesnieji" yra maitinami mainais už jų rinkimų paramą, slėpdami jiems panieką.

Bet tai yra klasikinės dešiniųjų ideologijos himnas, o Kinija — ką ji turi bendro su juo? Argi ne kairiųjų politika - "socializmas su kinų ypatybėmis" kovoja su skurdu ten? Bet reikalas yra tas, kad pagal amerikiečių kairiųjų ir dešiniųjų standartus tikras kairysis buvo Mao valdžioje, kai visa šalis turėjo tenkintis po lygiai padalintomis valstybės išmokomis su žinomu rezultatu (nuskurdimas). Šiandien su skurdu tolimuose rajonuose kovojama amerikietiškai: atveria žmonėms galimybes užsidirbti pinigų patiems, o ne dalijant pagalbą, kuriai pirmojo ar antrojo pasaulio ekonomikai kažkaip susikrapštytų pinigų. Na, o jei kalbėsime apie kinų ypatumus, tai vargšai ten nėra niekinami, jie laikomi gerbiama visuomenės dalimi, kuriai turi būti suteiktas impulsas tapti dar labiau gerbiamam — kai jie savo rankomis nugalėjo skurdą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, skurdas, Kinija
Dar šia tema
Žmonijai išpranašautas visuotinis skurdas
Lietuvos teisininkas: Vilniui "Baltarusijos avantiūros" sukels liūdnas pasekmes
Lietuva pateko į šalių su didžiausia skurdo rizika ES sąrašą
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:09 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kaip Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taipogi remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų — aišku — minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje — nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70-80%) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi — ne mažumos, bet daugumos, valdžią...) — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, — "gi partnerystės, tai vis tiktai ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi — išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos — kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y., ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais — kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypatingai svarbiausiuoju, būtent — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiai dienai sėkmingai eina į ant akių iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davaso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tiktai klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Filipas Kirkorovas

Kirkorovas sureagavo į draudimą lankytis Lietuvoje

(atnaujinta 15:26 2021.01.20)
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova sakė, kad Maskva apgailestauja, jog Lietuvos politikai kultūrą ir kultūrinius ryšius naudoja antirusiškoje propagandoje

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Dainininkas Filipas Kirkorovas teisme apskųs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą dėl penkerių metų draudimo atvykti į šalį, RIA Novosti sakė "Dobrovinskij i partneri" vadovas Aleksandras Dobrovinskis.

"Žinoma, Filipas Bedrosovičius, kaip ir aš, mano, kad neverta naudoti kultūros politiniais tikslais. Todėl Filipas man patikėjo tvarkyti savo reikalus Europos teismuose, kur mes kovosime ir ginsime pilietinę Filipo poziciją. Mano nuomone, kultūra, menas, sportas meilė turėtų būti už politikos ribų", — sakė jis.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova sakė, kad Maskva apgailestauja, jog Lietuvos politikai kultūrą ir kultūrinius ryšius naudoja antirusiškoje propagandoje. Anot jos, priežastys, kodėl Vilnius Kirkorovą įtraukia į juodąjį sąrašą, yra kvailos.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už renginių atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose išreiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Lietuva, Rusija, Filipas Kirkorovas
Dar šia tema
Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą
URM siūlo neįleisti Kirkorovo į Lietuvą