Po karo veiksmų Stepanakerte

Sirijos turkmanai Karabache: kelionė į karą ar didysis persikėlimas?

(atnaujinta 18:15 2020.11.27)
Sirijos samdiniai gali tapti pokario Kalnų Karabacho realybe. Istorijoje yra analogijų: albanų persikėlimas į Serbijos Kosovą pagal Osmanų imperiją. Turkijai ši organizuota migracija yra papildoma galimybė rimtai ir ilgam įsitvirtinti Pietų Kaukaze

Ginkluotas konfliktas Kalnų Karabache priviliojo kelis tūkstančius Sirijos samdinių, kurie tarpininkaujant Turkijai atvyko į karo zoną ir veikė Azerbaidžano pusėje.

Rusijos taikdariai Kalnų Karabache
© Sputnik / Илья Питалев

Pasibaigus trišaliam susitarimui ir pasibaigus karui, iki šių dienų nieko nežinoma apie teroristų-turistų grįžimą į gimtinę. Labai tikėtina, kad sirai apsigyvens su šeima Azerbaidžane grąžintose vietovėse.

Pasak televizijos kanalo "Sky News Arabia", Turkijos vyriausybė, siekdama pakeisti regiono demografiją, skatina turkomanų šeimų migraciją iš šiaurės rytų Sirijos į Kalnų Karabacho regionus (migrantams žadama Azerbaidžano pilietybė). Turkija jau turi panašią transformacijos patirtį Afrino mieste (Sirijos šiaurės rytuose), kur šiandien gyvena mažiau nei 7% čiabuvių.

Šiaurės rytų Sirijos autonominės administracijos atstovas Shafanas al-Khaburi interviu "Sky News Arabia" patvirtino informaciją apie Turkijos vyriausybės iniciatyvą perkelti Sirijos šeimas į Kalnų Karabacho regioną. Jis pabrėžė, kad Turkijos vadovybė nepamiršta apie tai, jog 1923–1929 metais Karabacho teritorijoje buvo įsikūrusi "Raudonosios Kurdistano Respublikos" sostinė Lachino mieste.

Šiame projekte nėra nieko per daug fantastiško. Naujakuriai-turkomanai (Viduriniųjų Rytų turkų įsikūrimo bangų palikuonys prieš Osmanų imperijos susikūrimą), turintys teroristinės patirties, atstovauja visiškai apmokytam "kariniam kontingentui", už nedidelius pinigus jie pasirengę dalyvauti karo veiksmuose, nesvarbu kur ir prieš ką. O hipotetinis Karabacho virsmas savotišku "Kaukazo Kosovu" leis Ankarai bet kada ginti brolišką tautą. Turkijos parlamentas jau patvirtino karių siuntimą į Azerbaidžaną, ir tai yra tik didžiulio geopolitinio žaidimo Pietų Kaukaze pradžia — jame dalyvavo teroristinės organizacijos "Jabhat al-Nusra", "Firkat Hamza", Rusijoje uždraustas sultonas Muradas ir ekstremistinės kurdų grupės.

Nauji Kaukazo "janyčarai"

Turkijos pusė oficialiai neigia samdinių siuntimą į Azerbaidžaną ir deklaruoja Kurdistano darbininkų partijos  kovotojų, dešimtmečius kovojusių su Turkijos valdžios institucijomis, palaikymą Armėnijoje. Baku tvirtina, kad samdiniai iš Sirijos ir Libano yra Armėnijos pusėje, o tai technologiškai įmanoma, bet nebėra aktualu. Trapus pasaulis laiko išbandymą. Reikia ieškoti diplomatinės išeities iš Karabacho aklavietės, o ne ten apgyvendinti abejotinos praeities Artimųjų Rytų "kolonistus".

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Priminsiu, kad Latakijos ir Alepo provincijose gyvena apie 100 tūkstančių Sirijos turkomanų, kurie yra susiję su daugeliu teroristinių organizacijų ir daugelį metų kovojo su vyriausybės SAR pajėgomis. Turkijos valdžia palaiko ginkluotus turkomanų darinius.

Lapkričio 23 dieną "Afrinpost" žiniasklaidos šaltinis pranešė, kad Turkijos valdžia kurdų regiono centre, Sirino šiaurėje, Sirijos centre atidarė du biurus šeimoms, norinčioms užsiregistruoti persikelti į Kalnų Karabachą, "į Azerbaidžano armijos okupuotą teritoriją". Ir turkomanų šeimų (daugiausia iš Homso provincijos) eilės jiems jau išsirikiavo. Tikriausiai visi šie žmonės sugebėjo motyvuoti. Prieš siųsdama migrantus į Kalnų Karabachą, Turkijos žvalgyba įveda jų duomenis į savo bazę.

Pasak Azerbaidžano kurdų kultūros centro "Ronai" vadovo Fakhraddino Pašajevo, šiandien Azerbaidžane gyvena apie 240 000 kurdų, tačiau Turkija ketina perkelti į Kalnų Karabachą ne Artimųjų Rytų kurdus, o išimtinai turkomanus (su šeimomis). Ar tai bus naudinga Azerbaidžanui, jau nekalbant apie Armėnijos gyventojus?

Remiantis 1923 metų surašymu, armėnai sudarė 9 proc. Kalnų Karabacho autonominio regiono, 6 proc. daugiausia atstovavo azerbaidžaniečiai. Kurdai ir rusai liko aiškioje mažumoje. Sovietų valdžios metais Karabacho armėnų gyventojų dalis sumažėjo iki 77%, o azerbaidžaniečių tapo daugiau nei 21%. Dešimtojo dešimtmečio pradžios karas padarė savo korekcijas. Demografinę ateities sudėtį sunku numatyti.

Kariuomenės kasdienybė

Rusijos taikdarių grupė Kalnų Karabacho armėnų dalyje daro viską, kas įmanoma, kad pagerėtų pokario gyvenimas. Inžinerijos ir išminuotojų padaliniai atlieka inžinerinę žvalgybą, kelių išminavimą, sudegusios įrangos evakuaciją iš viešųjų kelių. Stepanakerte atkurtas eismas, elektros ir vandens tiekimas į civilinės infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų socialinius objektus, veikia humanitarinis centras, dislokuotos mobilios ligoninės. Rusijos taikdariai lydi autobusus su pabėgėliais, o keli tūkstančiai vietinių gyventojų jau grįžo namo.

Pagal trišalį pareiškimą remiantis lapkričio 9 dieną Azerbaidžano Respublikos prezidento, Rusijos Federacijos ir Armėnijos Respublikos ministro pirmininkų pasirašytu dekretu, lapkričio 25 dieną Azerbaidžano kariuomenės daliniai įžengė į Kelbajaro regioną, lapkričio 20 dieną teritorijos perkėlimas į Azerbaidžano pusę — tarpininkaujant Rusijos taikdariams — nenumato skubaus 1992 metų pabėgėlių grąžinimo.

Tolesnis Karabacho likimas labai priklauso nuo Azerbaidžano Respublikos kariuomenės ir karinės-politinės vadovybės. Septynių rajonų transformacija iš armėnų "saugumo zonos" į vienodai retai apgyvendintą ir pavojingą Azerbaidžano zoną yra nepageidautina. Yra tikimybė, kad Sirijos turkomanai apgyvendins septynis regionus. Po 28 metų sugrąžinti šimtus tūkstančių azerbaidžaniečių pabėgėlių, kurie jau apsigyveno naujoje vietoje, yra labai sunki užduotis. Taip gali įvykti "žmogaus sukurtas" vienų žmonių pakeitimas kitais.

Anksčiau Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitikime su Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu, žvalgybos vadovu Hakanu Fidanu ir sausumos pajėgų vadu Umitu Dundaru kalbėjo apie Rusijos ir Turkijos "vienodus vaidmenis" sprendžiant konfliktą. Turkijos kariniai patarėjai yra plačiai atstovaujami šalyje.

Jų reikšmingas skaičius Nachičevano autonomijoje, nutolusioje nuo Karabacho, bet besiribojančiame su Armėnija, liudija apie pirminį Baku ir Ankaros pasirengimą dideliam karui visame "Armėnijos fronte". Rusija nutraukė kovas lygiomis sąlygomis, ir ne visi tuo patenkinti.

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras lapkričio 24 dieną sakė, kad derybos su Rusijos Federacija tęsiasi ir pasiekus trišalį susitarimą, planuojamas Turkijos patruliavimas tarp stebėjimo postų Karabache ir, ko gero, svarbiausia: "Mes tai vykdysime remiantis derybomis su Azerbaidžanu".

Akivaizdu, kad tai nėra jungtinis stebėjimo centras. Ankara yra pasirengusi elgtis priešingai regiono interesams ir konfliktuojančių šalių sutaikymo logikai. Galbūt "naujasis pasaulis" Karabache kam nors yra didelė kliūtis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Turkija, Kalnų Karabachas
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Filipas Kirkorovas

Kirkorovas sureagavo į draudimą lankytis Lietuvoje

(atnaujinta 15:26 2021.01.20)
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova sakė, kad Maskva apgailestauja, jog Lietuvos politikai kultūrą ir kultūrinius ryšius naudoja antirusiškoje propagandoje

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Dainininkas Filipas Kirkorovas teisme apskųs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą dėl penkerių metų draudimo atvykti į šalį, RIA Novosti sakė "Dobrovinskij i partneri" vadovas Aleksandras Dobrovinskis.

"Žinoma, Filipas Bedrosovičius, kaip ir aš, mano, kad neverta naudoti kultūros politiniais tikslais. Todėl Filipas man patikėjo tvarkyti savo reikalus Europos teismuose, kur mes kovosime ir ginsime pilietinę Filipo poziciją. Mano nuomone, kultūra, menas, sportas meilė turėtų būti už politikos ribų", — sakė jis.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova sakė, kad Maskva apgailestauja, jog Lietuvos politikai kultūrą ir kultūrinius ryšius naudoja antirusiškoje propagandoje. Anot jos, priežastys, kodėl Vilnius Kirkorovą įtraukia į juodąjį sąrašą, yra kvailos.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už renginių atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose išreiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Lietuva, Rusija, Filipas Kirkorovas
Dar šia tema
Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą
URM siūlo neįleisti Kirkorovo į Lietuvą