Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytės Lietuva: ko 2020-2024 metų vyriausybės tikisi Andrius Užkalnis?

(atnaujinta 09:26 2020.11.30)
Šimonytė jau oficialiai premjerė. Telieka patvirtinti ministrus. Landsbergistai džiūgauja. Tarp jų — ir vienas pagrindinių Lietuvos "influencerių", vienas iš lietuviškosios miesčionijos ideologų, Andrius Užkalnis: pasirodo, Šimonytė sužavėjo ir jį...

Aišku, pastarojo simpatijas Šimonytei nuspėti nebūtų sunku ir šiaip: gi Užkalnis priklauso prie tų, atseit, labiausiai "civilizuotų" ir "rafinuotų" Vakarų "vertybių" puoselėtojų Lietuvoje, kuriems šios, TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicinės vyriausybės atėjimas atrodo tiesiog išganingas.

Tačiau Užkalnis, netverdamas savo džiaugsme, paskyrė šiai temai ir atskirą straipsnį, pavadinimu "Kokia bus Lietuva prie Šimonytės".

Šiame nedidelės apimties opuse, nei sistemingos Šimonytės formuojamos vyriausybės, nei jos programinių nuostatų (kurių bendrą vaizdą jau turime pasirašytoje koalicinėje sutartyje) analizės nerasime: tai verčiau yra paties Užkalnio išankstinio naujosios vyriausybės vertinimo, jo vilčių bei lūkesčių savotiškas išdėstymas...

Po kelių narciziškų replikų, Užkalnis iš karto duoda suprasti, kad Šimonytėje atpažįsta sau giminingą sielą:

"Aš nesu panašus į Šimonytę, o ji, manau, gal ir nenorėtų būti panaši į mane. Aš joje matau tik vieną didžiulį ir labai svarbų bruožą, kuris mus vienija, ir tas bruožas yra ir jėga, ir silpnumas.

Tai alergija, nepakantumas, netolerancija kvailiams. Šimonytė nepakenčia kvailių".

"Kvailiai" šiame kontekste — visi, kurie nepasirašo po tiek Šimonytei, tiek Užkalniui sava lietuviškai amerikoniško liberalizmo, o paprasčiau šnekant — po landsbergizmo — politine programa.

O kai dėl Užkalnio ir — jo subjektyviu požiūriu — taipogi Šimonytės nusistatymo šių tariamųjų "kvailių" atžvilgiu, tai vietos dviprasmybėms irgi nepaliekama:

"Tik didelis intelektas [Šimonytės], pagarba galiojantiems įstatymams ir disciplina užtikrina tai, kad mes nematome išpuolių iš šaunamaisiais ginklais ginkluotos Ingridos Šimonytės pusės prieš tuos, kas vis dar kliedi apie Kubiliaus naktinę mokesčių reformą arba apie tai, kad ji skolinosi brangiai, kai galėjo skolintis pigiai."

Taigi, jei ne, atseit, didžiulė Šimonytės "išmintis", dauguma LŽVS bei kitų Landsbergių klano siūlomo kurso nepalaikančių Seimo deputatų jau dabar gulėtų po velėna; apie vadinamuosius "vatnikus", "koloradus", "kremlinus" ir kitus (žodžiu — antisisteminės opozicijos atstovus), esančius už Seimo ribų — tikriausiai nereikia net kalbėti...

Galbūt, tai suprasti reikėtų kažkaip tai kitaip? Na, aiškesnę interpretaciją čia pateikti galėtų nebent patsai Užkalnis. Bet mums pakanka žinoti ir tiek: kad šio "elitinio" rašeivos panieka kitaminčiams ir šiaip paprastai liaudžiai tegali pasilyginti su jo ir jam dvasiškai artimų veikėjų "patriarcho" — Vytauto Landsbergio — išvedžiojimais apie "runkelius" ir "šunaują"...

Šiaip ar taip, Užkalnis džiaugiasi, kad Šimonytė — šių visų "netikėlių" priešė. Ir reiškia atitinkamas viltis:

"Mes pamatysime ketverius metus su pasiekimais energetinės nepriklausomybės srityje, nes premjerė negali nežinoti, kaip tai svarbu. Tai net ne mano tikėjimas, tai mano žinojimas, kad bus gerai".

Taigi, Andrius Užkalnis tikisi, kad prie Šimonytės bus stiprinama "energetinė nepriklausomybė"... Ir tikrai — skaitant tarp eilučių (t.y., suprantant tikrąjį apgaulingosios frazės turinį: pradedant vienintelio realios krašto energetinės nepriklausomybės garanto, Ignalinos AE, uždarymu, baigiant "Independence" laivo afera ir nesibaigiančia isterija dėl Astravo AE) — šitokios, atseit, "energetinės nepriklausomybės" stiprinimo tikėtis reikėtų...

Ir neatsitiktinumas, kad tame pačiame straipsnyje Užkalnis daro paraleles tarp Šimonytės ir 2008-2012 metais Lietuvoje premjeravusio Andriaus Kubiliaus: gi pastarojo "naktinę reformą" Užkalnis laiko ne šiaip kažkuo tai nebloga ar netgi gera, bet, atrodytų, neliestina šventenybe.

Tiktai šįsyk — be neoliberalaus ekonominio paketo (už kurį stambaus kapitalo naudai ir vėl turės susimokėti paprasti dirbantieji...) — po TS-LKD vėliava ateina dar ir vaivorykštinis LGBT ideologijos virusas. Tiesa, jo Užkalnis nekomentuoja.

Anot Užkalnio: "Lietuvos pagaliau ateina valdyti žmonės, kurie žiūri į priekį, o ne atgal. Negaliu nesidžiaugti kartu su jumis visais."

Ir tokiais žodžiais pasibaigia jo pagiriamasis žodis Šimonytei. Ir čia sunku neprisiminti kitos Užkalnio bendramintės — Dalios Grybauskaitės — duoto 2020 metų Seimo rinkimų rezultato įvertinimo kaip "geriausio, kas galėjo nutikti Lietuvai"...

Tikrai taip! Tik klausimas — kokiai Lietuvai? Žinoma, ne "runkelių" ir ne "vatnikų" Lietuvai, kurios Užkalnis taip nekenčia ir kuri — be to — sudaro šalies ir tautos daugumą; o tai Lietuvai, kuri turi susikrovusi daugiau mažiau solidžius kapitaliukus arba tiesiog skanauja ES ir Sorošo fondų teikiamą pyragą.

Ir koks Užkalnis bebūtų — čia jo požiūris kažką tai reiškia, nes pastarasis — kaip kadaise teisingai pažymėjo Algirdas Paleckis — tai ne šiaip pavienis cinikas... Iš tiesų: Užkalnis — tai lietuviškosios miesčionijos, tai perpuvusios "nepriklausomosios" Lietuvos grietinėlės atspindys. 

Šia prasme — jo džiūgavimas dėl Šimonytės viską mums pasako. Na, ir iš tikrųjų jis (ir į jį panašūs) turi ko džiaugtis. Tik ar reikėtų džiaugtis likusiems? Apie tai tepamąsto patsai skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vyriausybė, politika, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros
Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus
Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 00:10 2021.01.24)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena — tai sakralios naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisinti kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkme. Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017 metais, artėjant Landsbergio 85 metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018 metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams, sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip, kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda, bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstamą siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi, kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

11
(atnaujinta 22:06 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinės JAV partnerės — Vokietijos — dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir patarėjas užsienio reikalų klausimais Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai už kabliuko neužkibo. Bundestago Energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, dėl kurios Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Ideologijoje yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, be dvejonių išvesdamas Valstijas iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jos Amerikai nėra tokios naudingos, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas ir, kaip jau tapo akivaizdu, moka jomis labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo toks nepatogus Trampas, kuris rėžė tiesą, kirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus suvereniteto atkūrimo ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl Vokietijos valdžia su džiaugsmu sutiko Baideną kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir palengva lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijai darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijomis. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi, aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji aktyviausiai torpeduoja "Nord Stream-2" šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto sukelti skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priimdami radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė bendras jų pasipiktinimas į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno prezidentavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja pasinaudoti antirusiška korta Navalno apsinuodijimo atveju ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

11
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Sausio 24-oji

Kokia šiandien diena: sausio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:02 2021.01.23)
Šią dieną 1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

Sausio 24 yra 24-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 341 diena.

2021 metų sausio 24 dieną saulė saulė teka 08:24, leidžiasi 16:39, dienos ilgis — 8 val. 15 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Pranciškus, Vilgaudas, Gaivilė, Artūras, Felicija.

Sausio 24-oji Lietuvos istorijoje

1734 metais Krokuvoje karūnuotas priešpaskutinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas III.

1882 metais gimė publicistas, kunigas Juozas Grajauskas. Mirė 1930 m.

1885 metais Tilžėje susikūrė lietuvių kultūros draugija "Birutė". Veikė iki 1914 m.

1907 metais gimė lietuvių dainininkas Rostislavas Andriejevas. Mirė 1967 m.

1931 metais gimė dailininkas Vytautas Šerys.

1942 metais gimė poetė, vertėja, dietologė Lidija Šimkutė-Pocienė.

1993 metais mirė kunigas, spaudos darbuotojas, "Draugo" laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas Pranas Garšva. Gimė 1915 m.

Sausio 24-oji pasaulio istorijoje

41 metais sulaukęs 28 metų amžiaus buvo nužudytas Romos imperatorius Kaligula — Gajus Julijus Cezaris, valdęs 37- 41 m. po Kr.

1776 metais gimė muzikantas, vokiečių rašytojas Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas.

1848 metais garsiosios aukso karštligės JAV pradžia — Džeimsas Maršalas Kalifornijos valstijoje (JAV) surado aukso grynuolį.

1907 metais Robertas Badenas Pauelas Anglijoje įkūrė pirmąją berniukų skautų organizaciją.

1922 metais amerikietis Kristijanas Nelsonas iš Ajovos valstijos Onava miesto gavo patentą "Eskimo" ledų gamybai.

1924 metais TSRS įkūrėjo garbei Petrogradas pavadintas Leningradu.

1935 metais Virdžinijos valstijoje (JAV) pirmą kartą alus "Krueger Cream Ale" pradėtas pardavinėti skardinėse.

1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

1992 metais Salvadoro teismas nuteisė du kariškius — pulkininką ir leitenantą — kalėti po 30 metų už šešių jėzuitų nužudymą 1989 metais.

1995 metais JAV prezidento Bilo Klintono nurodymu įšaldyti Vidurio Rytų teroristų lyderių indėliai JAV bankuose, o aukų rinkimas valstijose šio regiono reikmėms paskelbtas neteisėtu.

1996 metais Čečėnų sukilėliai paleido dvi savaites įkaitais laikytus 42 Rusijos piliečius.

1999 metais Jordanijos karalius Huseinas savo įpėdiniu paskelbė vyriausiąjį sūnų Abdulą.

2010 metais eidamas 71-uosius metus Maskvoje mirė režisierius, Rusijos vaikų kinematografijos klasikas, sukūręs filmus "Buratino nuotykiai", "Apie Raudonkepuraitę", "Pasaka apie Žvaigždžių berniuką", "Coliukė" ir kt., Leonidas Nečiajevas.

2013 metais arkivyskupas Nurhanas Manugianas išrinktas 97-uoju Jeruzalės armėnų ortodoksų patriarchu, kuris yra vienas iš penkių Šventosios žemės krikščioniškųjų šventovių sergėtojų.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai