Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Žada jiems gerovę: Lietuva sugalvojo dar vieną masalą baltarusiams

(atnaujinta 12:41 2020.12.01)
Lietuva nemokamai išduos nacionalines vizas baltarusiams, kurie nukentėjo per protestus Baltarusijos miestų gatvėse. Be to, Lietuvos valdžia politiniams pabėgėliams suteikia laikiną apgyvendinimą ir maistą

Lietuva vis dažniau vilioja jaunus baltarusių opozicionierius į savo teritoriją. Žada jiems visokių gerovių. Studentai, pašalinti iš Baltarusijos universitetų už dalyvavimą protestuose, gauna nemokamą išsilavinimą Lietuvos universitetuose. Baltarusijos IT specialistams teikiamos įvairiausios verslo plėtros Lietuvoje lengvatos. Ir bet kuriam aktyvistui, kuris susipažino su milicininko lazda, suteikiamas pabėgėlio statusas su visomis privilegijomis. Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sugalvojo dar vieną viliojimą — nemokamą nacionalinę vizą tiems baltarusiams, kurie dalyvavo protestuose savo gimtojo miesto gatvėse, o dabar yra pasirengę tęsti "pasipriešinimą režimui" iš Lietuvos teritorijos.

Ir jei Svetlanos Tichanovskajos su jos maža "administracija" pakanka "Baltarusijos tautos balso" vaidmeniui atlikti, tai ką darys šimtai baltarusių, jau atvykusių į Lietuvą, ir tų, kurie ruošiasi bėgti "nuo režimo represijų"? Galų gale, nemokamas sūris yra tik pelės spąstuose, o už pastogę, duoną ir druską teks susimokėti. Vis dėlto kapitalizmas.

"Prezidentė Sveta" jau turi administraciją, sėdinčią kukliose patalpose, kurias padovanojo Vilniaus savivaldybė. Iš tų protingesnių bendraminčių Lietuvos universitetai jau rengia būsimus "laisvosios Baltarusijos" vyriausybės ministrus. Ir dabar atėjo laikas įsigyti kariuomenę. Na, bent jau pradžiai, batalioną "Zmagar". Jame baltarusių aktyvistai, kurių intelektas nesiekia studijų Europos universitetuose lygio, atidirbs nemokamas vizas.

Ir čia ateina į galvą Ukrainos nacionalistų batalionai, kuriems, kaip jau žinome, Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje buvo rengiami instruktoriai. Galų gale pilietinius karus turėtų paleisti ir vesti tos pačios Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, o ne ES ir NATO piliečiai. Kažkaip necivilizuota pralieti mėlyną civilizuotų demokratų kraują už posovietinių pusiau žmogeliukų "laisvę". Tegul jie pjauna ir šaudo vienas kitą.

Pamenate, kas išprovokavo karštą konfliktą prie Ukrainos ir Rusijos Krymo sienos? Chersono regione įsitvirtinę Krymo totorių karininkai. Jie sprogdindavo elektros laidų linijas, išsiuntė diversantus į pusiasalį ir susuko kanalus, aprūpinančius Krymą Dniepro vandeniu, vožtuvus.

Atėjo laikas įtraukti Baltarusijos "zmagarus" į aktyvius veiksmus. Jų motinos ir močiutės spaus režimą iš vidaus, o sūnūs ir anūkai — kulkosvaidžiais pasienyje. Jiems bus patikėta garbinga misija — mirti pasienyje kaip Baltarusijos išlaisvinimo armijos (BIA) daliai, pagal analogiją su generolo išdaviko Vlasovo Antrojo pasaulinio karo metais suformuota Rusijos išlaisvinimo armija (RIA).

Štai kodėl Lietuva laukia stiprių baltarusių vaikinų, pasirengusių paimti į rankas tikrus ginklus. Pirmiausia būsimo bataliono "Zmagar" diversantai turi parodyti savo lojalumą demokratijos idealams. Kaip? Tai labai paprasta. Būtina praminti slaptus kelius "namo" į Baltarusiją ir... palikti sprogmenis po iš Astravo AE nuteistomis elektros linijomis, arba po transformatorinėmis pastotėmis. Argi veltui pastaraisiais metais šaukė Lietuvos nacionalistai apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų? Taigi, šias baimes turime paremti tikrais darbais. Tiesa, nereikia susprogdinti BelAE reaktorių. Kažkaip baisu. Vilnius yra tik už 50 kilometrų.

O tada — apmokyti BIA kovotojus naudotis NATO šarvuočiais. Juk ne veltui Amerikos "Abrams" jau buvo atgabenti iki Baltarusijos sienų, o netrukus dar bus pristatytos raketų sistemos.

Kai "zmagarai" išeis jauno kario kursą, jiems į rankas bus įteikti šautuvai M-16 ir "Javelin". Tada bus galima duoti kelią Baltarusijos išvadavimui iš "Lukašenkos režimo". Tuo pačiu metu "Azovo" batalionui — išvalyti Donbasą, o "Krymo budeliams" —  į provokaciją pasienyje, Chersono srityje. Demokratiškiausia Vakarų žiniasklaida visa tai pateiks kaip nacionalinius išsivadavimo judėjimus, o ne taiką mylinčios NATO agresiją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (556)
Dar šia tema
Tichanovskaja pažadėjo persvarstyti Lukašenkos ir Rusijos susitarimus
Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Baltarusijai sąrašą
Lukašenka pažadėjo pasitraukti iš prezidento posto, priėmus naują Konstituciją
Lukašenka paskelbė perėmęs "kvailelių" pokalbį dalyvaujant Tichanovskajai
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dainininkas Michailas Šufutinskis

URM svarsto dėl galimybės uždrausti Kirkorovui ir Šufutinskiui įvažiuoti į šalį

(atnaujinta 17:04 2021.01.15)
Neseniai respublikos pasipiktino tuo, kad už Rusijos atlikėjų koncertų atšaukimą šalyje organizatoriams buvo paskirta kompensacija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmė svarstyti galimybę uždrausti Rusijos atlikėjams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui patekti į šalį, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Gabrielių Landsbergį.

Dainininkas Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Ministras teigė, kad Užsienio reikalų ministerijoje buvo suformuota darbo grupė šia tema. Planuojama, kad bus įvertintos teisinės galimybės uždrausti atvykti šiems ir kitiems atlikėjams, "skleidžiantiems Rusijos propagandą".

Landsbergis tvirtina, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, priimdama tokius sprendimus turėtų vadovautis teisiniais instrumentais.

"Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Rusija, Filipas Kirkorovas, Užsienio reikalų ministerija
Dar šia tema
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Kirkorovas atšaukė koncertus Baltijos šalyse